a0eaeb13-8aad-41bb-8cdc-08feecd19dca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-651-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00977-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.8.2.; 3.2.8.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieÅ¡kinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko mažieji autobusai“, iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2018-06-13 Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutartį, sudarytÄ tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę panaikinti sprendimÄ dėl konkurso eilės sudarymo ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pripažinimo laimėtoju, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę priimti naujÄ sprendimÄ dėl vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas konkurso bÅ«du sÄ lygų, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę skelbti naujÄ konkursÄ keleivių vežimo paslaugoms marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas teikti.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žVežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas“ (toliau – ir Pirkimas, Konkursas).

3. IeÅ¡kovės UAB „Kautra“ teigimu, Konkurso sÄ lygas atitinkantis keleivių vežimas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal suderintÄ vietinio (priemiestinio) reguliarus susisiekimo autobusų marÅ¡ruto Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas eismo tvarkaraÅ¡tį. Keleivių pervežimo paslauga pagal Konkurso sÄ lygas turėjo bÅ«ti vykdoma nuo 2018-07-01.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti Pirkime, tačiau 2018-03-22 gavo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imÄ dėl pasiÅ«lymo atmetimo, kuriuo pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

5. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ pažymėjo, kad 2018-03-29 pateikė atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pretenzijÄ dėl tiekėjo pasiÅ«lymo atmetimo, tačiau 2018-04-04 atsakymu perkančioji organizacija tiekėjo pretenzijÄ atmetė. Toliau Pirkimo procedÅ«ros nebuvo skundžiamos. Perkančioji organizacija 2018-04-13 informavo tiekėjus apie sudarytÄ pasiÅ«lymų eilę, iÅ¡ kurios tapo aiÅ¡ku, jog Konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lyta 1 kilometro vežimo kaina – 0,04 Eur. Su Konkurso laimėtoju 2018-06-13 buvo sudaryta keleivių vežimo sutartis. Konkurso laimėtojas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ patvirtino vietinio susisiekimo marÅ¡ruto Jurbarkas – Kaunas kainoraÅ¡tį, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01, ir faktiÅ¡kai teikia keleivių vežimo paslaugas marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas.

6. IeÅ¡kovės UAB „Kautra“ teigimu, trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiÅ¡kėjo, jog Å¡ių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sÄ lygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei 0,04 Eur/km, t. y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainÄ nei ta, kuriÄ jis pasiÅ«lė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

7. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ pažymėjo, kad vienintelis Konkurso vertinimo kriterijus buvo vieno kilometro vežimo kaina, kuri neturėjo bÅ«ti didesnė nei nustatyta 2017-03-30 Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu Nr. T2-67. Tačiau nors minėtame sprendime buvo nustatyta ne tik vieno kilometro kaina, bet ir mažiausia bilieto kaina – 0,50 Eur su PVM (sprendimo 1.4. punktas), tačiau Konkurso sÄ lygose tokios nuostatos nebuvo įtrauktos. Todėl susidarė situacija, kai keleivis turi mokėti ne mažiau kaip 50 euro centų bilieto kainÄ , nors jei bÅ«tų vadovaujamasi Konkurso reikalavimais, kelionės kaina bÅ«tų visai kitokia.

8. IeÅ¡kovės teigimu, trečiasis asmuo parduodamas bilietus savo naudojamuose transporto priemonėse daro ir bilietų platinimo pažeidimÄ , kadangi nepriklausomai nuo kokios trukmės bus kelionė, visi bilietai parduodami nurodant marÅ¡rutÄ Jurbarkas – Kaunas. Kai tuo tarpu, jei to paties vežėjo bilietai bÅ«tų perkami autobusų stotyje, pavyzdžiui, Kauno autobusų stotyje, tai kelionės biliete nurodomas konkretus marÅ¡rutas, už kurį yra mokama. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė visiÅ¡kai nekontroliuoja vežėjo ir vežėjas tinkamai neapskaito kelionės bilietų, todėl susidaro situacija, kai atsakovė ne tik permoka trečiajam asmeniui, bet ir permoka pagal neaiÅ¡kiai ir neskaidriai vedamÄ apskaitÄ , nes vežėjas gali nurodyti bet kokiÄ bilieto kainÄ , nepriklausimai nuo to, kokiu marÅ¡rutu faktiÅ¡kai važiuoja keleivis.

Neteisingas kainos taikymas padarė žalÄ teisėtų lÅ«kesčių negavusiems keleiviams, kurie už kelionės bilietus mokėjo daugiau. Taip pat neteisingas kainos taikymas padarė žalÄ savivaldybės biudžetui, t. y. mokesčių mokėtojams, nes neteisėtai buvo iÅ¡mokėtos sumos už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimÄ , o bÅ«tent kompensacija 50 proc. ar 80 proc. yra skaičiuojama nuo didesnių kainų.

9. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ nurodė, kad ji kaip Konkurse dalyvavusi tiekėja, jau buvo informavusi Viešųjų pirkimų tarnybÄ (toliau – ir VPT) apie Konkurso galimus pažeidimus bei galimÄ Konkurso sÄ lygų ydingumÄ , taip pat ieÅ¡kovė 2018-07-23 kreipėsi į VPT su skundu, kuriame iÅ¡dėstė sutarties pažeidimus, tačiau iki Å¡ios dienos VPT atsakymas į skundÄ nėra gautas. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 95 str. 5 d. nurodyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Å iuose skunduose ir praneÅ¡imuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali bÅ«ti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalies 5 punktu.

10. IeÅ¡kovės UAB „Kautra“ teigimu, buvo pažeistas sÄ Å¾iningo dalyvių varžymosi principas, ko pasėkoje nukentėjo ne tik sÄ Å¾iningi tiekėjai, tačiau yra pažeidžiamas ir visuomenės interesas, kadangi kelionės bilietai pardavinėjami didesniu, nei numatyta sutartyje įkainiu, o mažiausia bilieto kaina nustatyta 0,50 Eur, nors Konkurso sÄ lygose tiekėjams kriterijai dėl mažiausios bilieto kainos nebuvo nurodyti.

11. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia galima nustačius imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ teismui praÅ¡ymÄ pateikusio ar ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį (Pirkimo įstatymo 105 str. 1 d. 4 p.).

12. IeÅ¡kovės UAB „Kautra“ teigimu, galiojantis teisinis reglamentavimas paneigė atsakovės interpretacijas dėl iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo. Visų pirma, VPÄ® 101 str. 3 d. nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raÅ¡tu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasiraÅ¡ytinai per paÅ¡to paslaugos teikėjÄ ar kitÄ tinkamÄ vežėjÄ ) turi pateikti pretenzijÄ perkančiajai organizacijai.

Pretenzija turi bÅ«ti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos praneÅ¡imo raÅ¡tu apie jos priimtÄ sprendimÄ iÅ¡siuntimo tiekėjams dienos (VPÄ® 102 str. 1 d. 1 p.). Minima įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad viešųjų pirkimų ginčijimo procesas iÅ¡ esmės skirstomas į dvi stadijas – iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir po sutarties pasiraÅ¡ymo. Iki sutarties pasiraÅ¡ymo norint ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus reikalinga pateikti pretenzijÄ , o po sutarties pasiraÅ¡ymo pretenzijos pateikimo prievolės įstatymas nenumato.

Be to, ieÅ¡kovė atitinka tiekėjo sÄ vokÄ , kadangi tiek Å¡iame ginčo pirkime, tiek ir kituose vykstančiuose pirkimuose dalyvauja kaip tiekėjas ir siÅ«lo savo paslaugas.

13. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

14. Atsakovės teigimu, tiekėjui nesuteikta teisė kontroliuoti viešųjų pirkimų sutarties vykdymo, todėl nepareiÅ¡kęs pretenzijos, tiekėjas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio, o jei reiÅ¡kia, toks ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kadangi tiekėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija arba praleido terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, jei ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės buvo nurodytos pretenzijoje.

15. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad dėl teikėjo pareikštų reikalavimų, susijusių su atsakovės vykdytu supaprastintu atviru konkursu „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas yra praleisti visi terminai, ieškovė jų neprašė atnaujinti ir nenurodė tokio atnaujinimo aplinkybės. Ieškovė laikoma galutinai pašalinta iš Pirkimo procedūros ir neturinčia teisinio suinteresuotumo Pirkimu.

16. Atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos teigimu, dėl 2018-06-13 su Konkurso laimėtoju sudarytos keleivių vežimo sutarties ginčijimo, ieÅ¡kovė nėra tas subjektas, kuris jÄ gali ginčyti. IeÅ¡kovė nėra nei sutarties Å¡alis, nei valstybės institucija, kuriai yra suteikta teisė reikalauti tokiÄ sutartį pripažinti negaliojančia, ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti tokiÄ sutartį, todėl yra netinkama kaip ieÅ¡kovė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 17. Kauno apygardos teismas 2019-02-18 nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ ieÅ¡kinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti.

18. Teismas nustatė, kad esminis ginčas kilęs dėl 2018-06-13 Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutarties, sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, nutraukimo/pripažinimo negaliojančia.

19. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nei vieno iÅ¡ VPÄ® 105 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia, neįrodinėjo, be to, ieÅ¡kiniu ginčijo ne pačias Pirkimo procedÅ«ras ar Pirkimo sÄ lygas, o po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neturi teisės ginčyti Pirkimo sutarties, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo, be to, ieÅ¡kovė nesilaikė VPÄ® įtvirtintos privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl procedÅ«rinių aspektų – ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo ir iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, nes tik po to, jeigu bÅ«tų nustatyta, ieÅ¡kovės teisės reikti ieÅ¡kinį teisme, galėtų bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kinio pagrįstumas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vykdant ginčijamÄ sutartį.

21. Teismas dėl ieÅ¡kovės teisės ginčyti Pirkimo sutartį (kreiptis dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia) nustatė, kad atsakovė kelia klausimÄ , ar asmuo, kurio pasiÅ«lymas yra atmestas kaip neatitinkantis Konkurso reikalavimų ir kuris dėl to negalėjo toliau dalyvauti Konkurse, turi teisę ginčyti su Konkurso laimėtoju sudarytÄ sutartį. Atsakovės teigimu, dėl to, jog ieÅ¡kovės pateiktas Konkursui pasiÅ«lymas atmestas dėl neatitikties Konkurso reikalavimams, Å¡is asmuo neturi teisėto intereso ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo su laimėjusiu KonkursÄ asmeniu sudaryta Pirkimo sutartis.

22. Teismas sutiko su atsakove, kad teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybÄ , yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.).

23. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostatas tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

24. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo atsakovės paskelbto Konkurso dalyvis, t. y. pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas. Jos pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su pasiÅ«lymo kainos nurodymu (pasiÅ«lyme kainos turėjo bÅ«ti nurodomos paliekant du skaičius po kablelio, tuo tarpu ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme buvo nurodyti trys skaičiai po kablelio).

25. Teismas pažymėjo, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamÄ sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iÅ¡ naujo vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiÅ«lymas neatmestas, bet ir neiÅ¡rinktas laimėjusiu pirkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), taip pat tokiam, kurio pasiÅ«lyta kaina po Å¡alių grÄ Å¾inimo į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį kaip pernelyg didelė perkančiajai organizacijai gali bÅ«ti nepriimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011), bei netgi tokiam, kuris teisėtai paÅ¡alintas iÅ¡ pirkimo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009;

Teisingumo Teismo 2003-06-19 sprendimas Hackermüller, C 249/01, Rink. p. I 6319; 2013-07-04 sprendimas Fastweb, C-100/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Taigi tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sutartį nepriklauso nuo to, ar jo pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Tačiau teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovė, įvertinus ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytÄ Pirkimo sutartį.

26. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčijo ne pačias Pirkimo procedÅ«ras bei po to galimai neteisėtai sudarytÄ Pirkimo sutartį, o po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo, laimėjęs KonkursÄ , keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę nei Konkursui pasiÅ«lytÄ 0,04 Eur/km kainÄ , keleivius vežioja už didesnį nei turėtų bÅ«ti pagal 1 km įkainį, tuo tarpu, atsakovė, turėdama pareigÄ kontroliuoti vykdomÄ viešųjų paslaugų sutartį, Å¡ios pareigos neatlieka ir tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas bei sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis, tuo pačiu yra daroma žala valstybės biudžetui.

27. Teismas pažymėjo, kad tiekėjui, kuris teisinio intereso neturi, ar šis interesas nėra pažeistas nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus.

28. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio turinį, taip pat reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ginčija sudarytÄ Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieÅ¡kovė neskundžia Pirkimo sÄ lygų (nepraÅ¡o įvertinti Konkurso sÄ lygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedÅ«rų, todėl dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

29. Teismas taip pat pažymėjo, kad VPÄ® 105 straipsnio 1 dalis pateikia sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia. Teismas sprendė, kad nei vieno iÅ¡ įstatyme numatytų atvejų ir juos patvirtinančių faktinių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodo ir neįrodinėja. Jei tiekėjui visa ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamų reikalavimų apimtimi nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio pagrindu.

30. Teismas nurodė, kad kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismui pripažinus ieÅ¡kovės teisinį nesuinteresuotumÄ , jo pagrindiniai reikalavimai turi bÅ«ti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų teismas nesprendė), o procesas turi bÅ«ti nutrauktas (CPK 293 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

31. Teismas pažymėjo, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiÅ¡kumas, ir tik tokie vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.

32. Teismas dėl iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nurodė, kad teisę kreiptis į teismÄ tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su bÅ«tinybe laikytis įstatymo nustatytos iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

33. Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra apima privalomÄ ikiteisminę stadijÄ (VPÄ® 102 str. 1 d.) tik ginčams kylantiems iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos. VPÄ® 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis Å¡io įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Å ios teisių gynybos stadijos esmė – prieÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymÄ leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡spręsti nesutarimus iÅ¡vengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui iÅ¡samiau iÅ¡dėstyti Å¡ių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

34. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip jau buvo minėta, ginčija ne Pirkimo procedūras, o būtent po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus. Įstatyme nėra nustatyta ginčų privaloma ikiteisminė stadija, kai ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

35. Teismas pažymėjo, kad bylÄ nutraukus tuo pagrindu, kai teismas nepripažino ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (atsakovės), ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 36. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-02-18 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

37. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 37.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytÄ Pirkimo sutartį. Tiesiogiai taikant VPÄ® 2 dalies 36 punkto nuostatas ieÅ¡kovė yra pripažintina tinkamu subjektu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 37.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. 37.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į pateikto ieÅ¡kinio turinį, taip pat reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ginčija sudarytÄ Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieÅ¡kovė neskundžia Pirkimo sÄ lygų (nepraÅ¡o įvertinti Konkurso sÄ lygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedÅ«rų, todėl dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

Å ios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja VPÄ® 102 straipsnio 3 daliai. 37.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei vieno VPÄ® 105 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia. Pagrindinis klausimas yra tai, ar Pirkimo sutarties vykdymas gali bÅ«ti laikomas esminiu Pirkimo sÄ lygų (t. y. vykdant PirkimÄ paskelbtų ir (ar) Pirkimo metu suderėtų sÄ lygų) pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybės ir nenustatinėjo pažeidimo.

38. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Kautra“ atskirÄ jį skundÄ atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019-02-18 nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

39. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 39.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė neskundė Pirkimo sÄ lygų, neginčija Pirkimo procedÅ«rų, todėl dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas. 39.2. IeÅ¡kovė neturi procesinio subjektiÅ¡kumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teisių bei interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

41. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta bylÄ nutraukti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.). Dėl ieÅ¡kovės subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytÄ Pirkimo sutartį 42. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytÄ Pirkimo sutartį. Apeliantės teigimu, tiesiogiai taikant VPÄ® 2 dalies 36 punkto nuostatas ieÅ¡kovė yra pripažintina tinkamu subjektu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

43. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiÅ¡kinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių Å¡ios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybÄ pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

44. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumÄ identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, t. y. Å¡io intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkÅ«rimas, ypač kai Å¡io intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi) aiÅ¡kintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingÄ Ä¯gyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

45. Teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylÄ nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ . Civilinės bylos iÅ¡kėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis - asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad teismo nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu.

46. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija CVP IS paskelbė skelbimÄ apie supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žVežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas“. IeÅ¡kovė UAB „Kautra“ pateikė pasiÅ«lymÄ dalyvauti Pirkime. Atsakovė 2018-03-22 ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ atmetė kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentuose numatytiems reikalavimams. Toliau Pirkimo procedÅ«ros nebuvo skundžiamos.

Atsakovė 2018-04-13 praneÅ¡imu informavo tiekėjus apie sudarytÄ pasiÅ«lymų eilę, t. y. jog Konkurso laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Su Konkurso laimėtoju 2018-06-13 buvo sudaryta Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutartis. Konkurso laimėtojas trečiasis asmuo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ nuo 2018-07-01 pagal Å¡iÄ sutartį teikia keleivių vežimo paslaugas marÅ¡rutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas.

IeÅ¡kovės teigimu, trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiÅ¡kėjo, jog Å¡ių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sÄ lygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei 0,04 Eur/km, t. y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainÄ nei ta, kuriÄ jis pasiÅ«lė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

47. Apeliacinio teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) ginčija sudarytÄ Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieÅ¡kovė neskundžia Pirkimo sÄ lygų (nepraÅ¡o įvertinti Konkurso sÄ lygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedÅ«rų, todėl dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

48. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiekėjui, kuris teisinio intereso neturi, ar šis interesas nėra pažeistas nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus.

49. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieÅ¡kovė neturi procesinio subjektiÅ¡kumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tik vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai nepripažino teisinio suinteresuotumo. Dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to materialinio reikalavimo 50. VPÄ® 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

51. Kaip minėta, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) ginčija sudarytÄ Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieÅ¡kovė neskundžia Pirkimo sÄ lygų (nepraÅ¡o įvertinti konkurso sÄ lygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedÅ«rų.

52. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į pateikto ieÅ¡kinio turinį, taip pat reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ginčija sudarytÄ Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieÅ¡kovė neskundžia Pirkimo sÄ lygų (nepraÅ¡o įvertinti Konkurso sÄ lygų teisėtumo), neginčija pirkimo procedÅ«rų, todėl dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių iÅ¡vestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

53. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPÄ® 102 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl VPÄ® 105 straipsnio 1 dalies taikymo 54. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei vieno VPÄ® 105 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį negaliojančia.

55. VPĮ 105 straipsnio 1 dalis nustato pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus.

56. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovė yra pašalinta iš Konkurso ir nėra jo dalyvis, jokie atsakovės priimti sprendimai ir veiksmai Pirkimo procedūrose neturėjo įtakos ieškovės galimybėms sudaryti Pirkimo sutartį.

57. Apeliacinis teismas sprendžia, kad teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atskirojo skundo argumentai, kad pagrindinis klausimas yra tai, ar Pirkimo sutarties vykdymas gali bÅ«ti laikomas esminiu Pirkimo sÄ lygų (t. y. vykdant PirkimÄ paskelbtų ir (ar) Pirkimo metu suderėtų sÄ lygų) pakeitimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Å¡ios aplinkybės ir nenustatinėjo pažeidimo.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) įstatymo nustatyta tvarka neginčijo atsakovės priimtų sprendimų dėl Konkurso eiles sudarymo ir laimėtojo paskelbimo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo), atitinkančių VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje numatytus pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, dėl kurių ginčijama pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė neturi procesinio subjektiÅ¡kumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tik vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei nepripažino teisinio suinteresuotumo ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrindė savo subjektines teisės ginčyti sudarytÄ Pirkimo sutartį.

Dėl teismų praktikos 59. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

60. Apeliacinės instancijos teismas pagal pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ . Dėl procesinės bylos baigties 61. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyti argumentai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

62. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

63. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

65. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamÄ sprendimÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

66. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas netenkintinas. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Kazys KailiÅ«nas