AS-552-214-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS552-214/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03440-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Viliaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. K. ( toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 11SP-1789 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo D. K.“; 2) panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1D-8004(12) „Dėl stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje laiko“; 3) įpareigoti priimti naują sprendimą įskaičiuojant į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti 10 mėnesių ir 27 dienas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 11SP-1789 panaikinimo, kitoje dalyje skundą priėmė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo padavė 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą, šio termino atnaujinti neprašė, todėl teismas šią skundo dalį priimti atsisakė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti jo skundą dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 11SP-1789 dalies panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl mokymosi (tarnybos) Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje laiko įskaitymo į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, todėl taikytinas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, kurio 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei pareiškėjas nesutinka su Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimą apskųsti šios institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. Todėl mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, šiame įstatyme numatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka jis pasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 11SP-1789 nustatęs, kad skundą dėl šio sprendimo pareiškėjas padavė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ginčijamam 2012 m. balandžio 3 d. sprendimui apskųsti numatyta privaloma išankstinio ginčo ne per teismą tvarka, kuria jis pasinaudojo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis savo skundu ginčija atsakovo atliktą tarnybos laiko, įskaitytino į pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti apskaičiavimą, kadangi jo manymu, į šį laiką turi būti įskaičiuotas mokymosi Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje laikas. Tokio pobūdžio ginčams nagrinėti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis numato privalomą ikiteisminę tvarką, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, skundas turi būti paduodamas pareigūno pensiją paskyrusios ir mokančios institucijos vadovui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-655/2006 konstatavęs, jog, sistemiškai aiškinant Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje suformuluotą teisės normą, ji įtvirtina privalomą ikiteisminę ginčų dėl valstybinės pensijos skyrimo nagrinėjimo tvarką, pažymėjo, kad nurodyta Įstatymo norma imperatyviai numato, jog ginčas dėl valstybinės pensijos skyrimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai pareiškėjas jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į atitinkamos už pensijos skyrimą atsakingos valstybės institucijos vadovą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šia ikiteismine tvarka pasinaudojo ir 2012 m. lapkričio 15 d. skundu kreipėsi į atsakovo vadovą (vidaus reikalų ministrą), ginčydamas netinkamą pensijos apskaičiavimą (b. l. 6). Į šį pareiškėjo skundą 2012 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 1D-8004(12) atsakė laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas A. M., nurodydamas, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų dokumentų matyti, kad tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nurodytas tik nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėją paskyrus Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės tarnybos būrio policininku, todėl Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 11SP-1789 dėl valstybinės pensijos skyrimo rėmėsi šiais dokumentais ir neturėjo faktinių duomenų apie kitus laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo skundui tenkinti ir perskaičiuoti jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 6-7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 1D-8004(12) turinys patvirtina, kad juo yra atsakoma į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 15 d. skundą dėl 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 11SP-1789 teisėtumo (apskaičiuotos valstybinės pensijos pagrįstumo). Šis raštas laikytinas atsakymu į minėta ikiteismine tvarka paduotą skundą, kuris patvirtina, kad prieš su skundu kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tokio pobūdžio ginčams (dėl reikalavimo perskaičiuoti priklausančią pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) numatytos privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 7 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 11SP-1789 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo D. K.“ priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 11SP-1789 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo D. K.“, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius