a103570a-5201-4e36-a987-9b97e99db705 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1682-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10932-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 2.5.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. R. ieÅ¡kinį atsakovei N. J. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės N. J. (toliau – atsakovė) 6 516,45 Eur skolÄ , 1 629,11 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-8).

Nurodė, kad 2014 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovas T. R. paskolino D. J. (6 516,45 Eur) 22 500 Lt sumÄ , jÄ pervesdamas D. J.. Taigi, tarp ieÅ¡kovo ir D. J. susiklostė paskolos teisiniai santykiai. D. J. mirė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas sudalyvavo D. J. laidotuvėse ir pareiÅ¡kė žodžiu paskolos gavėjo sutuoktinei atsakovei N. J. apie savo, kaip kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯ D. J.. Vėliau apie savo kaip kreditoriaus reikalavimÄ ieÅ¡kovas atsakovei pareiÅ¡kė dar kelis kartus, nepraėjus net 3 mėnesiams po D.

J. mirties. Šį faktÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamai informavo atsakovę apie savo kreditorinius reikalavimus gali paliudyti A. R., A. M., E. Å .. Atsakovė priėmė D. J. palikimÄ t.y. atsakovė prieÅ¡ priimdama mirusiojo (D. J.) palikimÄ , žinojo apie palikėjo D. J. prievolę grÄ Å¾inti 6 516, 45 Eur paskolos sumÄ ir atsižvelgiant į tai atsakovė besÄ lygiÅ¡kai priėmė visas D. J. teises ir pareigas. Gavus paskolÄ turi bÅ«ti mokamos pelno palÅ«kanos, kurios yra mokestis už naudojimÄ si paskolos pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios civilinės bylos ginčo Å¡alys yra fiziniai asmenys, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteistos 5 proc. dydžio pelno palÅ«kanos nuo 6 516,45 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-06-02 iki 2019-06-02 (už 1825 dienas), kurios sudaro 1 629,11 Eur. IeÅ¡kovas yra ne kartÄ bandęs kreiptis į atsakovę tiek raÅ¡tu, tiek telefonu dėl prievolių įvykdymo, tačiau atsakovė arba nekeldavo ragelio arba į raÅ¡ytus laiÅ¡kus/reikalavimus grÄ Å¾inti paskolÄ , nereaguodavo.

Akivaizdu, kad atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovo atžvilgiu, vengia savo prievolės ir suteiktos paskolos grÄ Å¾inti tikrai neketina. Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ .

2. Atsakovė N. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 35-41). Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir D. J. buvo giminaičiai. Norėdami kartu pabandyti užsiimti automobilių pirkimo – pardavimo verslu, susitarė, jog įsigys daužtÄ automobilį, jį suremontuos ir parduos Lietuvoje ar kitoje Å¡alyje. Å io susitarimo pagrindu ieÅ¡kovas bankiniu pavedimu pervedė į D. J. sÄ skaitÄ 25 000 Lt. Atsakovės žiniomis, Å¡ie pinigai netrukus buvo pervesti pardavėjui ERGO INSURANCE SE draudimui ir buvo įgytas daužtas automobilis.

Apie tai, kam buvo parduotas suremontuotas automobilis ir už kokiÄ sumÄ , atsakovei nėra žinoma, tačiau Å¡ias aplinkybės galėtų paaiÅ¡kinti pats ieÅ¡kovas, kadangi Å¡ios aplinkybės jam yra žinomos. Atsakovei yra žinoma, kad automobilis buvo parduotas. Atsakovės žiniomis, įsigijus automobilį, jo remontu, atvežimu į LietuvÄ ir pardavimu rinkoje rÅ«pinosi bÅ«tent jos sutuoktinis D. J., tačiau gautas pelnas pardavus automobilį buvo dalinamas tarp ieÅ¡kovo ir D. J., tik atsakovei nežinomomis dalimis.

Taigi, Å¡iuo atveju, atsakovės žiniomis, ieÅ¡kovo reikalaujami grÄ Å¾inti pinigai buvo ne paskolos sutartimi įgytos lėšos, o bÅ«tent ieÅ¡kovo investicija į ketinimÄ pradėti bendrÄ verslÄ , kuri, be kita ko, ieÅ¡kovui tikėtina buvo naudinga ir investuoti pinigai buvo grÄ Å¾inti. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas tik 2019 m. kovo 22 d. pateikė pretenzijÄ N. J. dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir reikalavo grÄ Å¾inti 52 000 Lt, nors ieÅ¡kinį reiÅ¡kiÄ dėl mažesnės sumos. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas į atsakovę dėl paskolos grÄ Å¾inimo pirmÄ kartÄ kreipėsi beveik po 2 (dviejų) metų laiko nuo D.

J. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ pareikÅ¡ti jo kaip kreditoriaus reikalavimus palikėjo įpėdiniams. IeÅ¡kovo nurodyti liudytojai, kurie ieÅ¡kovo teigimu gali patvirtinti reikalavimo pateikimo faktÄ per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes yra ieÅ¡kovui artimi asmenys. Be to, apskritai neaiÅ¡ku, ar egzistavo kokia nors D. J. prievolė, apie kuriÄ turėjo žinoti ieÅ¡kovė, kai pats ieÅ¡kovas keičia tariamai egzistavusios prievolės sumÄ .

IeÅ¡kovas nenurodo jokių aplinkybių kaip ir kokiu tikslu buvo paskolinti pinigai, kam jie buvo panaudoti, koks buvo sutarties Å¡alių susitarimas ir kt. Taigi, atsakovei nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur ta skola atsirado ir kam ji buvo panaudota. Atsakovės sutuoktinis ne kartÄ yra minėjęs, kad niekam nieko nėra skolingas – apie skolas ir nesėkmes visada informuodavo sutuoktinę, kadangi jie buvo artimi. Taigi, Å¡iuo atveju atsiradusi neva D. J. skola po jo mirties yra visiÅ¡kai nepagrįsta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo T. R. atsakovei N. J. 2 181,21 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 21,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., e. b. l. 170-175).

4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato, jog asmens mirties atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas kitam asmeniui, tai yra, įpėdinis perima mirusio asmens teises ir pareigas. Asmens mirtis (D. J.) nesudaro pagrindo pripažinti sutartį (šiuo atveju pinigų paskolinimu ieškovui pervedant bankiniu pavedimu) pasibaigusia CK 6.128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vis dėlto, esamas teisinis reguliavimas neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos išviešinti savo turtines pretenzijas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, kad pasikeitė asmenys sudarytoje sutartyje, nereiškia, jog įpėdinis perima ir su šia sutartimi kilusius piniginius įsipareigojimus iki asmens mirties nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos privalomos procedūros.

5. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiÅ¡kiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla).

Trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

6. Teismas pažymėjo, kad aiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus, bet ir sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taigi, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimÄ Ä¯ skolininko įpėdinius įgyvendinimo sÄ lyga ir teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiÅ¡kęs apie savo reikalavimÄ Ä¯pėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais.

Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti ir kyla ginčas dėl Å¡io specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus praÅ¡ymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminÄ praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

7. Teismas nustatė, kad nustatyta, kad 2014 m. birželio 2 d. ieÅ¡kovas atliko pavedimÄ D. J. 6 516,45 Eur (22 500 Lt) sumai, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis - paskola. D. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 30 d. turto apyraÅ¡e duomenų apie D. J. kreditorinį įsiskolinimÄ T. R. nėra. IeÅ¡kovas atsakovei reikalavimÄ sumokėti 6 516,45 Eur skolÄ pareiÅ¡kė pretenzijÄ 2019 m. kovo 22 d., ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2019 m. birželio 27 d. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad laidotuvių dienÄ informavo atsakovę žodžiu apie skolÄ , per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ atsakovei pretenzijų raÅ¡tu dėl Å¡ios skolos sumokėjimo nereiÅ¡kė.

Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino pratęsimo ieškovas nereiškė, nes nurodė, kad informavimas žodžiu yra tinkamas pranešimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas įpėdinei pareikštas daugiau nei po dviejų metų termino, šis terminas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, tokio reikalavimo teismui nebuvo pareikšta, sprendė, kad šiuo metu ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti patenkintas (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę kreiptis į teismÄ CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, t. y. dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino pareikÅ¡ti piniginius reikalavimus pratęsimo, nes tik tokiu atveju ieÅ¡kovas įgytų reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad teismui kitoje civilinėje byloje galimai atnaujinus šį terminÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nebÅ«tų vertintinas, kaip tapatus CPK 137 straipsnio 2 dalies prasme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas T. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 186-191). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.

Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas byloje darė labai formaliai nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, tam tikrų raÅ¡ytinių įrodymų nebuvimo aplinkybei suteikdamas aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ vertę, dėl ko padarė visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas. 9.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 6 516,45 Eur suma D. J. buvo pervesti bankiniu pavedimu kaip paskola. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinėje byloje visiÅ¡kai ignoravo faktÄ , kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovei pareiÅ¡kė žodžiu dar D.

J. laidotuvių metu, ko nenuginčijo pati atsakovė bei patvirtino šį faktÄ Ä¯ civilinę bylÄ iÅ¡kviesti liudytojai. 9.3. Nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raÅ¡tu) kreditorius turi pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu Å¡i forma bÅ«tų aiÅ¡kinama taip, kad priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų pareikÅ¡ti tik raÅ¡ytine forma, tai raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nebÅ«tų pagrindas kitokia negu raÅ¡ytine forma pareikÅ¡tiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais.

Tokiu atveju Å¡alys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiÅ¡kimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-183-421/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kė praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikėjo D.

J. mirties ir dėl to reikalavimas dėl skolos negali bÅ«ti patenkintas. 9.4. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus. Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu nei teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

10. Atsakovė N. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 194-199). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė remiantis tuo, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, o praÅ¡ymo dėl Å¡io termino pratęsimo nereiÅ¡kė.

Byloje buvo nustatyta ir to ieÅ¡kovas neginčijo, jog jis atsakovei reikalavimÄ sumokėti 6 516,45 Eur skolÄ pareiÅ¡kė raÅ¡ytine pretenzija tik 2019m. kovo 22 d., t.y. praėjus daugiau nei po dviejų metų nuo palikimo atsiradimo dienos. 10.2. Nors atsakovas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodo, kad dar per D. J. Å¡ermenis (laidotuves) jis esÄ informavo atsakovę, kad D. J. jam buvo skolingas, tačiau į bylÄ nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o remtis liudytojų parodymais, kurie, savaime aiÅ¡ku, yra neobjektyvÅ«s, yra mažų mažiausiai nepagrįsta.

Kaip antai, liudytoja A. R. yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, o kiti liudytojai - A. M. ir E. Å . - artimi ieÅ¡kovo pažįstami, todėl jų parodymai objektyvumo prasme vertinti kritiÅ¡kai. Tačiau nepaisant to, net ir iÅ¡ liudytojų duotų parodymų akivaizdu, kad jie nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovas su atsakove pokalbio per D. J. Å¡ermenis kalbėjosi apie konkrečiÄ 6 516,45 Eur skolÄ , atsiradusiÄ 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu, kadangi nei vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo įvardinti nei konkrečios paskolos sumos, nei datos iki kada ieÅ¡kovas bÅ«tų liepęs atsakovei grÄ Å¾inti D.

J. paskolÄ . Tuo tarpu, liudytojai A. M. ir E. Å . iÅ¡ viso tik girdėjo ieÅ¡kovo ir atsakovės pokalbio per Å¡ermenis nuotrupas, todėl tik darė prielaidÄ , jog yra kalbamasi galimai apie D. J. negrÄ Å¾intas skolas ieÅ¡kovui, nes prieÅ¡ tai kažkada apie jas jiems esÄ buvo nurodęs pats ieÅ¡kovas. Å ie liudytojai negalėjo nurodyti aiÅ¡kių aplinkybių, nei kokiÄ sumÄ , nei kada ieÅ¡kovas skolino D. J. ir ar Å¡ios skolos buvo grÄ Å¾intos. Taigi, ieÅ¡kovas net ir liudytojų parodymais neįrodė aplinkybės, jog ieÅ¡kovas žodžiu pareiÅ¡kė konkretų reikalavimÄ atsakovei per D.

J. Å¡ermenis ir tokiu bÅ«du esÄ nepraleido 3 mėnesių termino tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti. Net ir iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto garso įraÅ¡o, apie kurio darymÄ atsakovė informuota nebuvo, nėra aiÅ¡ku apie kokiÄ konkrečiai skolÄ kalba ieÅ¡kovas. Taigi tokie ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti įrodymai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, kaip neįrodantys aplinkybės, jog ieÅ¡kovas per nustatytÄ 3 mėnesių laikotarpį tinkamai informavo atsakovę apie galimai jos sutuoktinio ieÅ¡kovui turėtÄ 6 516,45 Eur skolÄ , kuri iki sutuoktinio mirties esÄ liko negrÄ Å¾inta. 10.3.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo ir interpretuoja ieÅ¡kovas, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino aplinkybės, jog jai per sutuoktinio Å¡ermenis (laidotuves) ieÅ¡kovas žodžiu bÅ«tų pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl sutuoktinio 6 516,45 Eur skolos, atsiradusios 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu ar kad ji Å¡iÄ skolÄ bÅ«tų pripažinusi. PrieÅ¡ingai, net ir iÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. ieÅ¡kovės atsakymo į ieÅ¡kovo 2019 m. kovo 22d. pretenzijÄ , kuria ieÅ¡kovas reikalavo gražinti 52 000 Eur skolÄ , matyti, jog ieÅ¡kovei nebuvo aiÅ¡ku kokiu pagrindu ir kada atsirado skola, nes nebuvo pateikta jokių skolÄ pagrindžiančių įrodymų, tik deklaratyviai nurodytas skolos faktas ir terminas skolai grÄ Å¾inti, o ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dar kitai sumai - 6 516,45 Eur, kurios atsiradimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybės atsakovei taip pat nebuvo žinomos.

Kadangi atsakovė 2019 m. kovo 22d. pretenzija buvo informuota apie 52 000 Eur skolÄ , taigi lieka visiÅ¡kai neaiÅ¡ku apie kokiÄ sumÄ tuomet neva kalbėjo ieÅ¡kovas D. J. Å¡ermenų (laidotuvių) metu, nes ieÅ¡kovo deklaruojama skolos suma, kaip matyti, nuolatos keitėsi. Taigi, net ir 2019 m. kovo 22d. ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta pretenzija iÅ¡ esmės nėra laikoma tinkamu informavimu apie konkrečiÄ 6 516,45 Eur skolÄ , atsiradusiÄ bÅ«tent 2014 m. birželio 2 d. bankinio pavedimo pagrindu, nes Å¡ia pretenzija buvo pareikÅ¡tas reikalavimas daug didesnei, t.y. 52 000 Eur sumai ir net nežinia kokios paskolos sutarties pagrindu.

Net jei tam tikra informacija bÅ«tų buvusi atskleista atsakovei per jos sutuoktinio laidotuves, yra normalu, kad atsakovė dėl didelio streso ir liÅ«desio tokios informacijos net nebÅ«tų užfiksavusi ir prisiminusi. Maža to, kai ieÅ¡kovo pozicija dėl tariamos skolos, kaip matyti, buvo visiÅ¡kai nenuosekli. IeÅ¡kovas pats neapsisprendė, kokia visgi yra skolos suma, taip pat neaiÅ¡ku kodėl tiek laiko delsė ir nesikreipė dėl paskolos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į patį skolininkÄ D.

J. dėl skolos grÄ Å¾inimo ar kada nors reiÅ¡kė jam bet kokias pretenzijas dėl skolos grÄ Å¾inimo. Todėl vėlgi lieka neaiÅ¡ku, kodėl nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. (beveik 3 metus) ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ ar į patį skolininkÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir koks tarp Å¡alių buvo sutartas paskolos grÄ Å¾inimo terminas bei Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygos. Be to, pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014m. birželio 13d.) fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.

Å iuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes D. J. buvo paskolinta net 22 500 Lt (6 516,45 Eur) suma, tačiau raÅ¡ytinės paskolos sutarties Å¡alys nesudarė. Å ie nenuoseklÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s ir uždelsti ieÅ¡kovo keliami reikalavimai sudaro realų pagrindÄ manyti, jog iÅ¡ tiesų jokia skola iÅ¡vis neegzistavo arba tokia skola D. J. buvo seniai grÄ Å¾inta. 10.4. IeÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pareikÅ¡ti piniginius reikalavimus pratęsimo, kuris buvo akivaizdžiai praleistas ir, kaip matyti, iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, jis Å¡io termino nėra praleidęs dėl svarbių priežasčių, kadangi apie D.

J. (savo pusbrolio) mirtį žinojo, pats dalyvavo jo Å¡ermenyse bei laidotuvėse, pažinojo velionio artimuosius, kurie buvo akivaizdu, kad perims palikėjo palikimÄ , tačiau savo reikalavimo D. J. įpėdiniams per 3 mėnesių terminÄ sÄ moningai nepareiÅ¡kė, o kreipėsi į atsakovę tik po beveik 2 metų. Taigi, ieÅ¡kovui Å¡iuo metu net kreipusis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, akivaizdu, kad Å¡is terminas atnaujintas nebÅ«tų, kadangi nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas buvo praleistas, o vien ieÅ¡kovo manymas, kad pakanka žodžiu per D.

J. Å¡ermenis pareikÅ¡ti visiÅ¡kai nekonkretų reikalavimÄ , apie kurio pareiÅ¡kimo nėra jokių įrodymų, nėra svarbi priežastis atnaujinti ženkliai praleistÄ terminÄ . Negana to, nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini) jau yra praėję daugiau kaip 3 metai, dėl ko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas negalėtų bÅ«ti atnaujintas net ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. 10.5. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė per nustatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ nuo sutuoktinio mirties buvo informuota apie 2014 m. birželio 2 d.

D. J. esÄ paskolintÄ 6 516,45 Eur (22 500 Lt) sumÄ , kuri ieÅ¡kovo buvo pervesta į D. J. banko sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, kuriose nustatytas terminas kreditoriams palikėjo įpėdiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, Å¡io termino atnaujinimo sÄ lygos, aiÅ¡kinimo ir taikymo, ieÅ¡kovui įrodinėjant, kad jis nustatytu terminu ir tinkamu bÅ«du pranešė įpėdinei apie turimÄ kreditorinį reikalavimÄ .

13. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2014 m. birželio 2 d. bankiniu pavedimu ieÅ¡kovas T. R. pervedė D. J. 22 500 Lt (6 516,45 Eur) sumÄ , pervedime nurodoma, kad tai yra paskola (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). (duomenys neskelbtini) D. J. mirė. D. J. palikimÄ pagal 2017 m. spalio 5 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ priėmė atsakovė N. J.. 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolio suraÅ¡ytame turto apyraÅ¡e duomenų apie D. J. 6 516,45 Eur kreditorinį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui T. R. nėra (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas).

14. Atsakovė, kaip mirusio palikėjo įpėdinė, skolos T. R. negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Kauno apylinkės teismÄ , reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės N. J. 6 516,45 Eur skolÄ , 1 629,11 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-8). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad įstatymo nustatytu terminu ir tinkamu bÅ«du pateikė mirusio D.

J. įpėdinei N. J. reikalavimÄ dėl 6 516,45 Eur skolos egzistavimo, jos grÄ Å¾inimo, teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ ieÅ¡kovas praleido dėl svarbios priežasties, praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė, todėl teismas savo iniciatyva termino atnaujinimo klausimo nesvarstė.

15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 6 516,45 Eur suma D. J. buvo pervesta bankiniu pavedimu kaip paskola; ieÅ¡kovas turėjo teisę liudytojų parodymais įrodinėti savalaikį ir tinkamÄ praneÅ¡imÄ atsakovei apie turimÄ skolÄ ; teismo posėdžio metu apklausti trys liudytojai nurodė, kad jie girdėjo laidotuvių metu, jog ieÅ¡kovas pranešė atsakovei apie esamÄ skolÄ , siÅ«lė atsakovei skolÄ grÄ Å¾inti, tačiau teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, dėl ko Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

Dėl palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimo tvarkos 16. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do.

Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytÄ Ä¯pėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslÄ (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiÅ¡kiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų Å¡io tikslo pasiekimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo procedÅ«roms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ lemia ne informacijos pateikimo forma, o Å¡ios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

17. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolÄ ) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikÅ¡ti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ laikÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolių dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).

Dėl ginčo esmės 18. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ , kad įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu ir tinkamu bÅ«du pranešė atsakovei apie turimÄ 6 516,45 Eur kreditorinį reikalavimÄ , grindė byloje apklaustų trijų liudytojų – A. R., A. M. ir E. Å . paaiÅ¡kinimais, kurie D. J. laidotuvių metu girdėjo apie ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti skolÄ . Teisėjų kolegija bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, iÅ¡klausė ir iÅ¡tyrė byloje apklaustų liudytojų A.

R., A. M. ir E. Å . parodymus. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklausta liudytoja ieÅ¡kovo T. R. sutuoktinė A. R. paaiÅ¡kino (teismo posėdžio garso įraÅ¡as 48 min.32 sek. – 59 min. 10 sek.), jog žino, kad D. Juozelėnas buvo skolingas jos vyrui apie 52 000 Eur sumÄ . Konkrečios sumos liudytoja teigė nežinanti, D. J. buvo skolinami pinigai automobiliams įsigyti. Teigė, kad po D. J. mirties, T. R. užsiminė per laidotuves N. J. apie esamÄ 52 000 Eur skolÄ .

Vėliau, mėnesio bėgyje po laidotuvių liudytojai tapo žinoma, kad N. J. T. R. pranešė apie turimÄ skolÄ , skolos grÄ Å¾inimo terminas tuomet nebuvo aptariamas. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. paaiÅ¡kino (teismo posėdžio garso įraÅ¡as 01 val. 00 min. 23 sek. – 01 val. 9 min. 25 sek.), jog T. R. liudytojui yra sakęs, kad pusbroliui D. J. yra paskolinęs pinigų. Per D. J. Å¡ermenis liudytojas nugirdo pokalbį tarp T. R. ir N. J. apie pinigus, sumos neįsidėmėjo, viso pokalbio nesiklausė ir negirdėjo.

Pokalbis vyko lyg apie 52 000 Eur skolos sumÄ . Girdėjo liudytojas pokalbyje, kad D. buvo skolingas T. R.. KokiÄ skolÄ ir per kokį laikÄ reikia grÄ Å¾inti, liudytojas negirdėjo. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. Å . paaiÅ¡kino (teismo posėdžio garso įraÅ¡as 01 val. 11 min. 10 sek. – 01 val. 18 min. 15 sek.), jog bendrauja su T. Å¡eima, todėl žino, kad T. R. buvo paskolinęs pinigų D. J., apie 52 000 Eur. Liudytojas nurodė girdėjęs per D. J. laidotuves pokalbį tarp T.

R. ir N. J. dėl pinigų grÄ Å¾inimo, paskolos grÄ Å¾inimo termino jie neminėjo, suprato, kad T. R. norėjo atgauti pinigus iÅ¡ N. J..

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visi apklausti liudytojai nurodo girdėję pokalbį apie atsakovės 52 000 Eur dydžio įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui. Tačiau nei vienas iÅ¡ liudytojų nesuteikė duomenų, kad ieÅ¡kovas nurodė atsakovei turintis 6 516,45 Eur skolinį reikalavimÄ pagal 2014 m. birželio 2 d. bankinį pavedimÄ D. J. ir kad ieÅ¡kovas reikalavo minėtÄ skolÄ grÄ Å¾inti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus, sprendžia, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. R., A. M., E. Å . nepatvirtino ieÅ¡kovo byloje suformuoto ir palaikomo teiginio, jog jis D. J. įpėdinei per palikėjo D. J. Å¡ermenis, ar tuoj po jų, tačiau per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos žodžiu aiÅ¡kiai ir tinkamai pranešė turintis reikalavimo teisę į 6 516,45 Eur skolÄ pagal 2014 m. birželio 2 d. bankiniu pavedimu suteiktÄ paskolÄ D. J. (CPK 178 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas 2018 m. spalio 23 d. T. R. raÅ¡ytas elektroninis laiÅ¡kas N. J. (popierinės b. l. 105) ir 2019 m. kovo 22 d. pretenzija (atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2), kuriais ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad jis raÅ¡tu pranešė D. J. palikimÄ priėmusiai atsakovei apie turimÄ 6 516,45 Eur skolinį reikalavimÄ ir nepraleido trejų metų naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek 2018 m. spalio 23 d. elektroniniame laiÅ¡ke, tiek 2019 m. kovo 22 d. pretenzijoje ieÅ¡kovas nurodo atsakovei, kad yra suteikęs jai pačiai ir D.

J. 52 000 Eur paskolÄ , kuriÄ siÅ«lo atsakovei grÄ Å¾inti. Å ios nutarties 17 pastraipoje minėta, kad pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, kad įpėdinis turėtų galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolės dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Teisėjų kolegija pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste sprendžia, kad pagrįsta atsakovės pozicija byloje, jog jai nebuvo įstatymo nustatytu terminu ir tinkama forma suteikta informacija apie palikėjo turėtÄ 6 516,45 Eur skolÄ T.

R., byloje iÅ¡ viso nėra jokių leistinų įstatymo įrodymų, kad ieÅ¡kovas yra suteikęs D. J. ar N. J. 52 000 Eur paskolÄ .

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pateikė reikalavimÄ palikėjo D. J. įpėdinei apie turimÄ 6 516,45 Eur kreditorinį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis). Dėl svarbių priežasčių atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ 22. Byloje ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė reikalavimo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ skoliniam reikalavimui pareikÅ¡ti.

Jau minėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir tai yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimÄ Ä¯ skolininko įpėdinius įgyvendinimo sÄ lyga. Teismas gali atnaujinti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas ir pirminis skolininkas D.

J. pagal byloje turimus duomenis buvo susiję giminystės ryÅ¡iais (pusbroliai), ieÅ¡kovas tuoj pat sužinojo apie pirminio skolininko mirtį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo galimybę nustatyta tvarka kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu apie esamÄ palikėjo kreditorių, turėjo galimybę nedelsiant pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei dėl skolinio reikalavimo, tačiau to nepadarė, elgėsi pasyviai. Byloje nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų galima spręsti apie galimybę atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ .

Be to, byloje konstatavus, kad ieÅ¡kovas apskritai nei raÅ¡tu, nei žodžiu nėra pateikęs atsakovei reikalavimo dėl 6 516, 45 Eur kreditorinio reikalavimo buvimo (CK 6.53 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo, kadangi termino atnaujinimas nesukels jokių teisinių pasekmių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 23. Nustatyta, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 861,52 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ T. R. (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad valstybė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų neturėjo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo T.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 861,52 Eur iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas