2022-03-23 Nr. AB-6978-3-61-3-04601-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1680-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04601-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. F. F. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S36160 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1792 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalyje dėl aktyvios pilietinės pozicijos sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) partijų atstovų (pareiškėjas tiksliai įvardinti negalėjo), nes (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijose. Pareiškėjas taip pat sulaukė grasinimų iš uošvio, su kuriuo kilo nesusipratimų religiniu pagrindu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai, gyvybei. Taigi, yra tikimybė, kad pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustatė, kad šiuo atveju tikėtina, jog pareiškėjas dalyvavo protestuose, tačiau kaip eilinis protestuotojas, o ne vienas aktyvistų ar organizatorių. Pažymėjo ir tai, kad anot pareiškėjo, dėl savo aktyvaus dalyvavimo protestuose buvo (duomenys neskelbtini), nors tai patvirtinančių įrodymų negalėjo pateikti.

5. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį dėl tariamo persekiojimo, į kuriuos apklausos metu jis atsakinėjo abstrakčiai, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Migracijos departamento vertinimu, klausimai susiję su asmenine patirtimi, nepriklausomai nuo pareiškėjo gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti įvardinti.

6. Atsakovas nurodė, kad remiantis 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis apie (duomenys neskelbtini) nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas šios EPPB informacijos nepaneigė ir skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) bei EPPB gairėmis.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė tuo, jog jis aktyviai dalyvavo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini); taip pat buvo įsitraukęs į rinkiminę veiklą, todėl pareiškėjas gavo daug grasinimų ir jam tapo sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini).

10. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino bendrą situaciją ir grėsmes (duomenys neskelbtini), ypač aktualią situaciją, susijusią su protestais, jų dalyviais.

11. Teismas pabrėžė, kad prieglobsčio prašytojo paaiškinimai turi būti detalūs, neprieštaringi ir nuoseklūs, taip pat neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

12. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad pareiškėjas protestuose veikė daugiausia vienas, nesiburiavo su kitomis protestuotojų grupėmis. Įvertinęs faktą, kad pareiškėjas, kaip protestų organizatorius, negalėjo likti vienas nuošalyje, ypač organizuojant protestų veiklą ir kitus koordinacinius dalykus, teismui kilo abejonių, nes protestų organizatoriaus veikla reikalauja bendradarbiavimo su kitais asmenimis. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad bylose nėra duomenų, jog pareiškėjas realiai būtų vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose ar priklausęs kokiai nors politinei partijai. Taip pat teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjo nurodytas faktas, kad jis turėjo palapinę, kurioje rinkosi protestuotojai, negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėjas buvo vienas iš protestų organizatorių. Antra vertus, kaip nurodė teismas, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nebuvo protestų organizatorius, jis tik perspėdavo protestuotojus dėl tam tikrose vietose esančių pavojų.

13. Pareiškėjas nurodė, kad buvo sumuštas, kreipėsi į policiją, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konkrečių užpuolikų pareiškėjas įvardinti negalėjo. Teismo vertinimu, vienkartiniai atvejai, grindžiami tik pareiškėjo abstrakčiomis prielaidomis, be kitų tai patvirtinančių įrodymų, neleidžia padaryti išvados, kad pareiškėjui kyla persekiojimo grėsmė dėl „konvencinių“ priežasčių. Taip pat teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, jei kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) pareiškėjas nepateikė; pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad į kilmės valstybės institucijas kreipėsi, parašė skundą, tačiau jis pats nežino, kas jį sumušė.

14. Teismas pabrėžė ir tai, kad pagal iš atsakovo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informaciją matyti, jog (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) valdžia imasi priemonių prieš pareigūnus, kurie smurtavo prieš protestuotojus. Tad pareiškėjas visų pirma ir turėtų naudotis savo valstybės apsauga.

15. Apklausos metu pareiškėjas pasakojo ir apie savo įsitraukimą į rinkimų akcijas, jis buvo jų dalyvis. Tačiau Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos datos nesutampa su datomis, kada (duomenys neskelbtini) iš tiesų vyko rinkimai. Taip pat buvo netikslūs ir pareiškėjo nurodyti rinkimų rezultatai.

16. Teismas, be kita, įvertino, kad mažai tikėtina ir pareiškėjo pasakojimo dalis, kuri susijusi su baime dėl religijos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog iš žmonos tėvo būtų sulaukęs grasinimų, ar tai būtų paskatinę pareiškėjo persekiojimą. Iš pareiškėjo pasakojimo, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad žmonos tėvas daugiau išreiškė baimę ir susirūpinimą, galbūt priekaištus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose, o ne reiškė pareiškėjui grasinimus. Antra vertus, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jis savo prašymą suteikti prieglobstį negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo ir jo žmonos tėvu skirtingomis religijomis; tiesiog teigia, kad jis turi problemų su savo žmonos tėvu.

17. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus būti persekiojamam dėl „konvencinių“ priežasčių. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymui nuostata.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

19. Teismas sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą užsieniečio bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl Įstatymų 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių. Be to, pareiškėjas nedetalizavo pasakojimo dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus ir, kaip minėta, jo prašymas buvo nenuoseklus ir prieštaringas.

20. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, taip nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi, nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Atsižvelgęs į tai, Sprendimo dalį, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nusprendė, kad yra pagrindas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nevertino jo išdėstytų argumentų, o teismas rėmėsi atsakovo nepatikrintais teiginiais. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra politinio pobūdžio.

24. Akcentuoja, kad atsakovas, pasisakydamas dėl nepagrįsto papildomos apsaugos poreikio, remiasi EPPB puslapyje pateikiama informacija, kuri yra paviešinta daugiau nei prieš metus, o duomenys surinkti dar anksčiau, todėl nėra aktualūs. Pareiškėjas nurodo kitus šaltinius, kuriuose skelbiama informacija apie jo kilmės valstybę, ir teigia, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai, kurie pirmiausia nukreipti į civilius asmenis. Taigi, pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesirėmė naujausia aktualia kilmės šalies informacija, nors tai yra būtina sąlyga teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti.

25. Pareiškėjas pažymi, kad neteisingai buvo įvertinta situacija dėl papildomos apsaugos poreikio. Vertinant, ar kilmės valstybėje yra saugu, reikia remtis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą.

26. Pareiškėjo teigimu, vertindamas baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Šiuo atveju pareiškėjas susidūrė su realiais grasinimais ir jo laisvė buvo apribota, todėl pareiškėjui egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su smurtu ateityje.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

32. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

34. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad aktyviai dalyvavo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią; buvo įsitraukęs į rinkiminę veiklą, todėl gavo daug grasinimų ir jam tapo sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini).

37. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas, kuomet (duomenys neskelbtini), grindžiamas tik abstrakčiomis prielaidomis. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjo pasakojimo galima suprasti, jog jis nebuvo protestų organizatorius. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022).

38. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl religinių pažiūrų skirtumo nesutarė su žmonos tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo atliktos apklausos matyti, jog žmonos tėvas nereiškė pareiškėjui grasinimų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog jis savo prašymą suteikti prieglobstį negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo ir jo žmonos tėvų išpažįstamomis skirtingomis religijomis; pareiškėjas tiesiog teigia, kad jis turi problemų su savo žmonos tėvu.

39. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaudamasis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1354-629/2022; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022;. kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

41. Atsižvelgdama į išdėstytą, pritardama, tačiau nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatytos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, kurios būtų pagrindas suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

43. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, ar 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte pagrindas – yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie verstų suabejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktus, naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. F. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė