a0fc27b1-e96a-4db8-9c2f-468ee106d178 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-120-516/2010                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.                                                                                                                          (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant             J.Markovičiūtei dalyvaujant ieškovei J.

L. atsakovui E. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Institucija, duodanti iÅ¡vadÄ byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                       n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė J. L. 2009-03-31 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo formÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. nepilnamečių vaikų E. K. ir A. K. iÅ¡laikymÄ mokant kas mėnesį po 400 Lt periodinių iÅ¡mokų iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. L. , o iÅ¡ tėvo E. K. priteistas iÅ¡laikymas vaikams mokant 35 procentus nuo darbo užmokesčio sumos.

Tačiau minėto teismo sprendimo priėmimo, vaikų poreikiai iÅ¡augo, prekių bei paslaugų kainos padidėjo, todėl atsakovas turėtų skirti daugiau lėšų vaikų iÅ¡laikymui. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus E. baigė mokyklos 1 klasę, todėl papildomai reikia skirti lėšų mokymosi priemonėms, ekskursijoms, jam reikėtų nupirkti naujÄ kompiuterį, geresnių drabužių. SÅ«nus Aurelijus lankys darželio prieÅ¡mokyklinę grupę, jam taip pat reikia lavinimosi priemonių, naujo dviračio.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-881-723/2007 priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iÅ¡ atsakovo E. K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams – sÅ«nui E. K. ir sÅ«nui A. K. po 300 Lt kiekvienam iÅ¡ jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-03-31, kol sÅ«nÅ«s sulauks pilnametystės, iÅ¡skaičiavus nuo 2009-03-31 jau sumokėtÄ E. K. iÅ¡laikymÄ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-881-723/2007.

Teismas konstatavo, kad nepilnamečiai Å¡alių vaikai E. ir A. gyvena su motina, kuri pagal bylos duomenis užtikrina jiems tinkamas buities sÄ lygas, patenkina jų poreikius, susijusius su sveikata, mokslu, lavinimu, laisvalaikiu. Teismas taip pat nustatė, kad tėvas su vaikais nebendrauja, neužsiima vaikų laisvalaikio organizavimu, jis minimaliai prisideda prie jų iÅ¡laikymo. Teismo teigimu, atsakovas lyginant su ieÅ¡kove, kuri, bÅ«dama motinystės atostogose ir augindama bei prižiÅ«rėdama tris nepilnamečius vaikus, turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų iÅ¡laikyti tiek save, tiek savo vaikus, todėl teismas, kol atsakovas suras darbÄ , padidina iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo sumÄ kiekvienam vaikui iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2009-03-31, kol vaikai sulauks pilnametystės. Pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteista iÅ¡laikymo suma vėl turėtų bÅ«ti didinama.Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:teismo priteista 300 Lt suma kiekvienam vaikui yra aiÅ¡kiai per didelė atsižvelgiant į Lietuvoje susiklosčiusiÄ ekonominę situacijÄ , į apelianto dabartinę finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė neįrodinėjo žymiai pasikeitusios Å¡alių finansinės padėties. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui įrodymų apie pasikeitusiÄ savo finansinę padėtį, nenurodė žymaus apelianto pajamų pasikeitimo.

Apelianto nuomone, teismas nevertino Å¡alių pajamų pasikeitimo priimdamas sprendimÄ padidinti vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ tėvo skiriamÄ sumÄ ;apeliantas pažymi, kad Å¡iuo metu jis yra registruotas darbo biržoje. Jo gaunamos pajamos sudaro 843 Lt per mėnesį, tačiau tokio dydžio iÅ¡mokÄ atsakovas gaus tik 3 mėnesius, vėliau iÅ¡moka sudarys apie 500 Lt. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovui pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas;teismas nereikalavo pateikti įrodymų, jog atsakovui galimybės susirasti gerai apmokamÄ darbÄ yra apribotos jo sveikatos bÅ«klės;pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės gaunamų pajamų ir jos galimybių, dėl proporcijos tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės gaunamų pajamų ir iÅ¡laikymo dydžio;ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie padidėjusius sÅ«nų poreikius ar papildomai atsiradusias iÅ¡laidas, pagrindžiančių bÅ«tinybę padidinti jų iÅ¡laikymui iÅ¡ tėvo skirtÄ sumÄ .

Apelianto nuomone, bendri teiginiai, jog vaikai auga ir jų poreikiai auga, nepatvirtina papildomų vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidų atsiradimo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie ieÅ¡kovės patiriamas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovės nurodomi kai kurie vaikų poreikiai (naujas dviratis, naujas kompiuteris) neturėtų bÅ«ti laikytini bÅ«tinais, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ ekonominę situacijÄ , nedarbo lygį, tėvų pajamas.

Taigi ne visos ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos, tačiau teismas nevertino jų realumo ir pagrįstumo.Teigia, kad pagal dabartinę apelianto finansinę padėtį teikiamas iÅ¡laikymas (apie 300 Lt abiems vaikams) yra pakankamas bÅ«tiniausiems jų poreikiams tenkinti. Be to, ir vaikų motina turi prisidėti prie jų iÅ¡laikymo. Apelianto nuomone, įstatymai nenumato, kad pakitusios kainos gali bÅ«ti priežastimi didinti vaikų iÅ¡laikymui skirtÄ sumÄ ;Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog atsakovui bylos nagrinėjimo metu 2009-04-08 gimė trečiasis sÅ«nus, kuriam taip pat yra reikalingas iÅ¡laikymas.

Tokiu atveju vien vaikų iÅ¡laikymui apelianto skiriama suma sudarytų 900 Lt, kas virÅ¡ija jo gaunamas pajamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. L. praÅ¡o miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad vaikui tik maistui per mėnesį bÅ«tina turėti 400 Lt, t.y. 13 Lt per dienÄ , o vaikų tėvas sutinka mokėti tik 150 Lt. Taigi akivaizdu, kad nurodytos sumos net maistui neužtektų. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas ieÅ¡kinį labai objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Ieškovė pažymi, kad atsakovo darbingumo lygis nuo 2005-11-03 pagerėjo nuo 50 procentų iki 2008-02-05 – 80 procentų. Jis yra sveikas, stiprus. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, ji yra vaiko priežiūros atostogose. Be to, sūnus A. turi problemų su sveikata: bronchinė astma ir mikčiojimas. Vaikui yra reikalingas geras maistas, vitaminai, poilsis prie jūros. E. turi problemų dėl galvos skausmų. Esant tokiai situacijai, ieškovė neturi jokių galimybių dirbti, todėl vaikų tėvas privalo dėti visas pastangas teikti vaikams bent minimalų išlaikymas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.             Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo Å¡ios pareigos, teismas priteisia iÅ¡laikymÄ pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-03-30 sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad atsakovas E. K. skirs vaikų iÅ¡laikymui 35 procentus jo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį (b.l. 8-9).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Å iÄ nuostatÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, iÅ¡augus (pasikeitus) vaiko poreikiams.

TokiÄ nuostatÄ patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Taigi teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad vaikui teikiamo iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ .

Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Tačiau Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui.

Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009).

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo šalių turtinė padėtis pasikeitė ir šis pasikeitimas yra esminis: ieškovė pagimdė kūdikį ir yra nedarbinga dėl vaiko priežiūros atostogų, atsakovas išėjo iš darbo, todėl susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo procentine išraiška nuo jo gaunamo darbo užmokesčio praktiškai negali būti realizuojamas, be to, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaikų sveiktos būkle.

Tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo formos pakeitimo, t.y. mokėjimų periodinėmis iÅ¡mokomis nustatymo (Civilinio kodekso 3.201 str.). Iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka situacija nepasikeitė- atsakovas ir Å¡iuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, taigi, procentinė iÅ¡laikymo iÅ¡raiÅ¡ka negali užtikrinti net minimaliausių vaikų poreikių patenkinimo. Be to, byloje nustatyta, kad abu Å¡alių sÅ«nÅ«s turi gana rimtų sveikatos problemų, iÅ¡augo poreikiai maistui bei jo kainos, padidėjo bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.

Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, kad abu šalių sūnūs turi rimtų sveikatos sutrikimų, t.y. kad jie abu turi specialių poreikių, kurių patenkinimas susijęs su papildomomis išlaidomis, šiuo metu tenkančiomis tik ieškovei.

Todėl nustatydamas atsakovo pareigÄ teikti sÅ«nums iÅ¡laikymÄ po 300 Lt, teismas realiai iÅ¡ jo priteisė mažesnę dalį iÅ¡laidų, bÅ«tinų sÅ«nų poreikiams patenkinti, kadangi visos su specialiais jų poreikiais susijusios iÅ¡laidos ir toliau tenka ieÅ¡kovei, o iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo suma dengiama netgi mažesnė pusė iÅ¡laidų, skirtų jų bÅ«tinųjų poreikių patenkinimui. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo sveikatos bÅ«klė ir jo gaunamos bedarbio paÅ¡alpos dydis, taip pat- jo ribota galimybė susirasti darbÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turėjo darbo vietÄ (b.l. 33)- iki 2009-02-02 jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo pajamas (b.l. 33-34), nors jau tuo metu tam tikras nedarbingumo procentas jam buvo nustatytas (b.l. 72-73). Nors atsakovas tvirtina, kad darbdavys jį iÅ¡ darbo atleido dėl krizės bei riboto darbingumo, tokių įrodymų nėra pateikta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios pažymos (b.l.

33) matyti, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta Darbo kodekso 127 str. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu, o iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos (b.l.

74) matyti, kad darbo sutarties nutraukimo metu atsakovo darbingumo lygis buvo 80 procentų, nors jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir tuo metu, kai jo darbingumo lygis tebuvo 50 procentų, kas akivaizdžiai paneigia argumentus dėl atleidimo priežasties sÄ sajų su atsakovo darbingumo lygiu. Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo sumÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu yra nedarbinga- ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose (b.l. 46), tuo tarpu atsakovo nedarbingumo lygis yra tik 20 procentų.

Å alių turtinė padėtis turimo turto požiÅ«riu yra lygiavertė- jie abu neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės turtinė padėtis negali bÅ«ti vertinama kaip žymiai geresnė negu atsakovo, tuo tarpu vaikai turi teisę gauti iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ patenkinantį ne vien bÅ«sto, maisto, rÅ«bų, lavinimo poreikius, bet ir užtikrinantį jų gydymÄ , sveikatos bÅ«klės palaikymÄ , todėl paskirstant vaikų iÅ¡laikymo prievolę, ieÅ¡kovei tenkanti dalis taip pat negali bÅ«ti ženkliai didesnė, negu atsakovo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovei ir toliau tenka žymiai didesnė dalis iÅ¡laikymo prievolėje negu atsakovui.

Ä®vertindama abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę vaikams teikiamu iÅ¡laikymu užtikrinti jų bÅ«tinųjų poreikių patenkinimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog visi dėmesio verti atsakovo interesai priteisiant iÅ¡laikymÄ buvo įvertinti, tačiau savo svarba ir reikÅ¡mingumo jie nenusveria veikų teisių bei interesų, todėl konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iÅ¡ apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 9,75 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto E. K. valstybei 8.60 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 5660. Kolegijos pirmininkė                                                                       Rasa GudžiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                          Neringa Å vedienė                                                                                                                                                                                                               Algirdas AuruÅ¡kevičius