2019-01-09 Nr. AB-770-3-62-3-01996-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1263-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01996-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 metų iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Nurodė, jog bendrabučio tipo patalpose ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17 jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Pareiškėjas teigė, jog kameroje Nr. 17 buvo netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, nebuvo 2 lentynų, o stalas –ne didesnis kaip 50 cm. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. minimali vienam kalinamajam tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, teigė, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos bei kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, susijusio su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti, pareiškėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Pravieniškių PN-AK manymu, pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. kalint kamerų tipo patalpose Nr. 17 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą dėl šio laikotarpio atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Vertindamas pareiškėjo buvimą Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., teismas sprendė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog 20 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra, teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo deklaratyvius teiginius šioje dalyje.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kameros Nr. 17 ventiliacijos. Teismas nustatė, kad patalpos yra vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas.

9. Pareiškėjo nusiskundimus, kad kameroje Nr. 17 buvo netinkamas apšvietimas, teismas pripažino pagrįstais, kadangi Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 17 dirbtinė apšvieta – 137 lx, neatitiko normos (turi būti ne mažesnė kaip 200 lx).

10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas sprendė, jog pareiškėjas kalėdamas kameroje Nr. 17, nebuvo tinkamai aprūpintas baldais, t. y. nebuvo sieninės lentynos tualeto reikmenims, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, jog nurodytas pažeidimas turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichinei būsenai, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog stalas ne didesnis kaip 50 cm., tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių ir priežastinio ryšio.

11. Teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl žeminamo orumo, patiriamo streso, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė; pareiškėjas Psichologinės tarnybos specialistų buvo konsultuotas dėl kito pobūdžio nusiskundimų (I t., b. l. 120). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į pataisos namų medikus dėl regėjimo pablogėjimo, jam kelis kartus buvo užsakyta konsultacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akių klinikoje, tačiau pareiškėjas abiem atvejais jos atsisakė (I t., b. l. 116, 117). Teismas nurodė, jog įrašų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, nėra (I t., b. l. 115). Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

12. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs objektyvių duomenų, patvirtinančių nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, nenustatęs, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo buvimas kamerų tipo patalpose buvo sąlygotas jo valinių veiksmų, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 13. Pareiškėjas T. B. apeliaciniu skundu prašo tenkinti jo skundą – priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Apeliantas teigia, jog jei jis būtų neteisus, atsakovas nebūtų prašęs taikyti senatį, teigia, kad jis byloje yra nurodęs visus asmenis, su kuriais jis atliko bausmę. Pareiškėjas nurodo, kad jis atsisakė vykti akių konsultacijos į ligoninę, nes jis rūko, o laisvės atėmimo vietų ligoninėje neleidžiama rūkyti, tačiau teigia į medikus kreipęsis vėliau. Apeliantas nurodo, kad nuolat kreipdavosi į psichiatrą dėl nemigos, emocinių ir fizinių kančių bei diskomforto. Apeliantas teigia, kad jis į teismą laiku nesikreipė, nes Pravieniškių PN-AK administracija nuolat teikdavo melagingus atsakymus, be to, pareigūnai bando pakenkti asmenims, kurie rašo skundus, ir pabloginti jų kalinimo sąlygas. Teigia, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis. Kartu su apeliacinius skundu pareiškėjas į bylą pateikia papildomus dokumentus.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus – deklaratyvūs ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad apeliantas neprašo pridėti prie apeliacinio skundo naujų įrodymų, taip pat nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis nuo 2013 metų iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

20. Pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. taikė trejų metų ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėją laikant kameroje Nr. 17 buvo netinkamas apšvietimas, pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas baldais. Kitų pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su gyvenamuoju plotu ir netinkamu vėdinimu, teismas nepripažino pagrįstais.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, siekia, kad jam būtų priteistas 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako, o tik juos papildo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi, nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

27. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjas jo nurodomų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, o ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai bando pakenkti asmenims, kurie rašo skundus, ir pabloginti jų kalinimo sąlygas, ir kad Pravieniškių PN-AK administracija nuolat teikdavo melagingus atsakymus, nepripažintinos objektyviai trukdžiusiomis laiku ginti savo teises teisme. Akcentuotina, kad, minėti pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais argumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė dėl trejų metų ieškinio senaties terminą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas pateikė melagingus duomenis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti atsakovo atstovo pateiktus duomenis melagingais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu tekusį kameros plotą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kokiais laikotarpiais ir kokiose patalpose gyveno pareiškėjas, koks buvo gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų, todėl pagrįstai sprendė, kad minimali gyvenamojo ploto norma šiuo atveju nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodė asmenis, su kuriais buvo kartu laikomas, jis šio savo argumento nedetalizavo, nenurodė konkretaus laikotarpio kada jie buvo kartu laikomi. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę teikti rašytinius įrodymus, detalius paaiškinimus, prašyti apklausti liudytojus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Be to, nesant duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalydamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

29. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas teigė patyręs didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei sveikatos sutrikimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kalėdamas Pravieniškių PN-AK, ne kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus su įvairiais nusiskundimais (I t., b. l. 31–107, 115, 120), tačiau pastebėtina, kad didžioji dalis jų (kelio, dantų, gerklės skausmas, sloga) nėra susiję su kalinimo sąlygomis. Miego sutrikimais, pilvo skausmais pareiškėjas pradėjo skųstis anksčiau nei patyrė nagrinėjamoje byloje nustatytą teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą: kaip minėta, pažeidimas truko nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., tuo tarpu pilvo skausmais ir virškinimo sutrikimais pareikėjas skundėsi nuo 2013 m. (I t., b. l. 48, 58, 59), miego sutrikimais – nuo 2016 m. (I t., b. l. 76, 82, 87), nerimas pareiškėją kamavo nuo 2017 m. gegužės mėn. (I. t., b. l. 92–94). Taigi, matyti, kad minėti pareiškėjo sveikatos sutrikimai negalėjo būti sąlygoti šioje byloje konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų. Be to, pareiškėjas kelis kartus atsisakė vykti akių gydytojo konsultacijai, ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, taigi byloje nėra objektyvių duomenų apie jo regėjimo sutrikimus, todėl žalos, pasireiškusios regėjimo sutrikimu, faktas nenustatytas.

30. Pažymėtina, kad tam tikras kalinamųjų (suimtųjų) privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo (suėmimo) pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra duomenų, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

31. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija yra laikytinas adekvačiu atsakovo atstovo padarytam pareiškėjo teisių pažeidimui.

32. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus. Pažymėtina, kad dalis dokumentų (I t., b. l. 171 – 173, 175, 176, 178, 179) jau buvo pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl dokumentų, kurie anksčiau nebuvo pateikti š bylą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas naujus duomenis, nepagrindė, kodėl jie negalėjo būti pateikti ankščiau, t. y. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šią bylą, arba kodėl būtinybė pateikti šiuos duomenis iškilo tik dabar. Nauji pateikti dokumentai sudaryti 2017 metais, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo 2018 m. sausio 23 d., taigi, pareiškėjas minėtus dokumentus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų pateiktų duomenų vertinti apeliacinio proceso stadijoje neturi pagrindo.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė