2019-09-11 Nr. AB-17222-3-61-3-01822-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-594-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 139 629 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo patikros, kadangi minėtu Įsakymu, jo nuomone, netinkamai nustatyta bendrą svorį viršijančių paimtų daiktų sunaikinimo tvarka bei neteisėtai įtvirtinta, kad patalynė nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (pareiškėjo teigimu, paimama viskas, įskaitant čiužinį, todėl laisvalaikį tenka leisti ant metalinės lovos, t. y. šalto metalinio pagrindo), ir kt.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK nereikalauti kasdien ryte priduoti patalynę (čiužinį, pagalvę, antklodę ir užvalkalus), kol šioje byloje nebus priimtas teismo sprendimas. Paaiškino, kad, protestuodamas dėl galbūt neteisėtų Įsakymo nuostatų, pareiškėjas atsisakė patalynės ir dėl to patiria didelius nepatogumus. Nuo 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjas yra laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kameroje Nr. 5, kurios lange nėra stiklo, ir dėl to nuolat jaučiamas šaltis, priskrenda uodų, kurie kandžiojasi ir sukelia niežulį. Pravieniškių PN-AK nepaiso pareiškėjo prašymo lange įstatyti stiklą. Be to, dėl gulėjimo be čiužinio pareiškėjui skauda šonus. Pareiškėjas jaučia diskomfortą miegodamas su rūbais, nepailsi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo I. S. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, bet nepateikia iš esmės jokių argumentų dėl akivaizdaus Įsakymo neteisėtumo, t. y. jis tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo. Procesinis prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo patikros bus sprendžiamas teisminio nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjas byloje yra pareiškęs materialųjį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo atstovo įpareigojimas nereikalauti priduoti patalynės rytais – šiuo atveju negali būti taikoma ir dėl to, kad nėra susijusi su byloje pareikšto reikalavimo (priteisti neturtinės žalos atlyginimą) įvykdymo užtikrinimu. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas procesinių prašymų įvykdymo užtikrinimui administracinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytas. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nukreiptas ne į atsakovą, o į jo atstovą, bei į tai, kad galiojantys norminiai teisės aktai privalomi visoms valstybės institucijoms, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK elgtis priešingai nei nustatyta galiojančiu teisiniu reguliavimu neatitinka teisėtumo reikalavimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas pastebi, kad bylai nagrinėti yra paskirta teisėja Iveta Pelienė, bet skundžiama nutartis buvo priimta kitos teisėjos – Jovitos Einikienės. Jo nuomone, teisėja J. Einikienė visiškai nesusipažino su jo skundu, buvo šališka ir turėjo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu. Pareiškėjas paaiškina, jog jis nuolat patiria neigiamus išgyvenimus, kančias, kuriuos sieja su Įsakymo priėmimu, kuriuo, jo vertinimu, buvo neteisėtai sugriežtintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam neaiški teismo pozicija, kad jis prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėjo nukreipti ne į atsakovo atstovą Pravieniškių PN-AK, o į atsakovą Lietuvos valstybę, t. y. kaip galima kažko reikalauti iš Lietuvos valstybės, jei jai niekas neatstovauja?

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017, 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Pravieniškių PN-AK nereikalauti kasdien ryte priduoti patalynę (čiužinį, pagalvę, antklodę ir užvalkalus) – pareiškė byloje, nagrinėjamoje pagal jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d., atlyginimo, taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas pastarąjį prašymą grindė tuo, kad Įsakymo nuostatos, kuriose numatyta, jog patalynė nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, jo įsitikinimu, yra neteisėtos ir dėl to jam iki šiol kelia papildomą neturtinę žalą. Įvertinus pareiškėjo reikalavimus ir jų pagrindimą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra susijęs su byloje pareikšto reikalavimo (priteisti neturtinės žalos atlyginimą) įvykdymo užtikrinimu (pareiškėjo pareikšti ir teismo priimti nagrinėti materialieji reikalavimai nebuvo susiję su, pavyzdžiui, Pravieniškių PN-AK sprendimo atsisakyti leisti pareiškėjui naudotis patalyne ir čiužiniu ne tik dienotvarkėje nustatytu miego laiku panaikinimu arba pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d.), o pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo patikros dar nebuvo išnagrinėtas (t. y. byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo pagal pareiškėjo prašymą nėra pradėta).

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog iš pareiškėjo skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas pats nuo 2018 m. lapkričio 19 d. yra atsisakęs patalynės, taigi, Pravieniškių PN-AK šiuo metu ir negali reikalauti pareiškėjo kasdien priduoti patalynę, nes tokia patalynė jam nebuvo išduota. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas jau kelis mėnesius (remiantis pareiškėjo teiginiais) pats atsisako patalynės, leidžia pagrįstai manyti, jog jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra susijęs su galinčia kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala.

Dėl pareiškėjo pastebėjimo, kad bylai nagrinėti yra paskirta teisėja Iveta Pelienė, bet prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėjo kita teisėja – Jovita Einikienė, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ yra 2019 m. liepos 15 d. žyma apie tai, jog byla 2019 m. liepos 15 d. prašymui spręsti teismo pirmininko pavaduotojo rezoliucija buvo perduota teisėjai J. Einikienei.

Dėl atskirojo skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

Pareiškėjas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo grindė išimtinai tik faktu, kad teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kodėl jis suabejojo teismo nešališkumu subjektyviuoju ir / ar objektyviuoju aspektu. Tokios deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo abejonės yra atmestinos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius