a0fd6ff9-c17f-460c-84cf-ea2fce49b33b · Kauno apygardos teismas

CivCiviline byla Nr. 2-1608-510/2011(Proceso Nr. 2-56-3-01914-2010-4)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2.5.;44.8.; 116.4.;KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisejas Ramunas Mitkus, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovei advokatei Kristinai Cesnauskienei, atsakova Lietuvos Respublika atstovaujancios Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. B., atsakovo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos atstovui M.

Š., viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. V. ieškini atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuraturai del žalos atlyginimo, n u s t a t e: Ieškovas A. V. pateike teismui ieškini (b.l. 5-8), kuriuo praše priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 300 Lt turtines žalos, 105 000 Lt neturtines žalos ir bylinejimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, pareikštas itarimas pagal LR BK 24 straipsnio 5 dali, 180 straipsnio 2 dali ir kaltinant tuo, kad 2005 m. lapkricio 11 d., budamas apsvaiges nuo alkoholio, sukurste M.

G., V. K. bei M. B. pavartoti fizini smurta prieš D. V. ir pagrobti jo turta bei ivykde plešima isibraudamas i patalpa. Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskirtas suemimas ir paskelbta paieška. Ieškovas buvo sulaikytas 2006 m. birželio 8 d. 2 menesiu terminui ir 2006 m. liepos 25 d. nutartimi suemimas pratestas dar dviem menesiams. Suemimas paskirtas ir pratestas prokuroro prašymu, motyvuojant, jog ieškovas slapstesi nuo ikiteisminio tyrimo, paskelbta paieška, ketino susidoroti su liudytojais, duodanciais melagingus parodymus.

Iš tikruju ieškovas buvo išvykes i Norvegija dirbti, o prieš išvykstant 2005 m. spalio menesi buvo nuvykes i Šakiu policijos komisariata pas tyrima vykdanti pareiguna paklausti, ar gali išvykti. Išvykti buvo leista, itarimas nebuvo pareikštas, kardomoji priemone nepritaikyta. Dirbdamas Norvegijoje, ieškovas sužinojo, kad i namus buvo atvykes pareigunas V. P., ieškojo ieškovo, taciau nenurode priežasciu, šaukimo neiteike. Tuomet ir buvo paskelbta paieška. Ieškovas grižo namo i Lietuva del bylos tyrimo ir 2006 m. birželio 8 d. savo namuose buvo sulaikytas.

Sulaikymo metu pareigunai nepateike nei pažymejimu, nei sulaikymo orderio, nei paaiškino, kodel sulaikomas. Teismai, skirdami suemima, neivertino, kad ieškovas vyko i užsieni dirbti, gauti pajamu šeimos išlaikymui, o ne pasislepti ir grižo iš užsienio savo iniciatyva. Nors praeityje ieškovas buvo padares nusikaltimus, taciau tai nebuvo pagrindas pripažinti, kad trukdys bylos tyrimui, kad vel darys nusikaltima. Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pratestas suemimas dviem menesiams. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjucio 2 d. ieškovo skunda atmete ir paliko galioti Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 25 d. nutarti.

Iki 2006 m. liepos 25 d. jau buvo atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Byloje nebuvo faktiniu duomenu del ieškovo dalyvavimo nusikaltime, nes nukentejusioji L. V. ieškovo neatpažino. Vienintelis V. K. keite parodymus: iš pradžiu sake, kad ieškovas dalyvavo plešime, veliau paliudijo, kad nedalyvavo. Visi kiti liudytoju apklausos bei itariamuju apklausos protokolai patvirtino, kad ieškovas plešime nedalyvavo ir jo neorganizavo. Nors nebuvo surinkta jokiu objektyviu irodymu, kad ieškovas ivykde nusikaltimus, taciau byla nebuvo nutraukta nesant kaltinanciu duomenu, buvo ilgai tiriama, o po to ilgai nagrinejama teisme.

Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. spalio 2 d. ieškovo atžvilgiu prieme išteisinamaji nuosprendi, nes nebuvo nustatyta, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstama veika. Del sulaikymo, suemimo beveik keturis menesius ieškovas negalejo dirbti, prarado galimybe gauti pajamas šeimai, padeti buityje, ukyje, vaiko priežiuroje, auklejime, tevams versle. Ieškovas labai išgyveno, nes šeima liko be paramos, išlaikymo, priežiuros. Suemimas sukele didelius dvasinius išgyvenimus, fizinius ir dvasinius nepatogumus, emocini stresa.

Žinios apie suemima, kaltinimus placiai pasklido visuomeneje, ribojo pilnavercio gyvenimo, bendravimo galimybes su artimaisiais, giminaiciais, draugais, pažistamais žmonemis. Suimant buvo išgasdinta žmona ir dukra, kuri veliau buvo gydoma Pilenu poliklinikoje pas vaiku psichiatra. Ieškovas neturejo galimybes ilga laika isidarbinti Lietuvoje ar išvykti dirbti i Norvegija. Gindamasis nuo pareikšto nepagristo kaltinimo, ieškovas patyre 1 300 Lt bylinejimosi išlaidu, kurias vertina kaip nuostolius.Atsakova Lietuvos Respublika atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime i ieškini (b.l. 40-43) praše ieškovo ieškini atmesti kaip nepagrista ir paduota praleidus ieškinio senaties termina.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovui išteisinamasis nuosprendis buvo paskelbtas 2006 m. spalio 2 d., todel ieškinio senaties terminas baigesi 2009 m. spalio 2 d. Ieškinys parengtas teismui tik 2010 gruodžio 14 d., todel akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas pasibaiges. Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi, skirdamas ieškovui suemima, nustate kardomosios priemones skyrimo pagrindus, numatytus BPK 121, 122, 127 straipsniuose. A. V., vengiant baudžiamosios atsakomybes, jis pareigunu buvo suimtas tik 2006 m. birželio 8 d., todel Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovui buvo paliktas suemimas ir nustatytas dvieju menesiu suemimo terminas.

Šioje teismo nutartyje, be motyvu išdestytu 2006 m. vasario 28 d. teismo nutartyje, atsižvelgiama i tai, kad ieškovas anksciau teistas du kartus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra dirbes užsienyje, tai yra turi ryšiu užsienyje, pripažino žinojes apie paskelbta paieška bei i sulaikymo aplinkybes - sulaikant bego pro langa nuo policijos pareigunu. Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovui buvo dviem menesiais pratesta kardomoji priemone - suemimas. Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjucio 2 d. nutartimi ieškovo skundas del kardomosios priemones skyrimo buvo atmestas ir palikta galioti skirta kardomoji priemone.

Teismo nutartyje pažymeti pagristi duomenys leidžiantys manyti galimai A. V. padaryta nusikalstama veika, ka liudija nukentejusios L. V., kaltinamuju V. K., M. B. parodymai, liudytoju E. V. ir N. M. parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauka protokolas. Iš bylos aplinkybiu matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo surinkta pakankamai faktiniu duomenu, leidžianciu itarti, kad ieškovas padare sunku nusikaltima, be to, ieškovas pripažino žinojes apie paskelbta paieška, taciau teisesaugos pareigunams neprisistate, sulaikant bego pro langa nuo policijos pareigunu, dare spaudima proceso dalyviams ir del šios aplinkybes Šakiu rajono policijos komisariatas atliko ikiteismini tyrima ir baudžiamaja byla perdave Kauno rajono apylinkes teismui.

Todel manytina, kad švelnesnemis priemonemis BPK 119 straipsnyje numatytieji tikslai negalejo buti pasiekti, o kardomoji priemone - suemimas paskirta visiškai pagristai. Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu ieškova išteisino ir iš suemimo paleido, nurodydamas, kad nera surinkta negincijamu irodymu, jog A. V. kurste ivykdyti plešima. Ieškovas, pateikdamas 105 000 Lt neturtines žalos atlyginimo reikalavima, nenurodo kokias kriterijais remiasi, nustatydamas šios žalos dydi. Taip pat ieškovas nepateike irodymu, kurie patvirtintu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytu aplinkybiu buvima.

Ieškovo nurodomas neturtines žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriteriju, nera adekvatus galimai padarytam pažeidimui.             Atsakovas Lietuvos Respublikos Generaline prokuratura atsiliepime i ieškini (b.l. 35-38) praše ieškini atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veika ir ja galimai padariusi asmeni gali buti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozes apie galimybe, kad toks asmuo teismo gali buti pripažintas kaltu. Nustatyti tiesa baudžiamojoje byloje netaikant prievartos dažniausiai yra neimanoma.

Pranešimui apie itarima, laikino sulaikymo bei suemimo taikymui nera keliami tokie aukšti, asmens kalte pagrindžianciu duomenu buvimo kriterijai kaip priimant apkaltinamaji nuosprendi. Tam, kad ikiteismini tyrima atliekantys pareigunai griežtai vadovaujantis istatymu atliktu visus procesinius veiksmus, ieškovas apskunde Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 25 d. nutarti. Kauno apygardos teismas atmete ieškovo skunda. Tai, kad teisminio nagrinejimo stadijoje jis buvo išteisintas, nera ir negali buti laikoma aplinkybe, konstatuojancia jo, kaip itariamojo, procesiniu teisiu pažeidima ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Nagrinejamu atveju nera neteisetu nei ikiteisminio tyrimo pareigunu, nei prokuroru, nei teismo veiksmu, pastarieji asmenys veike istatymu nustatytos kompetencijos ribose, griežtai vadovaudamiesi BPK. Del neturtines žalos dydžio irodinejimo našta tenka ieškovui, taciau jis to nepadare. Ieškovo reikalavimas atlyginti 1 300 Lt bylinejimosi išlaidas, patirtas nagrinejant baudžiamaja byla, taip pat atmestinas kaip nepagristas, kadangi tokiu išlaidu klausimas turejo buti sprendžiamas BPK nustatyta tvarka.Ieškovas ir jo atstove teismo posedžio metu praše ieškini patenkinti ieškinyje išdestytais motyvais.

             Atsakovu atstovai teismo posedžio metu praše ieškini atmesti atsiliepimuose i ieškini išdestytais motyvais. Ieškinys tenkintinas iš dalies.Baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00642-05 duomenimis nustatyta, kad 2005 m. lapkricio 11 d. pradetas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (t.1, b.l. 1), kurioje ieškovui 2005 m. gruodžio 13 d. pareikštas itarimas pagal BK 180 straipsnio 2 dali ir jo atžvilgiu paskelbta paieška (t. 3, b.l. 65). Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemone – suemimas (t.7, b.l. 34-35). 2006 m. kovo 22 d. išduotas Europos arešto orderis (t. 7, b.l. 38-41). 2006 m. birželio 15 d. ieškovui pareikštas itarimas pagal BK 24 straipsnio 5 dali ir 180 straipsnio 2 dali (t.7, b.l. 81).

Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. birželio 9 d. nutartimi paliko galioti Šakiu rajono apylinkes teismo nutarti paskirti kardomaja priemone itariamajam A. V. – suemima, nustatant suemimo termina – du menesius (t.7, b.l. 91-92). Kauno apygardos tesimas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. vasario 28 d. ir 2006 m. birželio 9 d. nutartis paliko nepakeistas (t. 4, b.l. 147-148). Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dali, 24 straipsnio 5 dali, perduota nagrineti teisiamajame posedyje (t. 4, b.l. 78-79).

Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. liepos 25 d. nutartimi kaltinamajam A. V. pratese suemima dvieju menesiu laikotarpiui (t. 4, b.l. 99-101). Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjucio 2 d. nutartimi paliko galioti Šakiu rajono apylinkes teismo 2006 m. liepos 25 d. nutarti (t.4, b.l. 121-122). Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. spalio 2 d. nuosprendžiu išteisino A. V. nenustacius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika (t. 11, b.l. 16-27).CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes.Pagal nurodyta teises norma žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju (ju tarnautoju, pareigunu) neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes.

Šio delikto padarymas suponuoja griežta civiline atsakomybe, t. y. civiline atsakomybe be kaltes (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka triju civilines atsakomybes salygu buvimo:

1) valdžios institucijos (ju tarnautoju, pareigunu) atliktu neteisetu veiksmu, 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisetus veiksmus bei padaryta žala siejancio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-33/2011;2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-91/2010).CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad civiline byla nagrinejantis teismas priima sprendima del šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar istatymo nustatyta tvarka buvo skustas procesinis veiksmas, del kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala.

Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisetumas buvo tikrintas instancine tvarka, civiline byla nagrinejantis teismas privalo ta aplinkybe nurodyti sprendime ir padaryti del jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto reikalavimo del žalos atlyginimo pagristuma sprendžia ištyres ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus ivertines visus byloje pateiktus irodymus, todel gali padaryti kitokia išvada, nei buvo nuspresta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisetuma instancine tvarka, ir pripažinti ji neteisetu, jeigu civilineje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-183/2006; teiseju kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-33/2011; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-402/2009).Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priemimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nera pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškelimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti.

Sprendžiant del valstybes civilines atsakomybes už teisesaugos pareigunu veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikaltima; civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip ivertintas baudžiamuju ar administraciniu procesiniu veiksmu teisetumas baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-33/2011; 2010 m. gegužes 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-219/2010).Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. spalio 2 d. nuosprendyje, išteisindamas kaltinamaji A.

V., nurode, kad nei vienas iš kaltinamuju ar kitu asmenu, apklaustu liudytojais, kurie girtavo V. sodyboje ar buvo atvyke i L. V. gyvenamojo namo kiema, neparode, kad butent A. V. kurste vykti pas D. V. ir pagrobti jo turta, tai yra ivykdyti turtini nusikaltima; telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles bei irašu darymo protokoluose taip pat nera užfiksuota tokiu aplinkybiu, kurios negincijamai patvirtintu, kad kaltinamasis sukurste ivykdyti nusikaltima. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti irodymai iš viso nepatvirtino ieškovo dalyvavimo padarant nusikalstama veikla.Sprendžiant klausima, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad ieškovas padare nusikalstama veika, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00642-05 buvo pradetas 2005 m. lapkricio 11 d. pagal L.

V. pareiškima del nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalies požymiu. Baudžiamojoje byloje surinktu duomenu vertinimu, Šakiu rajono apylinkes prokuraturos 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimas pripažinti A. V. itariamuoju ir paskelbti jo paieška priimtas iš esmes itariamojo V. K. parodymu, kuriuose buvo nuolat tvirtinama, kad kartu dalyvavo ir A. V. (baudžiamoji byla Nr. 91-1-00642-05, t. 3, b.l. 2-3, 8-9), bei kitu asmenu N. M. ir E. V. parodymu pagrindu (baudžiamoji byla Nr. -1-00642-05, t. 2, b.l. 100-101, 109-110).

Šiuose parodymuose nurodytos aplinkybes buvo pakankamos itarimui A. V. pareikšti, todel, teismo vertinimu, egzistavo pakankamas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradeti ir paieškai paskelbti ieškovo atžvilgiu. Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi, skirdamas kardomaja priemone – suemima, vadovavosi ivykio vietos apžiuros protokolu, nukentejusios L. V. ir itariamojo V. K. parodymais, liudytoju E. V. ir N. M. parodymais ir nutartyje nurode, kad itariamasis slapstosi užsienyje, yra nevedes, nedirbantis, gali daryti naujus nusikaltimus, nes yra anksciau teistas (t.7, b.l. 34-35).

Nepaisant to, kad teismas ir nurode nutartyje tikroves neatitinkancius faktus apie A. V. šeimynine padeti, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant i ikiteisminio tyrimo pradini etapa, nuskalstamos veikos padarymo masta, galimu itariamuju skaiciu, ieškovo ankstesni teistuma, buvo pagrindas taikyti suemima. Baudžiamojoje byloje nera duomenu, kuriais remiantis galima butu padaryti priešinga išvada.             Taciau, atsižvelgus i tai, kad vieninteliai duomenys, pagrindžiantys galima A. V. kalte, dalyvaujant nusikaltimo padaryme, buvo V.

K., N. M. ir E. V. parodymai, kurie buvo nenuoseklus ir veliau keitesi, teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo veliau, surinkus daugiau duomenu apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir joje dalyvavusius asmenis, skirti pacia griežciausia kardomaja priemone A. V.. Šakiu rajono apylinkes teismas tiek 2006 m. birželio 9 d., tiek 2006 m. liepos 25 d. nutartims, skyre / pratese suemima (t. 7, b.l. 91, 92, t. 4, b.l. 99-101), vadovaudamasis tais paciais V. K., E. V. ir N. M. parodymais, o aukštesnes instancijos teismas, peržiuredamas pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, paliko galioti griežciausia kardomaja priemone.

Netinkamas duomenu, leidžianciu manyti, kad A. V. padare jam inkriminuojama veika, vertinimas turejo itakos taikytoms procesinems prievartos priemonems, t. y. kardomosios priemones parinkimui ir kardomojo kalinimo laikui. Tokia išvada leidžia daryti Šakiu rajono apylinkes teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kai nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika.              Neturtines žalos atlyginimas gali buti priteistas, jeigu irodyta, kad neturtine žala padaryta – asmuo patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, emocine depresija, pažeminima, pablogejo reputacija, sumažejo bendravimo galimybes ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Vis delto, sprendžiant klausima del neturtines žalos buvimo fakto, butina atsižvelgti ir i tai, kokia teises ginama vertybe buvo pažeista ir kokia yra su tuo susijusi tam tikro pobudžio bylu nagrinejimo specifika. Tuo atveju, kai keliamas klausimas del žalos, padarytos neteisetu asmens suemimu ar neteisetu jo laisves apribojimu, atlyginimo, butina atsižvelgti i tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindiniu žmogaus teisiu – teises i laisve – ribojima. Atsižvelgiant i tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustacius neteiseta asmens laisves suvaržyma, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokia esmine asmens teise, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtine žala (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-465/2010).             Taigi, pagal BPK nuostatas, procesines prievartos priemones taikomos bei parenkamos atsižvelgiant i duomenu pakankamuma, kad asmuo padare nusikalstama veika.

Nagrinejamu atveju baudžiamojoje byloje yra objektyviu duomenu, kad ieškovas buvo nusikaltimo vietoje nusikaltimo padarymo metu, taciau byloje nesurinkta jo kalte pagrindžianciu irodymu, t. y. kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, todel yra pagristas pagrindas manyti, jog ieškovui nebutu taikytos procesines prievartos priemones arba butu taikytos švelnesnes procesines prievartos priemones, jeigu butu tinkamai ivertinti surinkti duomenys.              Baudžiamojoje byloje ieškovui A. V. pritaikius procesines prievartos priemones – suemima buvo apribota laisve nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2006 m. spalio 2 d., todel, remdamasis teismu praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas patyre dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybiu su pažistamais ir artimaisiais sumažejima, t. y. patyre ir neturtine žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

Spresdamas del neturtines žalos dydžio, teismas taip pat atsižvelgia i teismu praktika šios kategorijos bylose, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nustato 7 000 Lt atlygintina neturtines žalos dydi, kuris turi buti priteistas ieškovui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.272 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. Nr. 3K-3-89/2010; 2007 m. gegužes 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-7/2007).             Ieškovo reikalavimas turtinei žalai atlyginti del advokato pagalbai apmoketi turetu išlaidu, ginantis nuo pareikštu kaltinimu baudžiamojoje byloje, atmestinas.

BPK VIII skyrius numato proceso išlaidu nustatymo ir atlyginimo tvarka, todel darytina išvada, kad tokiu išlaidu atlyginimo klausimas turi buti sprendžiamas baudžiamojoje byloje BPK 361, 362 straipsnyje nustatyta tvarka.             Atsakovai prašo taikyti sutrumpinta 3 metu ieškinio senaties termina ieškovo reikalavimams del turtines ir neturtines žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima.

Šakiu rajono apylinkes teismas 2006 m. spalio 2 d. prieme nuosprendi, kuriuo išteisino A. V. nenustacius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika. Taigi, pagal CK 1.125 straipsnio 8 dali senaties terminas reikalavimams del turtines ir neturtines žalos atlyginimo pareikšti baigesi 2009 m. spalio 2 d. Ieškovas kreipesi i teisma su ieškiniu 2010 m. gruodžio 17 d., t. y. daugiau kaip vienerius metus praleides ieškinio senaties termina, ir nepraše šio termino atnaujinti (CK 1.132 straipsnis). Teismu praktikoje pripažistama, kad tam tikrais atvejais teismas gali atnaujinti ieškinio senaties termina ex officio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Atsižvelgiant i tai, kad ir šioje byloje ieškovas sieke apginti Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje ginama vertybe – teise i laisve, ir ivertinus termino praleidimo trukme, yra pagrindas laikyti, kad senaties terminas praleistas del svarbiu priežasciu, ir atnaujinti 3 metu ieškinio senaties termina ieškovo reikalavimams del turtines ir neturtines žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.132 straipsnis).              Ieškovas pateike prašyma priteisti turetas bylinejimosi išlaidas ir pateike 1 300 Lt išlaidas už advokato pagalba patvirtinancius dokumentus.

Atsižvelgiant i tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, kad ieškovo prašomas priteisti neturtines žalos dydis (105 000 Lt) aiškiai neatitinka susiformavusios teismu praktikos, taip pat i bylos apimti, sudetinguma, advokato darbo ir laiko sanaudas, priteistina išlaidu suma mažintina iki 400 Lt (CK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Ieškini tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovo A. V. naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, i. k. 188604955, 7 000 Lt (septynis tukstancius litu) neturtines žalos atlyginimo ir 400 Lt (keturis šimtus litu) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.Likusia ieškinio dali atmesti.Šis sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.

Teisejas                                                     Ramunas Mitkus