2024-03-06 Nr. AB-3846-3-61-3-02493-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-371-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02493-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m gegužės 9 d. raštą Nr. (1.15 E) D2-1269 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. prašymą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus „nereitingavimą“ – iš naujo.

2. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą, ar Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V4-263 „Dėl nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės ir sutikimo-deklaracijos formos patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad: „Jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo administruoja bent vieną bankroto procesą, kuriam administruoti nėra paskirtas juridinio asmens darbuotojas (arba vadovas) nemokumo administratorius, toks nemokumo administratorius juridinis asmuo įvykusioje atrankoje yra perkeliamas į atrankoje dalyvavusių nemokumo administratorių protokolo eilės pabaigą ir toks nemokumo administratorius juridinis asmuo nėra reitinguojamas kartu su kitais atrankoje dalyvavusiais nemokumo administratoriais bankroto procesui administruoti” atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 137 straipsnio 4, 5, 7 dalis, 138 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Nemokumo administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) 1, 30 punktus.

3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Bendrovė 2022 m. balandžio 14 d. susipažino su UAB „Iviltra“ Sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolu ir pastebėjo įrašą: „Turi procesų, nepriskirtų darbuotojams“. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir 2022 m. balandžio 19 d. el. paštu gavo atsakymą: „Kadangi turite 1 tokią įmonę, kurioje šiuo metu nėra priskirtas darbuotojas, todėl po Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos (toliau – ir AVNIS) atnaujinimo (nuo 2022 m. balandžio 5 d. pakeitimo) ir nesate reitinguojamas, t. y. patenkate už brūkšnio”. Prie laiško buvo prisegtas Įsakymo pakeitimas (be datos ir numerio). Siekiant susipažinti su Įsakymu, atlikta paieška Teisės aktų registre ir oficialiame Tarnybos tinklalapyje, tačiau toks Įsakymas nerastas. Bendrovė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Tarnybai prašymą nutraukti neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus „nereitingavimą“. Raštu atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad Bendrovės „nereitingavimas“ yra „techninio pobūdžio ribojimas”, o Įsakymas, kuriuo šis „ribojimas” įvestas nepaskelbtas, kadangi tai nėra norminis administracinis aktas.

3.2. Raštas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, kadangi jame dėstomi teiginiai prieštarauja JANĮ ir Atrankos taisyklėms, o taikoma priemonė ne tik nėra „techninio pobūdžio ribojimas“, tačiau griežtumu pranoksta net ir vieną griežčiausių JANĮ sankcijų – 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą nuobaudą teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Tokiu būdu asmeniui atimama teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi jo apie tai neinformuojant, nenustačius jokios apskundimo tvarkos ir neapibrėžtą laiką. Tokia sankcija yra grindžiama viešai nepaskelbtu Įsakymu. Įsakymas yra negaliojantis ab initio (nuo pradžių), nes niekada nebuvo viešai paskelbtas ir prieštarauja JANĮ bei Atrankos taisyklėms. Šie teisės aktai nustato baigtinį sąrašą drausminių nuobaudų ir jų taikymo sąlygas, konkrečią dalyvavimo nemokumo administratorių atrankoje tvarką. Nei vienas šių teisės aktų nesuteikia atsakovui teisės drausminių nuobaudų sąrašą išplėsti ar taikyti jas nesilaikant minėtuose teisės aktuose apibrėžtų pagrindų bei tvarkos, savo nuožiūra keisti nemokumo administratorių atrankos tvarkos.

3.3. Įsakymas yra norminis teisės aktas, nes turi visus norminio teisės akto požymius, taip pat turėjo būti paskelbtas kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Situacija, kai asmuo šalinamas iš atrankos ir lieka be pajamų šaltinio neapibrėžtą laiką viešai nepaskelbto teisės akto pagrindu, vadovaujantis nuostatomis, kurių nėra nei JANĮ, nei Atrankos taisyklėse, šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo bei teisinės valstybės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Tarnyba, vadovaudamasi Atrankos taisyklėmis, turi pareigą užtikrinti, jog nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – ir Programa) veiktų nepertraukiamai ir AVNIS tvarkomi duomenys, pagal kuriuos nustatomos juridinius asmenis ir nemokumo administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, būtų tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami. Atliekant nuolatinę Programos veikimo stebėseną bei nuolat analizuojant atrankos rezultatus, buvo identifikuoti pavieniai atvejai, kuomet juridiniame nemokumo administratoriuje nelieka įgalioto asmens administruojančio turimus juridinio nemokumo administratoriaus nemokumo procesus, todėl tuo laikotarpiu, kol yra paskiriamas kitas įgaliotas asmuo, t. y. juridiniame nemokumo administratoriuje atsiranda bent vienas įgaliotas asmuo, ir apie tai informuojama Tarnyba, juridinio nemokumo administratoriaus krūvis lygus nuliui – juridinio nemokumo administratoriaus skaitiklyje Programos algoritmas sudeda visus tokio nemokumo administratoriaus turimus procesus, tačiau vardiklis tampa lygus nuliui, nes nėra nei vieno darbuotojo. Tai lemia juridinio nemokumo administratoriaus darbo krūvio pasikeitimą, nepagrįstą pranašumą prieš kitus juridinius nemokumo administratorius bei teorinę galimybę laimėti naujus procesus dėl gero darbo krūvio rodiklio.

4.2. Tiek nemokumą reglamentuojantys teisės aktai, tiek viešasis interesas įpareigoja Tarnybą užtikrinti tinkamą Programos veikimą, atitinkamai pati Programa buvo suprogramuota tokiu algoritmu, kuris techniškai riboja juridinio nemokumo administratoriaus, neturinčio įgalioto asmens, dalyvavimą atrankoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra taikoma jokia poveikio priemonė, numatyta JANĮ, o paprasčiausiai Programoje yra pritaikomas atitinkamas technologinis ribojimas, kuriuo siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimų atrankos sistema.

4.3. Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymą“ pakeitimo“ 5 punktu Tarnybai buvo pavesta užtikrinti Programos veikimą ir nustatyti jos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą, atitinkamai šiam pavedimui įgyvendinti buvo priimtas Įsakymas bei 2022 m. balandžio 5 d. Įsakymo pakeitimas. Įsakymu atliktas techninio pobūdžio ribojimas buvo būtinas ir proporcingas ir juo buvo siekiama konkretaus teisėto tikslo, t. y. teisingo Programos veikimo.

4.4. Įsakymas nėra norminis administracinis aktas, o individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas), t. y. yra vienkartinis teisės normų taikymo privalomas rezultatas konkretaus subjekto ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupės atžvilgiu (šiuo atveju nemokumo administratoriams, neskiriantiems įgalioto asmens), turintis įtakos šių subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. sukeliantis konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, todėl jis nėra skelbiamas Teisės aktų registre.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu „Nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus „nereitingavimą“.

6.2. Tarnyba Rašte nurodė, kad Programoje buvo identifikuoti pavieniai atvejai, kuomet juridiniame nemokumo administratoriuje nelieka darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, administruojančio turimus juridinio nemokumo administratoriaus nemokumo procesus. Tai lėmė juridinio nemokumo administratoriaus darbo krūvio pasikeitimą bei teorinę galimybę laimėti naujus procesus dėl geresnio darbo krūvio rodiklio. Tarnyba paaiškino, kad jai yra pavesta užtikrinti Programos veikimą ir nustatyti jos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą, atitinkamai šio pavedimo įgyvendinimui ir buvo priimtas Įsakymas. Tarnyba pažymėjo, kad Įsakymas pagal savo prigimtį yra individualus administracinis aktas, kuriuo buvo atliktas techninio pobūdžio ribojimas ir kuriuo siekiama konkretaus teisėto tikslo, t. y. teisingo Programos veikimo.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas jį panaikinti bei inicijuoti Įsakymo, kuris, pareiškėjo vertinimu, laikytinas norminiu aktu, tyrimą.

7. Teismas vadovavosi ginčui aktualiomis JANĮ nuostatomis, Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 5.1 punktu, Atrankos taisyklių nuostatomis ir nustatė, kad Tarnyba, įgyvendindama minėtu Vyriausybės nutarimu jai pavestas funkcijas, nustatė Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo principus, kurie detalizuoja Atrankos taisyklėse numatytus bendruosius veikimo principus. Įsakymu siekiama Nemokumo administratorių atrankos programos tikslų, kurie apima skaidrų ir nešališką nemokumo administratorių atrankos ir skyrimo procesą pasinaudojant atrankos programa. Teismas vadovavosi Atrankos taisyklių 11 punktu ir priėjo prie išvados, jog vienas iš pagrindinių Nemokumo administratorių atrankos elementų yra nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis. Tarnyba nustačiusi atvejus, kuomet juridiniame nemokumo administratoriuje nelieka įgalioto asmens administruojančio turimus juridinio nemokumo administratoriaus nemokumo procesus, todėl tuo laikotarpiu, kol yra paskiriamas kitas įgaliotas asmuo, t. y. juridiniame nemokumo administratoriuje atsiranda bent vienas įgaliotas asmuo, ir apie tai informuojama Tarnyba, juridinio nemokumo administratoriaus krūvis lygus nuliui – juridinio nemokumo administratoriaus skaitiklyje Programos algoritmas sudeda visus tokio nemokumo administratoriaus turimus procesus, tačiau vardiklis tampa lygus nuliui, nes nėra nei vieno darbuotojo. Tai lemia juridinio nemokumo administratoriaus darbo krūvio pasikeitimą, nepagrįstą pranašumą prieš kitus juridinius nemokumo administratorius bei teorinę galimybę laimėti naujus procesus dėl gero darbo krūvio rodiklio.

8. Teismas vadovavosi 2022 m. balandžio 5 d. pakeisto Įsakymo 1.16 punktu ir nustatė, kad ši programinė nuostata taikoma tais atvejais, kai juridinių asmenų nemokumo administratoriai iš esmės nevykdo JANĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų – nenurodo priežiūros institucijai turinčio teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojo atsakingo už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą. Toks neveikimas, kaip nustatė atsakovas lemia atrankos programos netikslumus, iškraipant pagrindinį nemokumo administratorių atrankos kriterijų – darbo krūvį.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis administruoja tokį nemokumo procesą, kuriame nėra paskirtas atsakingas asmuo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymu taikoma priemonė savo griežtumu pranoksta net ir vieną griežčiausių JANĮ sankcijų, pažymėjęs, kad Įsakymo pagrindu buvo atlikti techninio pobūdžio atrankos programos pataisymai, kuriais siekiama užtikrinti skaidrų atrankos sistemos veikimą, t. y., siekiu užtikrinti tinkamą administratoriaus darbo krūvio paskaičiavimą, išvengiant piktnaudžiavimo atrankos procedūromis. Atrankos programos veikimo principas negali būti pripažįstamas poveikio priemone taikytina nemokumo administratoriams. Tarnyba, vadovaudamasi Atrankos taisyklėmis, turi pareigą užtikrinti, jog nemokumo administratorių atrankos programa veiktų nepertraukiamai ir AVNIS tvarkomi duomenys, pagal kuriuos nustatomos juridinius asmenis ir nemokumo administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, būtų tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami.

10. Teismas atmetė skundo argumentus, kad asmeniui atimama teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi jo apie tai neinformuojant, nes į bylą pareiškėjas pateikė Sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolą, kuriame nurodoma detali sistemos atrinktos kandidatūros nustatymo ataskaita bei kuriame nurodyta, jog pareiškėjas turi procesų nepriskirtų darbuotojams, kas lemia jo reitingavimo galimybes, jį perkeliant į protokolo eilės pabaigą.

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Įsakymas nėra norminis administracinis aktas, o individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas). Pripažinęs, kad Įsakymas nelaikytinas norminiu aktu, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą inicijuoti norminio akto tyrimą.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad Raštas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, buvo nurodyti aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai, juos pagrindžiančios teisės aktų nuostatos, juos priėmė kompetentingas subjektas, o pareiškėjas neįrodė nė vieno ABTĮ 91 straipsnyje numatyto pagrindo Raštui panaikinti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas vadovavosi tinkamais teisės aktais, tačiau teismo išvados yra nesusijusios su teisės normomis ir nemotyvuotos. Teismas nemokumo administratoriaus nereitingavimą (neskyrimą) nepagrįstai pripažino „techninio pobūdžio ribojimu“, to nepagrindė jokiomis teisės normomis, netgi priešingai, skundžiamame sprendime nurodė, jog „Įsakymas pagal savo prigimtį yra individualus administracinis aktas, kuriuo buvo atlikta techninio pobūdžio ribojimas ir kuriuo siekiama konkretaus teisėto tikslo, t. y. teisingo Programos veikimo“. Iš tokio motyvavimo neaišku, ką teismas sprendė, kad buvo atliktas techninis ribojimas, ar kad priimtas individualus administracinis aktas. Teismas tapatina individualų administracinį aktą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 5 d.) su techninio pobūdžio ribojimu, o tai yra šiurkšti teisės taikymo klaida.

14.2. Teismas sprendime nurodė, kad Programos veikimo principas negali būti pripažįstamas poveikio priemone taikytina nemokumo administratoriams, tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokiomis teisės normomis. Atrankos programa sukurta ir veikia pagal Atrankos taisykles (1 p.), taigi Programos veikimo principai yra apibrėžti norminiu administraciniu aktu ir dėl to aptariama teismo išvada prieštarauja galiojančiam reglamentavimui. Atrankos taisyklių 17, 18 punktuose aptariamas poveikio priemonių taikymas, naudojant Programą.

14.3. Teismas nenurodė, koks teisės aktas suteikė Tarnybai teisę tikslinti Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 nustatytus Programos veikimo principus. Teismas minėto nutarimo 5.1 punktui suteikė prasmę, kuri lingvistiškai negali būti suteikiama ir nenurodė, koks būtent teisės aiškinimo metodas leistų spręsti esą minimo Vyriausybės nutarimo 5.1 punktu suteikti įgaliojimai užtikrinti veikimą ir vidaus kontrolės sistemą reiškia teisę keisti Programos veikimą. Teismas tokiu būdu pažeidė teisės aktų hierarchijos principą.

14.4. Teismas nutarė, kad Įsakymas pagrįstai nepaskelbtas, nes tai yra individualus administracinis aktas, kurių skelbti neprivaloma. Atsakovas nesirėmė aplinkybe, jog Įsakymas buvo taikomas tik vieną kartą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Įsakymas taikomas tada, kai koks nors (bet kuris) administratorius nenurodo įgalioto asmens. Visgi Įsakymas atitinka norminio teisės akto požymius (VAĮ 2 str. 9 d.). Vien tai, kad visi asmenys turi atitikti tam tikrus požymius, nereiškia esą tie požymiai individualūs. Priešingai, šiuo atveju asmenys turi atitikti tam tikrus rūšinius požymius.

14.5. Nepagrįsta teismo išvada dėl Sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolo vertinimo, kaip tinkamo administratoriaus informavimo, nes aptariamas protokolas atspindi tik atrankos rezutatą, tačiau ne atrankoje taikomus principus. Protokolas parengiamas įvykus atrankai, t. y. tuomet, kai administratorius jau būna nepaskirtas.

14.6. Teismo išvada dėl Įsakymu taikomos poveikio priemonės griežtumo taip pat nepagrįsta. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad taikant atitinkamą techninio pobūdžio ribojimą nemokumo administratoriai negali būti paskirti administruoti juridinių asmenų ir kad tai gali tęstis neapibrėžtą laiką, t. y. ilgiau nei 2 metus. Atitinkamai vien jau ilgesnė taikymo trukmė patvirtina, jog tai yra griežtesnė priemonė.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo:

16.1. Atkreiptinas dėmesys į JANĮ 130 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjas nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde neginčija to, kad jis administravo nemokumo procesą, kuriame nebuvo paskirtas atsakingas asmuo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą. Tai, jog vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 5.1 punktu Tarnyba turi užtikrinti Programos veikimą ir nustatyti jos veikimo atitikties Atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą, šiuo pagrindu buvo priimtas Įsakymas bei jo 2022 m. blandžio 5 d. pakeitimas, niekaip negali būti laikoma, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas teisės aktų hierarchijos principas. Tarnyba, siekdama teisingo Programos veikimo, atliko Programoje tik technologinį ribojimą, kuris nei prieštarauja Atrankos taisyklėms, nei juo labiau keičia Atrankos taisykles ar jomis patvirtintus pagrindinius Programos veikimo principus.

16.2. Įsakymas nėra norminis administracinis aktas. Tokios tiek atsakovo, tiek teismo išvados niekaip nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai.

16.3. Teismas, įvertinęs visą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas į bylą pateikė Sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolą, kuriame nurodoma detali sistemos atrinktos kandidatūros nustatymo ataskaita. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas turi procesų nepriskirtų darbuotojams, kas lemia jo reitingavimo galimybes, jį perkeliant į protokolo eilės pabaigą. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nepaneigia šių teismo konstatuotų aplinkybių, o tai patvirtina, kad jie nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.

17. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. vasario 21 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismui 2024 m. vasario 23 d., be kita ko, pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V4-263 „Dėl nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės ir sutikimo-deklaracijos formos patvirtinimo” pakeitimo“ su metaduomenimis bei susijusius paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (1.15 E) D2-1269 „Dėl prašymo“, kuriuo atsakyta į 2021 m. balandžio 25 d. el. paštu gautą pareiškėjo (nemokumo administratoriaus) prašymą nedelsiant nutraukti, pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus (pareiškėjo) „nereitingavimą“, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. prašymą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus „nereitingavimą“ – iš naujo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad Raštas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes jį priėmė kompetentingas subjektas, buvo nurodyti aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai bei juos pagrindžiančios teisės aktų nuostatos. Teismas, priėjęs prie išvados, jog Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V4-30 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V4-263 „Dėl nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės ir sutikimo-deklaracijos formos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo pakeitimas Nr. V4-30)[1] nelaikytinas norminiu teisės aktu, taip pat atmetė pareiškėjo prašymą inicijuoti norminio akto tyrimą.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl šis teismo sprendimas turi būti panaikintas.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

22.1. Tarnyba Raštu atsakė į 2021 m. balandžio 25 d. el. paštu gautą pareiškėjo (nemokumo administratoriaus) prašymą nedelsiant nutraukti, pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus (pareiškėjo) „nereitingavimą“ (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjas išdėstė jam žinomas faktines aplinkybes, susijusias su 2022 m. balandžio 14 d. UAB „Iviltra“ administratoriaus kandidatūros atrankos procesu, kuriam pasibaigus pareiškėjas nebuvo reitinguotas, motyvuojant tuo, jog Bendrovė „turi procesų, nepriskirtų darbuotojams“. Pareiškėjas, remdamasis Tarnybos pateikta informacija, išreiškė nuomonę, kad Tarnyba, nereitinguodama Bendrovės, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nes vadovavosi nepaskelbtu Tarnybos direktoriaus Įsakymo pakeitimu (t. y. Įsakymo 1.16 p.), kurio projektas buvo atsiųstas pareiškėjui, o paminėtame Įsakymo pakeitime įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

22.2. Rašte, be kita ko:

22.2.1. Pareiškėjui paaiškinta, kad, vykdant Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 (2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1125 redakcija) 5, 5.1 punktuose įtvirtintą pavedimą „užtikrinti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą ir nustatyti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą“, Tarnybos direktorius 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V4-263 (Įsakymas) patvirtino Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisykles (toliau – ir Taisyklės) bei priėmė 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo pakeitimą Nr. V4-30.

22.2.2. Pažymėta, kad, atliekant nuolatinę nemokumo administratorių atrankos programos (Programa) stebėseną bei nuolat analizuojant atrankos rezultatus (praktiką), buvo identifikuoti pavieniai atvejai, kuomet juridiniame asmenyje nelieka darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą (toliau – įgaliotas asmuo), administruojančio turimus juridinio asmens nemokumo procesus, todėl tuo laikotarpiu, kol yra paskiriamas kitas įgaliotas asmuo, t. y. juridiniame asmenyje atsiranda bent vienas įgaliotas asmuo, ir apie tai informuojama Tarnyba, juridinio asmens krūvis lygus 0 (nuliui) – juridinio asmens skaitiklyje Programos algoritmas sudeda visus juridinio asmens turimus procesus, tačiau vardiklis tampa lygus nuliui, nes nėra nei vieno darbuotojo. Tai sąlygoja juridinio asmens darbo krūvio pasikeitimą bei teorinę galimybę laimėti naujus procesus dėl gero darbo krūvio rodiklio ir tokiais atvejais Tarnyba nebegali užtikrinti tinkamo Programos veikimo, kadangi AVNIS tvarkomi duomenys, pagal kuriuos nustatomos juridinius asmenis ir nemokumo administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, nėra tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami.

22.2.3. Tarnyba išreiškė įsitikinimą, kad Įsakymu atliktas techninio pobūdžio ribojimas yra būtinas ir proporcingas ir juo siekiama konkretaus teisėto tikslo, t. y. teisingo Programos veikimo bei neturėtų būti tapatinamas su poveikio priemonės taikymu ar veikimu ultra vires. Tarnyba atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad šis Įsakymas nėra norminis administracinis aktas, o individualus administracinis aktas (administracinis sprendimas) t. y. vienkartinis teisės normų taikymo privalomas rezultatas konkretaus subjekto ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupės atžvilgiu, turintis įtakos šių subjektų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. sukeliantis konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, todėl jis nėra skelbiamas Teisės aktų registre.

23. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė tuo, kad Tarnyba Rašte vadovavosi niekur neskelbtu 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo pakeitimu Nr. V4-30. Pareiškėjas nuosekliai teigė, jog pastarasis Įsakymo pakeitimas yra norminis aktas, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas yra griežtesnis, nei nustatytasis aukštesnės galios teisės aktuose. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai būtina įvertinti 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo pakeitimo Nr. V4-30 teisinę galią (galiojimą).

24. Nemokumo administratoriaus skyrimas bankroto byloje reglamentuojamas JANĮ 34 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa (3 d.); naudojantis atrankos programa nemokumo administratoriaus kandidatūra atrenkama pagal juridinį asmenį, kuriam keliama nemokumo byla, apibūdinančius kriterijus (t. y. (a) juridinio asmens turtą, (b) juridinio asmens kreditorių skaičių, (c) juridinio asmens kreditorių reikalavimų dydį, (d) taikomą jurisdikciją (teritorinė ar tarptautinė)) ir nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinančius kriterijus (t. y. (a) darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), (b) darbo patirtį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), (c) galiojančias poveikio priemones, (d) veiklos rezultatus)) (4 d.); nurodytų juridinį asmenį ir nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės nustatytos Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (5 d.).

25. Už nemokumo administratorių veiklos priežiūros ir kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą atsakinga priežiūros institucija – Vyriausybės paskirta valstybės institucija (JANĮ 2 str. 19 d.). Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (ginčui aktuali Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1125 redakcija) patvirtino Nemokumo administratorių atrankos taisykles (Atrankos taisyklės), kuriose, be kita ko, „reglamentuojama nemokumo administratoriaus atrankos kriterijų reikšmės, nemokumo administratoriaus atranka, informavimas apie galimybę administruoti juridinio asmens bankroto procesą (toliau – bankroto procesas) prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, sutikimo-deklaracijos pateikimas ir nemokumo administratoriaus skyrimas teismo tvarka vykdomam bankroto procesui administruoti, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – atrankos programa)“ (Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo 2.4 p.; Atrankos taisyklių 1 p.). Taip pat Vyriausybė priežiūros institucija, vykdančia JANĮ nustatytas funkcijas paskyrė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Tarnyba) (Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo 1 p.), kuriai, be kita ko, pavedė „užtikrinti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą ir nustatyti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą“ (Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo 5.1 p.).

26. Taigi Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (ginčui aktuali Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1125 redakcija), be kita ko, įgyvendindama JANĮ 34 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, Tarnybai, be kita ko, pavedė nustatyti vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią tiek Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą, tiek šios programos atitiktį Atrankos taisyklių nuostatoms.

27. Įgyvendindamas šį Vyriausybės pavedimą Tarnybos direktorius priėmė 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V4-263 „Dėl nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės ir sutikimo-deklaracijos formos patvirtinimo” (Įsakymas), kurį vėliau papildė Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V4-30 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V4-263 „Dėl nemokumo administratorių atrankos programos veikimo užtikrinimo, nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės ir sutikimo-deklaracijos formos patvirtinimo“ pakeitimo“.

28. Vyriausybės nutarimu patvirtintų Atrankos taisyklių 11.2 punkte (aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta „Jeigu nemokumo administratoriaus juridinio asmens nė vienas darbuotojas nemokumo administratorius (ir vadovas) nėra nurodytas priežiūros institucijai kaip vykdantis bent vieną bankroto procesą, tokio nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis lygus 0“. Tai reiškia, kad Tarnyba, įgyvendindama Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 924 (ginčui aktuali Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1125 redakcija) įtvirtintą pavedimą nustatyti vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią tiek Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą, tiek šios programos atitiktį Atrankos taisyklių nuostatoms, privalėjo vadovautis inter alia (be kita ko) šių taisyklių 11.2 punkte (aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. liepos 1 d.) įtvirtintu imperatyvu, pagal kurį nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis negali būti lygus 0 tuo atveju, jeigu nemokumo administratorių atrankos metu nustatoma, kad bent vienas tokio nemokumo administratoriaus darbuotojas nemokumo administratorius (ir vadovas) yra nurodytas priežiūros institucijai kaip vykdantis bent vieną bankroto procesą.

29. Tarnybos direktoriaus Įsakymo 1.16 punkte (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) nustatyta: „1.16. Jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo administruoja bent vieną bankroto procesą, kuriam administruoti nėra paskirtas juridinio asmens darbuotojas (arba vadovas) nemokumo administratorius, toks nemokumo administratorius juridinis asmuo įvykusioje atrankoje yra perkeliamas į atrankoje dalyvavusių nemokumo administratorių protokolo eilės pabaigą ir toks nemokumo administratorius juridinis asmuo nėra reitinguojamas kartu su kitais atrankoje dalyvavusiais nemokumo administratoriais bankroto procesui administruoti.“

30. Įvertinus Įsakymo 1.16 punkto (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) turinį, konstatuotina, kad šiame punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį nemokumo administratorius juridinis asmuo yra nereitinguojamas nemokumo administratorių atrankos metu (t. y. jo darbo krūvis yra lygus 0) visais atvejais, kai nemokumo administratorius juridinis asmuo administruoja bent vieną bankroto procesą, kuriam administruoti nėra paskirtas juridinio asmens darbuotojas (arba vadovas) nemokumo administratorius. Vadinasi, Tarnybos direktorius Įsakymo 1.16 punkte (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) įtvirtino privalomą elgesio taisyklę, kuria iš esmės buvo gerokai apsunkinta nemokumo administratoriaus juridinio asmens galimybė (lyginant su įtvirtintąja Vyriausybės patvirtintų Atrankos taisyklių 11.2 punkte (aktuali redakcija, galiojusi iki 2023 m. liepos 1 d.)) būti reitinguojamam nemokumo administratorių atrankos metu.

31. Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 9 d.).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, jog prie norminių teisės aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. liepos 15 d. nutarimus).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, (i) atsižvelgdama į šiame teismo sprendime paminėtas JANĮ ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Atrankos taisyklių nuostatas, kuriomis Tarnybai pavesta nustatyti vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią tiek Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą, tiek šios programos atitiktį Atrankos taisyklių nuostatoms, taip pat (ii) įvertinusi 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo Nr. V4-30 pakeitime įtvirtinto teisinio reglamentavimo tekstą ir tai, kad šis Tarnybos nustatytas reglamentavimas yra privalomas vykdant visas nemokumo administratorių atrankas, prieina prie išvados, jog Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija), be kita ko, nustato privalomas elgesio taisykles, reguliuojančias nemokumo administratorių atranką, kurios yra taikomos visiems subjektams, siekiantiems dalyvauti ir (arba) dalyvaujantiems nemokumo administratorių atrankoje, t. y. individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Šių normų visuotinį privalomumą užtikrina ir Tarnyba, kuri, kaip tai nutiko ir nagrinėjamu atveju, turi teisę priimti sprendimą dėl nemokumo administratorių atrankoje dalyvaujančio subjekto nereitingavimo.

35. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius.

36. VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad pagrindinės viešojo administravimo sritys yra: 1) administracinis reglamentavimas; 2) administracinių sprendimų priėmimas; 3) administracinių paslaugų teikimas; 4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra; 5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

37. Pagal paminėtas VAĮ nuostatas, bet kurios veiklos, apibrėžtos šio įstatymo 5 straipsnyje, vykdymas priskirtinas viešajam administravimui. Viena tokių viešojo administravimo sričių yra administracinis reglamentavimas, t. y. viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus (VAĮ 2 str. 4 d.). Kadangi, kaip minėta, Taryba yra JANĮ 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta priežiūros institucija, kuriai Vyriausybės nutarimu pavesta nustatyti vidaus kontrolės sistemą, užtikrinančią tiek Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą, tiek šios programos atitiktį Atrankos taisyklių nuostatoms, tokia jos veikla pripažintina viešuoju administravimu. Tarnyba yra Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga, įsteigta prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (žr. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (Finansų ministro 2020 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1K-342 redakcija) patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 1 p.).

38. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtinta, kad Teisės aktų registro objektais taip pat yra ir įgaliotų atlikti viešąjį administravimą valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė valdymo organų priimti norminiai teisės aktai.

39. Nustačius, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija), kuris pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, yra priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, pripažintina, jog šis Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) yra Teisės aktų registro objektas.

40. Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

41. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (žr., pvz., 2002 m. birželio 19 d. nutarimą); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (žr., pvz., 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (žr., pvz., 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus); įstatymai turi būti paskelbti viešai (žr., pvz., 2003 m. spalio 29 d. nutarimą); teisė negali būti nevieša (žr., pvz., 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (žr., pvz., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimus).

42. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (žr., pvz., 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus). Oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios abejonės dėl jo turinio autentiškumo. Įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti tokį su oficialiu teisės aktų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kad teisės aktai būtų prieinami visiems teisės subjektams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą).

43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) kuriuo grindžiamas ginčijamas Raštas ir jame dėstoma Tarnybos pozicija dėl pareiškėjo nereitingavimo nėra paskelbtas. Jis nėra įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre, nepaisant to, kad jis yra šio registro objektas. Todėl Tarnybos direktoriaus Įsakymas (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija) nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 17 p., 19 str. 1 ir 3 d., 20 str. 1 d.).

44. Šio administracinio ginčo dalykas yra Tarnybos Raštas. Ginčijamas Tarnybos Raštas yra priimtas vykdant viešojo administravimo įgaliojimus, todėl jis, be kita ko, turi atitikti ir VAĮ nuostatas. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 p.), administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 6 p.).

45. Raštas iš esmės yra grindžiamas pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus tinkamai nepaskelbtu, todėl konstituciškai neįsigaliojusiu (negaliojančiu) Tarnybos direktoriaus Įsakymu (Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V4-30 redakcija). Vadinasi, Raštas pagal jo pagrindą sudarančio Įsakymo nepaskelbimą yra neteisėtas iš esmės, tai yra pagal jo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą sudarančio Įsakymo konstituciškai privalomą oficialų nepaskelbimą tam skirtame teisės aktų leidinyje savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tai yra pagrindas Tarnybos Raštą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

46. Šiuo pagrindu panaikinus Raštą, kitos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Tarnybos Raštas panaikinamas ir Tarnyba įpareigojama pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m gegužės 9 d. raštą Nr. (1.15 E) D2-1269 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. prašymą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus – nemokumo administratoriaus „nereitingavimą“ išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

[1] Atsižvelgiant į Tarnybos 2024 m. vasario 23 d. raštu Nr. D2-490 apeliacinės instancijos teismui pateiktus paaiškinimus, Rašte, tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodoma 2022 m. kovo 18 d. Įsakymo pakeitimo data (t. y. 2022 m. balandžio 5 d.) ir numeris vertinami kaip rašymo apsirikimas ir šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra patikslinami.