a0dcf5fb-ed7a-449e-9ccc-3416114565cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                    Byla Nr. 1S-133/2013                    Procesinio sprendimo kategorija:                         2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato T.

K. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. vasario 25 d.Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad organizuota grupe su G.

S., O. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. vasario 7 d., Kazlų RÅ«doje įvykdė plėšimÄ bei turto prievartavimÄ , neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, įvykdė sukčiavimÄ bei prievartavo narkotines medžiagas.Be to, E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. S., O. J., A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. vasario mėnesį neteisėtai įgytÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 kg heroino, jį iki 2010 m. kovo – balandžio mėnesio laikė M.

K. namuose, Kalvarijoje, ir laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio iÅ¡platino.Be to, E. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su G. S., O. J., A. B., M. K., L. A. ir R. D., 2010 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino (7, 997 g), ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. atgabeno į KalvarijÄ .Kaltinamasis E. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikinai sulaikytas, 2010 m. rugsėjo 2 d. jis iÅ¡ sulaikymo paleistas. 2010 m. lapkričio 24 d.

E. M. vėl buvo sulaikytas, o 2010 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, kurios terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, jog jis kaltinamas aÅ¡tuonių nusikaltimų padarymų, už kuriuos jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, suimtasis anksčiau teistas, Å¡ios nusikalstamos veikos galimai padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kaltinamajam suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus), todėl Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.Kaltinamojo E. M. gynėjas T. K. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį ir taikyti kaltinamajam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesines teisės normas bei nesivadovaujant formuojama teismų praktika. Skunde nurodoma, jog byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tik suėmimas yra proporcinga ir bÅ«tina kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Gynėjas tvirtina, kad Å¡iame baudžiamosios bylos nagrinėjimo etape jie galėtų bÅ«ti pasiekti ir taikant kaltinamajam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.Skunde nurodoma, kad kaltinamajam E. M. objektyviai nesudaroma jokia galimybė įrodyti, kad jis, bÅ«damas laisvėje, nebėgs (nesislėps) nuo teisėsaugos institucijų, kaip ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi visÄ ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikÄ teismas suėmimo terminÄ jau dvejus metus ir 3 mėnesius tęsia vien formaliais pagrindais.

Tuo tarpu už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas kitam kaltinamajam nebuvo paskirtas suėmimas, o taikytos Å¡velnesnės kardomosios priemonės.Gynėjas pažymi, kad skiriant kardomÄ jÄ priemonę bÅ«tina atsižvelgti ne tik į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumÄ , bet ir į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo.

Teismo iÅ¡vada, kad kaltinamasis E. M. galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo aiÅ¡kiai nepagrįsta ir nepamatuota, prieÅ¡taraujanti objektyvioms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis galimybę ir dirbti, ir mokytis, ir studijuoti, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekada nėra slapstęsis nuo teisėsaugos institucijų bei niekada nebuvo ieÅ¡komas, kaip asmuo, vengiantis teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis galimai turėtų ryÅ¡ių užsienyje tam, kad galėtų pabėgti (slėptis).

Vien ta aplinkybė, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos, už kurias įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, yra nepakankama tam, kad kaltinamojo teisinė padėtis bÅ«tų varžoma neprotingai ilgÄ laikÄ . Kaltinamojo kaltės klausimas visais atvejais nagrinėjamas tik nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, todėl, gynėjo teigimu, teismas iÅ¡ anksto ėmė vertinti pačius bylos įrodymus, nusikaltimų padarymo aplinkybes, o ne patį faktinį pagrindÄ , rodantį, kad kaltinamasis turėtų galimybę ar bÅ«tų linkęs bėgti (slapstytis).

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamasis E. M. visÄ ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikÄ buvo laikomas asmeniu, kuris pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. Tačiau skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis buvo nuteistas 2010 m. sausio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o ne 2010 m. lapkričio 17 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Tai reiÅ¡kia, kad nuosprendis priimtas jau po to, kai buvo galimai padarytos dabar inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir kai dėl jų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl Å¡ios formalios, tačiau grubios klaidos, gynėjo teigimu, teismo iÅ¡vada dėl galimo nusikalstamų veikų darymo yra niekine. Todėl teisinio pagrindo teigti, kad bÅ«damas laisvėje E. M. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nes jas darė ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, nebelieka, kaip ir nebelieka pagrindo nepagrįstai dėl to varžyti kaltinamojo teisinę padėtį. Gynėjas pažymi, kad skundžiamos nutarties apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡ esmės pripažįsta, kad kaltinamasis yra neteistas, tačiau toliau, motyvuojant sprendimÄ , daroma iÅ¡vada, kad jis yra padaręs nusikalstamas veikas, už kurias bausmės vykdymas atidėtas.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo E. M. gynėjo skundÄ atmesti.

Kaltinamojo E. M. gynėjo skundas atmetamas.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Taip pat nėra bÅ«tina, kad duomenų byloje bÅ«tų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstÄ apkaltinamÄ jį (arba iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį.Apeliacinis teismas mano, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, kratos bei daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vada, telefoninių pokalbių suvestinės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.Apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo metu Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo E. M. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme bei galimo nuosprendžio įvykdymÄ bei užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui.

Už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo pareikÅ¡tas kaltinimas suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sÄ lygos pratęsti suėmimo terminÄ nėra iÅ¡nykusios.Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. E. M. kaltinamas padaręs 8 nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių 4 nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, o 2 nusikalstamos veikos – prie labai sunkių, už jas baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Pasislėpimo tikimybę stiprina ir tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių Lietuvoje. Å io suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog E. M. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , jis nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, skunde teisingai nurodoma, kad E. M. Lazdijų rajono apylinkės teismo buvo teistas 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu. Todėl nepagrįsta yra teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu Å¡iuo metu kaltinamas, E. M. galimai padarė nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Tuo pačiu pažymėtina, kad E. M. yra laikomas teistu, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, todėl Å¡i aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitÄ kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ , t. y. kad kaltinamasis E. M. gali daryti naujus nusikaltimus.

Vadovaujantis teismų praktika, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas/kaltinamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. kaltinamas padaręs aštuonis nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, veikiant organizuota grupe, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pareikštų kaltinimų turinys leidžia pagrįstai manyti, jog E. M. pragyvenimo lėšas galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismo išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus yra pagrįsta. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad E. M. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.

Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo iÅ¡laikyta. IlgÄ laikÄ besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali bÅ«ti pateisintas tik esant aiÅ¡kioms tikro vieÅ¡ojo intereso apraiÅ¡koms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpcijÄ , nusveria teisę į laisvę. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2011 m. spalio 6 d. baudžiamoji byla gauta teisme, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų.

Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, spręstas kardomųjų priemonių taikymo klausimas, atvesdinimo, baudų klausimai, praÅ¡ymai, paskirtos tolimesnės teisiamojo posėdžio datos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teisminis bylos nagrinėjimas buvo vilkinimas. Kita vertus, perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui, Å¡is nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.Nepagrįstas yra kaltinamojo gynėjo praÅ¡ymas taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

Pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, aukÅ¡tesnysis teismas gali atmesti skundÄ arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomÄ ja priemone.Dėl Å¡ių motyvų skundžiama nutartis pratęsti kaltinamajam E. M. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a: kaltinamojo E. M. gynėjo advokato T.

K. skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                          Regina Gaudutienė