2025-09-03 Nr. AB-13635-3-62-3-02716-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-15-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02716-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 13 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atlikinėjo bausmę Tarnybos Kauno kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. Kauno tardymo izoliatorius) (toliau – ir Kalėjimas), kamerose Nr. 166, 231, 236, 336 bei 339.

2.2. Kamerose buvo prastas apšvietimas, dėl ko suprastėjo pareiškėjo regėjimas bei pablogėjo psichikos būklė.

2.3. Dušai Kalėjime buvo nešvarūs, nedezinfekuojami, juose buvo pelėsio, dėl ko pareiškėjui išsivystė (duomenys neskelbtini). Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. spalio 10 d. bausmę atliko kameroje Nr. 334, nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d. – kameroje Nr. 159 ir nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 13 d. – kameroje Nr. 343.

4.2. Patalpų temperatūra, apšvietimas, švara, gryno oro cirkuliacija yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka.

4.3. Dėl ginčui aktualių gyvenamųjų patalpų nebuvo gauta skundų dėl netinkamo apšvietimo. Pasitaiko atvejų, kai gyvenamosiose patalpose (kamerose) nuteistieji piktybiškai išdaužo apšvietimo lempas, tačiau Kauno kalėjimas stengiasi, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti. Kalėjime esančios patalpos yra tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atstovų, tačiau ir nuolat stebimos ir prižiūrimos įstaigos specialistų, kurie skubiai atlieka defektų šalinimo, remonto darbus ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus.

4.4. NVSC ginčo laikotarpiu užfiksavo pažeidimus dušo patalpose (patalpose buvo pelėsio). Tačiau laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pareiškėjas duše buvo itin trumpą laiką (15 min.), todėl nustatyti pažeidimai negalėjo padaryti įtakos jo sveikatai ar emocinei būklei. Dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, pelėsis aptiktas tik trečio aukšto dušinėse. Kalėjimo bendras patalpas bei dušines tvarko ir dezinfekuoja paskirtas tvarkinys.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK; 6.250, 6.271 str.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015; 14 p.), Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatomis.

7. Vertindamas argumentus dėl netinkamo apšvietimo, teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad įstaigoje laikomasi teisės aktų reikalavimų dėl apšvietimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl nurodytų sutrikimų. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių šių duomenų teisingumu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato minimalaus natūralaus apšvietimo koeficiento pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, be to, vertinant pareiškėjo teiginių apie netinkamas apšvietimo sąlygas pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl šių aplinkybių į Kalėjimą ar NVSC. Teismas pažymėjo, kad net jei būtų pripažinta, jog tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę konkrečios neigiamos pasekmės. Aplinkybę dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjas nurodė deklaratyviai, neišsamiai, vien paminėdamas, kad apšvietimas buvo silpnas, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Kalėjimas ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamų patalpų apšvietimo sąlygų.

8. Pasisakydamas dėl argumentų, kad dušai Kalėjime buvo nešvarūs, nedezinfekuojami, juose buvo pelėsio, teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl pelėsio dušų patalpose. Pareiškėjas prie skundo pridėjo NVSC 2022 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą Nr. (2-124.80Mr) PA-4368, tačiau šis dokumentas jau buvo įvertintas priimant Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje eI1-9692-505/2022, todėl pakartotinai negali būti vertinamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio dušo patalpose ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių sveikatai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime į skundą argumentus, kad dušai iš esmės yra tvarkingi ir tinkami naudoti, tačiau pelėsis aptiktas trečio aukšto dušinėse, darė išvadą, kad Kalėjimas nesilaikė HN 134:2015 37 punkto reikalavimų, ir tai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dušo patalpose buvo itin trumpą laiką (15 min.), ir sutiko su atsakovo pozicija, kad nustatytas pažeidimas negalėjo padaryti tokios didelės įtakos pareiškėjo sveikatai, orumui ar emocinei būklei.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau nustatyta, kad valstybė neužtikrino pareiškėjui tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje sąlygų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

11. Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Tarnybos administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino sąlygas, taip pat į tai, kad higienos normos pažeidimas nepakenkė pareiškėjo sveikatai. Teismas vertino, jog byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už konstatuotus teisės pažeidimus.

III. 12. Pareiškėjas E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pareiškėjas Kalėjime dėl prasto apšvietimo kreipėsi į medikus, tačiau gydytoja neturėjo kompetencijos vertinti pareiškėjo nurodytus sutrikimus, o pas gydytoją (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko tik 2023 m. rugsėjo 26 d. ir jam buvo nustatyti sutrikimai. Dėl atsiradusių sveikatos problemos pareiškėjas kreipdavosi į įstaigos psichologus.

13.2. NVSC nustatė, kad Kalėjimo dušuose (trečiame aukšte) buvo pelėsis, tą pripažino ir atsakovo atstovas. Dušu pareiškėjas naudodavausi kasdien ir dėl to jam išsivystė (duomenys neskelbtini), kurį diagnozuoti ir skirti gydymą galėjo tik gydytojas, kurio Kalėjime nebuvo, ir įstaigos gydytojai pas šį gydytoją siuntimo neteikdavo. Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. spalio 10 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo laikomas kamerose, kurios buvo trečiame aukšte.

13.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktu NVSC aktu – aplinkybės pagal NVSC aktą buvo vertinamos iki šioje byloje skundo pateikimo dienos ir nustatyti pažeidimai neišnyko, atsakovas sąmoningai jų nešalino, iš dalies juos pripažino.

13.4. Nors pareiškėjas dušu naudodavosi tik 15 minučių, tačiau tą darė kiekvieną dieną apie 4 mėnesius. Tai yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

15.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Bylos dalykas – neturtinės žalos, patirtos dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Kauno kalėjime nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 13 d., atlyginimo priteisimas pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kalėjimo dušo patalpose, esančiose trečiame aukšte, buvo pelėsio. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytą pažeidimą ir atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų Kalėjime atsiradusių sveikatos problemų kreipdavosi į įstaigos gydytojus, psichologus; nors dušu jis naudojosi tik 15 minučių, tačiau prausdavosi kiekvieną dieną. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčui aktualių pareiškėjo argumentų ir įrodymų, jam (pareiškėjui) turėjo būti atlyginta patirta neturtinė žala pinigais (20 000 Eur).

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad jis kreipėsi į įstaigos gydytojus dėl prasto apšvietimo ir dėl įstaigoje buvusio pelėsio atsiradusių sveikatos sutrikimų, taip pat su patirta neturtine žala (jos atlyginimu pinigais), neginčydamas kitų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

21. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo įstaigoje, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Yra svarbu, kada tokie patikrinimai atliekami bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.). Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Pareiškėjui šių teiginių nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus minėtu aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi higienos normos HN 134:2015 nuostatomis bei išsamiai įvertino atsakovo atstovo pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar NVSC. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos gydytojus dėl netinkamo apšvietimo pablogėjusios sveikatos, atmestini, kadangi juos paneigia atsakovo atstovo paaiškinimai, kad nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. sausio 13 d. (ginčo laikotarpis) pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus dėl nurodytų sveikatos sutrikimų ir šias išvadas patvirtinanti byloje pateikta medžiaga. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl NVSC 2022 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto Nr. (2-124.80Mr) PA-4368 – šis aktas buvo įvertintas priimant Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje eI1-9692-505/2022 ir jame nurodyta patikrinimo data (sąlygos Kalėjime) yra neaktuali ginčo laikotarpiui šioje byloje. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl apšvietimo įstaigoje būtų teikęs skundus. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Kalėjime ginčo laikotarpiu patalpų apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

23. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

26. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už nustatytus HN134:2015 37 punkto reikalavimų pažeidimus trečio aukšto dušo patalpose (trečio aukšto, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. spalio 10 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 13 d., dušų patalpoje ant sienų buvo pelėsio) pakanka teisės pažeidimo pripažinimo pareiškėjo pažeistai teisei apginti, ir dėl to nepriteisė pareiškėjui kompensacijos pinigais.

28. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-64-525/2025; kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą ir jo nurodomas patirtas neigiamas pasekmes, taip pat šiuo klausimu aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Šią išvadą paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde nepateikta – pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvadomis, šių argumentų plačiau nedetalizuoja.

30. Pažymėtina, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog byloje nustatyti pažeidimai (pelėsis trečio aukšto dušo patalpoje) sukėlė pareiškėjui tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl dušų patalpų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją ar NVSC, byloje taip pat nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai (pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini), o, ne kaip nurodė pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) dėl duše buvusio pelėsio), taip pat nenustatyta duomenų, kad Kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė