2020-03-10 Nr. AB-5527-3-62-3-01005-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-519-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01005-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. buvo laikomas Alytaus PN perpildytose kamerose. Pareiškėjas nurodė, kad trūko miegamųjų vietų, sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, tualeto pertvaros mažesnės nei 1,5 m. Sanitariniuose mazguose pareiškėjas yra stebimas ne tik nuteistųjų, bet ir pareigūnų, tarp kurių yra ir moterų. Tualeto pertvaros iš plokščių, kurios sunkiai valomos, tarp pisuarų nėra įrengta jokių pertvarų. Sanitariniame mazge nėra įrengta spintelių, skirtų susidėti tualetiniams reikmenims, nebuvo veidrodžio. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Alytaus PN taip pat prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas, 10 būrio sanitarinis mazgas yra aprūpintas pagal teisės aktų reikalavimus. Tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, tualeto durelės yra 1,5 m aukščio nuo žemės. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomas priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas taikė ieškinio senatį ir bylą nagrinėjo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, t. y. 10 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 43,68 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, tačiau įvertinęs į bylą pateiktus duomenis nurodė, kad lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo daugiau nei 12 nuteistųjų. Teismas, atsižvelgęs į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. ir 111.2 punktus, konstatavo, kad pareiškėjui kalint 10 būrio 4 miegamajame, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., (730 parų) teko 2,73 kv. m, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Vadovaudamasis atsakovo atsakovo paaiškinimais, teismas nustatė, jog unitazai vienas nuo kito buvo atskirti aukštomis pertvaromis, įrengtos durys, duomenų apie pertvarų įrengimą tarp pisuarų byloje nepateikta. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, (t. y., kad pisuarai, kuriais naudojosi pareiškėjas, nebuvo atskirti pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus sanitariniuose mazguose trūkumo. Alytaus PN paaiškino, jog visas teisės aktuose numatytas inventorius sanitariniuose mazguose buvo, duomenų patvirtinančių šias atsiliepime nurodytas aplinkybes atsakovas nepateikė, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs Alytaus PN atsiliepimą, neginčijo atsiliepime nurodytos informacijos. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 730 parų jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,37 kv. m bendrabučio tipo ploto). Teismas konstatavo, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį nesuderinamą su Konvencijos 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 3 000 Eur.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad sanitariniuose mazguose nuolat yra kitų nuteistųjų bei pareigūnų (įskaitant pareigūnes moteris), kurie stebi pareiškėją jam naudojantis sanitariniu mazgu. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, jo vertinimu, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai taikė senaties terminą ir pažymi, kad jis priklauso paprastai grupei ir į lauką bei koridorių yra išleidžiamas tik trims valandoms, likusį laiką pareiškėjas yra uždarytas miegamojoje patalpoje.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą.

16. Alytaus PN nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgtina į pažeidimo mastą – nukrypimas nuo teisės aktuose minimalių normų nebuvo žymus. Atsakovas paaiškina, kad teismas nevertino Alytaus PN pateiktų duomenų – kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenų ginčo laikotarpiu, jog pareiškėjas bvuos paskirtas į 10 būrį 4 miegamąjį, kurio plotas yra 43,68 kv. m ir jame įrengta 12 miegamųjų vietų. Kadangi jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šių įrodymų tikrumą nėra, akivaizdu, kad pareiškėjui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas buvo didesnis nei 3,1 kv. m.

17. Reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose visos gyvenamosios patalpose yra bendrabučio tipo. Teismas nevertino Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad esant pažeidimui dėl gyvenamojo ploto neatitikimo vienam asmeniui pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad gyvenamo ploto trūkumą pareiškėjo laikymo metu kompensavo taikytinas režimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų.

19. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senaties terminą ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 730 parų trūko 0,37 kv. m bendrabučio tipo ploto ir priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

21. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas nevertino atsakovo atstovo pateiktų kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

23. Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus PN teismui pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo 12 miegamųjų vietų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis gyvenamojoje patalpoje gyveno su 22 nuteistaisiais, vėliau su 16 nuteistųjų ir tik prieš metus laiko (iki skundo padavimo teismui dienos) buvo įrengta 12 miegamųjų vietų.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Šiuo atveju pagrįsti, kad pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, teko Lietuvos valstybės atstovui Alytaus PN.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš kompiuterinės programos „Įskaita“ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kada duomenys apie ginčo patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių į minėtą programą buvo suvesti, kokio laikotarpio duomenys yra teismui pateikti. Taigi, nesant duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ginčo patalpose buvo 12 miegamųjų vietų, lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo daugiau nei 12 nuteistųjų, t. y. 16 nuteistųjų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjui 730 parų trūko 0,37 kv. m gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, įvertinęs, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2018 m. gegužės 17 d. ir vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, tualeto pertvaros mažesnės nei 1,5 metro, pareiškėjas yra stebimas ne tik nuteistųjų, bet ir pareigūnų (tarp kurių yra moterų), tualeto pertvaros iš plokščių, kurios sunkiai valomos, tarp pisuarų nėra pertvarų, o sanitariniame mazge nėra įrengta spintelių ir veidrodžio. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir priėmė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

28. Dėl neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija pažymi, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas 730 parų buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,37 kv. m bendrabučio tipo ploto)), atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys