2018-01-25 Nr. AB-1932-3-63-3-01677-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-587-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01677-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 6–12), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, KRAAD) 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dėl patikrinimo Nr. LV8-250 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog siekdamas ištirti naujas, Lietuvoje analogų neturinčias atliekų tvarkymo technologijas, ištirti naujas medžiagas ir sukurti jų panaudojimo modelį, kartu su partneriais 2016 m. liepos mėn. pradėjo vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, paruošimo tolimesniam panaudojimui įrangos montavimo ir paleidimo-derinimo darbus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – ir TIPK leidimų taisyklės) bei turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo 20.19 punktu, apie šią veiklą 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo atsakovą.

Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. (4)-LV4-1843 nurodė, kad planuojamai veiklai būtina pakeisti turimą TIPK leidimą, o nesikreipus dėl jo pakeitimo ir jo negavus, planuojama vykdyti veikla bus vertinama kaip veikla neturint leidimo. 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. LV8-250 KRAAD nusprendė atlikti neplaninį pareiškėjo pelenų apdorojimo veiklos, adresu Dumpių k., Klaipėdos r. sav., patikrinimą; nurodyta, jog sprendimas tikrinti priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą bei turint pagrįstų įtarimų dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, priimtas nekompetentingų asmenų, todėl naikintinas. Remiantis neplaninių patikrinimų teisiniu reglamentavimu, sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo turi teisę priimti tik priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, priežiūrą atliekančio subjekto vadovo įgaliotas asmuo ar reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija. Šiuo atveju sprendimą priėmė vyriausiasis specialistas R. M. ir vyresnysis specialistas E. U., kurie nėra priežiūrą atliekančio subjekto vadovai, su ginčijamu sprendimu nebuvo pateikti jų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, tokie duomenys nenurodyti ir Sprendime.

