a0ff50fd-def1-4a40-9d2c-2068ebaabfe5 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1536-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20210-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.9.10.8.; 116.1.; 125.7.KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. D., jos atstovams advokatui L. M., K. K., atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio- darželio direktorei Onai D. G., atstovei advokatei K. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

D. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno Žaliakalnio lopÅ¡eliui- darželiui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį (b.l. 3-6, t. 1), kuriuo praÅ¡o pripažinti neteisėtu atsakovo direktorės 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymÄ Nr. P-306 „Dėl Auklėtojos A. D. atleidimo iÅ¡ darbo“ (b.l. 28, t. 1), panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo yra grindžiama vaikų tėvų pretenzijomis ir psichologo pateikta informacija, nenurodant konkrečių netinkamų ieÅ¡kovės veiksmų. Jokie konkretÅ«s pažeidimai nebuvo įvardinti ir atsakovo direktorės reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Drausminės nuobaudos skyrimÄ nulėmė nepagrįstas neigiamas atsakovo direktorės požiÅ«ris į ieÅ¡kovę, siekis susidoroti su ieÅ¡kove, kaip nepalankia darbuotoja, derinant veiksmus su konfliktiÅ¡kais auklėtinių tėvais.

IeÅ¡kovė tvirtina, jog jos elgesys su vaikais buvo tinkamas, vaikų reakcijas galėjo sÄ lygoti tai, jog jie dar buvo neapsipratę su aplinka, jiems buvo kaitaliojamos auklėtojos, tuo tarpu palaikyti dalykiÅ¡kus santykius su tėvais neleido nepalankus ieÅ¡kovės darbo grafikas, pagal kurį ji nedirbdavo tiek ryte, kai tėvai atvesdavo vaikus, tiek ir darbo dienos pabaigoje, kai tėvai ateidavo vaikų pasiimti. IeÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovei paskirta neadekvati nuobauda, kadangi jokie jos veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių atsakovui.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 17-22, t.

1) atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo, kad problema dėl ieÅ¡kovės darbo kokybės yra įsisenėjusi, nusiskundimai ieÅ¡kovės darbu gauti tiek 2012 m., tiek ir 2013 m., buvo dedamos pastangos, siekiant padėti, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė bendradarbiauti. Situacija paaÅ¡trėjo 2013 m. rudenį. Sulaukus vaikų tėvų pretenzijų (J. K. nurodė, jog 2013 m. spalio 1 d. paėmus sÅ«nų iÅ¡ darželio ir su juo pabendravus paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovė jį mušė per galvÄ , patvirtino įtarianti vaiko psichologinį traumavimÄ , akcentavo, jog vaikas niekada nepasakoja su ieÅ¡kove užsiėmęs kokia nors veikla (b.l. 57, t. 1);

A. Å . nurodė, jog vaikas mokslo metų pradžioje į darželį ėjo noriai, o vėliau (maždaug nuo rugsėjo 19 d.) pradėjo Å¡lapintis į kelnes, pasakojo, jog ieÅ¡kovė jį erzina, vadina žliumbiku, vaikas prie Å¡ios auklėtojos nenori eiti į tualetÄ (b.l. 58, t. 1); I. D. nurodė, jog ieÅ¡kovei grįžus vaikas nebenori eiti į darželį, pradėjo Å¡lapintis į drabužius, jo psichologinė bÅ«klė bloga, aiÅ¡kiai nurodo nenorintis bÅ«ti su auklėtoja Audra (b.l. 59, t. 1);

G. D. tvirtino sužinojusi, kad vaikas yra baramas, nors tiesioginių nusiskundimų neturi, bet pageidauja, jog būtų skirta vaikus mylinti auklėtoja (b.l. 60, t. 1); I. S. nurodė, jog auklėtoja nematė, kaip vaikas susimušė, tvirtino, jog tai įvyko ne jos darbo metu, nesiaiškino aplinkybių (b.l. 61, t. 1); tuo tarpu K. J. nurodė jokių problemų nepastebėjusi, patvirtino, jog auklėtoja maloni, dukra grįžusi namo žaidžia darželį (b.l. 12, t. 2)), 2013 m. spalio 2 d. įvyko tėvų susirinkimas (b.l. 55-56, t. 1), 2013 m. spalio 3 d. pravestas pokalbis su ieškove, kurio metu siūlyta gerinti darbo kokybę, ieškoti kompromisų su tėvais, siekiant kontakto su tėvais pakeistas ieškovės darbo grafikas (b.l. 62-63, t. 1).

IeÅ¡kovė raÅ¡tu pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, jog prieÅ¡ jÄ vykdomas mobingas (b.l. 64, t. 1). 2013 m. spalio 11 d. buvo stebimas ieÅ¡kovės darbas (b.l. 65, t. 1). Situacijai nepasikeitus, 2013 m. spalio 14 d. gavus penkių vaikų tėvų (I. D., A. Å ., D. K., J. K. ir A. B.) pretenzijÄ , kurioje skundžiamasi ieÅ¡kovės elgesiu, vaikų patiriamu stresu ir nenoru eiti į darželį (b.l. 66-67, t. 1), buvo nuspręsta perkelti ieÅ¡kovę iÅ¡ „Mažųjų talentų“ grupės į „Žvaigždelės“ grupę (b.l. 120, t. 1).

Atsakydama į pateiktÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti (b.l. 68, t.

1) ieÅ¡kovė visas tėvų pretenzijose nurodytas aplinkybes neigė (b.l. 69, t. 1). 2013 m. spalio 18 d. buvo surengtas vaiko gerovės komisijos posėdis (b.l. 119, t. 1), kuriame dalyvavę psichologės pasiÅ«lė nukreipti tėvus su vaikais pasikonsultuoti su psichologais. IeÅ¡kovės perkėlimas dirbti į kitÄ grupę nepasiteisino, 2013 m. spalio 18 d. buvo gauta 16 Å¡ios grupės vaikų tėvų pretenzija (b.l. 70-71, t. 1), kurioje nurodoma, jog vaikai nebenori eiti į darželį, rytais verkia, naktimis pradėjo Å¡lapintis į lovÄ , pasidarė neramÅ«s, nervingi.

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei įteiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti (b.l. 72, t. 1), kuriame nurodytos pretenzijose iÅ¡dėstytos aplinkybės. Atsakydama į reikalavimÄ ieÅ¡kovė nurodė laikanti savo elgesį tinkamu, informavo nedalyvausianti jos darbo aptarimuose be profesinės sÄ jungos atstovų (b.l. 73-74, t. 1). Pasikonsultavę su psichologais, 5 vaikų tėvai pateikė informacijÄ , kuri patvirtina neteisėtus ieÅ¡kovės veiksmus auklėtinių atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės buvo įvertintos kaip pakankamas pagrindas griežčiausiai drausminei nuobaudai taikyti- nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ 2000 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 6 (b.l. 27, t.

1) vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu. IeÅ¡kovės nebendradarbiavimÄ patvirtina ir jos atsisakymas pasiraÅ¡yti jei teiktuose dokumentuose (b.l. 29, t. 1), grÄ Å¾inti darbo pažymėjimÄ (b.l. 30, t. 1).Teismo posėdžio metu Å¡alys ir jų atstovai patvirtino teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti Kauno Å¡vietimo darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimo vadovė A. P. ir Lietuvos Å¡vietimo profesinės sÄ jungos pirmininkas A.

J. nurodė 2013 m. spalio mėn. bandę iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis nuvykę į ieÅ¡kovės, kuri, kaip matyti iÅ¡ Kauno Å¡vietimo darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimo 2013 m. lapkričio 4 d. raÅ¡to, yra profesinės sÄ jungos narė, bet nėra iÅ¡rinkta į renkamuosius organus (b.l. 31, t. 1), darbovietę, nors su atsakovo administracija bendravo konstruktyviai, jokie dokumentai jiems nebuvę pateikti. Liudytojomis apklaustos buvę atsakovo darbuotojos L. P. ir T. P., dirbę 2009-2010 metais atitinkamai valytoja ir kiemsarge, nurodė, jog joms žinoma, kad darželio direktorė toleruoja kai kurių darbuotojų netinkamÄ elgesį, naudojasi vaikų tėvais siekdama susidoroti su nepalankiais darbuotojais.

Kartu liudytojos patvirtino, jog jų santykiai su darželio direktore yra konfliktiški, išėjusios iš darbo liudytojos direktorės veiksmus skundė įvairioms institucijoms.Liudytojomis apklaustos Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. M. ir R. R.- patvirtino dalyvavę 2013 m. spalio 18 d. vykusiame vaiko gerovės komisijos posėdyje, nurodė, jog posėdžio metu buvo kalbama ne apie konkrečių vaikų problemas, bet apie ieškovės elgesį ir jos auklėjamų vaikų tėvų pretenzijas, patvirtino pasiūlę tėvams ir jų vaikams kreiptis pagalbos į psichologus.Liudytoja apklausta psichologė I.

Å .- patvirtino, jog į jÄ kreipėsi 5 vaikų tėvai, kad bÅ«tų įvertinta vaikų psichologinė bÅ«sena, jog į bylÄ pateiktuose rekomendacinio pobÅ«džio dokumentuose nurodyti tėvų ir vaikų pasisakymai ieÅ¡kovės atžvilgiu, pateikti siÅ«lymai gerinti psichologinį klimatÄ Ä¯staigoje. Kartu liudytoja patvirtino, jog iÅ¡vadoms apie poveikį vaiko psichikai daryti yra reikalingi iÅ¡samÅ«s ekspertiniai tyrimai. Liudytojomis apklaustos buvusių ieÅ¡kovės auklėtinių mamos patvirtino savo pretenzijose iÅ¡dėstytas aplinkybes (A.

B. nurodė, jog jos sÅ«nui 2013 m. rugsėjo mėn. pradėjus lankyti darželį adaptacija vyko sėkmingai, tačiau po ligos grįžus ieÅ¡kovei jis neidavo miegoti į miegamÄ jį, nenorėjo eiti į darželį, vaikui nenorint likti su ieÅ¡kove pastaroji prie liudytojos vaikui pasakiusi- „aÅ¡ irgi verkčiau, jei mama mane paliktų“; D. K. nurodė, jog jos vaikas dažnai grįždavo susižeidęs, akcentavo pradžioje maniusi, jog tai normalu, tačiau vėliau sužinojusi apie dažnus kitų vaikų susižeidimus, kelia klausimÄ , ar vaikams skiriamas pakankamas dėmesys;

A. Å . nurodė, jog sÅ«nus pradėjo Å¡lapintis į lovÄ , pasakė, kad jį vadina žliumbiku, kratė už kojos, baugino, vaikui susižalojus auklėtoja reagavo neadekvačiai; J. K. nurodė, jog vaikas skundėsi, kad ieÅ¡kovė jį mušė per galvÄ , kad ieÅ¡kovė jam nepatinka, patvirtino mačiusi, jog ieÅ¡kovė dažnai ne prižiÅ«ri vaikus, o kalba telefonu, girdėjusi, kaip lėčiau į laukÄ besirengiančiÄ mergaitę ieÅ¡kovė gÄ sdino paliksianti užrakintÄ darželio grupėje;

I. S. nurodė, jog jos dukra bijojo tuÅ¡tintis darželyje, akcentavo, jog dukrai susitrenkus galvÄ ieÅ¡kovė bandė nurodytÄ aplinkybę neigti, nepripažino, jog mergaitė susižalojo prie jos, kitÄ kartÄ dukrai patyrus rimtÄ traumÄ reagavo neadekvačiai, nors reikėjo nedelsiant vykti pas medikus, paskambinusi pasakė, jog vaikÄ stebės; L. J. nurodė, jog ieÅ¡kovę laikinai perkėlus į grupę, kuriÄ lanko liudytojos sÅ«nus, vaikas pradėjo Å¡lapintis ir klykti naktimis, nebenorėjo į darželį, pasekmės buvo jaučiamos dar kelis mėnesius po ieÅ¡kovės atleidimo;

I. D. nurodė, jog problemos tęsėsi ilgiau nei metus, sÅ«nus aiÅ¡kiai nurodydavo nenorintis bÅ«ti su ieÅ¡kove), akcentavo, jog po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo situacija susitvarkė, neigiami vaikų elgesio požymiai- Å¡lapinimasis į lovÄ ir drabužius, nenoras eiti į darželį- iÅ¡nyko.Liudytoja apklausta darželio direktoriaus pavaduotoja, su ieÅ¡kove auklėtojos darbÄ toje pačioje grupėje kurį laikÄ dirbusi A. Ž. nurodė, jog ieÅ¡kovė negeba paskirstyti darbo funkcijų, kontroliuoti vaikų, yra nervinga, vaikams moralizuoja, pastaruoju laikotarpiu nėjo į kompromisus, neatsižvelgė į pastabas, nedarė iÅ¡vadų.

Liudytoja apklausta auklėtojos padėjėja S. R., nuo 2013 m. rugsėjo mėn. dirbusi vienoje grupėje su ieÅ¡kove, nurodė, jog vaikų elgesys esant ieÅ¡kovei labai pasikeisdavo. IeÅ¡kovė darbo laiku nuolat kalbėdavo telefonu, taikė savitus ugdymo metodus (paleisdavo muzikÄ ir vaikus palikdavo, miego laikotarpiu neleisdavo eiti į tualetÄ ), erzindavo vaikus, drausmindama vaikus juos tvirtai sugriebdavo, iÅ¡naudodavo bet kokiÄ galimybę bendrauti su tėvais, kad nereikėtų tuo metu rÅ«pintis vaikais, pastarÄ jÄ funkcijÄ perkeldama liudytojai.Liudytojomis apklaustos kitos darželio darbuotojos (auklėtojos padėjėja N. P., auklėtoja V.

G., auklėtoja D. C., auklėtojos padėjėja J. M., raÅ¡tvedė J. Z.) patvirtino, jog netinkamas ieÅ¡kovės elgesys (kitų darbuotojų žeminimas, nepateisinamų ugdymo metodų taikymas, neatsižvelgimas į pastabas) nėra tik pastarojo laikotarpio problema, analogiÅ¡ko elgesio pavyzdžių pasitaikydavo ir anksčiau. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčija jai paskirtos drausminės nuobaudos- atleidimo iÅ¡ darbo- teisėtumÄ . Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali bÅ«ti taikoma darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui.

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalyje, padarymas yra pagrindas taikyti darbuotojo atžvilgiu griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Drausminę nuobaudÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu taikančiam darbdaviui tenka pareiga kilus teisminiam ginčui įrodyti, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, taip pat jog Å¡is pažeidimas priskirtinas prie tokių, kuriais darbo tvarka pažeidžiama Å¡iurkščiai.

Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose, laikymasis- nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo, darbuotojui turi bÅ«ti sudaroma galimybė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , parenkant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbÄ .Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atžvilgiu drausminė atsakomybė pritaikyta vadovaujantis auklėjamų vaikų tėvų pretenzijomis, psichologų pateikta informacija dėl ieÅ¡kovės elgesio su vaikais ir tokio elgesio įtakos psichologinei vaikų bÅ«klei.

Vertindamas ieÅ¡kovės elgesį į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste, teismas atkreipia dėmesį į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirma, ieÅ¡kovė nepateikė jokių tendencingÄ atsakovo administracijos darbuotojų elgesį patvirtinančių įrodymų. Tik pačios ieÅ¡kovės, kuri, akivaizdu, turi tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimais yra paremtos jos nurodytos aplinkybės, jog ji atsakovo direktorei buvo nepalanki darbuotoja, nes nenešė direktorei dovanų, nesutiko klastoti dokumentų ir pan.

Tai, jog tapačias ar analogiÅ¡kas aplinkybes ieÅ¡kovė po atleidimo iÅ¡ darbo pateikė žurnalistams ir jos pateiktos informacijos pagrindu buvo paskelbti straipsniai spaudoje (b.l. 123-128, t. 1), negali bÅ«ti vertinama kaip netinkamÄ atsakovo direktorės elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu patvirtinantys duomenys. Atsakovo direktorė Å¡iais klausimais pateikė kardinaliai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , neigė bet kokio neteisėto poveikio ieÅ¡kovės atžvilgiu faktus, todėl, esant atitinkamam pozicijų prieÅ¡taringumui, daryti iÅ¡vadas remiantis vien tokiomis pozicijomis nėra pagrindo.

Antra, jokie kiti byloje esantys tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl tendencingo atsakovo direktorės elgesio. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, konfliktÄ buvo bandoma spręsti įvairiomis priemonėmis (tiek stebint ieÅ¡kovės darbÄ (b.l. 92, t. 1), koreguojant ieÅ¡kovės darbo grafikÄ (vienu atveju, nustatant, kad ji nedirbtų darbo dienos pradžioje, kai nenorintys darželyje likti vaikai atvedami, kitu atveju, prieÅ¡ingai, grafikÄ pakeičiant taip, kad ieÅ¡kovė turėtų galimybę susitikti su tėvais ir su jais konstruktyviai pabendrauti) (b.l. 44-54, t. 1), tiek ir laikinai perkeliant ieÅ¡kovę dirbti į kitÄ grupę).

Liudytojomis apklaustų L. P. ir T. P. parodymai Å¡iuo aspektu vertintini atsižvelgiant į konfliktiÅ¡kus liudytojų ir atsakovo administracijos santykius, susijusius su liudytojų išėjimu iÅ¡ darbo, taip pat faktÄ , jog pateikti parodymai nėra niekaip susiję su ieÅ¡kove ar Å¡iai bylai reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis ieÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, jog vaikų tėvai buvo skatinami ar turėjo kokį nors pagrindÄ elgtis tendencingai.

Jie nuosekliai ir aiÅ¡kiai dėstė savo pozicijÄ dėl to, kas skatino juos reikÅ¡ti pretenzijas, teikti 2013 m. spalio 23-25 dienų praneÅ¡imus (b.l. 75-81, t. 1), už savo lėšas vesti savo vaikus pas psichologus, teikti parodymus teismo posėdyje. Net ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as su abiejų Å¡alių pateiktomis įraÅ¡o dalių stenogramomis (b.l. 26-38, t.

2) teatskleidžia, jog buvo bandoma spręsti kilusį konfliktÄ , jog vaikų tėvai reikalavo pakeisti auklėtojÄ , tuo tarpu darželio direktorė jiems aiÅ¡kino, kad norint atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo bÅ«tina laikytis procedÅ«rų, turėti netinkamo darbuotojo elgesio įrodymų, kas vertintina kaip objektyvus vadovo, siekiančio sureguliuoti susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ ir priimti sprendimÄ turint duomenis iÅ¡ kiek įmanoma įvairesnių Å¡altinių, siÅ«lymas iÅ¡dėstyti pozicijÄ raÅ¡tu.

PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio problemos buvo kilę ir 2012- 2013 mokslo metais, kai 2012 m. spalio 26 d. 9 vaikų tėvai pateikė pretenzijÄ (b.l. 97-99, t. 1), jog pamatę ieÅ¡kovę vaikai verkia, nenori eiti į darželį, pasakoja apie netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį (kad muÅ¡a vaikus, naudoja psichologinį smurtÄ ), dėl ko ieÅ¡kovės buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti (b.l. 94-96, t. 1), 2012 m. gruodžio 12 d. susirinkimo metu konstatuotas situacijos pagerėjimas (b.l. 93, t. 1).

Pastarieji įrodymai, vertinant juos kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atžvilgiu radikalių veiksmų buvo imtasi tik po to, kai ilgÄ laikÄ kylančias problemas buvo nesėkmingai bandyta iÅ¡spręsti kitais bÅ«dais. Ketvirta, vaikų tėvų raÅ¡ytinėse pretenzijose, susirinkimų metu, taip pat duodant parodymus teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl vaikų reakcijos į ieÅ¡kovę, jų pasakojimų apie netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį atitinka ir psichologų parengtuose vertinimuose (b.l. 82-91, t.

1) iÅ¡dėstyta pozicija, jog vaikai iÅ¡gyvena situacinį nesaugumÄ ir nerimÄ , bei pateiktos rekomendacijos ieÅ¡koti galimybių užtikrinti kuo didesnį saugumÄ , ieÅ¡koti personalo, su kuriuo vaikas užmegztų pasitikėjimo ryšį. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja apklausta psichologė I. Å .-, pokalbių metu bÅ«tent penki skirtingi vaikai nurodė pateiktuose vertinimuose įvardintas frazes, jog ieÅ¡kovė yra pikta, bloga, muÅ¡a vaikus, ant jų rėkia, gÄ sdina, vaikams ieÅ¡kovė nepatinka, jie jos nemėgsta, bijo, nenori, kad ji grįžtų, nori, kad su jais dirbtų auklėtojos Genutė, Alma.

Nors, kaip teismo posėdžio metu akcentavo tiek pati liudytoja apklausta psichologė, tiek ir ieÅ¡kovė bei jos atstovai, atliktas įvertinimas negali bÅ«ti prilygintas iÅ¡samiai ekspertinei psichologinei analizei, jis nuosekliai atitinka tiek vaikų tėvų, tiek ir liudytojais apklaustų darželio darbuotojų pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės elgesio darbe. Akcentuotina ir tai, jog Å¡alia pateiktų raÅ¡ytinių rekomendacijų, apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu psichologė I. Å .- nurodė, jog jos, kaip specialistės, įsitikinimu, susiklosčiusi situacija negali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti vaikų psichologinės sveikatos poreikius.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginčijamo sprendimo priėmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovės elgesys. IÅ¡ kitos pusės, teismas sutinka su ieÅ¡kovės ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukščiau aptartos aplinkybės negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes. TokiÄ iÅ¡vadÄ lemia kelios svarbios priežastys. Pirma, kaip teisingai nurodoma ieÅ¡kinyje, taikant ieÅ¡kovės atžvilgiu drausminę atsakomybę nebuvo identifikuotas konkretus netinkamo ieÅ¡kovės elgesio faktas.

Nors dalies vaikų ir jų tėvų pasisakymuose minimas neleistinas fizinis ar psichologinis poveikis, ieškovės vartotas mažamečių vaikų atžvilgiu, taikant drausminę atsakomybę ne tik nebuvo remiamasi atitinkamus veiksmus prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų priskiriančiu DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet ir nebuvo aiškinamasi, kada atitinkami veiksmai galėjo būti atlikti, nebuvo vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės. Pastaroji išvada, atsižvelgiant į tai, jog su tais pačiais vaikais ieškovė dirbo ir 2012- 2013 mokslo metais, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, ar drausminės nuobaudos taikymas yra siejamas su ieškovės veiksmais, apie kuriuos drausminę atsakomybę taikiusiems asmenims tapo žinoma ne daugiau nei prieš 1 mėnesį iki tokių veiksmų atlikimo (DK 241 str. 1 d.).

Tokia iÅ¡vada tapo negalima bÅ«tent dėl atsakovo vengimo dar drausminės procedÅ«ros iniciavimo metu siekti konkrečių neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų identifikavimo. Antra, dėmesys atkreiptinas į tai, jog DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas veiksmų, pripažįstamų Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sÄ raÅ¡as. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta ne konkreti įstatyme įvardinta veika, bet į nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä orientuota DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma. Pastaroji aplinkybė ne tik patvirtina, jog drausminė atsakomybė nėra siejama su konkrečiais įstatyme pateiktame sÄ raÅ¡e nurodytais veiksmais, bet ir kelia pagrįstas abejones dėl to, iÅ¡ kur darbuotojai galėjo bÅ«ti žinoma, kokius veiksmus darbdavys laiko Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga laikytina ta aplinkybė, jog nei atsakovo nuostatuose (b.l. 102-109, t. 1), nei įstaigoje galiojančiose darbo tvarkos taisyklėse (b.l. 33-41, t. 1), kuriose yra atskiras 4.6 punktas, skirtas drausminės atsakomybės taikymui, nėra tiesiogiai įvardinti jokie papildomi, DK 235 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenumatyti, atvejai, už kuriuos iÅ¡ karto gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda. Trečia, tiek atsakovo atstovės, tiek ir liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos vienareikÅ¡miÅ¡kai akcentavo, jog atitinkamas ieÅ¡kovės elgesys nėra epizodinis, jis tęsiasi ilgÄ laikÄ .

Ä® bylÄ pateikti duomenys, jog analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių konfliktų buvo kilę ne tik 2013 m., bet ir 2012 m., taip pat 2010 m., 1993 m. (b.l. 134-163, t. 1), tačiau, kaip patvirtino atsakovo direktorė, už netinkamÄ elgesį su vaikais drausminė atsakomybė ieÅ¡kovės atžvilgiu anksčiau nebuvo taikoma. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip pripažino paaiÅ¡kinimus teikdama atsakovo direktorė ir parodymus duodama liudytoja apklausta direktorės pavaduotoja, netinkamas ieÅ¡kovės elgesys, apie kurį informacijÄ pateikdavo vaikų tėvai, ankstesniais atvejais buvo įvertinamas apsiribojant pokalbiu su ieÅ¡kove, paraginimu atsižvelgti tiek į vaikų tėvų, tiek į bendradarbių pastabas, nenurodant, jog, aptariamiems faktams pasitvirtinus, bus keliamas drausminės atsakomybės klausimas, ir, juolab, jog atitinkami veiksmai gali lemti griežčiausios drausminės nuobaudos- atleidimo iÅ¡ darbo- taikymÄ .

Net ir į bylÄ pateiktuose reikalavimuose pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl 2013 m. spalio mėn. vaikų tėvų pareikÅ¡tų pretenzijų nenurodoma, jog tokių reikalavimų pateikimu yra inicijuojama drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ra, jog darbdavys sprendžia klausimÄ , ar yra pagrindas ieÅ¡kovės atžvilgiu taikyti drausminę nuobaudÄ ir kokia nuobauda turi bÅ«ti parinkta. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, net ir esant darbo tvarkos taisyklių (b.l. 33-41, t. 1) 4.1.3 punkte, auklėtojo pareigybės apraÅ¡ymo (b.l. 24-26, t. 1) 8.2, 8.3, 8.5, 9.2, 9.5 punktuose įtvirtintoms auklėtojos pareigoms atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumÄ , bendradarbiauti su Å¡eima, galėjo įgyti teisėtÄ lÅ«kestį, jog, jos veiksmus darbdaviui ilgÄ laikÄ nevertinant kaip darbo drausmės pažeidimÄ , tokių veiksmų tÄ sa nesukurs pagrindo taikyti griežčiausiÄ drausminės atsakomybės formÄ .

Darbdavys, ilgÄ laikÄ toleravęs netinkamÄ darbuotojos elgesį, nevertinęs jo kaip darbo drausmės pažeidimo, neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog naujai paaiÅ¡kėjęs atitinkamo elgesio faktas gali bÅ«ti pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį galėtų bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda- atleidimas iÅ¡ darbo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta neteisėtai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl jos panaikinimo tenkintinas.Pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ neteisėtu, spręstinas reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pagrįstumo klausimas.

Nors DK tiesiogiai nenumatyta teismo teisė, pripažinus darbuotojo atleidimÄ neteisėtu, savo iniciatyva nurodyti alternatyvų atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , DK 300 straipsnio 4 dalimi kuriamas reglamentavimas lemia, jog ne visais atvejais neteisėtai atleistas darbuotojas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ klausimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su ieÅ¡kovę su atsakovu siejančiais darbo santykiais ir ieÅ¡kovės, kaip socialiai ir finansiÅ¡kai silpnesnės Å¡ių santykių Å¡alies, specifiniu statusu, bet ir su daug reikÅ¡mingesne prioritetine vaiko interesų, susijusių su teise į saugiÄ mokymosi aplinkÄ , apsauga (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Å vietimo įstatymo 46 str. 1 d. 7 p., 49 str. 2 d. 1 p.).

Teismui pripažinus, jog bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovės elgesį atitikus DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netinkamo elgesio, kaip pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ , sÄ lygas, esant pakankamai nenuginčytų duomenų, jog ieÅ¡kovei dirbant auklėtoja vaikai patyrė psichologinį diskomfortÄ , nesijautė saugÅ«s, tiek ieÅ¡kovės atstovėms, tiek ir liudytojomis apklaustoms vaikų mamoms patvirtinus, jog padėtis po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo normalizavosi (Å¡i aplinkybė patvirtinta ir raÅ¡tu, b.l. 132-133, t. 1), pačiai ieÅ¡kovei tiek savo elgesiu iki atleidimo iÅ¡ darbo, tiek ir pozicija teisminio nagrinėjimo metu akivaizdžiai parodžius, jog savo veiksmų netinkamumo ieÅ¡kovė nepripažįsta, ignoruoja pastabas ir patarimus, neketina keistis, ieÅ¡koti kompromisų, kurie leistų sukurti darželyje aplinkÄ , atitinkančiÄ vaikų interesus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ nebÅ«tų padarytam pažeidimui proporcinga priemonė.

Å iuo aspektu teismas nesutinka su ieÅ¡kovės cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡dėstyta pozicija, jog atleidimas iÅ¡ darbo buvo neadekvati priemonė, kadangi ieÅ¡kovės veiksmai nesukÅ«rė atsakovui neigiamų padarinių. Vaikams patiriant psichologinį diskomfortÄ yra pažeidžiamos jų teisės, o kartu ir daroma tiesioginė neigiama įtaka atsakovo veiklai (kyla grėsmė, jog dalies vaikų tėvai perkels savo vaikus į kitÄ darželį) bei reputacijai (potencialių auklėtinių tėvų pasirinkimui vesti vaikus į šį konkretų darželį).

Tai, jog atsakovo direktorė parinko netinkamÄ darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove pagrindÄ , gali bÅ«ti vertinana kaip pagrindas taikyti sankcijas, pirmiausiai finansines, atsakovo atžvilgiu, tačiau negali tapti priežastimi ignoruoti mažamečių vaikų interesus. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas laikyti, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.) ir reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ atmesti.

Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi, pripažinus, jog ieÅ¡kovė į darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, įvertinus aplinkybę, jog, kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties turinio, ieÅ¡kovė dirbo nuo 1992 m. kovo 2 d., po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė kito darbo nesusirado (b.l. 10, t. 2), jai priteistina 6 mėn. vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Apskaičiuojant ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčio dydį akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas už 2013 m. rugpjūčio- spalio mėn. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktos vidutinio darbo užmokesčio pažymos (b.l. 32, t. 1), nurodytais mėnesiais ieÅ¡kovė dirbo 35 darbo dienas, už kurias gavo 3.009,29 Lt darbo užmokesčio, kas sudaro 85,98 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ . Vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui 2013 m. buvus lygiam 20,9 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d.

įsakymas Nr. A1-581), vidutinis ieÅ¡kovės mėnesio darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sudarė 1.796,98 Lt. Jai priklausanti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma sudaro 10.781,88 Lt. Vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sudaro 1.289,70 Lt už 2013 m. lapkričio mėnesio dalį po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo (15 darbo dienų), 1.796,98 Lt už 2013 m. gruodžio mėn., po 1.805,58 Lt už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėn. (vidutinis penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2014 m. yra lygus 21 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d.

įsakymas Nr. A1-693), kas lemia kitokį, nei buvo 2013 m., vidutinio darbo užmokesčio dydį) ir 1.117,74 Lt už 13 darbo dienų 2014 m. balandžio mėn. iki sprendimo priėmimo dienos. Bendra vidutinio darbo užmokesčio už aptartÄ laikotarpį suma- 9.621,16 Lt. Be to, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina po 85,98 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

Nurodyta sankcija vertintina kaip atinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo, taip pat proporcingumo principus, užtikrinanti ne mažesnę ieÅ¡kovės interesų apsaugÄ , nei ta, kuriÄ bÅ«tų garantavęs tinkamo ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo parinkimas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei bÅ«tų netinkamai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat neiÅ¡mokėtas ieÅ¡kovės darbo užmokestis, ieÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl atitinkamų sumų priteisimo, todėl Å¡iuo klausimu teismas nepasisako.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Vertindamas patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų santykį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog visiÅ¡kai arba iÅ¡ esmės visiÅ¡kai buvo patenkinti pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat turtiniai reikalavimai dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, nebuvo patenkintas tik reikalavimas dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ , ieÅ¡kovės teises apginant alternatyviu bÅ«du, t.y. iÅ¡ esmės buvo patenkinti trys reikalavimai, o atmestas vienas.

Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidas skirstyti santykiu 75% prieÅ¡ 25%.IeÅ¡kovė pateikė duomenis, jog už jai teiktas atstovavimo paslaugas profesinė sÄ junga sumokėjo 1.000 Lt (b.l. 46-47, t. 2). Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas priteisti profesinei sÄ jungai iÅ¡ atsakovo 750 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kaip nepagrįsta atmestina atsakovo atstovės pozicija, jog teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ turi tik pati ieÅ¡kovė, tuo tarpu profesinės sÄ jungos patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos.

Vadovaujantis Profesinių sÄ jungų įstatymo 22 straipsniu, CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktu, profesinė sÄ junga yra tinkamas darbuotojo procesinis atstovas, profesinės sÄ jungos tikslui esant atstovauti jos narių interesus, teisės apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas ribojimas bÅ«tų nepateisinamas. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius 3.400 Lt atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ (b.l. 39-45, t. 2). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimÄ , atstovavimÄ teismo posėdžiuose), teismas sprendžia, jog abejoti Å¡ios sumos pagrįstumu nėra pagrindo.

Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis ir aukščiau aptarta iÅ¡laidų paskirstymo proporcija, teismas sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 850 Lt suma. Remiantis analogiÅ¡ka proporcija, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 30,59 Lt teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, taip pat 144 Lt žyminis mokestis už patenkintÄ neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir 612 Lt žyminis mokestis už visas ieÅ¡kovei priteistas pinigines sumas (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.), viso 756 Lt žyminio mokesčio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti tarp ieÅ¡kovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio- darželio, juridinio asmens kodas 291638790, sudarytos 2000 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. 6 nutraukimÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu.IeÅ¡kovės A. D. į darbÄ negrÄ Å¾inti, ieÅ¡kovės su atsakovu sudarytÄ 2000 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 6 laikyti nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovei A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio- darželio, juridinio asmens kodas 291638790, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 10.781,88 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 88 ct), 9.621,16 Lt (devynių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno lito 16 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2014 m. balandžio 17 d.) ir po 85,98 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 98 ct) už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).ReikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ atmesti.Priteisti ieÅ¡kovę A.

D. atstovaujančiam Kauno Å¡vietimo darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimui, juridinio asmens kodas 301731324, iÅ¡ atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio- darželio, juridinio asmens kodas 291638790, 750 Lt (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti atsakovui Kauno Žaliakalnio lopÅ¡eliui- darželiui, juridinio asmens kodas 291638790, iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Lt (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio- darželio, juridinio asmens kodas 291638790, 756 Lt (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio, 30,59 Lt (trisdeÅ¡imties litų 59 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Marius Bartninkas