a0f0d4ed-1990-44ef-a5d4-d34cc079fc4b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asPranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-327-2013Teisėja Aurelija Naujokienė             Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00484-2004-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Olego Å ibkovo ir Rimo Å virino, sekre­to­riau­jant Astai Leona­vi­Äienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, iÅ¡teisintajam V.

Z., jo gynėjai advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ape­lia­cinį skundÄ dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. Z. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. iÅ¡teisintas. Policijos departamento prie Lie­tu­vos Respublikos VRM ir V. K. ci­vi­liniai ieÅ¡kiniai atmesti (Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 1 p.).Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė :

V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. balandžio 11 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 15 val., pritaikydamas buto (duomenys neskelbtini), durų raktÄ , įsibrovė į patalpÄ â€“ V. K. priklausantį butÄ ir iÅ¡ jo pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ V. K. priklausančius 1700 Lt, tris vestuvinius žiedus, bendros 300 Lt vertės, auksinį pakabukÄ , 150 Lt vertės, auskarus su raudonomis akutėmis, bendros 70 Lt vertės, žiedo formos auskarÄ , 40 Lt vertės, smulkaus pynimo grandinėlę, 55 Lt vertės, plačiÄ grandinėlę, 200 Lt vertės, televizorių „Samsung“, 875 Lt vertės, mu­zi­kinį centrÄ â€žSamsung“, 800 Lt vertės, videomagnetofonÄ â€žLG“, 400 Lt vertės, laidynę, 245 Lt ver­tės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310“, 300 Lt vertės, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 400 Lt vertės, tuo padarydamas jai 5535 Lt turtinę žalÄ .

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu V. Z. dėl veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., iÅ¡teisino BPK 3 str. 1 d. numatytu pagrindu. Apylinkės teis­mas nuosprendyje konstatavo, jog nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurie pa­tvir­tin­tų V. Z. kaltę, padarius BK 178 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apelia­ci­nia­me skunde praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkinti civilinius ieÅ¡kinius.

Skunde nurodo, jog teismas nuosprendyje padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog iÅ¡teisintasis V. Z. dalyvavo padarant Å¡iÄ nu­sikalstamÄ veikÄ . Apeliantės nuomone, teismo iÅ¡teisinamojo nuos­pren­džio iÅ¡vados neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo posėdyje juos iÅ¡tyrus nu­sta­ty­tų aplinkybių. Teismas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡vadÄ grindė kaltinamojo V. Z., nu­kentėjusios ir liudytojų teismo posėdyje duotais parodymais, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai never­tino nu­kentėjusios ir tų pačių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų arba vertino juos netin­kamai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiajai negalint paaiÅ¡kinti, kodėl jos parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo pagarsintas nukentėjusios apklausos proto­ko­las ir ji patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Tačiau teismas nuosprendyje remiasi teismo po­sėdžio metu nukentėjusios V. K. duotais parodymais. Vertinant liudytojų M. D., L. R. bei E. B. parodymus, teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad versija, jog V. K. bute buvo „baliavojama“ prieÅ¡ vagystę, atsirado tik teisme, tai yra po to, kai baigus ikiteisminį tyrimÄ su bylos medžiaga susipažino V.

Z. ir jo gynėjas. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos aiÅ¡kino, kad V. K. bute yra gėrę alkoholinius gėrimus, tačiau niekas nenurodė, kad tai buvo prieÅ¡ pat įvykį. Apeliantė teigia, jog liudytoja L. R. taip pat tik teismo posėdžio metu pateikė versijÄ , kaip V. K. bute galėjo atsirasti V. Z. pirÅ¡tų pėdsakai. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo, kad V. Z. pirÅ¡to pėdsako atsiradimas galėjo bÅ«ti susijęs su jo buvimu bute prieÅ¡ nusi­kal­ti­mo padarymÄ , nors iÅ¡teisintojo pateikta versija yra neįtikėtina.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo gynėja nurodė, kad apylinkės teismas įrodymus byloje įvertino nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas galutines iÅ¡vadas, ir prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais mo­ty­vais. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros ape­liacinis skundas atme­tamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teistas.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam as­me­niui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, ir savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡samia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais rem­damasis at­me­tė kitus įrodymus.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Z. iÅ¡tei­si­nęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. Z. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d., iÅ¡tei­sin­ta­jam pareikÅ¡tas kaltinimas nebuvo pagrįstas.BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį per­se­kio­jimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­koje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­domis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio iÅ¡va­dÄ grindė V. Z., nukentėjusios ir liudytojų teismo posėdyje duotais parodymais, tačiau visiÅ¡kai nevertino nukentėjusios ir tų pačių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų arba vertino juos netinkamai, dėl ko Å¡ios iÅ¡vados ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus bei nuos­pren­dyje rėmėsi ne vien teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas turi remtis tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplin­kybes.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V.

K. ir liudytojos M. D. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Jie keitėsi viso proceso metu, yra prieÅ¡taraujantys ir neatitinkantys kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų. Todėl nebuvo pa­grindo remtis tokiais parodymais bei teikti jiems didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nei nukentėjusiosios teis­minio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, kuriuos patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos pro­tokolÄ , V.

K. patvirtino, kad jos parodymai teisingi, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jos pa­ro­dymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų. Teismo posėdžio metu M. D. savo parodymų keitimo priežasties taip pat nurodyti negalėjo, teigė, kad nori iÅ¡teisintajam atleisti. Apklausiama teisme ji parodė, kad, kai mama buvo kaime, ji „baliavojo“. Kai visi iÅ¡siskirstė, išėjo ir ji, o kai grį­Å¾o, butÄ rado apvogtÄ . Teigė, jog butÄ buvo užrakinusi. Nors, kaip teisingai pažymi prokurorė, iki­teisminio tyrimo metu M.

D. buvo nurodžiusi, kad jos bute V. Z. nebuvo lan­kę­sis, tačiau akistatos su L. R. metu ji nurodė prieÅ¡ingai, t. y., kad net keletÄ kartų mamai nebÅ«­nant namie ji kartu su L. R., E. B. ir V. Z. vartojo alkoholinius gėrimus ir jos namuose. Nors po akistatos apklausta M. D. nurodė, kad taip jai liepė sakyti mama, tačiau nei pati V. K., nei kiti bylos duomenys to nepatvirtina. Nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog V. Z. tikrai negalėjo lankytis jos bute, nes ji pati su paaugliais nebendravo, o dukrai Marinai savo draugus vestis į namus draudė, nepatvirtina aplinkybės, kad iÅ¡teisintasis jai nesant namuose ten nesilankė.

Taip pat prokurorė skunde nepagrįstai nurodo, kad iÅ¡ liudytojų M. D., L. R. ir E. B. parodymų matyti, kad versija, jog V. K. bute buvo “baliavojama“ prieÅ¡ vagystę, atsirado tik teisme, tai yra po to, kai baigus ikiteisminį tyrimÄ su bylos medžiaga su­si­pažino V. Z. ir jo gynėjas. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos Å¡ios liu­dytojos tvirtino, kad jie buvo gėrę alkoholinius gėrimus V. K. bute. Prokurorės teigimu, nė vienas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad „baliavojama“ buvo prieÅ¡ pat įvykį.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos protokoluose esantys duomenys taip pat nepakankami spręsti, kad V. K. bute buvo Å¡venčiama po vagystės. Be to, iÅ¡ liudytojos E. B. 2011-08-18 apklausos protokolo matyti, kad ji teigė, jog su L. R. ir V. Z. V. K. bute prieÅ¡ vagystę ne kartÄ lankėsi ir gėrė alkoholinius gėrimus kartu su Marina. Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Be to, ikiteisminio tyrimo parei­gÅ«­nai patys Å¡ių aplinkybių neiÅ¡tyrė, todėl jos buvo nustatinėjamos teisme.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo atmetė V.

Z. pirÅ¡to pėd­sakÄ , kaip pagrindinį įrodymÄ , jog jis padarė vagystę, patikėdamas, kad pėdsako atsiradimas galėjo bÅ«ti susijęs su jo buvimu bute prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ . Skunde nurodoma, jog iÅ¡tei­sin­to­jo V. Z. pateikta versija (atsiradusi tik teisme), kad jo pirÅ¡to pėdsakas ant kavinuko galėjo atsirasti, nes jis du kartus buvo „baliavojęs“ V. K. bute ir galėjo ieÅ¡koti stikliukų ar puo­du­kų sekcijoje, prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios ir liudytojos M. D. parodymams, kad kavi­nu­kas (vazelė) stovėjo sekcijoje už puodelių rinkinio ir taip, kad niekam nekristų į akis.

Be to, prokurorės teigimu, labai neįtikėtina, kad imant puodelį ar stikliukÄ , galima palikti bevardžio pirÅ¡to pėdsakÄ ant vazelės, kurioje buvo 280 litų ir kuri buvo padėta už puodelių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kaip konkrečiai V. K. bute esančioje sekcijoje buvo iÅ¡dėlioti indai ir kuriuos iÅ¡ jų galėjo liesti V. Z., imdamas stikliukus iÅ¡ sek­cijos. Prokurorės skundo argumentas, jog V. Z. parodymai ir versijos vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti by­lo­je esančiais įro­dy­mais, yra deklaratyvus.

Teikti savo versijas apie inkriminuotÄ nusikalstamÄ vei­kÄ ir įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra kaltinamojo teisė, o įrodyti jo kaltę yra bau­džia­mÄ ­jį per­se­kio­jimÄ vykdančių institucijų pareiga.Prokurorės skundo argumentas, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad „V.“, kuris va­gys­tės dienÄ kvietė M. D. iÅ¡gerti alaus, yra liudytojos L. R. vyras V. R., o ne iÅ¡teisintasis V. Z.. Teismo nuosprendyje aptariama aplinkybė nepaminėta. Apeliaciniame skunde nenurodoma Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mė įrodinėjant V.

Z. kaltę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ji iÅ¡teisintojo kaltės nei paneigia, nei patvirtina, ir Å¡io argumento nevertina. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įro­dy­mus, sprendžia, kad nors nukentėjusiosios V. K. ir liudytojos M. D. parodymai apie V. Z. lankymÄ si nukentėjusiosios bute ir alkoholinių gėrimų vartojimÄ ten iki­teis­mi­nio tyrimo eigoje buvo nenuoseklÅ«s ir gana prieÅ¡taringi, tačiau jie nepasitvirtino bylos teisminio na­gri­nėjimo metu įvertinus kitų liudytojų parodymus.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. K. ir M. D. parodymai nepaneigia kaltinamojo apsilankymų bute faktų, kaip ir aplinkybės, kad V. Z. jų metu galėjo paliesti sekcijoje buvusiÄ vazelę ir palikti ant jos savo pirÅ¡to pėdsakÄ . Todėl kolegija spren­džia, kad apylinkės teismas tinkamai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir raÅ¡ytine bylos me­džiaga, pakankamai ir objektyviai juos iÅ¡analizavo bei įvertino, padarė iÅ¡tirtus įro­dy­mus ati­tin­kančiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien pirÅ¡to pėdsako radimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu V.

Z. kaltei pa­da­rius jam inkriminuotÄ vagystę patvirtinti. Kadangi iÅ¡naudojus visas galimybes paÅ¡alinti prieÅ¡­ta­ra­vi­mus ir abejo­nes, bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog V. Z. padarė Å¡iÄ vagystę, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ap­kal­ti­namasis nuosprendis negali bÅ«ti grin­džiamas prielaidomis ir visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Kolegija kons­ta­tuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei tei­sė­tÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl iÅ¡teisintojo kaltės nebuvimo pagrindė bylos duo­me­ni­mis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skun­das atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skun­dÄ atmesti.

Teisėjai             Viktoras Preikšas              Olegas Šibkovas              Rimas Švirinas