a0feaa13-6ebd-405f-80a8-10f7df06df8a · Vilniaus apygardos teismas

   Administracinė byla Nr. ATP-169/2014       Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09066-2013-8       Procesinio sprendimo kategorija: 48.1; 4.8.5;        7.9.1. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 174 str. paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – įspėjimas, n u s t a t ė : R. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir ATPK 1813 str. 1 d. už tai, kad ji 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., vieÅ¡oje vietoje - prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, įžeidžiančiai kibo prie A. P., vartodama žodžius ,,beraÅ¡tis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrÄ snarglys“, ,,rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle“,, tuo ji savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Tęsdama savo veikÄ , ji tai darė mažamečio vaiko A. P., gim. 2009 m. birželio 23 d., akivaizdoje, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234, 43 str. 2 d. reikalavimÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs R. I. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK      174 str. ir ATPK 1813 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskyrė jai galutinę administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .Apeliaciniu skundu R.

I. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimÄ , kaip nepagrįstÄ jokias įrodymais.Apeliaciniame skunde nurodoma neva Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu grÄ Å¾indamas bylÄ Vilniaus AVPK 5 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyriui, aiÅ¡kiai ir įsakmiai nurodė panaikinti Vilniaus AVPK 5 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. D. 2013 m. liepos 23 d. suraÅ¡ytÄ pažeidimo protokolÄ . Minėtas protokolas, apeliantės įsitikinimu, rėmėsi vien melagingais, nei faktine, nei dokumentine medžiaga, nei liudininkų parodymais nepagrįstais A.

P. teiginiais, tikslu apeliantę apjuodinti bei apÅ¡meižti. Galimai iÅ¡ anksto susitarus su tyrėja ir nurodžius jai, naudojantis savo tarnybine padėtimi, apklausti apeliantės kaimynus, ji tai ir padarė. Tačiau tyrėjos suraÅ¡yti 2013 m. liepos 10 d. ir 2013 m. liepos 19 d. tarnybiniai praneÅ¡imai nepatvirtinti minėtų kaimynų paraÅ¡ais. Vilniaus AVPK 5 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigÅ«nai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo ir bylÄ pakartotinai grÄ Å¾ino teismui jÄ papildžius tik dar dviem tarnybiniais praneÅ¡imais, patikslinimu, taip pat L.

P. paaiÅ¡kinimu, kuriame nėra realių įrodymų, o vien tik neadekvatÅ«s, A. P. melagingiems teiginiams prieÅ¡taringi parodymai. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas, kardinaliai prieÅ¡taraudamas savo ankstesniam 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarimui, nepareikalaudamas jokios faktinės medžiagos iÅ¡ skundÄ padavusio A. P. bei jo pusę melagingais ir vienas kitam prieÅ¡taraujančiais parodymais palaikančios L. P., tik keleto, protokolÄ pagal melagingus A. P. parodymus galimai klastojusios tyrėjos paklausimų pagrindu, neatsižvelgdamas į apeliantės byloje pateiktus dokumentus dėl A.

P. ankstesnių iÅ¡puolių prieÅ¡ jÄ , 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė neteisingÄ , diskriminacinio pobÅ«džio nutarimÄ , nesuteikus apeliantei jokios galimybės gintis nuo melagio ir Å¡meižiko A. P. kaltinimo.Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ir R. I. praÅ¡ymas dėl administracinės bylos Nr. (dumenys neskelbtini) perkvalifikavimo į baudžiamÄ jÄ bylÄ A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. dėl melagingo įskundimo, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje; pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. dėl Å¡meižimo bei Lietuvos Respublikos BK 155 str. dėl įžeidimo.

Prie apeliacinio skundo taip pat pridėtas mokėjimo kvitas iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantė 2013 m. gruodžio 23 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 60,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 36).2013 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas apeliantės praÅ¡ymas prie bylos medžiagos prijungti jos raÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus ir 2013 m. birželio 19 d., 07.06 val., apeliantės darytÄ fotonuotraukÄ .

PaaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai interpretavo minėtÄ nuotraukÄ pagal skundėjo A. P. melagingus, neatitinkančius jo 2013 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kimo policijai bei jo 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokolo turinio, teiginius. Teismas negretino jo parodymų ir skyrė apeliantei nepelnytÄ bausmę. Toliau apeliantė savo paaiÅ¡kinime teigia, kad byla jos atžvilgiu dirbtinai suformuota bei iÅ¡kelta A. P. tiesiogine tyčia susitarus su policijos pareigÅ«nais bei kai kuriais kaimynais, siekiant jÄ apjuodinti ir apÅ¡meižti.

Nurodo, kad minėtÄ asmenį nufotografuoti 2013 m. birželio 19 d. rytÄ nusprendė po to, kai 2013 m. birželio 16 d. tarp jos ir A. P. vyko pokalbis kažkada vykusio teisminio proceso dėl sandėliuko tema. PaaiÅ¡kinimuose apeliantė dėsto minėto proceso eigÄ bei priežastis, kodėl ji tame procese palaikė kaimynę, o ne A. P. uoÅ¡vius. Teigia, kad 2013 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kime bei 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokole A. P. nurodė melagingus, tariamai jos pasakytus teiginius ir nepagrįstai P. D., kuris jų pokalbio negirdėjo, bandė priversti liudyti, t. y.

A. P. bandė jį įtraukti į nusikalstamÄ veikÄ , teikiant melagingus parodymus prieÅ¡ apeliantę. Toliau savo paaiÅ¡kinimuose apeliantė pasakoja apie 2013 m. birželio 16 d. prie elektros skydinės, esančios laiptinėje, įvykusį incidentÄ , kurio metu jai įtarimÄ sukėlė tai, jog A. P. krapÅ¡tėsi prie elektros skaitiklių, kurių vienas yra ir apeliantės, neva siekdamas atjungti elektrÄ savo bute. Apeliantė jam pasakiusi, kad tokie nusimanantys apie elektrÄ sugeba ir prisijungti prie svetimų skaitiklių ir tokiu bÅ«du vogti elektrÄ .

Tuo metu pasirodžiusi L. P. nurodė nieko neklausinėti jos vyro, o rÅ«pintis savo problemomis. Tuo metu ir buvo pasakyta frazė apie „futbolisto mentalitetÄ â€œ. A. P. vieÅ¡oje vietoje ji nekoneveikė, tai, viso labo, tebuvo klausimai pro praviras jos privačios erdvės, t. y. buto, duris. Be to, A. P. internete giriasi savo kaip futbolininko veikla, nes skelbia savo portretÄ ir duomenis. Todėl apeliantė laiko, kad kaltinimas koneveikimu yra absurdiÅ¡kas ir nepateisinamas bei neįrodytas, o 2013 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kimo bei 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokolo teiginiai bei iÅ¡sireiÅ¡kimai suplakti į vienÄ krÅ«vÄ , pagal vienÄ datÄ , t. y. 2013 m. birželio 19 d.

Toliau paaiÅ¡kinime dėstomi dviejų dienų iki 2013 m. birželio 19 d. vykę įvykiai, apie, apeliantės įsitikinimu, nusikalstamÄ mažamečio PaÅ¡venskų vaiko nepriežiÅ«rÄ , už kÄ jie turėtų bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir vaiko teisės bÅ«ti nuolatinėje tėvų priežiÅ«roje pažeidimo. Apeliantė paaiÅ¡kinimuose nurodo, neva 2013 m. birželio 17 d. matė A. P. mažametį, nė ketverių metų neturintį vaikÄ , paliktÄ be priežiÅ«ros kieme, tarsi kokį beglobį, smurtaujantį prieÅ¡ kitÄ mažametį, t. y. mergaitę, kuriÄ jis sumušė.

Taip pat nurodo, kad 2013 m. birželio 18 d. A. P. apeliantę užsipuolė dėl jos padarytos pastabos jo mažamečiui vaikui. Apeliantė teigia atsakiusi jam, kad jo vaikas, tikriausiai, dar į kelnes daro, o jau smurtauja prieÅ¡ mergaitę, bet tėvai to nenori matyti, nesirÅ«pindami nei vaiko elgesiu kieme, nei jo saugumu. Tuo tarpu, A. P. iÅ¡rėkė nepagarbiÄ frazę vienos apeliantės dukros adresu. Įžeidžianti jos dukrÄ frazė taipogi paskatino apsisprendimÄ rytojaus dienÄ nufotografuoti A. P. ir jo portretÄ parodyti dukrai.

