a0dbcbcf-0dd6-4875-b678-b41ce4afaad4 · Lietuvos apeliacinis teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1S-205-579/2023

Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-5-00040-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suimtos kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

Teisėjų kolegija,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. P. kaltinama tuo, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei Å¡iuos neteisėtai per valstybės sienÄ pergabentus užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o bÅ«tent: ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. F. (A. F.), iÅ¡ Latvijos Respublikos teritorijos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos, per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje naktį iÅ¡ 2023 m. gegužės 9 d.

į 2023 m. gegužės 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. už pažadėtÄ ne mažesnį nei 3600 dolerių piniginį atlygį, lengvaisiais automobiliais „Citroen C5“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi Q3“, Vokietijos Federacinės Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius, taip pat reikiamų vizų ar leidimų nuolat gyventi neturinčius aÅ¡tuonis užsieniečius – Å¡eÅ¡is Sirijos Arabų Respublikos piliečius ir du Indijos Respublikos piliečius, t. y. lengvuoju automobiliu „Citroen C5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nusikalstamos veikos bendrininkas A. F., neteisėtai gabenant du Indijos Respublikos piliečius A. S. D. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ir du Sirijos Arabų Respublikos piliečius B. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), F. A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), ji (E. K. P.) lengvuoju automobiliu „Audi Q3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno keturis Sirijos Arabų Respublikos piliečius M. S. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), M.

A. (vyras), gim. (duomenys neskelbtini), R. A. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S. (moteris), gim. (duomenys neskelbtini), po to Å¡iuos neteisėtai per valstybės sienÄ pergabentus užsieniečius vežė Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslu neteisėtai nugabenti per valstybės sienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Lenkijos RespublikÄ , kol jÄ (E. K. P.) 2023 m. gegužės 10 d. 04.45 val. Marijampolės m., Kauno-Gėlių gatvių sankryžoje, o A. F. 2023 m. gegužės 10 d. 05.00 val. Marijampolės sav., Turgalaukio k. ribose sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Å iais veiksmais E. K. P. kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

2. E. K. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi trims mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamosios E. K. P. gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai pratęstÄ suėmimo taikymÄ pakeisti į 5000 Eur užstatÄ , įpareigojant užstatÄ Ä¯ teismo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ Ä¯mokėti per 3 dienas.

3.1. Skundo autoriaus teigimu, Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kaltinamajai E. K. P. turėtų būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas.

3.2. Kaltinamosios E. K. P. gynėjo vertinimu, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes bei jų tinkamai neįvertino. Skunde nurodoma, kad kaltinamoji visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesÄ byloje, kaltinamosios E. K. P. vaidmuo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje vertintinas kaip antraeilis – padėjėjos, be kita ko, ji į nusikalstamÄ veikÄ buvo įtraukta savo draugo. Gynėjo teigimu, teismo motyvai apie galimybę skirti kaltinamajai tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei iÅ¡ankstinį nusistatymÄ kaltinamosios atžvilgiu. Taip pat pastebima, kad atsižvelgus į tai, jog kaltinamoji anksčiau nėra teista, t. y. nėra recidyvistė, jai gali bÅ«ti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį.

3.3. Skunde teigiama, kad kaltinamoji E. K. P. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius - nors yra iÅ¡situokusi, tačiau bÅ«dama vieniÅ¡a gyvena su savo vaikais – nepilnamečiu sÅ«numi ir pilnamete dukra. E. K. P. taip pat turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Europos sÄ jungoje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurios pilietė ji yra. Gynėjo teigimu, kaltinamoji turi darbÄ ir darbdavio yra charakterizuojama teigiamai. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamoji turi materialinių įsipareigojimų – prievolę mokėti lizingo įmokas už automobilį.

3.4. Advokato manymu, Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, ignoravo kaltinamosios E. K. P. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su jos sveikatos būkle. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad kaltinamajai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kontroliuojamas specialiais vaistais, kurių kaltinamoji šiuo metu nebeturi (vaistai pasibaigė), o Panevėžio kalėjimas gydymo E. K. P. nesuteikia. Kaltinamosios gynėjo teigimu, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog E. K. P. sveikatos būklė, negavus atitinkamų medikamentų, būnant suėmime pablogės.

3.5. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodomų argumentų, jog byloje nėra jokių kaltinamosios E. K. P. sveikatos bÅ«klę ir bÅ«tinÄ gydymÄ ar gydymo netaikymÄ pagrindžiančių duomenų, skundo autorius vertina, kad Kauno apygardos teismas, 2023 m. liepos 10 d. surengęs nuotolinį teismo posėdį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajai, atėmė iÅ¡ gynybos galimybę pateikti reikÅ¡mingus kaltinamosios sveikatos bÅ«klę apibÅ«dinančius dokumentus. Pastebima, kad kaltinamosios gynėjas pats yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, turi nedarbingumÄ , tad dėl Å¡ių priežasčių negalėsiantis dokumentų pateikti teismui. Skunde nurodoma, kad aptariamas reikÅ¡mingas aplinkybes apie kaltinamosios E. K. P. sveikatos bÅ«klę patvirtina pati kaltinamoji savo paaiÅ¡kinimais.

3.6. Skundo autoriaus teigimu, teismo nurodoma aplinkybė, kad kaltinamoji turi stiprių socialinių ryÅ¡ių Rusijos Federacijoje, kurioje gyvena jos (E. K. P.) motina, taigi slapstymosi Å¡ioje valstybėje atveju kaltinamosios paieÅ¡ka ir perdavimas Lietuvai baudžiamajam persekiojimui bÅ«tų apsunkintas ar net neįmanomas, neatitinka tikrovės. Advokatas skunde aukÅ¡tesniajam teismui nurodo, kad E. K. P. nėra Rusijos Federacijos pilietė, neturi vizos atvykti į Å¡iÄ Å¡alį, tad negali bÅ«ti į jÄ Ä¯leista. E. K. P. yra gimusi Kazachstano Respublikoje, tačiau neturi Å¡ios valstybės pilietybės. Aplinkybė, kad kaltinamosios motina iÅ¡ Kazachstano persikėlė gyventi į RusijÄ , kaltinamosios gynėjo teigimu, nesudaro galimybės E. K. P. be vizos patekti į Rusijos FederacijÄ .

3.7. Kaltinamosios E. K. P. advokatas skunde aukÅ¡tesniajam teismui taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 10 d. nagrinėjant kaltinamosios suėmimo pratęsimo klausimÄ aptariamas suėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, tad E. K. P. tuo metu turėjo bÅ«ti paleista į laisvę. O bÅ«tent, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarus paskirti kaltinamajai suėmimÄ dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. buvo nurodyta, kad įtariamoji faktiÅ¡kai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., 04.45 val. ir remiantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi laikino sulaikymo laikas įskaitytas į suėmimo ir bausmės laikÄ , todėl įtariamajai kardomoji priemonė – suėmimas, taikyta nuo 2023 m. gegužės 10 d. Skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgus į tai, kad gegužės mėnuo turi 31 dienÄ , E. K. P. iÅ¡ suėmimo turėjo bÅ«ti paleista 2023 m. liepos 8 d. (Å¡eÅ¡tadienį). Nepaisant to, kaltinamoji suėmime praleido 62 paras, kuomet buvo sprendžiamas jos suėmimo pratęsimas. Skunde remiamasi BPK 100 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad kai pasibaigia BPK 127 straipsnyje numatyti laisvės apribojimo terminai, asmuo turi bÅ«ti nedelsiant paleistas; tai privaloma net ir tuo atveju, kai terminas baigiasi ne darbo dienÄ . Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , Kauno apygardos teisme, gynėjo vertinimu, turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas ne dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, o dėl kardomosios priemonės paskyrimo kaltinamajai E. K. P. Skunde aukÅ¡tesniajam teismui taip pat keliama abejonė, kaip baudžiamoji byla galėjo bÅ«ti gauta Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 10 d. (taip nurodyta skundžiamoje nutartyje), kuomet pagal BPK 220 straipsnio 5 dalį, jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamÄ jį aktÄ su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip deÅ¡imčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. Pastebima, kad kaltinamasis aktas byloje suraÅ¡ytas 2023 m. birželio 22 d.

3.8. Visuma nurodomų aplinkybių, anot skundo autoriaus, leidžia spręsti apie tvirtus kaltinamosios socialinius ryÅ¡ius ir pagrįstÄ tikimybę, jog E. K. P. nevengs baudžiamojo proceso bei gręsiančios laisvės atėmimo bausmės. Skunde aukÅ¡tesniajam teismui teigiama, kad pilnametė kaltinamosios dukra gali sumokėti 5000 Eur dydžio užstatÄ , kuris garantuos nekliudomÄ kaltinamosios E. K. P. dalyvavimÄ baudžiamajame procese.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė E. K. P. gynėjo skundÄ atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas

5. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos (taip pat ir pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra bÅ«tina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties motyvus bei skundo argumentus, pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

6. E. K. P. kaltinama padariusi BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taigi yra įgyvendinama BPK 122 straipsnio 8 dalyje nurodyta sÄ lyga, pagal kuriÄ suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Å ios aplinkybės nepaneigia skunde aukÅ¡tesniajam teismui nurodomas argumentas, kad pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį kaltinamajai E. K. P. paskirtos bausmės vykdymas galėtų bÅ«ti iÅ¡ dalies atidėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimo ir vykdymo klausimų sprendimas yra pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimančio teismo baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Å ioje baudžiamojo proceso stadijoje sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo atitinkami su bausmės vykdymu susiję klausimai nėra sprendžiami, atsižvelgiama tik į atitinkamo kaltinamajai inkriminuoto BK Specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) sankcijoje numatytų bausmių griežtumÄ ir to įtakÄ manymui, jog kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Tad nelaikytina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltinamajai E. K. P. taikomo suėmimo termino pratęsimo pasisakęs apie kaltinamajai gresiančiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, buvo Å¡aliÅ¡kas ar skundžiama 2023 m. liepos 10 d. nutartimi iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinį nusistatymÄ E. K. P. atžvilgiu.

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys, be kita ko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto A. J. 2023 m. gegužės 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiųjų patrulių G. K. ir E. B. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, liudytojų apklausos protokoluose, įtariamosios E. K. P. parodymuose, įtariamojo A. F. parodymuose (iÅ¡ dalies), asmens kratų protokoluose, daiktų apžiÅ«rų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji E. K. P. galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija Å¡ioje proceso stadijoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajai E. K. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindÄ , t. y. manant, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo.

9. Kai pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (suėmimo taikymo terminas gali bÅ«ti pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Nors skunde kaltinamosios E. K. P. gynėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes bei neįvertino teigiamos kaltinamosios charakteristikos (anot gynėjo, kaltinamoji visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesÄ byloje, kaltinamosios vaidmuo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje – antraeilis), su Å¡iais teiginiais nėra pagrindo sutikti. PrieÅ¡ingai, Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamosios su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryÅ¡iai – E. K. P. Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, darbo, Å¡eimos narių ar artimų giminaičių, turto. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos galima spręsti (Å¡ios aplinkybės patvirtinamos ir skunde aukÅ¡tesniajam teismui) apie kaltinamosios tamprius ryÅ¡ius užsienyje – E. K. P. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietė, Vokietijoje turinti gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ (skundo autoriaus teigimu, kaltinamoji gyvena su nepilnamečiu sÅ«numi ir pilnamete dukra), darbÄ bei piniginių įsipareigojimų (paskolÄ automobiliui). Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebima, kad iki inkriminuotų nusikaltimų galimo padarymo aptariamo pobÅ«džio santykiai taip pat saistė E. K. P., tačiau galimai nesustabdė kaltinamosios nuo nusikaltimo padarymo.

11. Skunde aukÅ¡tesniajam teismui nurodoma, kad E. K. P. nėra Rusijos Federacijos pilietė, neturi vizos atvykti į Å¡iÄ Å¡alį, tad negali bÅ«ti į jÄ Ä¯leista. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 10 d. vykusio teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamiesiems E. K. P. ir A. F. termino pratęsimo metu kaltinamoji teismui pripažino, jog jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2023 m. gegužės 9–10 d.) turėjo Rusijos Federacijos vizÄ ir planavo aplankyti savo motinÄ , gyvenančiÄ Rusijoje (4 t., b. l. 97-99). Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, ar aptariama kaltinamosios E. K. P. turėta viza Å¡iuo metu vis dar galioja, analizuojama aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia sutikti su Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl kaltinamosios sÄ sajų ne tik su Vokietijos Federacine Respublika, bet ir su Rusijos Federacija. Nurodoma aplinkybė taip pat neleidžia atmesti galimybės, kad paleidus kaltinamÄ jÄ iÅ¡ suėmimo ji galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl naujos vizos, su kuria galėtų iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ ar kitÄ valstybę, kurioje kaltinamosios paieÅ¡ka ir perdavimas baudžiamajam persekiojimui Lietuvoje bÅ«tų apsunkintas arba neįmanomas, iÅ¡davimo.

12. Kaltinamosios E. K. P. gynėjas skunde aukÅ¡tesniajam teismui taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 10 d. nagrinėjant kaltinamosios suėmimo pratęsimo klausimÄ aptariamas suėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, tad turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, o kardomosios priemonės paskyrimo, klausimas. Skundo autoriaus vertinimu, atsižvelgus į tai, kad gegužės mėnuo turi 31 dienÄ , E. K. P. iÅ¡ suėmimo turėjo bÅ«ti paleista į laisvę 2023 m. liepos 8 d. (Å¡eÅ¡tadienį), tačiau kaltinamoji suėmime praleido 62 paras. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais. Sisteminė BPK 127 straipsnio, reglamentuojančio suėmimo taikymo trukmę ir jo termino pratęsimÄ , analizė rodo, kad suėmimo taikymo (pratęsimo) terminai yra skaičiuojami ne paromis, bet mėnesiais. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, E. K. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta 2023 m. gegužės 10 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 10 d. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad suėmimo taikymo kaltinamajai terminas turėjo sueiti 2023 m. liepos 10 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. K. P. pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi (taigi paskutinę suėmimo taikymo dienÄ ) trims mėnesiams. Atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija vertina, kad suėmimo termino pratęsimo tvarka bei suėmimo taikymo kaltinamajai E. K. P. terminai nebuvo pažeisti.

13. Kaltinamosios gynėjas taip pat kelia abejonę, kad galimai buvo pažeista BPK 220 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , jeigu įtariamasis yra suimtas, prokuroras privalo kaltinamÄ jį aktÄ su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip deÅ¡imčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos. Bylos duomenimis kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas 2023 m. birželio 22 d. ir perduotas Kauno apygardos teismui kartu su 2023 m. birželio 27 d. lydraščiu (4 t., b. l. 68–69). Kaip teisingai nurodoma skunde aukÅ¡tesniajam teismui, ant aptariamo lydraščio nurodyta, kad dokumentai Kauno apygardos teisme buvo gauti 2023 m. liepos 10 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet turėjo sueiti kaltinamajai E. K. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas. Sutiktina, kad Å¡iuo atveju buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai (BPK 220 straipsnio 5 dalis), tačiau savaime toks pažeidimas suėmimo pratęsimo neteisėtu nedaro, juolab, kad kaip minėta anksčiau nutartyje, kaltinamajai E. K. P. taikomo suėmimo pratęsimo tvarka ir terminai pažeisti nebuvo.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su argumentu, kad Kauno apygardos teismas, svarstydamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tinkamai neatsižvelgė į kaltinamosios sveikatos būklę – iš prie skundo aukštesniajam teismui pridėtų 2021–2022 m. medicininių dokumentų matyti, kad kaltinamajai E. K. P. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) virusas (diagnozė: (duomenys neskelbtini) infekcija). Gynėjo teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas nesuteikia E. K. P. reikiamo gydymo, tad egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog kaltinamosios sveikatos būklė, negavus atitinkamų medikamentų, būnant suėmime pablogės.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė privalo užtikrinti, jog asmuo kardomajame kalinime bÅ«tų laikomas tokiomis sÄ lygomis, kurios yra suderinamos su pagarba žmogiÅ¡kajam orumui, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir bÅ«das nesukeltų jam kančios ir nepatogumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamÄ kardomajam kalinimui bÅ«dingÄ kančios lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus jo sveikata ir gerovė bÅ«tų tinkamai užtikrintos. Todėl tinkamos medicinos priežiÅ«ros nebuvimas tam tikrais atvejais gali bÅ«ti traktuojamas kaip netinkamas elgesys, kurį draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 3 straipsnis (EŽTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Antonov prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 40512/13). Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai to reikalauja sveikatos bÅ«klė, diagnozės ir gydymas bÅ«tų atliekami laiku, o priežiÅ«ra bÅ«tų reguliari ir sisteminga bei apimtų iÅ¡samiÄ gydymo strategijÄ , siekiant iÅ¡gydyti suimto asmens ligas arba užkirsti keliÄ jo bÅ«klės pablogėjimui, o ne spręsti dėl jų tik atsiradus simptomams. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad bÅ«tų sudarytos bÅ«tinos sÄ lygos faktiÅ¡kai laikytis paskirto gydymo (EŽTT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Hummatov prieÅ¡ AzerbaidžianÄ , peticijos Nr. 9852/03 ir Nr. 13413/04, EŽTT 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Urbonavičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 549/17).

16. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnis negali bÅ«ti interpretuojamas kaip nustatantis bendrÄ Ä¯pareigojimÄ sveikatos problemų turintį įkalintÄ asmenį paleisti į laisvę ar perkelti jį į civilinę ligoninę, net jei minėtas asmuo serga ypač sunkiai gydoma liga. Tačiau Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė užtikrintų, jog įkalinti asmenys bÅ«tų laikomi pagarbÄ Å¾mogaus orumui užtikrinančiomis sÄ lygomis, kad asmenų kalinimas nesukeltų jiems tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie virÅ¡ija neiÅ¡vengiamus nepatogumus įkalinimo metu, ir kad įkalintų asmenų sveikata ir gerovė bÅ«tų tinkamai užtikrinta, be kita ko, jiems suteikiant reikiamÄ medicinos pagalbÄ (EŽTT 2022 m. kovo 17 d. sprendimas byloje Normantowicz prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 65196/16, EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje Cosovan prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ , peticijos Nr. 13472/18).

17. Suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiÅ«ra ir gauti Å¡ias paslaugas. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiÅ«rÄ pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiÅ«ros sistemos dalimi, kadangi Å¡ie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi bÅ«ti integruota į Å¡alies sveikatos politikÄ ir atitikti jÄ , o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos Å¡alyje, ir negali bÅ«ti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi bÅ«ti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2).

18. Suimtųjų asmens sveikatos priežiÅ«ra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Å ias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo suimtiesiems, Å¡ių paslaugų teikimÄ laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga. SprendimÄ dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiÅ«ros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«dami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kurių teikimÄ privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesniajam teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamoji E. K. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikoma suimta. Duomenų, jog kaltinamajai šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra.

Be kita ko, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga Å¡iuo metu kaltinamajai E. K. P., atsižvelgiant į jos sveikatos sutrikimus, neužtikrina reikiamo gydymo. Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimas privalo užtikrinti tinkamÄ kaltinamosios E. K. P. sveikatos priežiÅ«rÄ , įskaitant suteikti reikiamÄ kaltinamosios E. K. P. (medikamentinį) gydymÄ . Manant, kad laisvės atėmimo įstaiga, kurioje yra laikoma suimta kaltinamoji, neužtikrina E. K.

P. sveikatos priežiÅ«ros, kaltinamoji ir (ar) jos gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijÄ . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad E. K. P. turimos sveikatos problemos nėra tokio pobÅ«džio, kad Å¡iuo metu neleistų laikyti jos izoliuotos nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų. Nepaisant to, svarbu pabrėžti, kad kaltinamajai turint sveikatos problemų, bylÄ nagrinėjantis teismas, kiekvienÄ kartÄ ateityje spręsdamas dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, panaikinimo ar pakeitimo Å¡velnesne kardomÄ ja priemone (jų kompleksu), privalo bÅ«ti aktyvus ir atidžiai vertinti ne tik aplinkybę, ar yra iÅ¡likę suėmimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos, bet taip pat patikrinti ir įvertinti, ar kaltinamajai sveikatos priežiÅ«ros paslaugos įkalinimo vietoje (ar kitoje įstaigoje, kurioje gali bÅ«ti teikiamos suimtųjų sveikatos priežiÅ«ros paslaugos), yra teikiamos tinkamai, ar E. K.

P. tolesnis kalinimas nesukels jai tokių sunkumų ir nepatogumų, kurie virÅ¡ija neiÅ¡vengiamus nepatogumus įkalinimo metu, taip pat nustatyti, ar kaltinamosios sveikatos bÅ«klė leidžia jai taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės E. K. P. inkriminuoto nusikaltimo sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo bei ryÅ¡ių užsienyje kontekste leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«dama laisvėje ir siekdama iÅ¡vengti gresiančios bausmės, kaltinamoji gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į, be kita ko, E. K. P. pareikÅ¡tus kaltinimus, gresiančiÄ laisvės atėmimo bausmę, E. K. P. socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius užsienyje, pagrįstai sprendė, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų nebus įmanoma pasiekti kaltinamajai paskyrus Å¡velnesnę už suėmimÄ kardomÄ jÄ priemonę ar jų kompleksÄ . Fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimÄ , nagrinėjamu atveju užtikrina kaltinamosios E. K. P. dalyvavimÄ baudžiamajame procese. Å io rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nebÅ«tų galima pasiekti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiÅ«ra, dokumentų paėmimu, raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu Å¡ios priemonės bÅ«tų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir bÅ«tų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota E. K. P. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje), kaltinamoji bÅ«tų kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyviÄ priežiÅ«rÄ ), tačiau E. K. P., be kita ko, atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos, nėra su Lietuvos Respublika susaistyta socialiniais, Å¡eiminiais ar kitais ryÅ¡iais, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turimus ryÅ¡ius užsienio valstybėse, realiai nebÅ«tų užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo, be kita ko, gauti vizÄ siekiant iÅ¡vykti į Rusijos FederacijÄ ar kitÄ Å¡alį. Taigi, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra pagrindo E. K. P. skirti vienÄ ar kelias Å¡velnesnes už suėmimÄ kardomÄ sias priemones, nes nė viena iÅ¡ jų (jų kompleksas) Å¡ioje proceso stadijoje nebus pakankama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

22. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neiÅ¡vengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali bÅ«ti pateisinamas tais atvejais, kuomet vieÅ¡asis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria Konvencijos 5 straipsnyje nustatytÄ pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati jai inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra bÅ«tina siekiant paÅ¡alinti galimybę E. K. P. bėgti ar slėptis nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. E. K. P. pareikÅ¡ti kaltinimai vieno nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Už šį nusikaltimÄ gresia maksimali 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, E. K. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

24. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartis, kuria kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamosios E. K. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai E. K. P. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo taikymÄ trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Evaldas Gražys

Virginija Liudvinavičienė

Evaldas Pašilis