a0fda15c-0a95-4f4e-8a60-9ba6d26c926d · Varėnos rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr.A8-197-308/2017Teisminio proceso Nr.4-51-3-00159-2017-8Procesinio sprendimo kategorija:1.4.4;7.11;21.14.9;21.14.12ROIK:                                                                                                                                                              (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. gruodžio 4 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, nedalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. G. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),lietuviui,LR pil., aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedusiam, dirbančiam UAB“ Rausa“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini),dalyvaujant traukiamo administracinėn atsakomybėn B. G. atstovei-adv. Angelei IkasalieneivieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ dėl nusižengimo, numatyto LR ANK 120 str.1d. Teismas n u s t a t ė :B. G., bÅ«damas Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ (toliau - UAB „Rausa“) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nesilaikė atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ Â pagal nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ 4056,23 Eur mokesčių,kai UAB „Rausa“ turi 47375,20 Eur mokestinę nepriemokÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Nesilaikydamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas ir tuo pažeidė VMI prie FM ,kaip kreditoriaus teises.Tokiais veiksmais B. G. padarė administracinį nusižengimÄ ,numatytÄ LR ANK 120 str.1dVarėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. rezoliucija iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ (įmonės kodas 110346717, registruotai Geležinkelio g.35 Varėna) vadovui B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba PareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kimÄ už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.Gautu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma iÅ¡kelti administracinio nusižengimo bylÄ B. G. už tai, jog jis, bÅ«damas UAB „Rausa“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ valstybės biudžetui, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, ir pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tokiu bÅ«du B. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.VMI nurodė, kad bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“, į. k. 110346717 (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-10-04 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 47980,60 EUR. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priimant sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų). Dėl atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pžeidimo Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-16 buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pradžioje Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 47375,20 EUR. Atlikus operatyvų patikrinimÄ 2017-09-18 buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6212, kurioje buvo nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susiradusiÄ mokestinę nepriemokÄ valstybės buidžetui. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®), 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAÄ® bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuosenustatyts pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.Ä®statymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nuraÅ¡ymo iÅ¡ banko sÄ skaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, iÅ¡plečiant normos taikymÄ , t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Å io CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumÄ bei pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ .IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo. IÅ¡ operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.Operatyvaus patikrinimo metu pagal Bendrovės kasos knygos iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nustatyta, kad kasos likutis 2016-09-01 ir 2017-07-31 buvo 0.00 EUR. Per tikrinamÄ jį laikotarpį kasoje gauta pajamų 17140,19 EUR, iÅ¡laidos iÅ¡ kasos sudarė 17140,19 EUR. Piniginės lėšos iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėtos: 9255,35 EUR darbo užmokesčiui; 5619,48 atskaitingam asmeniui B. G.; 2265,36 EUR už prekes ir paslaugas.IÅ¡ pateiktų Bendrovės kasos knygos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų): Mokėjimodata Kam iÅ¡mokėta iÅ¡ kasos IÅ¡mokėta suma, eurais (EUR)Mokėjimo dienÄ VMI prie FM apskaityta bendrovės mokestinė nepriemoka, eurais (EUR)2016-09-12UAB „Agrokoncernas“341,2249633,052016-10-10UAB „Lytagra“652,5648911,802016-10-19UAB „Lytagra“177,3048655,392016-10-27UAB „Lytagra“177,3047978,812017-03-31IÅ¡mokėtas B. G. darbo užmokestis200,0047090,652017-04-06IÅ¡mokėtas B. G. darbo užmokestis400,0047039,43 Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsiskaitymai per kasÄ vyko su atskaitingu asmeniu B. G., bendrovės direktoriumi.PeržiÅ«rėjus atskaitingo asmens B. G. avansines apyskaitas Bendrovėje už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nustatyta, kad atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius B. G. gavo 10834 EUR, o iÅ¡leido 22759,82 EUR. Atskaitingas asmuo, Bendrovės vadovas mokėjo už prekes ir paslaugas (dėl didelio atsiskaitymų kiekio per avansines apyskaitas yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų): 2017-01-25UAB „Vilniaus Lytagra“220,6846444,132017-03-01UAB „Agrochemija“1548,3246886,742017-03-22UAB „Lytagra“436,9547073,442017-04-11UAB „Vilniaus Ekoltas“290,8447039,432017-05-17AB „Energijos skirstymo operatorius“118,0046813,022017-05-23UAB „Vilniaus Lytagra“340,8546813,022017-07-14AB „Energijos skirstymo operatorius“75,4847204,21 Remiantis CK 6.9301 str. gauta ir iÅ¡mokėta iÅ¡ Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ kasos 17140,19 EUR suma turėjo bÅ«ti panaudota atsiskaitymui su valstybės biudžetu, kurį atstovauja VMI prie FM, kadangi kiekvienÄ mokėjimo dienÄ bendrovė buvo skolinga VMI prie FM.Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktÄ , kad Bendrovės vadovas B. G. atsiskaitymo prioritetÄ teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.Apibendrinant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovės vadovas B. G., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimÄ nuo 2016-09- 01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad B. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.Dėl nuostolių atlyginimoAdministracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtinta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (ANK 567 str. 2 d.). Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra numatytas ANK 664 ir 665 straipsniuose. ANK 664 str. 2 d. nurodoma, kad „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, žalos atlyginimÄ priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. “ ANK 665 str. 1 d. yra numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiÅ¡kus. Minėtame straipsnyje teigiama, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus Å¡ios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ .“IÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali bÅ«ti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to ar žalos dydis yra aiÅ¡kus, ar dėl jo kyla ginčas.Be aukščiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo, administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ pripažįsta ir teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad „ATPK turtinio nuostolio (žalos) sÄ voka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės Å¡akų, reglamentuojančių šį klausimÄ , normomis. Turtinės žalos sÄ voka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.“ (2014-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-529-337/2014). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2636-12). VMI prie FM manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje iÅ¡vardintos sÄ lygos reikalingos tam, kad bÅ«tų atlyginta administraciniu nusižengimu VMI prie FM padaryta žala.IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 disponavo 17140,19 EUR sumos dydžio gautomis piniginėmis lėšomis. Remiantis CK 6.9301 straipsniu Å¡i suma turėjo bÅ«ti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ per visÄ tikrinamÄ jį laikotarpį ir tikrinamojo laikotarpio pradžiai: 2017-09-01 VMI prie FM buvo skolinga 49733,84, o tikrinamo laikotarpio pabaigai (2017-07-31): turėjo 47416,01 EUR nesumokėtos skolos valstybei. IÅ¡ Å¡ių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti dalinai su VMI prie FM ir padengti dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos Tokia administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas tam, kad VMI prie FM patirti nuostoliai bÅ«tų vertinami kaip negautos pajamos, t. y.:pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu);pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo bÅ«ti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka);Å¡ių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (jei Rubenas Jakubčionis bÅ«tų laikęsis CK 6.9301 str. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, VMI prie FM bÅ«tų gavusi sumas, kurios nagrinėjamu atveju buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais).              Nustačius, kad Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. padarė ANK 120 str. numatytÄ pažeidimÄ , įrodytos visos aplinkybės reikalingos tam, jog iÅ¡ Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. bÅ«tų priteisti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai. Minėtos sÄ lygos yra pagrindžiamos.1. Žala -17140,19 EUR turėtos piniginės lėšos Bendrovės kasoje, kurios dalinai galėjo padengti turimÄ mokestinę nepriemokÄ . Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiÅ¡kus kadangi visa mokestinė nepriemoka susidarė iki direktoriaus atliktų mokėjimų iÅ¡ įmonės kasos, taigi dalis mokestinės nepriemokos galėjo bÅ«ti padengta, jei bÅ«tų buvę laikomasi CK 6.9301 str. numatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo. 2. Neteisėti veiksmai - ANK 120 str. numatyti veiksmai.3. Priežastinis ryÅ¡ys - mokestinė nepriemoka bÅ«tų padengta, jei Rubenas Jakubčionis bÅ«tų laikęsis CK 6.9301 str. numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaitęs su VMI prie FM, o ne kitais kreditoriais.4. Kaltė preziumuojama.CK 6.246 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad B. G. įvykdė ANK 120 str. numatytÄ pažeidimÄ yra pagrindas konstatuoti, kad dėl Å¡io pažeidimo VMI prie FM patyrė 17140,19 EUR nuostolį.Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemokÄ VMI prie FM ir turėjo pareigÄ pirmiausiai atsiskaityti su VMI prie FM. Kadangi Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. Å¡ios pareigos nevykdė, liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri bÅ«tų buvusi padengta, jei B. G. bÅ«tų laikęsis CK 6.9301 str. numatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos. Svarbu paminėti, kad VMI prie FM nuostolius praÅ¡o atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. galimai padarė ANK 120 str. 1 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ . Minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. atsakomybė.AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra numatyta VMI prie FM teisė kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. eATP-92-190/2016 pažymėjo, kad „<...> yra procesinis pagrindas grÄ Å¾inti klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme. Be to, nuostolių atlyginimo dydis bei pagrįstumas turi bÅ«ti nagrinėjami atskirai, įpareigojant VMI pateikti nuostolių dydį bei apskaičiavimo metodikÄ detaliai pagrindžiančius dokumentus. “ Be kita ko, Å¡i VMI prie FM teisė buvo realizuota ir reikalavimas tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3197-1018/2016. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad „Kadangi dėl nuostolių susidarymo atsakingas buvęs UAB „Progresyvios verslo idėjos“ vadovas, t.y. tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryÅ¡ys, dėl nuostolių susidarymo kaltas [bendrovės vadovas], todėl ir pareiga atlyginti nuostolių sumÄ atsiranda [bendrovės vadovui]“. Dėl nuobaudos skyrimo senaties ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nėra praleistas.ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 str. numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryta 17140,19 EUR dydžio žala, praÅ¡ome VMI prie FM pripažinti nukentėjusiuoju.ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl Å¡io kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės Å«kio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , kuriame turi bÅ«ti iÅ¡vardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės Å«kio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Å ioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesuraÅ¡omas, o pareiÅ¡kimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.Traukiamas administracinėn atsakomybėn B. G. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino ir dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad bendrovė yra atsidÅ«rusi sunkioje padėtyje ir neturėjo pakankamai lėšų pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir Valstybine mokesčių inspekcija dėl nustatytų įmokų į valstybės biudžetÄ sumokėjimo. Su dalimi tiekėjų, siekdamas palaikyti bendrovės veiklÄ ir tuo gauti pajamų bei mokėti mokesčius, atsiskaitęs iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jiems sumokėdamas 3821,61 Eur, kadangi nesumokant tiekėjams bendrovės veikla bÅ«tų buvusi paralyžiuota. Per šį laikotarpį bendrovė iÅ¡mokėjo ir 9255,35 Eur darbo užmokesčio darbuotojams, kur darbo užmokestis yra aukÅ¡tesnėje eilėje nei mokėjimai į valstybės biudžetÄ . Todėl Å¡ioms sumoms mažintina jo padaryto administracinio nusižengimo apimtis. PraÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ , kadangi pažeidimÄ padaręs tik dėl sunkios įmonės finansinės padėties, Å¡iuo metu ieÅ¡kantis galimybės atsiskaityti su biudžetu, tam bendrovė parduoda savo turtÄ , pats yra pensininkas ir tik iÅ¡ sukauptų santaupų galėjęs prisidėti prie bendrovės skolų sumažinimo. Å iuo metu jo turtinė padėtis yra apsunkinta ir paskyrus baudÄ praÅ¡o jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti ilgesniam laikui.Traukiamo atsakomybėn B. G. atstovė nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiÅ¡kime praÅ¡oma iÅ¡kelti B. G. administracinio nusižengimo bylÄ dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1d., paskirti 2200 Eur baudÄ , priteisti iÅ¡ B. G. 17140,19 Eur nuostolių.ANK 120 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių teisių pažeidimÄ , pirmoji dalis numato: 1) Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.VMI pareiÅ¡kime nurodytus veiksmus B. G. pripažįsta iÅ¡ dalies. Tikrinimo laikotarpiu per įmonės kasÄ pažeidžiant kreditorių eiliÅ¡kumÄ buvo iÅ¡mokėta ne 17140,19 Eur, o mažesnė suma, tai - 4056,23 Eur.Tikrinimo laikotarpis: 2016-09-01 – 2017-07-31.Dėl iÅ¡mokėtų darbo užmokesčio sumųIÅ¡ inkriminuotos 17140,19 Eur sumos turi bÅ«ti minusuota: suma iÅ¡mokėta kaip darbo užmokestis 9255,35, Å¡i suma nurodyta teismui pateiktame VMI dokumente – 2017-09-18 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-6212; Pagrindas: LR CK 6.930¹ str. 1 d. 2 p., 6.930-1 straipsnis. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas:1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.Pagal įstatymu nustatytÄ kreditorių eiliÅ¡kumÄ , atsiskaitymai pagal darbo sutartis yra antroje eilėje, atsiskaitymai į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, VSDF ir kt.) – trečioje eilėje.Tokiu bÅ«du inkriminuota suma, atskaičius iÅ¡ jos kaip darbo užmokestį iÅ¡mokėtas lėšas, sudaro: 7884,84 Eur.Dėl fizinio asmens sumokėtų lėšų UAB „Rausa“ tiekėjams atsiskaitant už prekesIÅ¡ 7884,84 Eur turi bÅ«ti iÅ¡minusuota nepagrįstai inkriminuotos sumos, kurios nebuvo panaudotos UAB „Rausa“ veikloje per įmonės kasÄ , t. y. tikrinimo laikotarpiu už dalį prekių atsiskaitė ne įmonė UAB „Rausa“, o fizinis asmuo B. G., sumokėdamas tiekėjams už įmonę iÅ¡ savo asmeninių lėšų bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai įrodoma mokėjimų iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, mokėjimo čekiais. Å ie faktai patvirtinti minėtoje VMI 2017-09-18 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-6212. KonkretÅ«s atsiskaitymai:220,68 Eur – UAB Vilniaus Lytagra“,340,85 Eur – UAB Vilniaus Lytagra“,436,95 Eur - AB „Lytagra“, 674,25 Eur – AB „Lytagra“,2017-03-01 1548,32 Eur – UAB „Agrochemija“, 2017-04-11 290,84 Eur - UAB „Vilniaus Eoltas“ (2017-04-03 - 51,28 Eur, 2017-04-04 - 112, 00 Eur, 2017-04-04- 110, 29 Eur, 2017-04-11 -17,27 Eur), 2017-05-17 118,00 Eur – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-06-04 123,24 Eur         ----“-----,  2017-07-14 75,48 Eur           ----„---- ; IÅ¡ viso Å¡ie mokėjimai, atlikti ne per įmonės kasÄ , sudaro 3828,61 Eur. Å i suma minusuotina iÅ¡ 7884,84 Eur (tai likusi suma iÅ¡ inkriminuotos sumos minusavus iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį), kas sudaro 4056,23 Eur (7884,84 – 3828,61). BÅ«tent 4056,23 Eur suma traktuotina kaip suma, kuri pagal kreditorių eiliÅ¡kumÄ turėjo bÅ«ti sumokėta į valstybės biudžetÄ .BÅ«tent 4056,23 Eur sumos dydžiu buvo pažeista kreditoriaus – valstybės – eiliÅ¡kumo teisė, t.y. UAB „Rausa“ per laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 4056,23 Eur turėjo sumokėti į valstybės biudžetÄ , tačiau to nepadarė, Å¡iÄ sumÄ , pažeidžiant kreditorių eiliÅ¡kumÄ , panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais.Dėl žalos (nuostolių) atlyginimoPagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokie reikalavimai paliekami nenagrinėtais, konstatuojama, kad mokestinė nepriemoka iÅ¡ieÅ¡koma MAÄ® tvarka. ReikÅ¡mingos aplinkybėsÄ®monės turtas: 1. „Mechaninės dirbtuvės, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3020, adresas Varėna Geležinkelio g. 41, VÄ® Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 59951,00 Eur, nustatyta 2014-02-24, pagal individualų vertinimÄ , atliktÄ 2014-01-31 rinkos vertė 90940,69 Eur.2. Butas, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3010:0004, adresas Varėna, Geležinkelio g. 35 A-19, Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 10400 Eur.3. MaÅ¡inų traktorių stotis, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3131, Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 55607,00 Eur, nustatyta, 2012-06-01. Pagal individualų vertinimÄ , atliktÄ 2017-08-17 rinkos vertė 101600,00 Eur.UAB „Rausa“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 47980,60 Eur.Nurodytas turtas Å¡iuo metu yra pardavinėjamas ir pilnai užtikrina skolos valstybei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl Å¡iuo metu VMI pareiÅ¡kime teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo nurodytais veiksmais žala valstybei nepadaryta, kadangi nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad skolos valstybei negalima iÅ¡ieÅ¡koti.VMI pareiÅ¡kime nurodyta teismų iÅ¡nagrinėta byla nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, nes bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos, bylos nėra tapačios. VMI nurodytoje byloje įmonė yra bankrutavusi, turto neturi, todėl, nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti valstybei įmonės skolÄ , buvo priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymÄ atsakingas bendrovės vadovas. UAB „Rausa“ vadovas 2016 m. rugsėjo 1d.-2017 m liepos 31 d. laikotarpiu buvo B. G.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile: 1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo; 2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad, bendrovė, turėdama mokestinę nepriemokÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra bÅ«dama skolinga valstybės biudžetui (pagal 2017-10-04 mokestinės nepriemokos balansÄ turėdama 47375,20 Eur mokestinę nepriemokÄ ), vykdė atsiskaitymus už perkamas prekes, pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Teismas laiko, jog aplinkybė, kad buvo mokamas atlyginimas darbuotojams turi bÅ«ti paÅ¡alinama iÅ¡ kaltinimo, nes CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas ir iÅ¡mokėjimas darbuotojams atlyginimų yra numatytas pirmoje eilėje. Tuo tarpu atsiskaitymas su valstybe – trečioje eilėje. Dėl to iÅ¡ kaltinimo nusižengimo padarymu Å¡alinama 9255,35 Eur suma,kuri buvo iÅ¡mokėta kaip darbo užmokestis.Kartu iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama ir 3828,61 Eur suma,kuriÄ B. G. kaip fizinis asmuo sumokėjo už UAB“Rausa“,kadangi B. G.,kaip fiziniam asmeniui ,nebuvo prievolės mokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ už UAB „Rausa“.Bendrovės veikla yra neįmanoma, jeigu joje nebus darbuotojų. IÅ¡analizavus pateiktas avanso apyskaitas ir kasos iÅ¡raÅ¡us nustatyta, kad vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančių sumų sumokėjimui, o kitiems kreditoriams. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iÅ¡ to akivaizdu, kad B. G., kaip bendrovės vadovas žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolÄ valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau ,nei VMI prie FM, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ . B. G. pareiÅ¡kimas dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo suraÅ¡ytas 2017 m. spalio 6 d. Nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas už laikotarpį nuo 2016 m rugsėjo 1d.iki 2016 m gruodžio 31d. paaiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 18 d., kai buvo suraÅ¡yta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad B. G. už šį laikotarpį veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis,kaip tęstinis nusižengimas,ir nagrinėjama pagal ANK.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog B. G. padarė ATPK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir dėl to B. G. skirtina nuobauda.             Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad B. G. savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta, gailisi, yra vyresnio nei 65 metų amžiaus, savo lėšomis ir rizika finansuoja įmonę (galima teigti, kad įmonė iÅ¡ dalies veikia ir iÅ¡ jo,kaip fizinio asmens suteiktų lėšų), t. y. turi sukÅ«ręs darbo vietas, moka mokesčius VMI prie FM. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pažeidimas buvo padarytas ir dėl sunkios UAB „Rausa“ finansinės bÅ«klės, jo padarymo motyvai nėra savanaudiÅ¡ki ar kitokie piktavaliÅ¡ki. Todėl UAB „Rausa“ vadovui B. G. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.       B. G. praÅ¡o paskyrus baudÄ administracinėje byloje, jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, kadangi ir dėl savo sunkios finansinės bÅ«klės jis nebÅ«tų pajėgus iÅ¡ karto sumokėti baudÄ , nes Å¡iuo metu pagrindines pajamas sudaro gaunama pensija. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. B. G. praÅ¡ymas tenkintinas ir baudos mokėjimas iÅ¡dėstytinas dalimis .   Pateiktu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas-VMI prašė priteisti iÅ¡ B. G. ir 17140,19 dydžio nuostolių atlyginimÄ . B. G. ir jo atstovė prašė šį praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtu, kadangi Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. B. G. ir jo atstovės praÅ¡ymas tenkintinas,bei Å¡is VMI praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtu.   LR ANK 120 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu B. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , o ne už vengimÄ ar atsisakymÄ sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad Å¡ios bendrovės turtas yra atskirtas nuo Å¡io juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneÅ¡tas pačių savininkų, pasiskolintas iÅ¡ kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtÄ , kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grÄ Å¾inus skolas. Taigi, vadovaujantis Å¡ia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iÅ¡ bendrovės direktoriaus nebÅ«tų galimas.Vilniaus apygardos teismas 2017-09-14 nutartimi Nr.eAN2-119-654/2017 yra nurodęs,kad : “Apeliantas padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį skunde įvardija kaip 2 221,19 eurų mokestinę nepriemokÄ , tačiau tame pačiame skunde nurodo, jog VMI prie FM netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su VMI prie FM patirtos žalos suma. Apeliantas gali įvairiai traktuoti sÄ vokas ir teisinį reguliavimÄ , tačiau svarbiausia tikrasis jų turinys. Toks sÄ vokų ir aplinkybių interpretavimas bei sugretinimas yra klaidinantis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Mokesčio nepriemokos bei mokestinės nepriemokos sÄ vokų apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®). MAÄ® 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad mokesčio nepriemoka – tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. To paties straipsnio 19 punkte apibrėžiama mokestinės nepriemokos sÄ voka, kuri yra platesnė, nes apima ne tik mokesčio nepriemokÄ , bet ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. Vadovaujantis Å¡iuo sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali bÅ«ti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie FM skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumÄ ir priskiria jÄ nuostoliams, nekeičia Å¡ios mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad MAÄ® 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai. VMI prie FM turi vadovautis nurodytomis nuostatomis ir mokestinę priemokÄ iÅ¡ieÅ¡koti tinkamai ir pagal įstatymus. Apylinkės teismas pagrįstai VMI prie FM praÅ¡ymÄ dėl nuostolių paliko nenagrinėtÄ ir nurodė, kad toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka”.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3d., n u t a r i a : B. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“â€“ 1400 (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . B. G. paskirtos baudos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti per 14(keturiolika) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nustatant kas mėnesį sumokėti po 100(vienÄ Å¡imtÄ )Eur.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nesumokėjus eilinės baudos dalies, baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus perduotas vykdyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka ,o taip pat, kad bauda gali bÅ«ti sumokama ir ankstesniais terminais, nei nurodyta nutarime. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos iÅ¡laidos. Jeigu nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės ir už baudÄ .Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ B. G. palikti nenagrinėtu.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant  Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                                             Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas- 1001.  Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos:SÄ skaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Å iaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas  Â