a0e9d528-e42b-4fa6-bfdf-2a9ac6ad305b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3141-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02419-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A.

Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), kuriame teismo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už periodÄ nuo 2006-01-01 iki 2011-08-08. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose Å¡alta, drėgna, trÅ«ksta oro, tamsu. Vienam asmeniui kameroje tekdavo mažiau ploto, nei nustato teisės aktai. Dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ , nuolat jaučia baimę, apatijÄ ir pan.

Nors pareiÅ¡kėjui žala buvo padaryta anksčiau, tačiau jos įtaka psichikai liks visam gyvenimui. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje, remdamasis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, prašė skundÄ tenkinti. Dėl 3 metų senaties termino paaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi praėjus ilgesniam laiko tarpui dėl to, kad apie galimybę ginti savo teises sužinojo tik tada, kai skundus pradėjo raÅ¡yti kiti asmenys. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 6–16, 36–38) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti daugiau kaip 1 000. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyto nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimas kilo pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už nurodytÄ laikotarpį praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nutarimai, aiÅ¡kinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Konvencija senaties termino nenustato, tokio termino negali nustatyti ir nacionalinė teisė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senatis – tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises.

IeÅ¡kinio senaties instituto tikslas – sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę, palengvinti įrodinėjimo procesÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Žalos atlyginimui, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų priteista neturtinė žala už jo laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2006-01-01 iki 2011-08-08 (b. l. 36–38). SkundÄ jis teismui padavė tik 2015-04-29, t. y. praleidęs 4 metus. Nors pareiÅ¡kėjas jame nurodė, kad apie savo teisės pažeidimÄ anksčiau nežinojo, tačiau atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, t. y. tinkamų laikymo sÄ lygų neužtikrinimÄ , akivaizdu, kad jis visÄ nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas laikymo sÄ lygas, tačiau skundÄ teismui pateikė tik 2015-04-27 (b. l. 2).

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi nuspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo             2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Konvencija nenustato jokio senaties termino kreiptis į teismÄ , tačiau ieÅ¡kinio senaties terminas kyla iÅ¡ nacionalinio reguliavimo, t. y.

Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, kurios pagrindu senaties terminas gali bÅ«ti taikomas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis anksčiau nežinojo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismÄ , o sužinojo tik tada, kai kiti asmenys pradėjo raÅ¡yti skundus. Taip pat nurodo, kad nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , neiÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Å ios pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos priežastys, dėl kurių delsė kreiptis į teismÄ , vertintinos kritiÅ¡kai.

Konkrečius reikalavimus užtikrinant tinkamas įkalinimo sÄ lygas pirmiausia nustato nacionaliniai teisės aktai, kurie buvo vieÅ¡ai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Konvencijos priėmimu buvo siekta garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.). EŽTT yra nurodęs, kad žmogaus teisių apsaugos sistema, nustatyta Konvencijoje, grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, kad pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968-07-23 sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti nustatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (taip pat ir teismams). EŽTT įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių EŽTT ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976-12-07 sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT minėtame sprendime byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę taip pat pastebėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių. Taigi EŽTT nėra kita apeliacinė ar kasacinė teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr., EŽTT 1994-11-24 sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už efektyvų Konvencijos nuostatų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).

Taip pat pažymėtina, kad Konvencija lietuvių kalba buvo oficialiai publikuota dar                       1995-05-16 „Valstybės žiniose“, t. y. daug anksčiau, nei pareiÅ¡kėjui galimai kilo neturtinė žala jo nurodomu laikotarpiu (2006-01-01). Dėl ieÅ¡kinio senaties nustatymo pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). EŽTT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Taigi, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinės teisės normos, taip pat ir reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.Kitų priežasčių, kodėl nepadavė teismui skundo per įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė, o nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti nepripažintos svarbiomis. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o tai yra pagrindas skundÄ atmesti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                            Irena Paulauskienė