Apeliantė teigia, kad ir jos giminių garbė ir orumas A. P. buvo įžeisti 2012 m. liepos 11 d., teigiant esÄ pusė apeliantės giminių sėdėjo ir tebesėdi kalėjimuose. Å meižiko nuotraukos apeliantei reikėjo, kad galėtų pateikti jo portretÄ savo giminėms, kad Å¡ie atpažintų jį ir turėtų galimybę kartu su ja pareikalauti atsakomybės už be jokių įrodymų paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ . PraÅ¡yti kažkokio leidimo fotografavimui iÅ¡ Å¡io neadekvačiai jos atžvilgiu jau ne vienerius metus besielgiančio asmens nė nesiruošė, kadangi tai atlikti galėjo nepalikdama savo privačios erdvės, o patį A.

P. ligi Å¡iol traktuoja kaip jos žmogaus teisių pažeidėjÄ , ginčijantį jos konstitucines teises bei kaip agresyvų psichologinį smurtautojÄ . Nurodo, kad 2013 m. birželio 19 d. rytÄ , iÅ¡girdusi A. P. iÅ¡einant iÅ¡ savo buto, bei luktelėjusi kol jis nueis link savo automobilio, pastatyto tiesiai po apeliantės balkonu, tyliai atidarė balkono duris ir 07.06 val. jį nufotografavo. A. P. gerokai sutriko, nes Å¡Å«ktelėjo jai, kodėl fotografuoja jo senÄ maÅ¡inÄ , tad ji trumpai atsakė, jog „nusiųsiu kur reikia, o Tamsta ne mano dukra rÅ«pinkis, bet savo gražiÄ ja storÄ ja ponia“.

Po to ji skubiai pasuko link durų iÅ¡ balkono į butÄ , o A. P. pasakė „nuÅ¡ausiu, jei dar fotografuosit“. Tuo metu, kai fotografavo, nematė, kad automobilyje sėdėtų vaikas, nes viskas vyko labai greitai, ne daugiau kaip porÄ minučių, A. P. nė neatidarius durelių, tad jei jo mažametis ten ir bÅ«tų sėdėjęs, tai aklinai uždarytoje maÅ¡inoje tikrai nebÅ«tų galėjęs iÅ¡girsti trumpo pokalbio turinio. Vaikas, jeigu ten ir sėdėjo, galėjo iÅ¡girsti nebent tėvo grasinimÄ dėl nuÅ¡ovimo.

Viskam nutilus, jau po keliolikos minučių, apeliantė teigia iÅ¡girdusi keistus duslius garsus - į jos buto duris kažkas brūžinosi, baladojo, gal jas net spardė, klibino rankenÄ nes durų skambutis atjungtas. Apeliantės įsitikinimu, tai buvo vėl tie patys PaÅ¡venskai, siekę tokiu bÅ«du atkreipti jos dėmesį, iÅ¡provokuoti dirbtinÄ konfliktÄ . Apeliantės paaiÅ¡kinimuose toliau akcentuojami 2013 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kimo bei 2013 m. birželio 21 d. apklausos protokolo, L. P. 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiÅ¡kinimo neatitikimai.

Be to, teismo posėdžio metu A. P. tvirtino, esÄ apeliantė iÅ¡bėgo į kiemÄ ir fotografavo, kai jis su mažamečiu vaikui tuo pat metu irgi buvo išėjęs į kiemÄ , minėtas asmuo net neprisiminė tikslios įvykio datos, tuo prieÅ¡taraudamas savo paties 2013 m. birželio 21 d. apklausos teiginiams. Be to, L. P. nei apie ėjimÄ link automobilio, nei apie fotografavimÄ Å¡alia jo, teismo posėdyje nekalbėjo, nurodė tik kažkuriÄ dienÄ esÄ girdėjusi kieme apeliantės tariamai iÅ¡tartus įvairius žodžius jų adresu.

Tuo tarpu, savo 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiÅ¡kinime raÅ¡tu teigė, jog apie tuos neva apeliantės pasakytus žodžius jai yra sakęs vyras, bet ji pati negirdėjusi. Dėl Å¡ių melagingų, vienas kitam prieÅ¡taraujančių L. P. parodymų apeliantė praÅ¡o teismo jÄ taip pat, kaip ir jos vyrÄ , patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Toliau paaiÅ¡kinimuose apeliantė dėsto mintis apie L. P. tėvÄ V. P., kuris, apeliantės įsitikinimu, bÅ«damas gyvas, savo veiksmais niekaip nekėlė nei pasitikėjimo, nei pagarbos, elgdamasis kaip elementarus gobÅ¡uolis, nes kėsinosi į kitų gyventojų turtÄ , ilgus metus naudodamasis savavaliÅ¡kai užimtomis kitiems gyventojams priklausančiomis rÅ«sių, tame tarpe ir jos, patalpomis.

Nurodo, kad A. P. 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje melavo, esÄ apeliantė buvo iÅ¡bėgusi į kiemÄ su fotoaparatu, nes jai tokiems veiksmams nebebuvo jokio reikalo nei tikslo. Tuo pačiu abejoja, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas savo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarime teisingai aiÅ¡kina kiemo kaip „vieÅ¡osios vietos“ sÄ voka ir su tuo susijusios veikos aplinkybes, kad jei vieÅ¡oje vietoje daromas pažeidimas, tai net nereikia jokiu liudininkų. Nurodo, kad 2013 m. birželio 19 d. fotografavo A.

P. iÅ¡ savo privačios erdvės, t. y. iÅ¡ savo buto balkono, o tuo metu jis pats buvo kieme, t. y. vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ kurios grasino jÄ už tai nuÅ¡auti. Remiantis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu ir pritaikant analogijÄ , R. I. įsitikinimu, pažeidėju laikytinas pats A. P.. Apeliantė taip pat nesutinka su jokiais kaltinimais dėl tariamų vaiko teisių pažeidimų, nes jų akivaizdžiai nepadarė, nes jų pagrindimui nebuvo pateikta jokių konkrečių, aiÅ¡kių ir svarių faktinių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčias melagingas ir prieÅ¡taringas A.

P. ir L. P. frazes bei iÅ¡sireiÅ¡kimus, apeliantės įsitikinimu, vartojamus jų kasdienėje leksikoje.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio l. e. vyriausiojo tyrėjo pareigas A. T. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas surinkta administracinio teisės pažeidimo medžiaga.2014 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas R. I. pareiÅ¡kimas, kuriame ji reaguoja į institucijos pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo į jį neatsižvelgti.

PareiÅ¡kime apeliantė taip pat nurodo, kad reikalaus įstatymais numatytos atsakomybės tiek iÅ¡ melagingai jÄ skundusio A. P., tiek iÅ¡ su Å¡iuo asmeniu prieÅ¡ jÄ iÅ¡ anksto susitarus bendrininkavusios tyrėjos, tiek iÅ¡ tyrėjos neteisėtus veiksmus toleruojančio l. e. vyriausiojo tyrėjo pareigas A. T..R. I. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarstomas tik 2013 m. birželio 19 d. R. I. atliktų veiksmų ir jos patraukimo administracinėn atsakomybėn už Å¡iuos veiksmus teisėtumo klausimas, visi kiti tarp apeliantės ir A.

P. bei jo Å¡eimos narių ar giminaičių galimai vykę incidentai, apeliantės vertinimu, jos atžvilgiu A. P. ir bylÄ tyrusios tyrėjos padarytos nusikalstamos veikos, Vilniaus miesto apylinkės teismas    2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teisėtumas ir turinys nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nelaikyti esminiais nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo bei pateiktų paaiÅ¡kinimų, R.

I. ginčija savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, pagrindiniai Å¡io skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, keliami jų pakankamumo, taip pat teisės į gynybÄ , balkono, kaip vieÅ¡osios vietos traktavimo klausimai.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių .

Už tokį teisės pažeidimÄ Â numatyta bauda nuo 100 iki 300 litų arba administracinis areÅ¡tas iki trisdeÅ¡imties parų.2013 m. liepos 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. I. 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., vieÅ¡oje vietoje - prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje įžeidžiančiai kibo prie A. P., vartodama žodžius ,,beraÅ¡tis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrÄ snarglys“, ,,rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle“ ir tokiais savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes pripažino įrodytomis.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. paaiÅ¡kino, kad gyvena adresu (dumenys neskelbtini), Vilniuje, o R. I. gyvena bute Nr. (dumenys neskelbtini). Pasak liudytojo, su R. I. jau seniai tęsiasi konfliktai, kaimynė jį bei jo Å¡eimos narius nuolat įžeidinėja, Å¡meižia nebÅ«tais dalykais. Nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jis su mažamečiu vaiku išėjo į kiemÄ bei norėjo važiuoti automobiliu.

VaikÄ pasodinęs į automobilį, iÅ¡girdo jo atžvilgiu įvairias replikas iÅ¡ R. I., kuri tuo metu iÅ¡bėgo į kiemÄ , ji pasakė jam „rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle”. Jis nereagavo į Å¡iuos iÅ¡sakytus žodžius, tai girdėjo ir liudytojo sutuoktinė L. P., kuri tuo metu ėjo link automobilio. Taip pat R. I., nieko nesakydama bei be leidimo, fotoaparatu padarė nuotraukÄ , fotoaparatas buvo nukreiptas į liudytojÄ . Visas administracinio teisės pažeidimo protokole iÅ¡vardintas replikas girdėjo taip pat liudytojo sÅ«nus, kuris sėdėjo automobilyje.

L. P. paaiÅ¡kino, kad jau seniai vyksta konfliktai su kaimyne R. I., kuri visai be pagrindo prasivardžiuoja, Å¡meižia jų Å¡eimÄ . Liudytoja nurodė, kad vienÄ dienÄ matė, kaip R. I., iÅ¡bėgdama į kiemÄ , garsiai iÅ¡sakė „rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle“, tie žodžiai buvo nukreipti į A. P.. Be to, L. P. patvirtino, jog girdėjo ir kitas R. I. iÅ¡sakytas replikas jų Å¡eimos narių atžvilgiu, pvz. „beraÅ¡tis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrÄ snarglys“.

Liudytoja tuos žodžius girdėjo asmeniškai, žodžiai buvo išsakyti kaip daugiabučio namo kieme, taip ir namo laiptinėje. Liudytoja A. D., apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad administracinio pažeidimo protokole nurodytus teiginius ji girdėjo iš A. P..2013 m. birželio 21 d. liudytojo A. P. apklausos protokole (b. l.

8) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp jo Å¡eimos ir R. I. nuolatos vyksta konfliktai, jo parodymai patvirtina ir apeliantės pateiktus paaiÅ¡kinimus apie 2013 m. birželio 16 d. prie elektros skydinės vykusį konfliktÄ . Liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad frazės „beraÅ¡tis kareivėlis“, „futbolisto mentaliteto“, „vaidina vyrÄ snarglys“ buvo iÅ¡sakytos ne 2013 m. birželio 19 d., o kitu laiku. IÅ¡ dalies Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir L. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai bei byloje esantis 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiÅ¡kinimas (b. l. 21).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2013 m. birželio 19 d., apie 07.10 val., R. I. A. P. atžvilgiu iÅ¡sakė frazę „rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle”, dėl to 2013 m. liepos 23 d. administracinio pažeidimo protokole suformuotame kaltinime nurodytos frazės „beraÅ¡tis kareivėlis“, „futbolisto mentaliteto“, „vaidina vyrÄ snarglys“ yra Å¡alintinos. Akcentuotina, kad nurodyta aplinkybė R. I. veikos kvalifikacijai bei paskirtos nuobaudos dydžiui reikÅ¡mės neturi.Nors apeliaciniame skunde liudytojų PaÅ¡venskų parodymai įvardijami kaip nepatikimi, nes jie nurodė, kad apeliantė frazę „rÅ«pinkis savo mažu mižniumi ir storaÅ¡ikne baidykle” pasakė iÅ¡bėgusi į namo kiemÄ , o ne iÅ¡ balkono, tai nesudaro pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais.

Kaip nurodė ir pati apeliantė, o tai patvirtina ir jos pateikta nuotrauka, jos balkonas yra pirmame aukÅ¡te, neįstiklintas, taigi, jos išėjimÄ Ä¯ balkonÄ liudytojai galėjo įvardinti kaip išėjimÄ Ä¯ kiemÄ . Tačiau jų parodymai dėl apeliantės iÅ¡sakytos įžeidžiančios frazės bei elgesio sutapo, buvo nuoseklÅ«s, taigi, jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kad buvo išėjusi į balkonÄ ir neatsiklaususi A. P. leidimo jį fotografavo, siekdama vėliau jo nuotraukÄ pavieÅ¡inti, pripažino ir pati apeliantė.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme. Pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimÄ kaip smulkų chuliganizmÄ lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiÅ¡kinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiÅ¡kinimosi bÅ«das, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbÄ visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabÅ«vio vertybės kaip tinkamas elgesys vieÅ¡osiose vietose bei vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ byloje Nr. N502-2066/2010). R. I. savo veiksmais nurodytus gėrius pažeidė. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutarime, priimtame byloje Nr. N5–545/2007, kur asmuo buvo nubaustas už tai, kad namo balkone, girdint paÅ¡aliniams asmenims kito asmens atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, laikė, kad veika padaryta vieÅ¡oje vietoje.

Kaip jau buvo minėta, R. I. balkonas yra įrengtas pirmame aukÅ¡te, neįstiklintas, atstumas nuo jo iki A. P. pastatyto automobilio buvo nedidelis, dėl to vien apeliantės buvimas jame nėra pagrindas konstatuoti, kad veika nebuvo padaryta vieÅ¡oje vietoje. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. I. padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Apeliantė taip pat ginčija savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Akcentuotina, kad minėtas straipsnis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ iki vieno Å¡imto litų. IÅ¡ Å¡ios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimÄ . Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d.

įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iÅ¡ pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę bÅ«ti sveikam, garantuojamÄ priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveikÄ ir saugiÄ aplinkÄ (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡ Å¡ios pagrindinės vaiko teisės iÅ¡plaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaikÄ nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiÅ¡kimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobÅ«džio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyta veika R. I. buvo padaryta mažamečio vaiko A.

P., gim. 2009 m. birželio 23 d., akivaizdoje. Tai, jog R. I. kalbėjo su A. P. patvirtino, ne tik pati pažeidėja, bet ir jos daryta kokybiška ir spalvota fotonuotrauka, kuri pridėta prie tyrimo medžiagos ir joje matyti ant galinės sėdynės sėdinčio vaiko siluetas. Iš šių duomenų spręstina, jog pokalbis su A. P. vyko šalia kieme priparkuoto automobilio, dienos metu, todėl nėra pagrindo abejoti tiek vaizdine bylos medžiaga, tiek liudytojų nurodytais teiginiais, kad stovinčioje transporto priemonėje sėdėjo mažametis vaikas, kuris objektyviai turėjo galimybę girdėti R.

I. iÅ¡sakytus žodžius, nes bylos medžiaga nepatvirtina, jog automobilis buvo uždarytas taip, jog mažametis negalėtų girdėti apeliantės iÅ¡sakytos frazės. Liudytojai tiek savo pirminiuose, tiek vėliau teisme duotuose parodymuose patvirtino, kad apeliantės iÅ¡sakytus žodžius girdėjo jų mažametis vaikas, teigė, kad nuo to laiko vaikas bijo apeliantės, vadina jÄ bloga teta. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog R.

I. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . Akcentuotina ir tai, kad apeliantė dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl jos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie pažeistÄ teisę į gynybÄ laikytini deklaratyviais.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė ne tik pateikė apeliacinį skundÄ , bet kartu ir praÅ¡ymÄ dėl A. P. veikų perkvalifikavimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylas turi teisę pasisakyti tik dėl pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo ar nutarties teisėtumo (Lietuvos Respublikos ATPK 30211 str. 1 d.).

Dėl dalies praÅ¡yme nurodytų nusikalstamų veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kitos dalies veikų baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka pagal įstatymuose numatytus terminus ir procedÅ«ras. Taigi, nurodytas apeliantės praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtu, o sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas apeliantei, nes sumokėtas be pagrindo. Teismas, vadovaudamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,n u t a r i a: R. I. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimÄ pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo nustatomosios dalies, aplinkybę, kad R. I. 2013 m. birželio 19 d., apie       07.10 val., vieÅ¡oje vietoje – prie (dumenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje vartojo žodžius ,,beraÅ¡tis kareivėlis“, ,,futbolisto mentaliteto“, ,,vaidina vyrÄ snarglys“.Kitos nutarimo dalies nekeisti.R. I. 2013 m. gruodžio 30 d. praÅ¡ymÄ dėl A.

P. veikų perkvalifikavimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn palikti nenagrinėtÄ . GrÄ Å¾inti R. I. 60,00 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2013 m. gruodžio 23 d. per AB „Swedbank“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                           Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė