2017-03-17 Nr. CB-2875-2-06-3-09166-2013-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-126-701-2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09166-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5.; 2.6.8.8.; 2.6.15.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams D. R. , uždarajai akcinei bendrovei „Silvina“, viešajai įstaigai Klaipėdos dailininkų fondui, uždarajai akcinei bendrovei „Burė“, tretieji asmenys E. B. , L. B. , L. S. , S. G. , L. G. , dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties sudarymą ir galiojimą bei sutarčių aiškinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu A. M. 2013 m. gegužės 24 d. parašytą raštelį, kuriame nurodyta: „Visus Paveikslus Dovanoju D. Jai Nereikia Sudeginkit...“

3. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad ieškinyje išvardyti paveikslai, kurie buvo pas atsakovus VšĮ Dailininkų sąjungos galeriją, VšĮ Klaipėdos dailininkų fondo Klaipėdos galerijoje ir Klaipėdos galerijos filiale, UAB „Silvina“ priklausančiame bare, UAB „Burė“ Tilto galerijoje, pas atsakovę D. R. , A. M. namuose Klaipėdoje, Dailidžių g. 43, kompiuteris „iMac“ ir 463,39 Eur (1600 Lt) lėšų priklausė A. M. nuosavybės teise, ir įpareigoti atsakovus dalį šio turto perduoti ieškovei.

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi reikalavimų dalį dėl paveikslų ir kito turto pripažinimo A. M. nuosavybe bei įpareigojimo jų dalį perduoti ieškovei išskyrė į atskirą bylą Nr. 2-1382-676/2016.

5. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. mirė jos tėvas dailininkas A. M. . Ieškovė yra vienintelė tėvo palikimo įpėdinė pagal įstatymą, tėvas testamento nepaliko. Atsakovė D. R. pateikė A. M. 2013 m. gegužės 24 d. parašytą ginčijamą raštelį ir atsisakė grąžinti A. M. priklausančius paveikslus, nurodydama, kad jie yra jos nuosavybė.

6. Ieškovės teigimu, dovanojimo sandoris yra dvišalis sandoris, jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančiojo, tiek turtą perimančiojo suderinta valia, o ginčo raštelis surašytas tik vieno asmens. Be to, dovanojimo sutartis yra realinis sandoris – sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo apdovanotajam momento. Atsakovė D. R. apie ginčo raštelį sužinojo tik po A. M. mirties, paveikslai jai nebuvo perduoti, atsakovė šių paveikslų neperėmė, paveikslus atsakovė paėmė tik po A. M. mirties. Sandoris su mirusiu asmeniu negalimas, todėl, atsakovei neišreiškus valios dėl A. M. dovanos priėmimo, neįvykus dovanos perdavimui iki A. M. mirties, sutartis yra negaliojanti.

7. Ieškovė nurodė, kad A. M. , rašydamas 2013 m. gegužės 24 d. raštelį, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, nes buvo neblaivus, todėl sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Be to, pagal CK 6.466 straipsnio 1 dalį negalioja sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 481 Eur (50 000 Lt), turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis), todėl ginčo dovanojimo sutartis, neatitinkanti notarinės formos reikalavimo, yra negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Be to, ginčo raštelio negalima laikyti dovanojimo sutartimi, nes šiuo rašteliu A. M. išreiškė savo valią, kam turi atitekti visi jo paveikslai po jo mirties. Taip pat neaišku, ar raštelyje minima D. yra atsakovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2013 m. gegužės 24 d. A. M. ir atsakovės D. R. sudarytą dovanojimo sutartį; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus A. M. paveikslus, kurių konkretūs pavadinimai ir jų skaičius bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016.

9. Teismas nustatė, kad A. M. mirė 2013 m. gegužės 25 d. Ieškovė yra mirusiojo duktė, ji 2013 m. birželio 20 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą kreipėsi į Klaipėdos miesto 3-iąjį notarų biurą. Notarė išdavė įpėdinei vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

10. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl A. M. mirties priežasties nustatymo fiksuota, jog 2013 m. gegužės 25 d. 05.54 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 1-ajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad pranešėja, grįžusi namo, rado pasikorusį savo sugyventinį. Apžiūrint įvykio vietą rasti trys atsisveikinimo laiškai, vieno iš jų tekstas prasideda žodžiais „Visus Paveikslus Dovanoju <...>“. Specialistų išvadose konstatuota, kad A. M. mirė iki 2013 m. gegužės 25 d. 05.45 val., jo kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio.

11. Ieškovė ginčija dovanojimo raštelį „...Visus Paveikslus Dovanoju D..... Jai Nereikia Sudeginkit.... A. M. ... parašas... 2013-05-24 22:37...parašas...“ (toliau – ir Raštelis). Teismas nustatė, kad šį dovanojimo Raštelį surašė A. M. 2013 m. gegužės 24 d. 22.37 val., o atsakovė D. R. apie jį bei jo turinį sužinojo po A. M. mirties. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo dovanojimo Raštelyje nurodyta D. yra atsakovė D. R. .

12. Ginčo dovanojimo sutarties vertę teismas nustatė vadovaudamasis ieškovės pateiktais duomenimis apie A. M. paveikslų vertę, menotyrininkės dr. S. M. 2013 m. gruodžio 6 d. atliktu vertinimu. Teismas sprendė, kad vidutinė A. M. paveikslo vertė yra 541,44 Eur, o ieškinio kaina – 31 403,62 Eur (541,44 Eur x 58 vnt.).

13. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog mirusiojo A. M. tikslas surašant ginčo Raštelį buvo dovanoti atsakovei D. R. visus paveikslus (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ginčo Raštelio surašymo metu ir po jo surašymo iki A. M. mirties atsakovės D. R. kartu su A. M. nebuvo, atsakovė D. R. apie ginčo Raštelį sužinojo tik jį pamačiusi po A. M. mirties ir tik tada sužinojo jo tekstą. Teismas pabrėžė, kad dovanojimo sutartis yra dvišalis realinis sandoris, ji laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas apdovanojamajam, o pastarasis šį turtą priima. Nustatęs, kad A. M. savo paveikslų neperdavė atsakovei D. R. , o ši visų paveikslų A. M. esant gyvam nepriėmė, dovanojimo Raštelio nepasirašė, teismas sprendė, kad atsakovės D. R. po A. M. mirties priėmimas ginčo Raštelyje nurodytos dovanos negali būti laikomas dovanojimo sutarties šalies – apdovanotosios – tinkama dovanojimo sutarties šalių valios išraiška bei įgyvendinimu (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sutartis negali būti teisėta, o A. M. mirus jo turtui turi būti taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

14. Nustatęs, kad ginčo dovanojimo sutarties suma yra 31 403,62 Eur, o sutartis surašyta paprasta rašytine forma, teismas konstatavo, kad A. M. išreikšta valia dėl paveikslų dovanojimo atsakovei prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnis), nes dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnis). Įvertinęs A. M. didelę gyvenimišką, pedagoginę ir kūrybinę patirtį, teismas sprendė, kad jis puikiai žinojo ir suprato savo paveikslų vertę, todėl, dovanojimą įforminęs paprasta rašytine forma, prisiėmė riziką dėl netinkamos formos dovanojimo sutarties sudarymo. Konstatavęs, kad sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, teismas tenkino ieškinį ir pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas pripažino nepagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad A. M. ginčo Raštelį surašė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės dėl girtumo (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad nors ir nustatyta, jog mirusio A. M. kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio, tačiau nenustatyta, kuriuo momentu nurodytas alkoholio kiekis buvo kraujyje (dovanojimo Raštelio surašymo metu (prieš surašant) ar prieš pat mirtį). Teismas pabrėžė, kad ieškovė neįrodė, jog A. M. būsena (neblaivumas) turėjo ar galėjo turėti įtakos jam nusprendžiant dovanoti visus savo paveikslus atsakovei ir surašant dovanojimo Raštelį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

16. Sutartį pripažinus negaliojančia taikoma restitucija, atsakovė D. R. įpareigotina grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus paveikslus. Įvertinęs tai, kad į atskirą bylą yra išskirti ieškovės reikalavimai dėl A. M. daiktų, tarp jų ir dėl atsakovės D. R. visų pagal ginčo dovanojimo sutartį iš A. M. gautų paveikslų, grąžinimo ir nurodytoje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl atsakovės D. R. visų, tarp jų ir kitų, gautų (įgytų) A. M. paveikslų konkretaus skaičiaus, nuosavybės, tapatumo (kopijos ar originalai), teismas sprendė, kad šioje byloje šiuo metu nėra galimybės konkretizuoti įpareigotinų grąžinti visų pagal ginčo dovanojimo sutartį gautų A. M. paveikslų, tai bus galima padaryti tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016, todėl atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus A. M. paveikslus, kurių konkretus pavadinimas ir jų skaičius bus nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016.

17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir atsakovė įpareigota grąžinti ieškovei visus pagal 2013 m. gegužės 24 d. dovanojimo sutartį gautus paveikslus, kurių konkretūs pavadinimai ir jų skaičius bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

18. Kolegija pripažino nepagrįstu atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ji konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti dovaną, o teisės normos neįtvirtina prievolės dovanos gavėjui išreikšti valią dėl dovanos priėmimo tuo pačiu momentu. Pažymėjusi, kad ieškovė ginčija Raštelį kaip dovanojimo sutartį, o atsakovė įrodinėja, jog ginčo Raštelis yra dovanojimo sutartis ir sukelia jai pasekmes kaip apdovanotajai, t. y. šalys Raštelį vertina kaip dovanojimo sutartį, kolegija nurodė, kad vertintina, ar šios sutarties pagrindu atsirado dovanojimo teisiniai santykiai, o tam šiuo atveju esminė yra aplinkybė – ar apdovanotoji tinkamai išreiškė valią priimti dovaną, t. y. ar sandoris buvo išreikštas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia.

19. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog A. M. noras dovanoti atsakovei visus paveikslus kilo staiga, dėl to jis surašė dovanojimo Raštelį. Kolegija pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ji po A. M. mirties, pamačiusi Raštelio turinį, nutarė priimti visus paveikslus kaip dovaną ir taip įgyvendino dovanojimo sutarties šalių valią. Kolegija nustatė, kad atsakovei apie A. M. valią padovanoti jai paveikslus tapo žinoma tik po jo mirties, A. M. savo valią išreiškė vienašališkai, atsakovė paveikslų A. M. esant gyvam nepriėmė, valios priimti dovanos neišreiškė. Pagal Raštelio turinį kolegija vertino, kad A. M. nebuvo tikras, ar atsakovė priims dovaną. Kolegija nurodė, kad abiejų šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta dar šalims esant gyvoms, nes sandoris su mirusiu asmeniu negalimas.

20. Įvertinusi Raštelio surašymo laiką ir aplinkybes, tai, kad A. M. parašė kelis Raštelius, kurie iš esmės vertintini kaip atsisveikinimo laiškai prieš mirtį, kolegija sprendė, jog labiau tikėtina, kad A. M. išreiškė valią, kam turėtų atitekti paveikslai po jo mirties. Kolegija, vadovaudamasi CK 6.466 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu ir teisingai nurodė, jog, A. M. mirus, klausimai, susiję su jo turtu, spręstini pagal paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

21. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl vidutinės meno kūrinių vertės nustatymo, pripažino nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės pateiktu A. M. kolekcijos 2013 m. gruodžio 6 d. vertinimu. Kolegija nurodė, kad teismas išsamiai pagrindė nustatomą paveikslų vertę, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas ir pagrįstų kitokią meno kūrinių vertę.

22. Kolegija sutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad padovanoti meno kūriniai turi ne tik įprastinę, bet ir ypatingą, asmeniniais tikslais pagrįstą vertę (CK 4.11 straipsnio 1 dalis), kad autorius negali būti įpareigotas įvertinti savo meno kūrinius pagal jų pardavimo antrinėje rinkoje vertę. Iš Raštelio dalies, kurioje kalbama apie kūrinių sudeginimą, kolegija padarė išvadą, kad A. M. dovanojamiems daiktams suteikė asmeniniais tikslais grįstą vertę, todėl sprendė, kad reikalavimas laikytis notarinės formos imperatyvo šiuo atveju iš esmės reikštų autoriaus valios spręsti, kokiomis sąlygomis ir kam perleisti savo sukurtus meno kūrinius, suvaržymą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog dovanojimo sutartis sudaryta pažeidus notarinės formos imperatyvą, tačiau pabrėžė, kad tai nekeičia sprendimo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia esmės.

23. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovę grąžinti ieškovei visus pagal dovanojimo sutartį gautus paveikslus, kurių konkretūs pavadinimai ir jų skaičius bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016, priėmė sąlyginį sprendimą, nors tokius sprendimus priimti draudžiama (CPK 267 straipsnis). Kolegija pabrėžė, kad reikalavimą dėl restitucijos taikymo bus galima išnagrinėti ir tenkinti tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1382-676/2016.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovė D. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl ginčo dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priteisti visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nepagrįstas teismų argumentas, kad valios dėl dovanojimo sutarties išreiškimas nebuvo tinkamas. Specialiosios dovanojimą reglamentuojančios CK normos neįtvirtina reikalavimo, kad dovanotojas ir apdovanotasis tuo pačiu momentu privalo pareikšti valią padovanoti turtą ir valią dovaną priimti. Tokio reikalavimo neįtvirtina ir bendrosios sandorių sudarymą reglamentuojančios teisės normos – CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 1.64 straipsnio 1, 2 dalys. Sandorio šalies valia turi būti laisva ir išreikšta atitinkama forma, tačiau nėra reikalaujama, kad dvišalio sandorio atveju būtina savo valią šalims pareikšti tuo pačiu metu.

24.2. Teismai turėjo pagrindą pripažinti, kad kasatorė priėmė jai skirtą dovaną, o priešingas teismų išvadas lėmė tai, kad nebuvo įvertintos bylai itin reikšmingos aplinkybės apie bendrą A. M. ir kasatorės gyvenimą bei kūrybinę veiklą. Teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dovanotojas ir kasatorė turėjo atlikti fizinį meno kūrinių perdavimą, pakanka to, kad A. M. perleido kasatorei nuosavybės teisę į meno kūrinius. A. M. išreiškus valią dovanoti savo meno kūrinius, kasatorei palikta galimybė apsispręsti dėl dovanos priėmimo. Radusi dovanojimo sutartį, ji nusprendė dovaną priimti. Teismai, nustatę, kad įstatymas neįtvirtina specialių dovanojimo objekto perdavimo reikalavimų, nepagrįstai nesivadovavo CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, kuri daiktų perdavimą aiškina plačiai, t. y. ne tik kaip fizinį daikto perdavimą, dalyvaujant abiem sandorio šalims, bet ir kaip galimybės naudotis perduodamu daiktu sudarymą. Palikdamas dovanojamus daiktus bendroje gyvenamojoje vietoje ir suprasdamas, kad perduota dovana kasatorei laisvai prieinama, A. M. tinkamai perdavė kasatorei dovanojamus meno kūrinius.

24.3. Teismai netinkamai aiškino ginčo dovanojimo sutartį ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), padarė nepagrįstą išvadą, kad A. M. išreiškė valią, jog jo meno kūriniai atitektų kasatorei būtent po jo mirties. A. M. surašytas Raštelis pripažintinas dovanojimo sutartimi. A. M. sutartyje nurodė būtent žodį „dovanoju“, o ne testamento atveju įprastus žodžius „palieku“, „po mano mirties“ ir panašiai. Jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti, kad pagal CK 6.466 straipsnio 1 dalį jo surašyta dovanojimo sutartis gali būti nelaikoma dovanojimo sandoriu. Esminė aplinkybė yra ta, kad A. M. pareiškė aiškią valią, jog jo meno kūriniai atitektų būtent kasatorei. Teismų pasirinktas sutarties aiškinimas prieštarauja pagrindinei sutarčių aiškinimo taisyklei, pagal kurią pagrindinis sutarties vertinimo kriterijus – tikrasis šalies ketinimas. Ne mažiau svarbus ir teisingumo bei protingumo principų aspektas. A. M. aiškiai išreikštos valios nepaisymas reikštų formalų teisingumo vykdymą.

25. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą, priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad teismai konstatavo, jog sandorio šalys, sudarydamos dovanojimo sutartį, valią sudaryti sutartį turi išreikšti vienu metu. Priešingai, teismai nurodė, kad abiejų šalių valia turi būti išreikšta dar šalims esant gyvoms. Iš dovanojimo sutartį reglamentuojančių teisės normų akivaizdu, kad valia sudaryti sandorį turi būti pareikšta abiejų sutarties šalių, nepakanka vien vienašališkai išreikšti valią dovanoti, valią privalo išreikšti ir apdovanotasis. A. M. mirus abiejų šalių valia liko nesuderinta. Ginčo Raštelis turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymas sudaryti sutartį, kadangi priešingu atveju A. M. R. nurodė visus paveikslus sudeginti. CK 6.167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad oferento ar akceptanto mirtis daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo. Nors vienai šaliai neišreiškus valios sudaryti sutarties iki vienos kurios nors šalies mirties, pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas negaliojančiu. Kasatorė neišreiškė valios, nepriėmė pasiūlymo sudaryti dovanojimo sutartį A. M. esant gyvam, savo valią išreiškė tik po jo mirties, todėl pasiūlymas negalioja.

25.2. Kasatorės argumentas, kad dovanojimo sutarčiai sudaryti nereikėjo atskiro paveikslų perdavimo, nepagrįstas nei teisės normomis, nei teisės principais. CK 6.465 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad dovanojamas turtas turi būti perduotas. Teisės normoje įtvirtintas perdavimas yra ne kas kita, kaip realinio sandorio įvykdymas. Kadangi paveikslai yra materialūs daiktai, jie turi būti dovanotojo realiai perduoti. A. M. šių paveikslų kasatorei neperdavė, ginčo Rašteliu nesiekė paveikslų dovanoti, o išreiškė paskutinę savo valią po mirties.

25.3. Kasatorė plečiamai aiškina dovanos perdavimą. Jeigu A. M. būtų išreiškęs valią dovanoti savo paveikslus, o ne juos palikti po savo mirties, tai būtent šie paveikslai fiziškai turėjo būti perduoti D. R. , kad būtų galima laikyti, jog realinis sandoris įvykdytas. CK 4.50 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nurodė, kad būtent daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu, o ne galimybės sudarymas naudotis daiktu yra laikomas daikto perdavimu. Tai patvirtina CK 4.50 straipsnio 2 dalis. Ginčo Raštelį kasatorė rado tik po A. M. mirties, paveikslai jai iki A. M. mirties nebuvo perduoti. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad dovanos perdavimui pakanka to, jog A. M. perleido nuosavybės teisę į paveikslus.

25.4. Teismai nepažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Raštelio turinys patvirtina, kad A. M. siekis buvo palikti paveikslus po savo mirties. Teismai teisingai pripažino, kad Rašteliu A. M. siekė išreikšti savo valią po mirties. Asmens valios išreiškimas dovaną (turtą) palikti po savo mirties nereiškia dovanojimo, tokiam valios išreiškimui turi būti taikomos paveldėjimo santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.466 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo dovanojimo sutarties ir jos galiojimo

26. Ginčas byloje iš esmės yra dėl po A. M. mirties atsiradusio palikimo masės, t. y. ar į ją patenka ar nepatenka paveikslai, apie kuriuos nurodoma Raštelyje. Kasatorė laikosi pozicijos, kad Rašteliu paveikslai jai buvo padovanoti, ji dovaną priėmė ir nuosavybės teisė į šiuos paveikslus pagal dovanojimo sutartį perėjo jai, todėl jie nepatenka į palikimo masę, o ieškovė ginčija kasatorės nurodomą nuosavybės teisės į paveikslus atsiradimo pagrindą, t. y. ginčija Raštelį kaip dovanojimo sutartį.

27. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pastarieji gali būti ir asmeniniai (CK 5.27, 5.30, 5.31 straipsniai). Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų, teisių ir pareigų) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams, taigi šioje byloje esminę teisinę reikšmę turi aplinkybė, kas – kasatorė ar A. M. – pastarojo mirties ir tuo pačiu palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) turėjo nuosavybės teisę į Raštelyje nurodomus paveikslus, dėl kurių yra kilęs ginčas.

28. Nuosavybės teisė, be kitų pagrindų, gali būti įgyjama pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Vienas iš sandorių yra dovanojimo sutartis (CK 1.63 straipsnio 2, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015).

30. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Iki dovanos jam perdavimo apdovanotasis turi teisę bet kada išreikšti savo valią atsisakyti priimti dovaną (CK 6.468 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju dovanojimo sutartis laikoma nesudaryta ir negalioja, nes nėra šalių suderintos priešpriešinės valios. Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną. Tačiau, kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, abiejų dovanojimo sutarties šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta ir suderinta pasiekiant susitarimą dar šalims esant gyvoms, nes sandoris su mirusiu asmeniu negalimas. Žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, egzistavimas baigiasi jam mirus, todėl, asmeniui mirus, baigiasi ir jo civilinis teisnumas, galėjimas turėti ir įgyvendinti civilines teises bei pareigas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis). Pradėta, bet dėl šalies mirties nespėjus suderinti abiejų šalių valios nebaigta sudaryti sutartis nesukelia teisinių padarinių ir negali būti laikoma sudaryta.

31. Oferento ar akceptanto mirtis daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo (CK 6.172 straipsnis). Tai reiškia, kad jeigu oferentas miršta po ofertos pateikimo ir iki akcepto gavimo, oferta nustoja galioti, nesukelia teisinių padarinių ir sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes akceptas sukelia teisinius padarinius, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 2 dalys). Tuo tarpu jeigu toks įvykis (oferento mirtis) įvyksta gavus akceptą, sutartis laikoma sudaryta.

32. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Įpėdiniai paveldi visą mirusiojo asmens – palikėjo turtą, tokį, koks yra palikimo atsiradimo momentu. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiškai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių, palikimo priėmimas apima visą palikimą, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Dėl to derinant teisinį santykių reguliavimą ir prioritetą suteikiant paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms CK 6.466 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja; šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.

33. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, esą teismai konstatavo, kad dovanotojas ir apdovanotasis privalo tuo pačiu momentu pareikšti valią padovanoti turtą ir valią dovaną priimti. Toks kasacinio skundo argumentas neatitinka apskųstos nutarties turinio, kurioje šiuo aspektu konstatuota, kad abiejų šalių valia tiek dovanoti, tiek priimti dovaną turi būti išreikšta dar šalims esant gyvoms. Teismai nekonstatavo, kad šalių valia turi būti išreikšta būtent vienu metu.

34. Šioje byloje nustatyta, kad: A. M. noras dovanoti kasatorei paveikslus kilo staiga, dėl to jis surašė dovanojimo Raštelį; A. M. savo valią išreiškė vienašališkai, jis nebuvo tikras, ar kasatorė priims dovaną; kasatorei apie A. M. valią padovanoti jai paveikslus tapo žinoma tik po A. M. jo mirties; A. M. esant gyvam kasatorė paveikslų nepriėmė, valios priimti dovanos neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Rašteliu A. M. išreiškė valią, kam turėtų atitekti paveikslai po jo mirties.

35. Vertintina, kad šią bylą nagrinėję teismai, nustatytas faktines aplinkybes tinkamai susieję su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų teisės normų hipotezėmis, padarė jas atitinkančias ir pagrįstas išvadas dėl ginčo dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, Raštelyje nurodomų paveikslų buvimo A. M. nuosavybe jo mirties momentu ir klausimų, susijusių su mirusiojo turtu, sprendimo pagal paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad teismai, pripažindami ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

36. Kasacinio skundo argumentai dėl dovanos perdavimo yra neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos

37. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ginčo dovanojimo sutartį ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bei kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), padarė nepagrįstą išvadą, jog A. M. išreiškė valią, kad paveikslai atitektų kasatorei būtent po jo mirties.

38. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimais yra gausi, nuosekli ir išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017). Pagal ją, be kita ko: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

40. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, susijusias su Raštelio surašymu, siekdamas nustatyti Raštelyje išreikštą A. M. valią, jo tikruosius ketinimus. Vertintina, kad faktiniai bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės apie Raštelio surašymo laiką ir aplinkybes, jo turinys teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog A. M. Raštelyje išreiškė savo valią, kam turėtų atitekti paveikslai po jo mirties. Teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta, padaryta laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorė kasaciniame skunde nepagrįstai suabsoliutina Raštelyje pavartotą sąvoką „dovanoju“, jos skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tikruosius A. M. ketinimus. Raštelyje išreikštos mirusiojo valios tinkamas nustatymas nevertintinas kaip jo valios nepaisymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

42. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

43. Ieškovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme patvirtinančių įrodymų, todėl atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

44. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 43,08 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,08 Eur (keturiasdešimt tris Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis