a0e9d528-e42b-4fa6-bfdf-2a9ac6ad305b · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3141-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02419-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Irena PaulauskienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teismasn u s t a t Ä:PareiÅ¡kÄjas A.
Legislator headnote
AI generateda0e9d528-e42b-4fa6-bfdf-2a9ac6ad305b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nurodÄ, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) nutarimai, aiÅ¡kinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todÄl ilgai negalÄjo suprasti, kad jo teisÄs yra pažeidžiamos. Konvencija senaties termino nenustato, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinÄ teisÄ. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio senatis â tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-3141-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02419-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Irena PaulauskienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teismasn u s t a t Ä:PareiÅ¡kÄjas A.
Å . kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), kuriame teismo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už periodÄ nuo 2006-01-01 iki 2011-08-08. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose Å¡alta, drÄgna, trÅ«ksta oro, tamsu. Vienam asmeniui kameroje tekdavo mažiau ploto, nei nustato teisÄs aktai. DÄl neteisÄtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrÄtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažÄjimÄ , nuolat jauÄia baimÄ, apatijÄ ir pan.
Nors pareiÅ¡kÄjui žala buvo padaryta anksÄiau, taÄiau jos įtaka psichikai liks visam gyvenimui. PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje, remdamasis iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kais motyvais, praÅ¡Ä skundÄ tenkinti. DÄl 3 metų senaties termino paaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipÄsi praÄjus ilgesniam laiko tarpui dÄl to, kad apie galimybÄ ginti savo teises sužinojo tik tada, kai skundus pradÄjo raÅ¡yti kiti asmenys. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 6â16, 36â38) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinÄ Ä¯staiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalÄjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaiÄius yra 954, taÄiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti daugiau kaip 1 000. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyto nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. DÄl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
LukiÅ¡kių TI-K langai vÄdinti pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme neteisÄtai veikÄ arba neveikÄ, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimas kilo pareiÅ¡kÄjo nurodyta žala. AtsakovÄs atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.GinÄas Å¡ioje byloje kilo dÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti žalÄ už nurodytÄ laikotarpį praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui nurodÄ, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) nutarimai, aiÅ¡kinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todÄl ilgai negalÄjo suprasti, kad jo teisÄs yra pažeidžiamos. Konvencija senaties termino nenustato, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinÄ teisÄ. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio senatis â tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises.
IeÅ¡kinio senaties instituto tikslas â sudaryti realiÄ galimybÄ asmeniui apginti savo pažeistÄ teisÄ, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir užkirsti keliÄ begaliniam bylinÄjimuisi, skatinti asmenį kuo greiÄiau ginti savo pažeistÄ teisÄ, palengvinti įrodinÄjimo procesÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Žalos atlyginimui, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kÄjas siekia, kad jam bÅ«tų priteista neturtinÄ Å¾ala už jo laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2006-01-01 iki 2011-08-08 (b. l. 36â38). SkundÄ jis teismui padavÄ tik 2015-04-29, t. y. praleidÄs 4 metus. Nors pareiÅ¡kÄjas jame nurodÄ, kad apie savo teisÄs pažeidimÄ anksÄiau nežinojo, taÄiau atsižvelgiant į padaryto teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, t. y. tinkamų laikymo sÄ lygų neužtikrinimÄ , akivaizdu, kad jis visÄ nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turÄjo žinoti, jog jam neužtikrinama teisÄ Ä¯ tinkamas laikymo sÄ lygas, taÄiau skundÄ teismui pateikÄ tik 2015-04-27 (b. l. 2).
Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PastebÄtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali sprÄsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-52-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi nusprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo             2009-09-24 nutartį administracinÄje byloje A822-1037/2009, 2015-05-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-52-858/2015).
Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kÄjas turi įvardyti objektyvias priežastis ir pateikti įrodymus, pagrindžianÄius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartį administracinÄje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-52-858/2015).Teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjo argumentais, kad Konvencija nenustato jokio senaties termino kreiptis į teismÄ , taÄiau ieÅ¡kinio senaties terminas kyla iÅ¡ nacionalinio reguliavimo, t. y.
Å¡iuo konkreÄiu atveju iÅ¡ Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, kurios pagrindu senaties terminas gali bÅ«ti taikomas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis anksÄiau nežinojo, kad dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gali kreiptis į teismÄ , o sužinojo tik tada, kai kiti asmenys pradÄjo raÅ¡yti skundus. Taip pat nurodo, kad nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Å ios pareiÅ¡kÄjo iÅ¡dÄstytos priežastys, dÄl kurių delsÄ kreiptis į teismÄ , vertintinos kritiÅ¡kai.
KonkreÄius reikalavimus užtikrinant tinkamas įkalinimo sÄ lygas pirmiausia nustato nacionaliniai teisÄs aktai, kurie buvo vieÅ¡ai paskelbti teisÄs aktų nustatyta tvarka. PažymÄtina, kad Konvencijos priÄmimu buvo siekta garantuoti susitarianÄių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esanÄiam žmogui teises bei laisves, apibrÄžtas Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.). EŽTT yra nurodÄs, kad žmogaus teisių apsaugos sistema, nustatyta Konvencijoje, grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kianÄiu tuo, kad pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinÄms valstybÄs institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968-07-23 sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ).
Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitarianÄioms valstybÄms vertinimo nuožiÅ«ros laisvÄ ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidÄjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti nustatytas įstatymo, bet ir nacionalinÄs teisÄs interpretavimo ir taikymo organams (taip pat ir teismams). EŽTT įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitarianÄių Å¡alių EŽTT ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976-12-07 sprendimÄ Handyside prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ).
EŽTT minÄtame sprendime byloje Handyside prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ taip pat pastebÄjo, kad jo užduotis nÄra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padÄties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių. Taigi EŽTT nÄra kita apeliacinÄ ar kasacinÄ teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., EŽTT 1994-11-24 sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminÄ atsakomybÄ už efektyvų Konvencijos nuostatų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinÄms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinÄms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).
Taip pat pažymÄtina, kad Konvencija lietuvių kalba buvo oficialiai publikuota dar                       1995-05-16 âValstybÄs žinioseâ, t. y. daug anksÄiau, nei pareiÅ¡kÄjui galimai kilo neturtinÄ Å¾ala jo nurodomu laikotarpiu (2006-01-01). DÄl ieÅ¡kinio senaties nustatymo pažymÄtina, kad EŽTT yra nurodÄs, kad teisÄ kreiptis į teismÄ nÄra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir paÄios teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybÄs nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.
Taigi Å¡iuo aspektu susitarianÄios valstybÄs turi vertinimo laisvÄ, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisÄ kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ). EŽTT yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitarianÄių valstybių nacionalinÄs teisÄs bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praÄjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bÄgant (žr., pvz., 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ).
Taigi, nagrinÄjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinÄs teisÄs normos, taip pat ir reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį.Kitų priežasÄių, kodÄl nepadavÄ teismui skundo per įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, o nurodytos aplinkybÄs yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti nepripažintos svarbiomis. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais, pareiÅ¡kÄjo reikalavimui priteisti neturtinÄ Å¾alÄ taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o tai yra pagrindas skundÄ atmesti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kÄjo A.
Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                                            Irena PaulauskienÄ