Kadangi Sprendimas priimtas nekompetentingų asmenų, jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Be to, sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo turi būti motyvuotas. Skundžiamame Sprendime nurodyti šie sprendimo priėmimo pagrindai: anoniminis skundas, gautas telefonu, ir turimi pagrįsti įtarimai dėl galimo atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo priėmimo pagrindai nėra tinkamai argumentuoti: nemotyvuotas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą pagal anoniminį skundą, nenurodytos jokios aplinkybės, leidžiančios pagrįsti turimus įtarimus dėl galimų atliekų tvarkymo veiklos pažeidimų; todėl Sprendimas dėl neeilinio patikrinimo yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad Sprendimą surašę KRAAD pareigūnai neplaninio patikrinimo metu pareiškėjo atstovams teigė, jog atskiro įgaliojimo, suteikiančio teisę atlikti patikrinimą jiems nereikia, jiems tokia teisė suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar šiems pareigūnams buvo suteikti įgalinimai priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo. Atsakovui reaguojant į anoniminį pranešimą ir jį tiriant, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 364 straipsnio 13 punkto reikalavimų.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 28–30) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. KRAAD darbuotojai, vyriausiasis specialistas R. M. ir vyresnysis specialistas E. U., susipažinę su 2016 m. liepos 19 d. telefoninio pranešimo turiniu (gautu 16.02 val., žurnale reg. Nr. (9)-LV9-122), priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė patikrinti KRATC pelenų apdorojimo veiklą adresu Dumpių k., Klaipėdos r. sav. KRAAD direktorius 2016 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. LV1-6 minėtiems specialistams suteikė įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, todėl atsakovo specialistų Sprendimas priimtas kompetentingų ir įgaliojimus turinčių asmenų, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad KRATC, siekdamas vykdyti pelenų, kaip atliekos, tvarkymo darbus, nesilaikė KRAAD reikalavimų keisti turimo TIPK leidimo sąlygas, todėl remiantis paties pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. pranešime Nr. (1.10)-2R-2496 pateiktais duomenimis, sprendimą dėl neeilinio patikrinimo atlikimo priėmę specialistai turėjo pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjas galimai vykdo veiklą, pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus; tai nurodyta ir Sprendime. Specialistai apie priimtą sprendimą nedelsiant informavo KRAAD direktorių, gautas jo pritarimas imtis veiksmų, tačiau ši procedūra neįforminta raštu, kadangi to nereikalauja teisės aktai.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 65–71) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl KRAAD 2016 m. liepos 22 d. sprendimo dėl patikrinimo Nr. LV8-250 teisėtumo. Pareiškėjas 2016 m. liepos mėn. sąvartyne, esančiame Dumpių k., Klaipėdos r. sav., pradėjo nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas ir paruošimo tolimesniam naudojimui, įrangos montavimo, paleidimo-derinimo darbus; apie šią veiklą 2016 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo atsakovą. Atsakovas 2016 m. liepos 15 d., atsakydamas į pareiškėjo raštą, raštu Nr. (4)-LV4-1843 „Dėl pateiktos informacijos“ nurodė, kad remiantis pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 turiniu, pareiškėjas neturi teisės vykdyti įvardijamos veiklos nepakeitus TIPK leidimo sąlygų ir, jei KRATC pradės vykdyti dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas, bei pasiruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo-derinimo darbus be pakeisto TIPK leidimo, ši veikla bus traktuojama kaip veikla be leidimo.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 19 d. 16.02 val. atsakovas Telefoninių pranešimų apie aplinkos teršimo atvejus registravimo žurnale Nr. (9)-LV-9 įregistravo pranešimą, kuriame teigiama, jog asmuo, pravažiuodamas pro KRATC sąvartyną, matė, jog ant kalno perrūšiuojami pelenai, pareiškėjas į siųstą raštą nereaguoja. KRAAD vyriausiasis specialistas R. M. ir vyresnysis specialistas E. U. 2016 m. liepos 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą dėl patikrinimo Nr. LV8-250, surašydami sprendimo dėl patikrinimo tipinę formą, kuriuo nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą KRATC sąvartyne, esančiame Dumpių k., Klaipėdos r. sav. Sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą, registracijos Nr. (9)-LV9-122 bei turimus pagrįstus įtarimus dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad AAVKĮ 3 straipsnio 15 punktas numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Patikrinimai privalo būti atliekami VAĮ ir AAVKĮ nustatyta tvarka. VAĮ 361 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ir ūkio subjektų veiklos patikrinimus. AAVKĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog vienas iš principų, kuriuo grindžiama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas. Analogiškas principas nustatytas ir VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl atsakovas turi teisę priimti sprendimą atlikti planinį / neplaninį patikrinimą pareiškėjo objektuose, įskaitant ir atliekų tvarkymo vietoje (sąvartyne), tačiau sprendimas privalo būti priimtas vadovaujantis teisės aktais, neprieštarauti AAVKĮ ir VAĮ nustatytiems ūkio subjektų veiklos priežiūros principams.

9. Teismas nurodė, kad vienas iš pareiškėjo nurodytų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų yra tai, jog Sprendimas priimtas nekompetentingų asmenų. AAVKĮ 14 straipsnio 2 dalis nurodo, kad patikrinimų planų sudarymo kriterijai, planinių patikrinimų tvarką ir trukmę įtvirtinančios taisyklės, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, tvarka ir trukmė, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančios taisyklės rengiamos ir tvirtinamos, taip pat patikrinimų planai rengiami, tvirtinami, skelbiami ir keičiami VAĮ ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.

VAĮ 364 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Reikalavimų aprašas) 27 punkte numatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas.

Pavedimas atlikti patikrinimą ir sprendimas dėl patikrinimo priimami esant šio Reikalavimų aprašo 271 punkte nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams. KRAAD direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. LV1-65 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, taisyklių (aktuali, 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. LV1-1 redakcija) (toliau – Taisyklės) 26 punktas numato, jog ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo.

Pagal pavedimą atlikti patikrinimą ūkio subjektą tikrina pareigūnai, kurie nurodyti pavedime, pagal sprendimą dėl patikrinimo ūkio subjektą tikrina tokį sprendimą priėmęs pareigūnas. Teismas sprendė, kad remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo gali priimti 3 subjektai: kontrolę atliekančio subjekto vadovas; kontrolę atliekančio subjekto vadovo įgaliotas asmuo; reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija.

