a0f58fed-1ce4-4ee1-843b-9dff5d7dcdb5 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr

                                                                                                                                    Â

NUORAÅ AS

Pranešėja Vladislavas

Lenčikas                                           Baudžiamoji byla Nr.

1A-15-190/2013

Teisėja Virginija Liudvinavičienė                                           Â

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01881-2008-9

                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                             Â

2.4.5., 2.4.7.

V I L N I A U SÂ Â A P Y G A R D O SÂ Â Â T E I S M A S

N U T A R T I S

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

nuteistajam A. R.,

nuteistojo gynėjui advokatui DrÄ sučiui Zagreckui,

nukentėjusiajai L. R.,

vertėjai Irinai Siniavskai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 5 mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje ir nebendrauti su L. R..

Valstybinės ligonių kasos pateiktas ieškinys tenkintas pilnai ir iš A. R. priteista 296, 90 (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių

litų 90 centų) litų suma.

 L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš A.

R. priteista 2000 (du tūkstančiai) litų.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. R. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. rugpjūčio

10 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenus neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje asmeninio konflikto metu padarė nukentėjusiajai L.

R. du odos įdrėskimus kairiame žande, odos įdrėskimÄ kairio žasto priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, smulkiÄ poodinę kraujosruvÄ kairėje krÅ«tyje, tris smulkias poodines kraujosruvas kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai L.

R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o panaikinti 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi ne tik neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bet neįrodyta ir tai, kad apskritai L. R. atžvilgiu padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nesilaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių pagrindines baudžiamojo proceso taisykles, įrodymų vertinimÄ , neiÅ¡tyrė visų surinktų bylos duomenų, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ , liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ . Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir tęsiamas nepaisant to, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, pradėtas jis turėjo bÅ«ti nutrauktas. Kaltinimas byloje, bylos pradėjimas yra pagrįstas dokumentais, kurių įforminimas ir atsiradimas byloje akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įstatymams, tačiau nuosprendyje dėl minėtų dokumentų nėra pasisakyta. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡kreiptai iÅ¡dėstyti bylos duomenys, jų pateikimas arba neatitinka bylos medžiagos, arba yra nepilnas, praleidžiant esmines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai. Teismas daro iÅ¡vadas remiantis iÅ¡kreiptais arba nepilnais duomenimis, neatitinkančiais bylos medžiagos.

Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis, Å¡alių parodymai vietoje nebuvo patikrinti, nors apie tai buvo ne kartÄ praÅ¡oma, be to, juos patikrinti įmanoma. Atlikęs parodymų patikrinimÄ vietoje, teismas galėtų įvertinti, kas buvo konflikto iniciatorius ir nustatyti tiesÄ . Teismas nevertino A. R. padarytų sužalojimų, kritiÅ¡kai vertino pastarojo parodymus apie tai, kaip vyko konfliktas. Jį (A. R.) teisinantys parodymai apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡ viso nėra vertinami ir aptarinėjami, neapaiÅ¡kinta, kodėl teismas jais nesiremia. Taigi nebuvo laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, prieÅ¡ingai, teismas nesigilindamas į surinktus įrodymus, preziumavo A. R. kaltę.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismui nekyla abejonių, jog L. R. buvo padaryti sužalojimai. Tokia išvada padaryta remiantis ekspertizės aktu bei pareigūnų parodymais. Tuo tarpu ekspertizės akte nėra nustatytas laikas, kada L. R. buvo padaryti sužalojimai, tačiau buvo nurodytas jų padarymo mechanizmas. Ekspertai nurodė, jog visos konstatuotos smulkios kraujosruvos būdingos suspaudimui

pirÅ¡tais, tačiau ne smÅ«giams. Eksperto iÅ¡vada apie mechanizmÄ atitinka A. R. parodymus, t.y., kad L. R. niekas

nemušė, kadangi jos vyras yra stambus, tai jis, paėmęs jÄ už alkÅ«nės atitraukdamas jÄ nuo A. R. galėjo palikti smulkų pėdsakÄ jos alkÅ«nės srityje. Dalis eksperto iÅ¡vadų buvo paneigta atlikus pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, konstatuoti skirtingi sužalojimai. Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai neaptarė minėtų dokumentų prieÅ¡taravimų ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė, o A. R. inkriminavo kraujosruvÄ krÅ«tinėje ir nubrozdinimus, kurių nei medikai, nei teismo medicinos ekspertas po įvykio nekonstatavo. PrieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti, dėl ko teismas juos privalėjo traktuoti kaltinamojo naudai. Be to, pareigÅ«nų parodymai taip pat prieÅ¡tarauja medicininiams bylos dokumentams, tačiau prieÅ¡taravimai nuosprendyje neanalizuojami.

Ä®vykis, susijęs su L. R. sužalojimu, 2008 m. rugpjūčio 10 d. policijoje neįregistruotas. Jokia medicinos įstaiga policijai taip pat apie L. R. buvusį 2008 m. rugpjūčio 10 d. sužalojimÄ nepranešė. Medicininiai dokumentai esantys byloje sužalojimo fakto 2008 m. rugpjūčio 10 d. nepatvirtina ir neatitinka VLK duomenų, dokumentuose buvo daromi taisymai ir prieraÅ¡ai, o bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – specialisto iÅ¡vados, nežinia kada ir kokiu bÅ«du ir kada atsiradusios byloje, kurių juridinės galios teismo medicinos įstaiga nepavirtino ir jos dabar patvirtinti nėra galimybės. Specialisto iÅ¡vadose iÅ¡dėstytas medicinos dokumentų turinys neatitinka pačių medicinos dokumentų. L. R. atliktų apžiÅ«rų metu ekspertai konstatavo visiÅ¡kai skirtingus sužalojimus, nesuprantama, kada ir kokiu bÅ«du buvo gauti tiriami medicinos dokumentai ir eksperto iÅ¡vados, o nepagrįstai nustatytas nukentėjusiosios sutrikdymo mastas buvo paneigtas. Kitų sužalojimų padarymo laiko ir mechanizmo nustatyti galimybės nėra, jie negalėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant ar draskant nagais.

Be to, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad to paties įvykio metu toje pačioje vietoje jis (A. R.) pats buvo sužalotas ir dėl smurto jo atžvilgiu bei patirtų sužalojimų, taip pat bÅ«damas itin silpnas fiziÅ¡kai, jis, negalėjo ne tik užpulti L. R., bet ir pasiprieÅ¡inti jos smurtui. Tuo tarpu teismas nevertino, nepasisakė dėl jo fizinės bÅ«klės ir galimybės atlikti vienus ar kitus veiksmus įvykio metu, taip pat nevertino jam gresiančio pavojaus, kas ir sÄ lygojo neteisingo

nuosprendžio priėmimÄ . Teismas skundžiamajame nuosprendyje nepasisakė dėl A. R. padarytų daugybinių kaklo ir rankos sužalojimų, dėl

įvykio pasekmės – iÅ¡sivysčiusios nervinio tiko, kurį patvirtina į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai, kaklo ir galvos skausmų, kurie kamavo jį po traumos, taip pat nepasisakė dėl to, kad nukentėjusioji jam į veidÄ metė miltelius, tokiu pat bÅ«du A. R. motinai E. R. buvo padarytas I laipsnio akių cheminis nudegimas, vienos akies regėjimas krito 90 procentų.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L.

R., smurtaudama jį sužalojo. BÅ«damas smaugiamas ir draskomas L. R. sužaloti jos negalėjo, jÄ sužaloti galėjo jos vyras,

tuo metu, kai jÄ atitraukinėjo nuo jo.

Teismas neaptaria prieštaringų L. R. ir jos vyro bei vaiko L. R. parodymų, nepasisako dėl parodymų prieštaravimo.

Nei gavus nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimus, nei pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjai nebuvo pasiraÅ¡ytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ . Apklausiant nukentėjusiÄ jÄ vertėjavo jos vyras, t.y. asmuo, neturintis tokios teisė. Kyla klausimas ar dokumentai buvo teisėtai įforminti, ar teisėtai buvo pradėta ikiteisminis tyrimas, minėti dokumentai negali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai byloje, tačiau teismas jais vadovavosi priimdamas nuosprendį.

Teismas iškreipė R. R., A. R. ir

E. R. parodymus, atmetė praÅ¡ymÄ kviesti į posėdį ekspertÄ , kad galima bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvieno sužalojimo padarymo laikÄ ir nustatyti kas juos padarė. Teismas priimdamas nuosprendį, vadovavosi prielaida

kad B. R. negalėjo mušti savo žmonos, nors B. R. pats parodė, kas savo žmonos nemušė, tačiau

tramdydamas galimai padarė sužalojimus.

Baudžiamoji byla buvo iškelta pažeidžiant LR BPK 3 str. 1 d. 4 ir 6 p. nuostatas. Nuo pat proceso pradžios teismui buvo pateikti duomenys,

patvirtinantys, kad nėra nusikaltimo subjekto – pagal savo socialinę brandÄ A. R. nebuvo to amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus. Specialisto iÅ¡vada dėl kaltinamojo socialinės brandos, teismo paneigta nebuvo. Jokių kitų tyrimų dėl jo socialinės brandos atlikta nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas privalėjo bylÄ nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. R. konflikto metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kadangi nebuvo nukentėjusiosios skundo, byla turėjo būti nutraukta, tuo tarpu procesas ir toliau nepilnamečio atžvilgiu buvo neteisėtai tęsiamas.

Jam (A. R.) pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino. Byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios L. R. parodymus, nėra objektyvių duomenų, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.30 val. jis jÄ užpuolė ir sužalojo.

Teismas pilnai tenkindamas Valstybės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį neatsižvelgė į tai, kad Valstybinės ligonių kasos dokumentai absoliučiai neatitinka pateiktus į bylÄ medicininius dokumentus, todėl iÅ¡ bylos medžiagos neįmanoma nustatyti su kuo buvo susijęs nukentėjusiosios gydymas, nepaisant nustatytų faktų, teismas iÅ¡ A. R. priteisė tas Valstybinės ligonių kasos iÅ¡laidas, kurios nėra susijusios su L. R. nustatytais sužalojimais. Todėl apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A.

R. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji L. R. prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, pakankamai iÅ¡analizuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta iÅ¡vada, jog kaltinamojo A. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Nors apeliantas skunde neigia sužalojęs L. R., teigdamas, kad tai ji (L. R.) jį užpuolė, o atbėgęs

jos vyras B. R. sučiupęs jÄ atitraukė, todėl bÅ«tent B. R., bÅ«damas stambus vyras, jÄ sužalojo, suspausdamas

rankomis, o ne jis, nes jis yra fiziÅ¡kai silpnas ir to padaryti negalėjo, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kaip pasirinktas gynybos bÅ«das bei mėginimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtiems ir nuosprendyje aptartiems faktiniams bylos duomenims.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog neginčijamai nustatyta, jog 2008-08-10 apie 15.30 val. adresu (duomenus neskelbtini), tarp nukentėjusiosios

L. R. ir kaltinamojo A. R. kilo abipusis konfliktas. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis patvirtina bei pripažįsta konflikto faktÄ , neigdamas, kaip jau minėta anksčiau, sužalojimų padarymÄ L. R.. Teismas teisingai pažymėjo, jog tai patvirtina ir byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendis, kuriuo L. R. pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. už toje pačioje vietoje ir laiku padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ A. R. (t. 1, b. l. 85-89, t. 4, b. l. 105-108).

Tai, kad L. R. buvo sužalota būtent A. R. grindžiama

pačios nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojo B. R. parodymai, kuris teigė, kad iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , o iÅ¡bėgęs

į laiptinę pamatė, kaip Ariel muÅ¡a jo žmonÄ , jis bėgdamas matė, kaip kaltinamasis trenkė L. R. į krÅ«tinę bei drėskė į veidÄ , todėl jis juos atskyrė ir nuvedė nukentėjusiÄ jÄ namo. Pažymėtina, jog Å¡ioje

byloje yra reikšmingi konflikte dalyvavusių L. R. ir A. R. bei žmonos atbėgusio gelbėti B. R. parodymai,

nes jie yra nusikaltimo dalyviai bei liudytojai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė versijÄ , jog pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti jos sutuoktinis B. R., nes tokia jo versija yra nelogiÅ¡ka, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacijÄ , taip pat į sutuoktinių L. R. ir B. R.,

o taip pat ir paties A. R. parodymus, kurie teigė, kad B. R. atitraukdamas nukentėjusiÄ jÄ nuo kaltinamojo, t.y juos

atskyrė įsiterpęs per vidurį ir stovėdamas nugara į savo sutuoktinę fiziškai padaryti L. R. nustatytus sužalojimus – sumušimus ir veido įdrėskimus negalėjo.

Tai, kad konfliktas įvyko tarp  L. R. ir A. R. patvirtina į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai A. Buzas ir S. Bobrik, kurie, nors tiesiogiai konflikto nematė, tačiau paliudijo, jog L. R. buvo kraujuotu veidu, o A. R. buvo apdraskytÄ ranka. Be to, liudytojas S. Bobrik tvirtino, kad nukentėjusiajai iÅ¡ nosies bėgo kraujas ir ji skundėsi krÅ«tinės skausmais. Abejoti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais, juolab policijos pareigÅ«nų, kurie vykdė tarnybines pareigas ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi (kolegija kaip nepagįstÄ atmeta apeliacinio skundo teiginį, kad Å¡ie pareigÅ«nai yra suinteresuoti, nes byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių faktų ir duomenų), kurie vieni kitus patvirtina, apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Nuteistasis taip pat patvirtina, jog 2008-08-10 jis konfliktavo su L. R. ir nors apeliantas neigia vartojęs fizinį smurtÄ , tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai A. R. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, aiÅ¡kiai ir teisingai pagrindė jo veikos teisinį įvertinimÄ (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.), remdamasis bÅ«tent Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKG 118/11 (01) kuriuo nustatyta, kad L.

R. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: du odos įdrėskimai kairiame žande, odos įdrėskimas kairio žasto priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, smulki poodinė kraujosruva kairėje krÅ«tyje ir trys smulkios poodinės kraujosruvos kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje, kairio peties sÄ nario trauma, pasireiÅ¡kusi skausmingu patinimu. Aktu pripažinta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2008-08-10. Smulkios kraujosruvos tiek kairėje krÅ«tyje, tiek rankoje padarytos kietais, bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais ir bÅ«dingi suspaudimui pirÅ¡tais.

Odos įdrėskimai kairiame žande ir žaste susidarė dėl dinaminio trauminio poveikio daiktais, turinčiais aÅ¡triabraunį kontaktinį pavirÅ¡ių, pvz. rankų nagais. Kairio peties trauma galėjo atsirasti tiek nuo raisčių patempimo užsukus rankÄ , tiek nuo tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu (smÅ«gio sudavimas, atsitrenkimas). IÅ¡ turimų medicininių duomenų tiksliai nustatyti pastarojo sužalojimo padarymo mechanizmÄ nėra galimybės. L. R. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, (t. 4, b. l. 67-77).

Pažymėtina, jog Å¡i ekspertizė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi buvo skirta, siekiant paÅ¡alinti kylančias abejones ir neaiÅ¡kumus bei iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes bei kilusias pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje L. R. pateikė 3 MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės G. Krochinienės iÅ¡vadas (Specialisto iÅ¡vados Nr. 3929/08(01), G 4597/08(01) ir G 6022/08(01)), tai pat eksperto A.A. Garmaus pasiraÅ¡ytÄ Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. P-SI-75-86, o taip pat Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos „Teismo medicinos ekspertizės biuras“ Teismo medicinos tyrimo aktÄ Nr. 454 ir jų visų tyrimų rezultatai yra prieÅ¡taringi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. R. A. R. veiksmais padarytus sužalojimus pagrįstai rėmėsi bÅ«tent Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKG 118/11 (01) ir skundžiamame nuosprendyje neanalizavo kitų aukščiau minėtų specialistų iÅ¡vadų. Darytina iÅ¡vada, kad eksperto A.A. Garmaus pasiraÅ¡yta Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. P-SI-75-86 bei Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos „Teismo medicinos ekspertizės biuras“ Teismo medicinos tyrimo aktas Nr. 454 yra tik konsultacinio pobÅ«džio todėl teismas teisingai vadovavosi bÅ«tent Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKG 118/11 (01). Be to, Å¡iuo ekspertizės aktu nustatyti sužalojimai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios L. R. bei liudytojo B. R. parodymus apie A. R. smÅ«gių sudavimus ir įdrėskimus.

Skunde apeliantas teigia, jog teismas privalėjo jo atžvilgiu bylÄ nutraukti, nes teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nėra nusikaltimo subjekto – pagal savo socialinę brandÄ jis nebuvo to amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir pateikta Specialisto iÅ¡vada dėl jo socialinės brandos teismo paneigta nebuvo. IÅ¡ tiesų bylÄ nagrinėjančiam teismui buvo pateikta Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro

2009-11-09 Specialisto konsultacinė iÅ¡vada Nr. 192, kurioje įvertinus A. R. psichikos bÅ«senÄ , padaryta iÅ¡vada, jog jo socialinė

branda atsilieka nuo biologinio amžiaus 3 metais. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šį tyrimÄ atliko Å¡io centro gydytojas psichiatras D. StasiÅ«nas bei medicinos psichologė V. Čioraitienė, tačiau iÅ¡vadÄ pasirašė tik D. StasiÅ«nas. Tačiau nepagrįstas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino, nes iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas, konstatavęs, jog byloje yra duomenys apie kaltinamojo A.

R. tam tikrus raidos (vystimosi) bei jo nervų sistemos sutrikimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina atlikti tyrimÄ , kuriam reikalingos specialios žinios, ir nustatyti nepilnamečio kaltinamojo gebėjimÄ , atsižvelgiant į jo psichinio iÅ¡sivystymo lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei jo individualias psichologines savybes, visiÅ¡kai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti inkriminuojamo nusikaltimo metu ir šį A. R. tyrimÄ pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams. Atlikus kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-08-31 – 10-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-215/2010, t. 3, b.l. 39-45) buvo padaryta iÅ¡vada, kad A.

R. bÅ«dingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu – tiriamasis, atsižvelgiant į jo psichinio iÅ¡sivystymo lygį, amžiaus tarpsnio bei individualias psichologines ypatybes, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo teisingai suvokti aplinkÄ , savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklÄ , taip pat dėl psichikos sveikatos bÅ«klės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti inkriminuojamos veikos padarymo metu. Ekspertizėje pažymima, jog, įvertinus pateiktÄ bylos medžiagÄ bei medicininę dokumentacijÄ , nenustatyta duomenų, jog tiriamojo (A. R.) psichinis vystymasis atsiliko nuo jo amžiaus tarpsnio normų.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog tarp A. R. ir

L. R. vyko abipusis konfliktas, t.y. abi pusės buvo puolančios, tad bÅ«tinoji gintis tokiu atveju yra negalima, t,y, negalima padaryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Teismas taip pat teisingai įvertino ir tÄ faktÄ , jog A. R. neigė gynęsis nuo nukentėjusiosios, teigdamas kad gintis neturėjo galimybės, kas taip pat paneigia tai, jog jis nukentėjusiajai sužalojimus padarė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

A. R. teigimu, įvertinus byloje esančius dokumentus, kyla klausimas, ar teisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nes

pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjai (L. R. ir B. R.) nebuvo pasiraÅ¡ytinai įspėti dėl atsakomybės už

melagingÄ Ä¯skundimÄ , o apklausiant nukentėjusiÄ jÄ vertėjavo jos vyras, t.y. asmuo, neturintis tokios teisės. Tačiau apeliacinė instancija atkreipia dėmesį, jog pirmÄ kartÄ apklausiama L. R. kaip liudytoja 2008-09-18 buvo įspėta pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ . Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis LR BPK 43 str., vertėju gali bÅ«ti vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, o baudžiamojo proceso normos nedraudžia vertėjaujančiam asmeniui nusiÅ¡alinti, kai jo Å¡eimos narys ar giminaitis yra apklausiamam liudytoju (Lietuvos

Respublikos BPK 60 str. 1 d., 58 str. 1 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog B. R. buvo įspėtas pagal LR BK 235 str. už melagingÄ ar

žinomai neteisingÄ vertimÄ .

Apeliantas skunde teigia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant byloje privalomų dokumentų apie L. R. sužalojimÄ 2008-08-10 fakto įregistravimÄ . Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti,

jog 2008-08-13 Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP Lazdynų PN buvo gautas L. R. pareiškimas, kuris patvirtintas spaudu, kuriame

nurodyta data bei registracijos numeris. Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP Lazdynų PN tyrėjo 2008-09-08 nutarimas pratęsti medžiagos nagrinėjimo terminÄ , atsižvelgiant į tai, kad L. R. gydosi, todėl nebuvo galimybės priimti sprendimÄ pagal minėtÄ medžiagÄ iki 2008-09-08, buvo patvirtintas tos pačios nuovados virÅ¡ininko A. Stanevičiaus rezoliucija. Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP Lazdynų PN tyrėjas G. Pivoris 2008-09-18 tarnybiniu praneÅ¡imu kreipėsi į Lazdynų PN virÅ¡ininkÄ , nurodydamas, jog 2008-08-10 Vilniuje,

LÅ«kesčių g. 4 nepilnametis A. R. sužalojo L. R., dėl ko Å¡i patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y.

nustatyti galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., požymiai, ir yra gautas nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas, o Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP Lazdynų PN virÅ¡ininkas A. Stanevičius rezoliucija pavedė tyrėjui G. Pivoriui pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ikiteisminį tyrimÄ . 2008-09-23 Vilniaus m. VPK 7-ojo PK VP Lazdynų PN laikinai einanti virÅ¡ininko pareigas E. VelioniÅ¡kytė bei tyrėjas G. Pivoris praneÅ¡imu, reg. Nr. 18-2-S-2509, kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros prokurorę A. Survilienę, jog 2008-08-10 Vilniuje, LÅ«kesčių g. 4 namo laiptinėje nepilnametis

A. R. sužalojo L. R., dėl ko Å¡i patyrė nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , ikiteisminį tyrimÄ pradėjo ar atlieka tyrėjas

G. Pivoris pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ , o prokurorė A. Survilienė, 2008-10-01, vadovaudamasi LR BPK 171 str. 2 d. ir 172 str. 2 d., pavedė ikiteisminį tyrimÄ atlikti tyrėja G. Pivorį. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, o remiantis nukentėjusiosios L. R. pareiÅ¡kimu bei policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriuose yra nurodytos datos ir jiems suteikti registracijos numeriai.Â

Tai, jog byloje nėra duomenų, kad Vilniaus universitetinės greitosios

pagalbos ligoninė, į kuriÄ po sumuÅ¡imo 2008-08-10 kreipėsi nukentėjusioji L. R., nepranešė apie smurtinę traumÄ teisėsaugos įstaigoms,

nepaneigia A. R. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai A.

R. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, aiÅ¡kiai ir teisingai pagrindė jo veikos teisinį įvertinimÄ .

A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir neginčija jam priteistų civilinių ieÅ¡kinių. Kolegija pažymi, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), todėl nepasisako dėl civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos BPK 332 str. 3 ir 5 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga nutartyje pateikti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo motyvÄ , pakanka to, jog pateikiami argumentai dėl esminių apeliacinio skundo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės

instancijos teisme“ 6 ir 25 punktai), todėl apygardos teismas dėl visų A. R. apeliacinio skundo motyvų nepasisako ir, kolegijos

vertinimu, aptaria tik esminius skundo argumentus.Â

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti jį nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                                           Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Regina Pocienė Nuorašas tikras