Legislator Case Law & Legislation
a1068a2b-4e07-4fc4-9e2c-6939a284d292 AI generated

a1068a2b-4e07-4fc4-9e2c-6939a284d292 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a1068a2b-4e07-4fc4-9e2c-6939a284d292
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. Z. (M. Z.) ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl nuomos mokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7650 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių), 6052,91 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

a1068a2b-4e07-4fc4-9e2c-6939a284d292 · Vilniaus apygardos teismas: Nuomos sutartis 2012-12-13 įregistruota VÄ® Registrų centre. Sutartis nutraukta 2013-06-27 (b.l. 17). Nuomos nutraukimo sutartyje nėra duomenų apie nuomininko J. M. skolÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7650 Lt nuompinigių nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių x 450 Lt), o atsakovas teigia, kad nuompinigius ieÅ¡kovui sumokėjo pagal iÅ¡raÅ¡ytus ir byloje pateiktus raÅ¡telius, todėl skolos nėra. Atsakovas pateikė teismui kopijas raÅ¡telių, pagal kuriuos, jo teigimu, sumokėjo nuomÄ už 2012 metų sausio –gruodžio mėn. ir už 2013 m. sausio–kovo (b.l. 41-47, 63-65).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2542-603/2015Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02949-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14.; 2.5.10.; 2.5.10.2.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitė, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal apelianto atsakovo J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. Z. (M. Z.) ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl nuomos mokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7650 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių), 6052,91 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 1993 metų iki 2013-06-21 ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-01-01 iki 2013m. liepos mėn. pabaigos gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį gyveno atsakovas J. M. 2009-01-01 ieÅ¡kovas su atsakovu buvo sudaręs nuomos sutartį, o 2012-01-01 buvo pasiraÅ¡ytos dvi nuomos sutartys. Pagal vienÄ iÅ¡ jų turtas buvo iÅ¡nuomotas atsakovui iki 2013-01-01, tačiau atsakovas prašė pasiraÅ¡yti kitÄ sutartį, pagal kuriÄ butas (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomotas neterminuotai.

Nuomos sutartis įregistruota VÄ® Registrų centre. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktÄ atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui po 450 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl susidarė 7650 Lt skola (17 mėn. x 450 Lt ). Atsakovas į praÅ¡ymus sumokėti nuomos mokestį nereagavo, praneÅ¡us, kad butas 2013-06-21 parduotas, iÅ¡sikelti atsisakė ir tik su naujo savininko pagalba atsakovas pasirašė 2013-06-27 nuomos sutarties nutraukimÄ . Atsakovas ne tik nevykdė nuomos sutarties sÄ lygų, bet ir neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujas suvartojimÄ , bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius, tuo padarydamas ieÅ¡kovui 6052,91 Lt žalÄ , kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014 tokiÄ sumÄ priteisė iÅ¡ M.

Z. AB „Lietuvos dujos“ naudai. Sprendime teismas nurodė, jog M. Z. atlyginęs AB „Lietuvos dujos“ žalÄ , gali regreso tvarka kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti sumokėtÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ trečiojo asmens. 2011-05-03 ieÅ¡kovas su AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaręs Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11080590 dėl gamtinių dujų tiekimo į butÄ (duomenys neskelbtini), tačiau pagal nuomos sutartį už buto komunalines paslaugas ir suvartotas dujas tiesiogiai mokėjo nuomininkas – atsakovas J.

M., todėl bÅ«tent jis buvo suinteresuotas pakeisti skaitiklio rodmenis, kad mažiau mokėti už dujas. Dujų skaitiklio pažeidimas nustatytas 2013-04-09 AB „Lietuvos dujos“ darbuotojui vykdant dujų skaitiklio patikrÄ , o 2013-05-21 ekspertizės akte Nr. 9/13 nurodyta kokie padaryti skaitiklio pažeidimai, kuriais buvo bandoma nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Prijungtoje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys raÅ¡teliai (b.l. 113-115) pagal kuriuos sumokėti nuompinigiai, tačiau ieÅ¡kovas laiko, kad Å¡ie raÅ¡teliai yra skolos už 2010 m. spalio–gruodžio mėnesius sumokėtÄ nuomÄ .

Å iuos raÅ¡telius rengė atsakovas. Nors atsakovas nurodė, kad sumokėjo už 2012 m., bet iÅ¡ tikrųjų buvo už 2010 metus. RaÅ¡telius pasiraÅ¡ydavo ir ieÅ¡kovas ir atsakovas. Ekspertizės akte dėl raÅ¡telių nurodyta, kad atsakovo raÅ¡teliai padaryti kopijavimo (montažo) bÅ«du, o originalių raÅ¡telių atsakovas neturi. Prijungtoje byloje yra duomenys, kad namo savininkė buvo ieÅ¡kovo dukra, ji mirė ir po jos mirties turtÄ administravo ir juo rÅ«pinosi ieÅ¡kovas, nors paveldėjimo teisės liudijimas VÄ® Registrų centre įregistruotas vėliau.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.Nurodė, kad Už buto nuomÄ už 2012 metus atsiskaitė su ieÅ¡kovu 2013 metais sumokėdamas 5000 Lt grynais, nes 2012 metais buvo praradęs darbÄ , neturėjo kitų pajamų ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui buvo gerai žinomos.

Kad nuompinigiai buvo sumokėti gali patvirtinti raÅ¡telių kopijos, kurias pateikė teismui. IeÅ¡kovui 2013 metų bėgyje buvo sumokėti nuompinigiai už 2012 m. balandžio –gruodžio mėnesius ir už 2013 m. sausio –kovo mėnesius, iÅ¡ viso 5400 Lt. Atsiskaitant buvo raÅ¡omi raÅ¡teliai, tačiau visi jų originalai yra pas ieÅ¡kovÄ , o atsakovas visų kopijų neturi. Savo žinioje turėtus raÅ¡telius už buto nuomÄ pateikė į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-1240-860/2013.

IeÅ¡kovas dažnai pamirÅ¡davo apie tai, kad buvo gavęs pinigus iÅ¡ nuomininkų ir kelis kartus per mėnesį ateidavo reikalauti nuompinigių, kÄ gali patvirtinti buvę kaimynai, kurie taip pat nuomojosi bÅ«stÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Aplinkybę, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas per visÄ nuomos laikotarpį nepasinaudojo savo teise, numatyta Nuomos sutarties 7.2 punkte, nutraukti sutartį ir jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovui nereiÅ¡kė, bet pareiÅ¡kė savo reikalavimÄ dėl neva nesumokėtų nuompinigių tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimu iÅ¡ jo priteisė 6052,91 žalos atlyginimÄ .

Dujų skaitiklio jis negadino ir nekeitė rodmenų. Civilinei atsakomybei kilti nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose. IeÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CPK 178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendime teisingai konstatuota, kad M. Z. pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iÅ¡kilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti).

Tokiu bÅ«du bÅ«tent ieÅ¡kovas neįvykdė jam dujų tiekimo sutartyje nustatytos pareigos, nes elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, neužtikrindamas skaitiklio, esančio jo valdoje, saugumo, priežiÅ«ros ir apsaugos. Skaitiklis buvo sumontuotas bendrame namo koridoriuje, o ne atsakovo bute, todėl bet kuris asmuo turėjo priėjimÄ prie skaitiklio. IeÅ¡kovas neginčijo nei 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo akto Nr. 859, nei 2014-07-25 teismo sprendimo, kas reiÅ¡kia, kad jis sutiko su visomis nustatytomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ jo priteista 6052,91 Lt žala yra atlyginta AB „Lietuvos dujos“.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.Pirmos instancijos teismas Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatė, kad ieÅ¡kovas M. Z., gim. 1929-06-22, laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2013-06-26 buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (52833/60333) dalių savininku, nuosavybės teises įgijęs pagal 2012-07-11 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-14). 2013-06-21 ieÅ¡kovas pirkimo-pardavimo sutartimi savo nuosavybės teises į namÄ perleido UAB „Kristameda“. 2012-01-01 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Buto (namo) nuomos sutartį, kuria susitarė, jog ieÅ¡kovas neterminuotai iÅ¡nuomoja atsakovui 45,06 kv.m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 450 Lt nuomos mokestį per mėnesį bei sumokėti komunalinius mokesčius (Sutarties 3.1-3.2 punktai) (b.l. 15-16).

Nuomos sutartis 2012-12-13 įregistruota VÄ® Registrų centre. Sutartis nutraukta 2013-06-27 (b.l. 17). Nuomos nutraukimo sutartyje nėra duomenų apie nuomininko J. M. skolÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7650 Lt nuompinigių nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių x 450 Lt), o atsakovas teigia, kad nuompinigius ieÅ¡kovui sumokėjo pagal iÅ¡raÅ¡ytus ir byloje pateiktus raÅ¡telius, todėl skolos nėra. Atsakovas pateikė teismui kopijas raÅ¡telių, pagal kuriuos, jo teigimu, sumokėjo nuomÄ už 2012 metų sausio –gruodžio mėn. ir už 2013 m. sausio–kovo (b.l. 41-47, 63-65).

Teismas nustatė, kad prijungtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys originalūs rašteliai, patvirtinantys, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio –kovo mėnesius (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 113-115). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-21 ekspertizės akte Nr. 11-66 (15) nurodyta, kad ištyrus atsakovo teismui pateiktas 7 raštelių kopijas, datuotas 2013-04-10, 2013-05-11, 2013-05-25, 2013-07-12, 2013-07-28, 2013-08-10, 2013-08-23, nustatyta, jog parašai raštelių kopijose yra kopijuoti nuo to paties dokumento (arba jo kopijos), raštelių kopijos pagamintos montažo būdu: kopijuojant po tekstu padėtas lapelis su parašais, o nustatyti ar raštelio, datuoto, 2013-08-23, kopija pagaminta montažo būdu ar yra tiesiogiai kopijuotas dokumentas, negalima.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (raÅ¡telius) ir atsižvelgdamas į ekspertizės iÅ¡vadas, konstatavo, jog atsakovo pateiktos 7 raÅ¡telių kopijos negali bÅ«ti laikomos patikimais įrodymais, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Kitų įrodymų apie mokėtÄ nuomos mokestį byloje nėra, todėl teismas remėsi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 esančiais originaliais raÅ¡teliais, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio-kovo mėnesius, t.y. 1350 Lt, o ieÅ¡kovo argumentus, kad pagal Å¡iuo tris raÅ¡telius buvo sumokėtas nuomos mokestis už 2010 m. spalio–gruodžio nuomÄ atmetė, kadangi raÅ¡teliuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuoma mokama bÅ«tent už 2012 m. sausio–kovo mėnesius.

Teismas atmetė atsakovas teiginius esÄ sudarydamas 2012-01-01 nuomos sutartį jis nežinojo, jog ieÅ¡kovas nėra namo (buto) savininkas ir neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio nuo 2012-01-01 iki 2012-07-11, kai tapo namo savininku. Teismas iÅ¡ Å¡ios bylos bei prijungtos bylos duomenų nustatė, kad atsakovas iÅ¡nuomotame bute gyveno ir faktiÅ¡kai naudojosi patalpomis nuo 2007-02-01, kai su M. Z. sudarė nuomos sutartį. 2009-09-01, 2010-01-01, 2011-01-01 ir 2012-01-01 nuomos sutartis dėl to paties buto nuomos sudarė (pratęsė) su M.

Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 60-66). Prijungtoje byloje yra raÅ¡teliai, kad atsakovas mokėjo nuomÄ M. Z., o po jos mirties – ieÅ¡kovui M. Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 67-112). Duomenų, kad per visÄ nuomos laikotarpį nuo 2009 m. atsakovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas ieÅ¡kovui, ginčijęs nuomos sutartis, nuompinigių dydį, jų gavėjÄ ir pan., nėra. Pagal Gyventojų registro informacijÄ buvusi namo savininkė M. Z. mirė 2009-02-05, tačiau po jos mirties atsakovas toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), sudarinėjo su ieÅ¡kovu nuomos sutartis, mokėjo jam nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės sudaryti sutartį ir reikalauti nuompinigių, nes nebuvo namo savininku, atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 5.1 str. 1 d., 5.3 str. mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pereina nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar jo įregistravimo VÄ® Registrų centre, todėl po M. Z. mirties ieÅ¡kovas buvo teisėtas palikėjos turto valdytojas ir turėjo teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį.

Buvusi namo savininkė M. Z. testamentu paliko namÄ (didžiÄ jÄ jo dalį) ieÅ¡kovui, t.y. suteikė jam teisę po testatorės mirties disponuoti paveldėtu turtu, kaip savininkui. PalikimÄ ieÅ¡kovas priėmė ir 2012-07-11 jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas Nr. 7035, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo mokesčio už buto nuomÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-01-01 nuomos sutarties 7.2 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, suteikia ieÅ¡kovui teisę, bet ne pareigÄ nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, todėl ieÅ¡kovas savo pasirinkimu galėjo nenutraukti nuomos sutarties atsakovui nemokant nuompinigių ir Å¡i aplinkybė dėl skolos pagrindimo nėra reikÅ¡minga.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje surinktų įrodymų visetÄ darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog yra pilnai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu už buto nuomÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuompinigių priteisimo tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6300 Lt nuomos mokesčio už buto nuomÄ nuo 2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. gegužės mėn. įskaitytinai (14 mėn. x 450 Lt). IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6052,91 Lt žalos atlyginimÄ už sugadintÄ dujų skaitiklį, teigdamas, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujų suvartojimo sumÄ , bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius ir tuo padarė 6052,91 Lt žalÄ .

Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 6052,91 Lt žalos atlyginimas AB „Lietuvos dujos“ naudai (b.l. 18-19). Teismas nustatė, kad akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytÄ Å¾alÄ patvirtina 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 859 ir 2013-05-21 Ekspertizės aktas Nr. 9/13 apie dujų skaitiklio nesankcionuotÄ atidarymÄ ir mechanizmų sugadinimÄ , tačiau Å¡iuose dokumentuose nenurodyta kas sugadino dujų skaitiklį (b.l. 22-28, 30).

IeÅ¡kovas pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-11-14 raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad skyriuje 2014-11-06 gautas antstolio R. V. 2014-10-30 patvarkymas Nr. S-11614 dėl 6234,91 Lt skolos ir 5 procentų metinių palÅ«kanų AB „Lietuvos dujos“ ir 1205,94 Lt vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. Z., todėl nuo 2014-12-01 kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ jo pensijos bus iÅ¡skaitomos sumos skolai padengti. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus sprendė, kad ekspertizės aktas apie dujų skaitiklio sugadinimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimas, kuriuo priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

Z. turtinė žalÄ AB „Lietuvos dujos“ naudai ir kuri yra antstolio iÅ¡ieÅ¡koma, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dujų skaitiklis ieÅ¡kovo nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip spręsdamas teismas įvertino ir tai, kad Å¡alys patvirtino, jog skaitiklis buvo įrengtas ne atsakovo nuomojamoje patalpoje, o bendrame namo koridoriuje, todėl prie skaitiklio galėjo patekti ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys.

Nuomos sutartyje Å¡alys nebuvo susitariusios dėl įrangos (dujų skaitiklio), esančios ne nuomojamoje patalpoje, priežiÅ«ros ir apsaugos, todėl Å¡i pareiga teko ieÅ¡kovui. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimas, kuriame konstatuota jog <....> atsakovui (M. Z.) pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iÅ¡kilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti) <...>.

Pagal 2012-01-01 nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti tik žalÄ padarytÄ Ä¯rangai, baldams ir kitiems nuomojamose patalpose esantiems daiktams (Sutarties 1.1, 5.1.4 punktai).Apeliantas ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nesutinka, praÅ¡o Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti 1753,04 Eur žalÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, taip pat praÅ¡o peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nuomos sutartį už buto komunalines paslaugas tiesiogiai mokėjo nuomininkas – atsakovas pagal komunalinių patarnavimų tiekėjų nustatytus tarifus ir sÄ lygas.

Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas nuo 1992 m. iki 2014 m. joks kitas asmuo negyveno, už komunalines paslaugas, tame tarpe sunaudotas dujas, visada mokėjo atsakovas. Å ios aplinkybės rodo atsakovo suinteresuotumÄ sumažinti mokesčių už dujas dydį. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į skaitliuko paveikimo pobÅ«dį. Ekspertas nustatė, kad nustatytų pažeidimų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Tokio pobÅ«džio sugadinimas reikalavo konkretaus tikslo, tuo tarpu teismo iÅ¡vada, kad koridoriuje esantį skaitiklį galėjo paveikti bet kas bÅ«tų logiÅ¡ka, jei skaitiklio pažeidimas bÅ«tų chuliganiÅ¡ko pobÅ«džio.

Akivaizdu, kad tyčia paveikti skaitiklio rodmenis buvo suinteresuotas asmuo mokantis pagal skaitiklio rodmenis – atsakovas. Tuo labiau, kad tuo metu kaip nurodė atsakovas jis buvo bedarbis. Laikotarpiu kai buvo sugadintas skaitliukas, bute gyveno tik atsakovas. Atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodo ir ta aplinkybė, jog atsakovas bandydamas įrodyti, jog nėra skolingas už buto nuomÄ , teikė teismui suklastotus pakvitavimo raÅ¡telius. Taip pat atsakovas melagingai nurodė, kad apie skaitiklio sugadinimÄ pats pranešė, tačiau duomenų apie tokį praneÅ¡imÄ AB „Lietuvos dujos“ negalėjo pateikti.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ieÅ¡kovas remiasi tik prielaidomis ir spėjimais, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų.Apeliantas atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas nepateikė argumentų, kodėl 2013-08-23 raÅ¡telio kopija negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu, jog atsakovas sumokėjo nuomÄ už 900 Lt.

Å io dokumento įrodomosios galio nepaneigia vien ta aplinkybė, jog dėl jo buvo atliekama ekspertizė. Be to, teismas pažeidė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles.Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau iÅ¡plėtotÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185straipsnį reiÅ¡kia, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis).

Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl kai kurių įrodymų vertinimo.IÅ¡nagrinėjus byloje esančius duomenis, aukščiau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvertinus pateiktus įrodymus (raÅ¡telius) ir atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadas, yra pagrindas abejoti atsakovo pateiktomis 7 raÅ¡telių kopijomis ir jos negali bÅ«ti laikomos patikimais įrodymais, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada atitinka bylos duomenų visumÄ ir sudaro didesnį pagrindÄ abejoti atsakovo pateiktų 7 raÅ¡telių kopijų tikrumu, nei remtis jomis nustatant, kad atsakovas pagal juos nėra skolingas ieÅ¡kovui.

Taip pat spręstina, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovavosi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 esančiais originaliais raÅ¡teliais, ir darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio-kovo mėnesius, t.y. 1350 Lt.Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi bÅ«ti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi, ieÅ¡kovas pirmiausia privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog pirmos instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės aktas apie dujų skaitiklio sugadinimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimas, kuriuo priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

Z. turtinė žala AB „Lietuvos dujos“ naudai ir kuri yra antstolio iÅ¡ieÅ¡koma, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dujų skaitiklis ieÅ¡kovo nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Suprantama ieÅ¡kovo pozicija, kad loginė iÅ¡vada dėl skaitiklio sugadinimo bÅ«tų, jog tokius neteisėtus veiksmus atliktų asmuo suinteresuotas mokėti mažesnius mokesčius. Tačiau konstatuojant tam tikrų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , teismas privalo vertinti visų byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne pavienes aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skaitiklis buvo įrengtas ne atsakovo nuomojamoje patalpoje, o bendrame namo koridoriuje, sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovo teiginiu, kad bÅ«tent atsakovas sugadino dujų skaitiklį. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, vien prielaida, kad skaitiklį sugadino atsakovas, nes tik jis turėjo suinteresuotumÄ mažiau mokėti už dujas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kadangi kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Å¡ias prielaidas, byloje nėra.

Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas patyrė byloje 713,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 119,32 Eur (412 Lt) žyminio mokesčio, 432,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 161,08 Eur išlaidų už dokumentų ekspertizę (b.l. 2, 31-32). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog patenkinta ieškinio reikalavimų dali sudaro 46 proc., todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė 328 Eur bylinėjimosi išlaidų.Tuo tarpu nepatenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 54 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 proc. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai tiek atsakovui, tiek valstybei. Kaip nustatyta, valstybė, suteikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbÄ , patyrė 104,22 Eur iÅ¡laidų už advokato paslaugas, kas reiÅ¡kia, jog atsakovas turėtų sumokėti valstybei už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 52,11 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytÄ nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui ir valstybei priteistina po 28,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atitinkamai iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 23,97 Eur.Atsižvelgant į tai, kad dėl ginčo esmės apeliaciniai skundai atmesti, teismas nepriteisia Å¡alims viena iÅ¡ kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstant taip: “IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1824,61 Eur (6300 Lt) nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-09-10 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 328 Eur (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 28,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.Priteisti iš J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 23,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 1,72 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 2,01 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).Kitoje dalyje ieškinį atmesti.” Teisėjai Loreta Bujokaitė Aldona Tilindienė Dainius Rinkevičius