2022-11-16 Nr. AB-27947-3-63-3-00264-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-509-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00264-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.4.2; 18.9; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Palangos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 16PD-21-(14.16.137E) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti NŽT specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė bei rekreacinė teritorija) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam be visuomeninės nustatyta ir komercinė bei rekreacinė žemės naudojimo paskirtys. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021 (įsiteisėjo 2021 m. vasario 15 d.) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E), įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra (nėra) pagrindas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A.

K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame teismo sprendime buvo remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020, kuriame nurodyta, jog NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija.

NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype. Pareiškėjo atstovas advokatas 2021 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu gavo Sprendimą, kuriuo NŽT Palangos skyrius sprendžia, kad nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui perduodant 0,2000 ha dalį 1,5485 žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, nes minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, turi būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Atsakovas Sprendime nevertino, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, todėl neįvykdė teismų sprendimų, sistemiškai pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas į išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eI3-49-609/2021 yra pateikęs įrodymus (fotonuotraukas), kad dar 2019 m. birželio 26 d. NŽT Palangos skyriaus patalpose viešai eksponuoti teritorijų planavimo dokumentai, įskaitant nurodytą laisvą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų pasirinkimo neatlygintinai nuosavybės atkūrimui. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-31 suformuotas 1,5485 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinis, jis įstatymų nustatytais pagrindais neperduotas savivaldybei, neįregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centras, ši žemė nėra įgyta nuosavybėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsniu, NŽT yra tokios žemės, kuria gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisės subjektas.

Tuo paneigiami Sprendimo teiginiai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatyta, kad sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę.

Atsakovas disponuoja detaliuoju planu ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, todėl ginčo sklypui esant mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė ir rekreacinė teritorija), nėra jokių kliūčių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui pagal jo teiktus prašymus. Atsakovas, atsižvelgdamas į Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021, privalėjo vadovautis Tvarkos 112 ir 113 punktais ir sprendimą priimti posėdyje, į kurį ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu (registruotu laišku) pakviesti pareiškėją ar jo atstovą, pranešant posėdžio vietą ir laiką.

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 15 d., o ginčijamas Sprendimas priimtas jau po 8 dienų (2021 m. vasario 23 d.), taigi atsakovas pažeidė Tvarkos 112 ir 113 punktus, todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) dalimi, kuria žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Tarybos sprendimo 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V), tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypas skirtas žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančiai pastatų statybai.

Sprendime liko nevertinta ta aplinkybė, kad žemės sklypui taip pat yra nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, nors tokį vertinimą atlikti atsakovą jau buvo įpareigoję teismai. Todėl Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovas nenurodė visų pagrindinių faktų (aplinkybių) ir argumentų, dėl to Sprendime išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami.

Priimant Sprendimą turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėtų būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Analogiškos išvados buvo jau padarytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020. NŽT remiasi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. ir 2019 m. priimtais raštais, bet administracinėje byloje Nr. I3-374-372/2020 priimtas dar neįsiteisėjęs teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimas ir 2019 m. raštas panaikintas, minėtas teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Tvarka bei kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4 punktu, pagal detaliojo plano sprendinius nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. NŽT bei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, šiuo atveju – ginčyti Tarybos sprendimo ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171-D3-303) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Palangos skyrių informavo apie tai, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai išdėstė poziciją, kad remiantis Tarybos sprendimo 2.4 punktu, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus NŽT nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos.

Nagrinėjamu atveju NŽT neturi pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčo žemės sklypas nebuvo pateiktas pareiškėjui pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, neaišku, kaip pareiškėjas jį pasirinko.

Net jei ginčo žemės sklypas ir būtų pateiktas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, būtų ir kiti asmenys, kurie turėtų teisę rinktis. Ginčo žemės sklypas nėra natūra atkuriamoje vietoje.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Administracija nurodė, kad Tarybos sprendimo 2.4 punktu ginčo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, jį numatyta naudoti visuomenės reikmėms. Tarybos sprendimo 2.4 punktas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra kitoks. Pagal detaliuoju planu nustatytą ir Tarybos sprendimu patvirtintą naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl jo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Naudojimo būdą lemia Tarybos sprendimo 2.4 punkte nurodyta pagrindinė vyraujanti, bet ne papildomai leidžiama veikla. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Savivaldybė galės naudoti tik visuomenės poreikiams tenkinti ir tik taip, kaip numato Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punktas. Palangoje yra suplanuoti naujų gyvenamųjų namų kvartalai, todėl ateityje ginčo sklype visuomenei reikės papildomai vaikų darželių, mokyklų, sporto paskirties pastatų, inžinerinių statinių bei specialiosios paskirties statinių. Aiškinant sistemiškai, pagal Tvarkos 34 punktą piliečiams kaip kompensacija yra perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, bet ne visuomeninės paskirties teritorijos, kitokiu atveju galėtų būti išdalinti parkai, inžinerinių tinklų koridoriai, pajūrio juostos ir kitos visai visuomenei skirtos teritorijos, tačiau toks teisės aktų aiškinimas nepagrįstas. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Palanga) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl netaikomos teisės normos, reglamentuojančios žemės grąžinimą natūra. Todėl ir teismui nusprendus, kad pagal planavimo dokumentus tai nėra visuomenės poreikiams skirtas sklypas, pareiškėjo reikalavimas jam perduoti ginčo sklypą negalėtų būti tenkinamas, o eilėje dėl kompensacinių sklypų gavimo pirmumo teisę turi kiti asmenys, bet ne pareiškėjas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino NŽT Palangos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 16PD-21-(14.16.137 E); įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); priteisė pareiškėjui iš atsakovo NŽT 16,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 (administracinė byla pirmosios instancijos teisme – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose Nr. eI-6374-583/2018) tenkino iš dalies pareiškėjo skundą bei panaikino NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo nuspręsta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype, ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Teismas pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius 2020 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E), kuriame nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4 punktu, pagal detaliojo plano sprendinius, nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie Administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjo skundą NŽT direktorius išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo“. Dėl NŽT ir NŽT Palangos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo pagal pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-602-243/2020, kurioje sprendimas dar nėra priimtas. Todėl, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), administracinė procedūra nutraukiama.

12. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021, be kita ko, nuspręsta pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E), įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 23 d. buvo priimtas skundžiamas NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 16PD-21-(14.16.137E) „Dėl teismo sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021“, kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes pagal Tarybos sprendimo 2.4 punktą, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Sprendime akcentuojama, kad atsakovui nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų – šiuo atveju ginčyti Tarybos sprendimo ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Atsakovas rėmėsi Administracijos 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171-D3-303) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypas reikalingas miesto reikmėms, todėl žemės sklypo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiam pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2687, kuriame pakartota išdėstyta pozicija ir kuris Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų neįsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-374-372/2020 buvo panaikintas (pastarasis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

13. Teismas, aptaręs VAĮ keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui bei teismų praktiką šiuo aspektu, pažymėjo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo turinio matyti, jog nustačius pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą nuspręsta panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėta, kad NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype. Iš esmės tai buvo pakartota ir aptarta jau minėtu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021.

14. Teismas pritarė pareiškėjo pozicijai, kad atsakovas Sprendime nevertino, jog žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, todėl neįvykdė nurodytų teismų reikalavimų bei pažeidžia VAĮ reikalavimus. Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V). Tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos (Aprašo 20 ir 23 p.), o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad „Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai.

Esant poreikiui, siūloma sklypą palikti Savivaldybės reikmėms. Sklype galėtų atsirasti vaikų darželis, bendruomenės namai ar rajono pocentriui reikalingas traukos objektas su komercine, aptarnavimo ir pramogų veiklomis“. Sprendime atsakovas nurodė, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), tačiau nepagrindė to aktualiomis teisės normomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, atsakovas Sprendimu vėl neįvertino to, kad pagal detalųjį planą ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, kadangi iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos.

Atsakovas Sprendime apsiribojo nurodydamas, kad jam „nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų – šiuo atveju ginčyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija“, neatsižvelgdamas, kad jau 2015 m. detaliuoju planu nustatyta, jog žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, bei nepagrįsdamas šios skundžiamo sprendimo dalies aktualiomis ginčui teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, nors pats Sprendime nurodo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu ir Tvarka bei kitais teisės aktais.

15. Teismo vertinimu, Sprendimas nesiderina su gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, nes juo pakartotinai nevertinta tai, kad pagal detalųjį planą ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, nepagrįstas teisės normomis, kodėl nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros perduodant pareiškėjui ginčo žemės sklypą, nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu tai buvo nurodyta atlikti. Teismas tai vertino kaip piktybinius įstatymo pažeidimus. Teismas sprendimą vertino kaip neatitinkantį gero administravimo principo nuostatų ir laikė netinkamu, pažeidžiančiu pretendento teisę atkurti nuosavybės teises.

16. Teismas kritiškai vertino tai, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog remiasi Administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687, nes šis raštas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų neįsiteisėjusiu 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-374-372/2020 buvo panaikintas (pastarasis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

17. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes yra nepagrįstas teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė bei rekreacinė teritorija) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą. Teismai neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas NŽT (ar jo struktūrinį padalinį) priimti konkretų sprendimą (pvz. sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)) turėtų perimti NŽT įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Todėl teismas pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

19. Teismo nuomone, atsakovas turėtų atsižvelgti į tai, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Be to, atsakovas turėtų atsižvelgti ir į Tvarkos 34 punktą, be kita ko, numatantį, jog kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus tuos atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius.

Taigi, paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taikant šias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, yra reikšminga tinkamai apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą.

Pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių.

Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų.

Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Atsižvelgiant į šias nuosavybės teisinių santykių konstitucinio reguliavimo nuostatas, paaiškintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nagrinėjant nuosavybės teisių į žemę, esančią miestų teritorijoje, atkūrimo suvaržymų konstitucingumą, darytina išvada, jog ne tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama.

Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 ir 1061 punktuose numatytos procedūros.

Priešingai aiškinant įstatymą galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismo nuomone, atsakovas turėtų įvertinti ir tai, ar ginčo žemės sklypui yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip nei negrąžinant žemės natūra pareiškėjui, kadangi Sprendime apsiribota nurodant, kad atsakovas remiasi Administracijos 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171- D3-303) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms.

Atsakovas Sprendime nenurodo, kad remiasi kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ginčo sklypas reikalingas nurodytiems tikslams – miesto reikmėms ir visuomenės poreikiams tenkinti, taip pat nevertino ginčo žemės sklypo statuso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu nurodyti kiti ginčijamo sprendimo priėmimo argumentai (pvz., kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje, o jeigu ginčo žemės sklypas būtų pateiktas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, tai būtų ir kiti asmenys, kurie turėtų teisę rinktis, ir kt.), siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pareiškėjo ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovas galėjo išdėstyti pačiame skundžiamame administraciniame sprendime. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas.

21. Teismas nurodė, kad byloje pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas tenkintas visiškai, kitas reikalavimas – iš dalies. Taigi, pareiškėjo skundas patenkintas 75 proc. Teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 16,88 Eur žyminio mokesčio.

III. 22. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdų – nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Ši teisės norma detalizuojama Tvarkos 34 punkte, kuriame nurodyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise naują įrengtą arba neįrengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 920) patvirtinto dydžio žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją). Neatlygintinai nuosavybėn perduodama naujo žemės sklypo dalis turi atitikti Nutarime Nr. 920 nustatytus naujo žemės sklypo tame mieste dydžius (išskyrus tuos atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą). Kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus tuos atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą) Nutarimu Nr. 920 patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius.

24. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. NŽT Palangos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. neeilinio posėdžio dėl piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo metu pretendento į buvusio žemės savininko J. S. valdytą žemę A. K. įgaliotas atstovas advokatas A. J. išreiškė pageidavimą bei pateikė prašymą „Dėl naujo iki 0,2000 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai A. K. vardu (buvęs žemės savininkas J. S.)“ dėl 0,20 ha žemės dalies pasirinkimo 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Palanga, nors šis žemės sklypas nebuvo pateiktas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Tarybos sprendimo 2.4 punktu pagal detaliojo plano sprendinius nustatytas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad NŽT bei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, šiuo atveju – ginčyti Tarybos sprendimo ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171-D3-303) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Palangos skyrių informavo apie tai, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ Administracija pakartotinai išdėstė poziciją, kad remiantis Tarybos sprendimo 2.4 punktu, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsakovas pažymi, kad visas nurodytas aplinkybes išdėstė Sprendime, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai buvo nurodyti tik teismo proceso metu ir jie nebuvo vertinti.

26. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo A. K. atstovas suprato, jog pareiškėjas siekia, kad būtų suformuotas naujas žemės sklypas ir perduotas jam pasirinkus pagal eilę, o ne vykdomas atkūrimas natūra turėtoje vietoje.

27. Atsakovas paaiškina, kad vykdydamas antstolės R. V. 2021 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-21-74-1370 vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00687, kuriuo NŽT buvo įpareigota vykdyti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. eI-6374-583/2018 ir per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha žemės sklypą Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išsiuntė antstolei 2021 m. sausio 21 d. raštą Nr. 16PD-11-(14.16.137 E.) „Dėl vykdomojo dokumento vykdymo“. Antstolei pateiktas NŽT sprendimas, nurodant, kad nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į buvusio savininko J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi Administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui.

28. Atsakovas nurodo, kad vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusį 2021 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021, pateikė pareiškėjo A. K. atstovui advokatui A. J. Sprendimą. Sprendime atsakovas pakartotinai išdėstė priimto sprendimo aplinkybes, motyvus ir argumentus. Todėl atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Sprendime nenurodyta, jog atsakovas remiasi kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog ginčo sklypas reikalingas nurodytiems tikslams – miesto reikmėms ir visuomenės poreikiams tenkinti, taip pat nevertintas ginčo žemės sklypo statusas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

29. Atsakovas pabrėžia, kad neturi pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjui A. K. perduodant 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. Naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus NŽT nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos.

30. Pareiškėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Pareiškėjas nurodo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo vyksta nuo 2017 metų, yra baigti teisminiai procesai, bet NŽT nepagrįstai laikosi pozicijos, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra tik visuomeninės paskirties. Atsakovas Sprendimu piktybiškai nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde nepasisako dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), galėjimo naudoti komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinę teritoriją bei kaip tam įgaliota institucija nevertina aplinkybių dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, konteksto. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, siekia vilkinti deleguotų funkcijų tinkamą vykdymą nuosavybės atkūrimo procese.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

33. Administracija nurodo, kad ginčo sklypas yra reikalingas savivaldybės poreikiams, Tarybos sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pagal Tvarkos 34 punktą piliečiams kaip kompensacija yra perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, bet ne visuomeninės paskirties teritorijos. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje. Kiti pretendentui turi didesnę pirmenybę pagal eilę pasirinkti sklypus, tačiau pareiškėjas sklypą pasirinko ne iš NŽT parengto sąrašo, bet, pamatęs mieste, pareikalavo atiduoti biudžetinių įstaigų veiklai numatytą visuomeninės paskirties teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Ginčas byloje kilo dėl NŽT Palangos skyriaus Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir reikalavimo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, nes skundžiamame Sprendime išdėstytos visas reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ne visi argumentai nurodyti skundžiamame Sprendime, nepagrįsta. NŽT pabrėžia, kad ji neturi pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjui A. K. perduodant 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui.

37. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

38. Minėtų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatų įgyvendinamą reglamentuojantis Tvarkos 106 punktas, be kita ko, nustato: sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę; perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius; piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios Tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai piliečiai prašo grąžinti šį žemės sklypą natūra turėtoje vietoje arba perduoti nuosavybėn neatlygintinai; savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais, žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ar žemės valdos projektais; savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

39. Nagrinėjamoje byloje reikšmingos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo:

39.1. 2017 m. gruodžio 12 d. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio protokole Nr. 16PRT-32-(14.16.6.) nurodyta, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo pasirašė sutikimą pasirinkti bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį iš bendro sklypo ploto 1,5485 ha, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Analogišką pasirinkimą pareiškėjo atstovas atliko NŽT Palangos skyriuje 2019 m. birželio 26 d. vykusiame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai komisijos posėdyje: pareiškėjo atstovas pareiškėjo vardu 2019 m. birželio 26 d. prašyme prašė jam perduoti neatlygintinai nuosavybėn 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

39.2. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. (4.171-D3-303) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Palangos skyrių informavo apie tai, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

39.3. 2018 m. vasario 1 d. NŽT priėmė sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 16SD-232-(14.16.104.), kuriuo atsisakė pareiškėjui tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemės sklypą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 panaikino 2018 m. vasario 1 d. NŽT sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 16SD-232-(14.16.104.) ir NŽT Palangos skyrių įpareigojo priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad NŽT minėtuose sprendimuose nenurodė visų pagrindinių faktų (aplinkybių) ir argumentų, dėl to ir ginčijamuose sprendimuose išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami, t. y. NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant šioje byloje ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo 27 punktas);

39.4. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr.(4.17)-D3-2687 nurodė, kad pagal detalųjį planą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Šį raštą pareiškėjas apskundė teismui, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020 Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (4.17)-D3-2687 panaikino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2348-624/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, nes minėtas raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukuriančiu pareigų ir teisių nei NŽT Palangos skyriui, kuriam jis ir yra adresuotas, nei pareiškėjui, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, kur sprendžiami viešojo administravimo srities ginčai;

39.5. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) nurodė pareiškėjui, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 4.17-D3-2687 pakartotinai informavo apie tai, kad 2019 m. birželio 26 d. prašyme nurodytas žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, kad jo naudojimo būdas nebus keičiamas, todėl nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas. Pareiškėjas paliekamas eilėje naujo 0,2000 ha žemės sklypo pasirinkimui (pozicijos Nr. eilėje 34). NŽT 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1860-(5.59 E) pareiškėjo atstovo 2019 m. rugsėjo 8 d. skundas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai Palangos mieste buvo netenkintas. 2021 m. sausio 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-49-609-2021 panaikino NŽT Palangos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-1588(14.16.104) ir NŽT 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1860-(5.59 E) bei įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjui A. K. perduodant 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad NŽT Palangos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 16SD-1588(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1860-(5.59 E) turinys neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pareiškėjui perduodant neatlygintinai 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertintos aplinkybės dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, todėl jie negali būti laikytini teisėtais ir pagrįstais;

39.6. NŽT Palangos skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (16SD-1203-(14.16.136E.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodė, kad NŽT spręs klausimą dėl naujo iki 0,2000 ha dydžio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn A. K. (buvęs žemės savininkas J. S.) 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020. NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. rašte „Dėl rašto papildymo“ Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4 punktu, pagal detaliojo plano sprendinius, nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos.

Detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise.

Pareiškėjo skundą NŽT direktorius išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo“. Dėl NŽT ir NŽT Palangos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo pagal pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-49-609-2021, kurioje sprendimas dar nėra priimtas. Todėl, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), administracinė procedūra nutraukiama. 2021 m. sausio 13 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021 panaikino NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

40. Vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021, NŽT Palangos skyrius priėmė 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 16PD-21-(14.16.137E), ginčijamą nagrinėjamoje byloje, kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2000 ha dalį 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021, kuriuo NŽT Palangos skyrius įpareigotas priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad analogiškas įpareigojimas buvo nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020.

41. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 nurodė, kad turi būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo 27 punktas). Analogiškai bylą sprendė ir analogiškus įpareigojimus nustatė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021.

43. Ginčijamame Sprendime nėra jokių vertinimų dėl Detaliajame plane žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų naudojimo būdų. Sprendime pakartojami ankstesni teismų panaikinti motyvai, kad sklypas yra visuomeninės paskirties pagal Detalųjį planą. Taigi skundžiame Sprendime yra nesivadovauta teismų pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad minėti išaiškinimai pateikti dalyvaujant toms pačioms šalims, tuo pačiu klausimu, kuris sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-296-386/2021. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą sprendimą kaip nesiderinantį su gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu: Sprendimu pakartotinai nevertinta tai, kad pagal Detalųjį planą ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiais sprendimais tai buvo nurodęs atlikti.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik įvertinus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdus, nustatytus Detaliajame plane, pagal teismų išaiškinimus, galima spręsti ir vertinti dėl kitų atsakovo argumentų.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Dainius Raižys