10. Teismas nustatė, kad Sprendimą priėmė KRAAD vyriausiasis specialistas R. M. ir vyresnysis specialistas E. U., todėl Sprendimas nėra priimtas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos. Teismas, įvertinęs KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymą LV1-6 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ nustatė, jog įsakymo 2-uoju punktu KRAAD direktorius suteikia įgaliojimus aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai.

Reikalavimų aprašo 272 punkte ir Taisyklių 261 punkte nurodyta, jog kontrolę atliekančio subjekto vadovas turi teisę suteikti įgaliojimus: institucijos struktūrinių padalinių vadovams ar juos pavaduojantiems asmenims patiems priimti pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo; pareigūnams patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai.

Todėl teismas priėjo prie išvados, kad KRAAD direktorius turi teisę įgalioti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus savarankiškai priimti sprendimą dėl patikrinimo atlikimo, o skundžiamą Sprendimą surašę pareigūnai pagal 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punktą buvo įgalioti savarankiškai priimti sprendimus dėl patikrinimo, įskaitant ir neplaninį patikrinimą, atlikimo, kadangi tam buvo aplinkybės, susijusios su būtinybe nedelsiant užfiksuoti galimai daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala gamtai.

Šių teisinių prielaidų buvimas nurodytas ir Sprendime: nurodyta, jog neplaninį patikrinimą nuspręsta atlikti atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą, reg. Nr. (9)-LV9-122) bei turint pagrįstų įtarimų dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs nurodomą pagrindą, sprendimo priėmimo momentą ir vietą (priimtas atvykus į atliekų tvarkymo vietą), konstatavo, jog sprendimas priimtas esant sąlygoms, nurodytoms KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d.

įsakymo 2 punkte, kurioms esant suteikiami įgalinimai priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo, ir priimant Sprendimą nebuvo pažeisti VAĮ 364 straipsnio 11 dalies, Reikalavimų aprašo 27 punkto ir Taisyklių 26 punkto reikalavimai.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu nurodytus teiginius, kad galimai Sprendimo surašymo metu KRAAD specialistai tokių įgaliojimų neturėjo, tačiau prasidėjus ginčui teisme, atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, surašė 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. LV1-6 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, klaidingai nurodydamas įsakymo priėmimo datą, pažymėjo, jog šie teiginiai grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, nėra jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovas galimai suklastojo minėtą įsakymą jį priimdamas atgaline data, todėl tokius pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Sprendimą priėmę asmenys privalo jį motyvuoti, o Sprendime nurodyti argumentai yra abstraktūs, neišsamūs, nepagrįsti, pažymėjo, jog visais atvejais sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo privalo būti motyvuotas. Teismas nustatė, kad KRAAD pareigūnai priimtą Sprendimą dėl neplaninio patikrinimo argumentuoja dviem pagrindais: 2016 m. liepos 19 d. gautu, asmens, pageidaujančio likti anonimu, telefoniniu pranešimu; pagrįstu įtarimu dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. VAĮ 364 straipsnio 13 punktas numato, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas, pagal gautą anoniminį skundą, dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Reikalavimų aprašo 28 punkte teigiama, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Taisyklių 27 punktas nustato, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Teismas, įvertinęs KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punkto, kuriuo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti įgalinimai patiems priimti sprendimą dėl patikrinimo, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą aplinkos apsaugos pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai, turinį, sprendė, kad Sprendimą priėmusiems pareigūnams buvo suteikti įgalinimai priimti sprendimą dėl patikrinimo turint pagrįstų abejonių, ar atliekų tvarkymas vyksta laikantis reikalavimų ir nėra daroma žala gamtai. Todėl Sprendime nurodžius, kad patikrinimas atliekamas atsižvelgiant ir į 2016 m. liepos 19 d. telefoninį pranešimą, nėra teisinė prielaida neplaninio patikrinimo įforminimui taikyti nuostatas, reglamentuojančias išimtinai anoniminio skundo tyrimo procedūras.

13. Teismas nurodė, kad Sprendime nurodytas ir kitas sprendimo priėmimo pagrindas – turimi pagrįsti įtarimai dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo informuotas paties pareiškėjo apie numatomus 2016 m. liepos 11 d. pradėti vykdyti dugno pelenų (šlako), gautų iš UAB „Fortum Klaipėda“, eksperimentinius tvarkymo darbus. Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. raštu nurodė, kad tokiai veiklai vykdyti būtina kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo ir gauti tam leidimą, o to nepadarius, šių atliekų tvarkymas eksperimentiniu įrenginiu bus vertinamas kaip veikla be leidimo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekdamas nustatyti, ar yra laikomasi 2016 m. liepos 15 d. KRAAD rašte Nr. (4)-LV4-1843 nurodytų reikalavimų kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo ir gauti TIPK leidimą numatomai vykdyti veiklai.

14. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Reikalavimų aprašo 271 punkto 2 papunktyje ir Taisyklių 26 punkto 2 papunktyje nurodytus reikalavimus, t. y. Sprendimą priėmė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kuriems tokie įgalinimai suteikti, Sprendime nurodytas neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas buvo pakankama teisinė prielaida šio sprendimo priėmimui ir neplaninio patikrinimo atlikimui; nenustatyta kitų ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 15. Pareiškėjas KRATC padavė apeliacinį skundą (b. l. 75–80), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu KRAAD vykdė net tris neplaninius patikrinimus. Antrasis patikrinimas buvo atliktas nesibaigus pirmajam, skundžiamo Sprendimo pagrindu, 2016 m. liepos 22 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (9)-LT2-9, kurio įvykdymo terminas nustatytas iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 2016 m. rugpjūčio 4 d. pradėtas trečiasis neplaninis patikrinimas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra šie:

16.1. Sprendime nurodyti du neplaninio patikrinimo pagrindai: anoniminis telefoninis pranešimas ir turėjimas pagrįstų įtarimų dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau teismas nepasisakė, ar atsakovas taikė nuostatas, reglamentuojančias anoniminio skundo tyrimo procedūras, ar pagal Sprendime nurodytą pagrindą ir pareigūnams suteiktus įgaliojimus Sprendimą priėmė kompetentingi pareigūnai. Pagal VAĮ 364 straipsnio 13 dalį ūkio subjekto neplaninis patikrinimas pagal anoniminį skundą atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančios kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Kadangi nagrinėjamu atveju 2016 m. liepos 19 d. telefoninis pranešimas yra anoniminis, jis pagrindu priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo galėjo būti tik tuo atveju, jei dėl šio pranešimo tyrimo būtų buvęs priimtas motyvuotas sprendimas, tačiau tokio nebuvo priimta.

16.2. Įgalioti pareigūnai priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo turi teisę tik esant abiem būtinoms aplinkybėms, egzistuojančioms kartu: turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ir neatitikti teisės aktų reikalavimų (VAĮ 364 str. 12 d., Reikalavimų aprašo 271.2 p.) ir jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai (Reikalavimų aprašo 272.2 p.). Bylos faktinės aplinkybės paneigia būtinybę patikrinimą atlikti nedelsiant, nes pareiškėjas pats 2016 m. liepos 11 d. raštu informavo atsakovą apie ketinimą vykdyti veiklą ir veiklos negalėjo bei neturėjo tikslo nuslėpti, telefoninis pranešimas gautas 2016 m. liepos 19 d., Sprendimas priimtas tik 2016 m. liepos 22 d., privalomuoju nurodymu nurodyta veiklą nutraukti iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., vėlesniu nurodymu – net iki 2016 m. spalio 26 d., todėl poreikio atlikti patikrinimą nedelsiant nebuvo, poreikio pažeidimą nutraukti nedelsiant nebuvo, nebuvo grėsmės dėl žalos aplinkai, nei viena iš šių aplinkybių nenurodyta Sprendime.

16.3. Sprendime nėra nurodyta, kokio teisės akto pagrindu pareigūnai savarankiškai priėmė sprendimą, nenurodyta, kad jie veikia pagal įgaliojimą. Kadangi pareigūnai teigė, kad joks įgaliojimas jiems nereikalingas, kyla pagrįsta abejonė dėl tokių įgaliojimų egzistavimo Sprendimo priėmimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį, nes nesiėmė jokių veiksmų nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes.

17. Atsakovas KRAAD atsiliepimu (b. l. 57–61) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punkto, Reikalavimų aprašo 271.2 punkto ir Taisyklių 26.2 punkto reikalavimus, t. y. Sprendimą priėmę pareigūnai turėjo suteiktus įgaliojimus, Sprendime nurodytas neplaninio patikrinimo pagrindas buvo pakankama teisinė prielaida Sprendimo priėmimui ir neplaninio patikrinimo atlikimui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai bei teisingai, jas visas ištyrė, teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės normos taikytos tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl KRAAD 2016 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. LV8-250, kuriuo buvo nuspręsta atlikti pareiškėjo pelenų apdorojimo veiklos adresu Dumpių k., Klaipėdos r. sav. neplaninį patikrinimą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2016 m. liepos mėn., sąvartyne, esančiame Dumpių k., Klaipėdos r. sav., pradėjo, kaip nurodoma, nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas ir paruošimo tolimesniam naudojimui įrangos montavimo, paleidimo-derinimo darbus; apie šią veiklą 2016 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo atsakovą. Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. raštu Nr. (4)-LV4-1843 „Dėl pateiktos informacijos“ nurodė, kad, remiantis pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 turiniu, pareiškėjas neturi teisės vykdyti įvardijamos veiklos nepakeitus TIPK leidimo sąlygų ir, jei KRATC pradės vykdyti dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas, bei pasiruošimo tolimesniam panaudojimui įrangos montavimo ir paleidimo-derinimo darbus be pakeisto TIPK leidimo, ši veikla bus traktuojama kaip veikla be leidimo. KRAAD Telefoninių pranešimų apie aplinkos teršimo atvejus registravimo žurnale Nr. (9)-LV-9 2016 m. liepos 19 d. 16.02 val. įregistruotas pranešimas, kuriame teigiama, jog asmuo, pravažiuodamas pro KRATC sąvartyną matė, jog ant kalno perrūšiuojami pelenai, pareiškėjas į siųstą raštą nereaguoja. Skundžiamą Sprendimą 2016 m. liepos 22 d. priėmė KRAAD vyriausiasis specialistas R. M. ir vyresnysis specialistas E. U., surašydami tipinę formą. Sprendimu nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą KRATC sąvartyne, esančiame Dumpių k., Klaipėdos r. sav.; nurodyta, jog Sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. gautą telefoninį pranešimą, registracijos Nr. (9)-LV9-122, bei turimus pagrįstus įtarimus dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

22. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl KRAAD pareigūnų įgaliojimų turėjimo priimti skundžiamą Sprendimą ir jų papildomai nekartoja. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisakys dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar atsakovas taikė nuostatas, reglamentuojančias anoniminio skundo tyrimo procedūras, ar pagal Sprendime nurodytą pagrindą ir pareigūnams suteiktus įgaliojimus Sprendimą priėmė kompetentingi pareigūnai. Kaip minėta, Sprendime nurodyti du faktiniai neplaninio patikrinimo pagrindai: KRAAD 2016 m. liepos 19 d. gautas telefoninis pranešimas, registracijos Nr. (9)-LV9-122, bei turimi pagrįsti įtarimai dėl atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas esant vienam ar keliems Reikalavimų aprašo 271 punkte nurodytiems pagrindams, vienas jų – turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie galimą ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (271.2 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie keičiamą veiklą sąvartyne adresu Dumpių k., Klaipėdos r. sav., atsakovui pranešė raštu, o pastarasis informavo pareiškėją, kad nepavojingų dugno pelenų (šlako) apdorojimo, atskiriant metalo atliekas ir paruošimo tolimesniam naudojimui įrangos montavimo, paleidimo-derinimo darbus vertina kaip veiklą be leidimo, ir, kad tokiai veiklai reikalingas pakeistas TIPK leidimas (b. l. 14–15, nutarties 20 punktas), todėl, netgi nesant telefoninio pranešimo, kurį pareiškėjas vertina kaip anoniminį, atsakovas turėjo pagrindą įtarti, kad pareiškėjo veika gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų ir atlikti neplaninį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino VAĮ 364 straipsnio 13 punkto, Reikalavimų aprašo 28 punkto nuostatas dėl anoniminių skundų nagrinėjimo, įvertino KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo 2 punkto turinį, ir, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pagrįstai sprendė, kad Sprendime nurodžius, jog neplaninis patikrinimas atliekamas ne tik turint pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo vykdomo atliekų tvarkymo veiklos vykdymo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet ir atsižvelgiant į 2016 m. liepos 19 d. telefoninį pranešimą, nėra teisinė prielaida neplaninio patikrinimo įforminimui taikyti nuostatas, reglamentuojančias išimtinai anoniminio skundo tyrimo procedūras. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad įgalioti pareigūnai priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo turi teisę tik esant abiem būtinoms aplinkybėms, egzistuojančioms kartu – turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ir neatitikti teisės aktų reikalavimų (VAĮ 364 str. 12 d., Reikalavimų aprašo 271.2 p.), ir, jeigu būtina nedelsiant vietoje užfiksuoti daromą ar padarytą pažeidimą, kad jis nebūtų nuslėptas, arba būtina nedelsiant nutraukti tokį pažeidimą, kad nebūtų padaryta ar toliau daroma žala aplinkai (Reikalavimų aprašo 272.2 p. (2015 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-834 redakcija)), kurių, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo, teisėjų kolegija pažymi, kad AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punktas įpareigoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, gavus pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Nagrinėjamu atveju, KRAAD pareigūnai, veikdami pagal AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas, įvertinę visą informaciją apie galimai daromą pareiškėjo pažeidimą, t. y. atliekų tvarkymo veiklos vykdymą nepaisant KRAAD 2016 m. liepos 15 d. rašto Nr. (4)-LV4-1843 „Dėl pateiktos informacijos“, esant priimtam KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymui „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 33), privalėjo reaguoti ir užfiksuoti galimai daromą ar padarytą pažeidimą, todėl negalima teigti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant Reikalavimų aprašo 271.2 ir 272.2 punktų nuostatų.

25. Sprendimas surašytas pagal Reikalavimų aprašo 5 priede nustatytą tipinę formą, jame nurodyti neplaninio patikrinimo teisiniai pagrindai: VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punktas, AAVKĮ, Reikalavimų aprašo 27 p., KRAAD nuostatai, kurių visuma, be kita ko, esant priimtam KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymui „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (b. l. 33), patvirtina pareigūnų įgaliojimus priimti ginčijamą Sprendimą. Formalus KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ neįvardijimas Sprendime, esant nurodytiems kitiems minėtiems teisės aktams, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad Sprendimą priėmę KRAAD pareigūnai įgaliojimus jį priimti turėjo, o pareiškėjo argumentai KRAAD direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ suklastojimo yra tik svarstymas, neturintis konkretaus pagrindo.

26. Nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pareiškėjo argumentais dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros priemonės – neplaninių patikrinimų – ekstraordinarumo, kartu pažymi, kad pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti sprendimą dėl tokio patikrinimo pradėjimo, kuris, priešingai nei rutininio patikrinimo atveju, yra skundžiamas, negali būti tik formalus, kadangi asmuo, kurio atžvilgiu priimamas toks sprendimas, bet kokiu atveju turi galimybę skųsti jo teises ar teisėtus interesus įtakojantį sprendimą, priimtą atlikus tokį patikrinimą.

27. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius