2026-05-27 Nr. AB-11154-3-61-3-00184-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-136-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Circle K Lietuva“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alauša“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. O3E-1841 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ pažeidimo vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už 2022 metais neįvykdytus įsipareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje, skirta 29 322 Eur bauda.

2. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pareiškėjas UAB „Alauša“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Alauša“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

II. 6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas pareiškėjo UAB „Alauša“ prašymas ir Tarybos sutikimas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, ginčas buvo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu.

7. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. gegužės 20 d. buvo gautas teismo mediatoriaus pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kuriame nurodyta, jog šalys sudarė ir pasirašė taikos sutartį.

8. Pareiškėjas UAB „Alauša“ 2026 m. gegužės 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė tarp pareiškėjo ir atsakovo 2026 m. gegužės 15 d. pasirašytą Taikos sutartį Nr. O18-6 (toliau – ir Taikos sutartis), ir prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

10. ABTĮ 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį, taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. ABTĮ 51 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms.

11. Šių nuostatų kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021; 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-822/2022; ir kt.).

12. Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo bei jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014). Tačiau taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės. Taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017).

13. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas UAB „Alauša“ ir atsakovas Taryba, vadovaudamiesi ABTĮ 51 straipsniu, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir proporcingumo principais, bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo, kuris įsigaliojo 2025 m. liepos 14 d., 8 straipsnio nuostatas, kuriomis buvo pakeista Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį atsirado galimybė kompensuoti trūkstamą įpareigojimo dalį, susitarė administracinę bylą baigti taikos sutartimi ir 2026 m. gegužės 15 d. sudarė Taikos sutartį, kurią pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tvirtinti.

14. Atkreiptina dėmesys, kad nagrinėjama byla nepatenka į ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinių bylų, kuriose taikos sutartis negali būti sudaroma, kategorijas. Taikos sutartimi šalys iš esmės susitarė taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, kompromiso būdu abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad ginčo šalims yra žinomos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, be kita ko, ir bylos nutraukimo pasekmės.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad susitardamos dėl taikos sutarties sąlygų, šalys veikė laisva valia, siekdamos optimalaus interesų balanso, savo diskrecijos ribose, nepažeisdamos imperatyvių įstatymo reikalavimų, tvirtina visas taikos sutarties sąlygas.

16. Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 51 str., 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

17. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patvirtinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ir atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sudarytą 2026 m. gegužės 15 d. Taikos sutartį Nr. O18-6:

„1. Pareiškėja pareiškia ir garantuoja, jog 2026 metais yra patiekusi vidaus rinkai daugiau nei 377 809 MJ degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šie DAEI vienetai nėra sugeneruoti iš biokuro, pagaminto iš maistinių ir (ar) pašarinių augalų. Pareiškėja įsipareigoja neperleisti aukščiau nurodytų DAEI vienetų 2 (du) mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

2. Atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą užskaityti 1 punkte nurodytą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, t. y. 377 809 MJ, Pareiškėjos 2022 m. įsipareigojimų pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį įvykdymui ir sumažinti 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. O3E-1841 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ pažeidimo vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ Pareiškėjai paskirtą baudą iki 14 210 Eur (29 322 Eur– 15 112 Eur), kurią (14 210 Eur) pareiškėja privalo sumokėti per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl baudos sumažinimo priėmimo dienos.

3. Tuo atveju, jei Pareiškėjos pareiškimai ir garantijos, nurodyti Sutarties 1 punkte, yra neteisingi ar jei Pareiškėja visiškai ar iš dalies neįvykdo Sutarties 1 punkte nustatyto įsipareigojimo, Sutarties 2 punkte numatytas Atsakovės sprendimas nėra priimamas, o Pareiškėja ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti Nutarime nurodytą baudą (29 322 Eur).

4. Šalys susitaria nereikalauti viena iš kitos administracinėje byloje patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

5. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėja.

6. Šalys patvirtina, kad šią Taikos sutartį pasirašo savo laisvu apsisprendimu ir valia, be jokios apgaulės, prievartos ar spaudimo, dėl kurio jie būtų priversti sudaryti šią taikos sutartį. Taikos sutartis sudaroma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais ir Šalys viena kitai yra atskleidusios visas šios taikos sutarties sudarymo aplinkybes.

7. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad: (i) ši taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių žinomų Šalių, trečiųjų asmenų ar viešųjų interesų; (ii) šios taikos sutarties sąlygos yra sąžiningos, atitinka Šalių valią ir interesus, Šalių yra tinkamai suprastos; (iii) kiekviena iš Šalių turi visišką teisę ir visus įgaliojimus sudaryti taikos sutartį bei vykdyti šia taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus bei Šalims taikomos steigimo dokumentus.

8. Šalys patvirtina, kad: (i) joms yra žinomos ir suprantamos teisinės taikos sutarties sudarymo pasekmės ir reikšmė, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33, 51, 103, 104 straipsniuose, inter alia, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis); (ii) teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

9. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo momento.

10. Ši Taikos sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi, šalių pasirašyta elektroniniais kvalifikuotais parašais.“

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Circle K Lietuva“) dėl nutarimo panaikinimo.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ 16,88 Eur (šešiolika eurų ir 88 ct) sumokėto žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis