a0d91d9a-8541-41cd-a284-48d35ea4a604 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-206-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07427-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.13; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų B.

K. R. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-752/2019 pagal ieÅ¡kovės A. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. R., R. R., J. R., B. K. R. dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal atsakovės B. K. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. N. ir tretiesiems asmenims L. R., R. R., J. R. dėl pripažinimo, kad ieÅ¡kovės reikalaujam daiktai yra pirkti atsakovės, kaip rÅ«pintinės, naudai ir priteisti juos B.

K. R. asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. N. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus L. R., R. R., J. R. ir B. K. R. ne vėliau kaip kitÄ dienÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei pasiimti kilnojamuosius daiktus (sekcijÄ OLIMPIA (1 000,00 Lt vertės (289,62 Eur)), virtuvės baldus, pagamintus pagal individualų užsakymÄ (1 400,00 Eur vertės), vertikalias žaliuzes (55,31 Eur) vertės, plautuvę (158,00 Eur vertės) ir maiÅ¡ytuvus (87,00 Eur vertės), gartraukį (120 Eur vertės), dujinę kaitlentę (210,00 Eur vertės), įmontuojamÄ orkaitę (270,00 Eur vertės)), esančius bute (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės B.

K. R. 289,44 Eur kompensacijÄ už neatskiriamÄ virtuvės apdailÄ â€“ grindų plyteles, priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

2. Ieškovė nurodė, kad iki 2018 m. sausio 27 d. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiame name gyvena (arba turi nuosavybes teisę į dalį namo patalpų) ir ieškovės giminaičiai, su kuriais nėra geri santykiai jau ne vienerius metus. Šiuo metu santykiai su giminaičiais pasidarė nebepakeliami ir ieškovė išsikraustė. Daugelį ieškovei priklausančių daiktų atsakovai – tėvas L. R., sūnėnas R. R. ir brolis J. R. sukrovė atskirai ir leido pasiimti.

Vis dėlto, šiuo metu ieškovei neleidžiama pasiimti jai priklausančio virtuves komplekto su visa virtuvine technika ir sekcijos, t. y. iš viso daiktų už 2 589,93 Eur vertę. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktai yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (virtuvė yra neįteisintame namo priestate), sekcija – įteisintoje namo dalyje. Minėtas butas yra atidalintas ir šalia priestato esančiomis patalpomis naudojasi B. K. R., kurios dispozicijoje yra ir sumontuotos plytelės, todėl nėra galimybės jų atsiimti natūra.

IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad ji Å¡iuo metu gyvena socialiniame bÅ«ste, norėjo ten iÅ¡sivežti virtuvės baldus ir sekcijÄ , bet atsakovai paimti baldų neleidžia. Ji patiria nepatogumus, jai padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertino 1 500,00 Eur.

3. Atsakovas L. R. su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir jo buvusiai sutuoktinei B. K. R.. Atsakovas patvirtino, kad ieÅ¡kovės nurodyti daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nurodytų daiktų nesutiko, nes atsakovė B. K. R. yra Å¡ių daiktų teisėta savininkė. Nors visi ieÅ¡kovės praÅ¡omi grÄ Å¾inti daiktai buvo pirkti ieÅ¡kovės, tačiau už B. K. R. pinigines lėšas.

Tiek buvusi sutuoktinė B. K. R., tiek ieÅ¡kovė kurį laikÄ gyveno jam ir B. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kaip B. K. R. rÅ«pintoja, ne kartÄ yra pasakojusios apie planuojamus atlikti remonto darbus ir, kad jiems yra taupoma iÅ¡ B. K. R. pensijos, kuri yra apie 500,00 Eur. B. K. R. dėl fizinės negalios negali pati apginti ir įgyvendinti savo teisių. Atsakovas teigė, kad pateikti praÅ¡omų grÄ Å¾inti kilnojamųjų daiktų įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai neįrodo aplinkybės, kad tuos daiktus ji įsigijo už asmenines lėšas.

Nesuprantama ir, kodėl ieÅ¡kovė kitam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, nesant jokio susitarimo su nekilnojamojo turto savininkais, atliko pagerinimo darbus, įrengė virtuvę už neva jos asmenines lėšas. IeÅ¡kovė buvo paskirta B. K. R. rÅ«pintoja nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., todėl, daiktų pirkimas ir remonto atlikimas traktuotini, kaip veiksmai rÅ«pintinio naudai, t. y. naudÄ gavo rÅ«pintinis, o ne ieÅ¡kovė, ir Å¡ių veiksmų rezultatas negali sukurti nuosavybės teisių ieÅ¡kovei.

Atsakovas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik konkrečiais įstatymuose nurodytais atvejais, taip pat teismui tam tikrais iÅ¡skirtiniais atvejais tÄ nusprendus, esant tam tikroms teisinėms spragoms, o Å¡iuo atveju tokia iÅ¡imtis negalėtų bÅ«ti daroma.

4. Atsakovai R. R. ir J. R. su pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko. Atsakovas R. R. nurodė, kad daiktai yra nupirkti už močiutės B. K. R. pinigus. IeÅ¡kovė, bÅ«dama rÅ«pintoja, viskÄ pirko už jos pinigus, niekas neprieÅ¡taravo, jog remontas bÅ«tų daromas močiutės naudai, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų sutikę. 2016 m. situacija buvo nekonfliktinė. Tuo metu, kai vyko remontas, jis buvo iÅ¡vykęs į AnglijÄ , bet grįždavo. Dabar B. K. R. prižiÅ«ri jis, viskuo rÅ«pinasi, kadangi, ieÅ¡kovei jÄ muÅ¡ant, ji į jį kreipėsi pagalbos. Å iuo metu močiutė gyvena pas jį Anykščiuose, bet planuoja grįžti į KaunÄ . Atsakovas J. R. nurodė, kad ieÅ¡kovė yra jo sesuo, tačiau jų santykiai blogi. IeÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ nedirbo, su dukra gyveno iÅ¡ mamos pinigų. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ mamos pinigų galėjo nemažai sutaupyti, iÅ¡ jos pinigų pirko ir baldus.

5. Atsakovė B. K. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti, kad daiktai: sekcija OLIMPIA (289,62 Eur vertės), virtuvės baldai (1 400,00 Eur vertės), vertikalios žaliuzės (55,31 Eur vertės), plautuvė (158,00 Eur vertės), maišytuvas (87,00 Eur vertės), gartraukis (120,00 Eur vertės), dujinė kaitlentė (210,00 Eur vertės), įmontuojama orkaitė (270,00 Eur vertės), virtuvės grindų plytelės (289,44 Eur vertės) yra pirkti atsakovės, kaip rūpintinės, naudai ir priteisti juos atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1746-742/2006, B. K. R. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta ieškovė A. N.. 2010 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1178-375/2010, ieškovė atleista nuo rūpintojos pareigų ir B. K. R. rūpintoju paskirtas atsakovas L. R., o 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9250-285/2014, L. R. atleistas nuo rūpintojo pareigų ir B. K.

R. rūpintoja paskirta ieškovė, kuri 2018 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4542-886/2018, atleista nuo B. K. R. rūpintojos pareigų. Ieškovė nuo rūpintojos pareigų atleista dėl to, kad visiškai nesirūpino rūpintine – savo motina, naudojo jos pinigines lėšas savanaudiškiems tikslams. Ieškovė niekada nedirbo, jokių lėšų neturėjo, ir tuo metu, kai buvo paskirta savo motinos rūpintoja, naudojosi jos lėšomis. Ieškovė pirko ieškinyje išvardintus daiktus, tačiau jie yra įgyti būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovė buvo B. K.

R. rÅ«pintoja ir naudojosi jos lėšomis. Daiktų pirkimas, remontas (plytelių klojimas) traktuotini kaip veiksmai ir iÅ¡laidos rÅ«pintinio naudai ir naudÄ turėjo gauti rÅ«pintinė, o ne ieÅ¡kovė – rÅ«pintoja. Atsakovė pažymėjo, kad ji gaudavo apie 500,00 Eur neįgaliojo pensijÄ , iÅ¡ kurių rÅ«pintoja ir pirko dabar reikalaujamus gražinti daiktus. Be to, tam, kad bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė B. K. R. atžvilgiu, ieÅ¡kovė neįrodė nei vienos sÄ lygos bÅ«tinos civilinei atsakomybei taikyti.

Pats faktas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė civilinį ginÄÄ teisme nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ ir iÅ¡ kitų atsakovų.

7. IeÅ¡kovė A. N. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovė nurodė, kad daiktai buvo įgyti ieÅ¡kovės nuosavybėn, juos ieÅ¡kovei padėjo įsigyti dukra. Baldai, įranga buvo pirkti ieÅ¡kovės buičiai pagerinti. IeÅ¡kovė nereguliariai dirbo užsienyje, todėl galėjo save iÅ¡laikyti. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė rÅ«pinosi savo neįgalia mama, nereiÅ¡kia, jog nuo rÅ«pybos pradžios ieÅ¡kovė nebegalėjo įsigyti jokio turto savo asmeninėn nuosavybėn. Daiktai, įgyti ieÅ¡kovės už jos asmenines lėšas (jai duotas dukters) ir sau asmeniÅ¡kai, negali bÅ«ti pripažįstami rÅ«pintinės asmenine nuosavybe. Atsakovė yra veiksni ir pati sprendžia dėl savo lėšų panaudojimo, ji taip pat neteikė ir įrodymų iÅ¡ teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų, jog jos lėšos buvo pavogtos ar kitokiu bÅ«du neteisėtai nusavintos, o taip pat nepateikė ir įrodymų, jog praÅ¡omi grÄ Å¾inti daiktai buvo pirkti už jos asmenines lėšas.

8. Atsakovai L. R., R. R. J. R. su atsakovės B. K. R. prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi baldai ir virtuvės įranga buvo pirkti iÅ¡ atsakovės pinigų, ieÅ¡kovė tokių lėšų neturėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: įpareigojo atsakovus L. R., R. R., J. R. ir B. K. R. ne vėliau kaip kitÄ dienÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovei A.

N. pasiimti kilnojamuosius daiktus: sekcijÄ OLIMPIA (1 000,00 Lt vertės (289,62 Eur)), virtuvės baldus, pagamintus pagal individualų užsakymÄ (1 400,00 Eur vertės), vertikalias žaliuzes (55,31 Eur vertės), plautuvę (158,00 Eur vertės), maiÅ¡ytuvus (87,00 Eur vertės), gartraukį (120,00 Eur) vertės; dujinę kaitlentę (210,00 Eur vertės), įmontuojamÄ orkaitę (270,00 Eur vertės), esančius bute, esančiame (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo R.

R. valstybės naudai 14,50 Eur žyminį mokestį ir 4,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė iš atsakovo J. R. valstybės naudai 14,50 Eur žyminį mokestį ir 4,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė iš atsakovo R. R., 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; priteisė iš atsakovo J. R. 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovai yra artimieji giminaičiai – ieÅ¡kovė yra atsakovų L. R. ir B. K. R. dukra, J. R. yra ieÅ¡kovės brolis, o R. R. brolio J. R. sÅ«nus. Liudytoja A. K. yra ieÅ¡kovės dukra. Nepaisant artimų giminystės ryÅ¡ių, ieÅ¡kovės ir atsakovų santykiai konfliktiÅ¡ki, jų nesutarimai ir ginčai jau ne kartÄ buvo sprendžiami teisme. IeÅ¡kovės nurodytu baldų įsigijimo laikotarpiu (2007 m., 2016 m., 2018 m. pradžioje) ieÅ¡kovė Å¡eimos nario teisėmis gyveno su tėvais, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo privatizuotas L. R. vardu. Po L. R. ir B. K. R. santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-364-955/2015, butas buvo padalintas ir Å¡iuo metu po ½ dalį nuosavybės teise priklauso L. R. ir B. K. R..

11. Įvertinęs išnagrinėtose bylose priimtais teismų sprendimais, kuriuose buvo sprendžiami santuokos nutraukimo tarp L. R. ir B. K. R., ieškovės iškeldinimo, atsakovės B. K. R. rūpybos ir kt. klausimai, nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad tarp šalių ir kitų šeimos narių jau nuo 2012 m. vyksta teisminiai ginčai dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kurios buvo savavališkai rekonstruotos, pastatytas priestatas. Savavališkai pastatyto priestato statytoja yra ieškovės dukra A. K., kuri tame priestate jau 2012 m. buvo įsirengusi virtuvę ir su mama ja naudojosi. Tuo tarpu atsakovas L. R. byloje neteigė ir neįrodinėjo, jog yra prisidėjęs prie virtuvės priestate įrengimo.

12. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus 2017 m. liepos 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, kuriuo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalinus L. R. ir B. K. R. priklausantį turtÄ , virtuvės patalpa 1-5 buvo paskirta L. R., o B. K. R. liko be virtuvės. Teismas vertino, kad tik nuo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo galėjo atsirasti B. K. R. poreikis turėti kitÄ virtuvę, pirkti virtuvės baldus ir įrangÄ .

13. Teismas taip pat nustatė, kad sekcijÄ OLIMPIA ieÅ¡kovė A. N. pirko 2007 m. rugsėjo 6 d., pagal baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Rg II, virtuvės baldai, pagaminti pagal individualų užsakymÄ , pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ 2016 m. balandžio 29 d. paslaugų teikimo sutartį, paslaugas pagal Å¡iÄ sutartį suma (gamyba, atvežimas, montavimas), vertikalias žaliuzes pirko ieÅ¡kovė pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , plautuvę ir maiÅ¡ytuvÄ ieÅ¡kovė pirko pagal 2016 m. birželio 1 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VAN00904632, gartraukį, dujinę kaitlentę, įmontuojamÄ orkaitę ieÅ¡kovė pirko 2018 m. balandžio 10 d., tai patvirtina E. Č. įmonės „R.“ praneÅ¡imas bei pardavimo dokumentas (kasos juosta). IÅ¡ viso ieÅ¡kovės įsigytų ir praÅ¡omų iÅ¡reikalauti daiktų vertė sudaro 2 589,93 Eur. IeÅ¡kovė taip pat pateikė įrodymus, kad 2016 m. birželio 3 d. už 289,44 Eur pirko grindų plyteles, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad jos yra sudėtos neįteisintame namo priestate įrengtoje virtuvėje.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nei vienas iÅ¡ atsakovų neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų, kad baldų įsigijimoui atsakovė B. K. R. bÅ«tų davusi konkrečiÄ baldų pirkimui reikalingÄ sumÄ . Visi ginčo daiktai yra pirkti iki 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, iÅ¡skyrus gartraukį, dujinę kaitlentę, įmontuojamÄ orkaitę, kuriuos ieÅ¡kovė pirko 2018 m. balandžio 10 d. Kadangi iÅ¡ įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 17 d.

B. K. R. turėjo galimybę naudotis virtuve kartu su buvusiu sutuoktiniu, teismas vertino, kad ji neturėjo poreikio turėti kitÄ virtuvę ir pirkti naujus baldus bei įrangÄ . Tačiau teismas taip pat vertino, kad tokį poreikį turėjo ieÅ¡kovė ir jos dukra A. K., kurios dar iki 2012 m. naudojosi priestate įrengta virtuve bei planavo priestatÄ Ä¯teisinti ieÅ¡kovės dukros vardu. IÅ¡ priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė ir jos dukra joms nuosavybės teise priklausančios virtuvės neturėjo; tėvų virtuve ieÅ¡kovė negalėjo ir nenorėjo naudotis dėl nesibaigiančių turtinių konfliktų, prieÅ¡iÅ¡kų santykių.

Teismas laikė, jog ieÅ¡kovė ir užaugusi jos dukra siekė pagerinti savo buitį, statyti priestatÄ , įrengti ten virtuvę, o atsiradus finansinei galimybei – daryti remontÄ , pirkti virtuvės baldus ir įrangÄ .

15. Teismas sprendė, kad pinigų baldų pirkimui turėjo ieÅ¡kovės dukra. Pinigai buvo duodami motinai, jie buvo duodami ne vienu kartu, dovanojamų pinigų suma vienu kartu nevirÅ¡ijo 1 500,00 Eur sumos ir raÅ¡ytinė dovanojimo sutartis nebuvo bÅ«tina (CK 6.469 straipsnis), be to, ieÅ¡kovės dukra turėjo interesÄ Ä¯sirengti virtuvę. Tai, kad dalis baldų pirkti jau po 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, nekeitė teismo vertinimo, jog baldai nebuvo pirkti atsakovės poreikiams.

Atsakovė B. K. R. yra neįgali, ji pati maisto negamina ir virtuvės patalpa bei baldais ir įranga nesinaudoja, be to, pati pripažino, kad apie naujų baldų pirkimÄ net nežinojo ir dėl jų pirkimo su ieÅ¡kove nesitarė. Teismas neturėjo pagrindo vertini, kad gartraukis, dujinė kaitlentė, įmontuojama orkaitė buvo pirkti iÅ¡imtinai atsakovės B. K. R. poreikiams tenkinti ir jos interesais. Be to, atsakovė B. K. R. pripažino, kad sekcija OLIMPIA yra ieÅ¡kovės ir sutiko, jog ji jÄ pasiimtų.

16. Teismas nurodė, kad ir atsakovės gautos pajamos ginčo baldų pirkimo metu buvo nemažos, tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad iÅ¡ tų lėšų turėjo pragyventi ir pati atsakovė, kad ieÅ¡kovei jokių pretenzijų dėl nepagrįsto lėšų panaudojimo ar jų grÄ Å¾inimo nereiÅ¡kė, sprendė, kad mažai tikėtina, jog iÅ¡ tų lėšų dar buvo galima sutaupyti virtuvės baldų ir įrangos pirkimui. Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog atsakovės lėšos gali bÅ«ti naudojamas ir ieÅ¡kovės bÅ«tiniems poreikiams tenkinti. Atsakovė yra veiksnus asmuo, kuris gali spręsti dėl savo lėšų panaudojimo.

17. Nors ieÅ¡kovė įrodė, kad ji savo lėšomis ir savo poreikiams pirko ir sudėjo grindų plyteles virtuvėje, tačiau byloje nustatyta, kad virtuvė įrengta neįregistruotame priestate, kuris atsakovams nuosavybės teise nepriklauso. Be to, nei vienas iÅ¡ atsakovų nurodyta patalpa nesinaudoja. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, sudėjusi plyteles ne jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, turi pati prisiimti tokio elgesio pasekmes. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir jai kilusios neturtinės žalos dydžio, todėl tokį jos reikalavimÄ atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ dalyje, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti atsakovės B. K. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės dukra pinigų baldų pirkimui turėjo. Vien tik subjektyviais ieÅ¡kovės ir jos dukros paaiÅ¡kinimais grįstų teismo iÅ¡vadų, kad pinigų baldams pirkti buvimo ir perdavimo faktai byloje įrodyti, nepatvirtina faktiniai duomenys apie ieÅ¡kovės dukros gautas pajamas užsienyje, jos socialinį statusÄ ir pan. Tik tokie duomenys pagrįstai leistų manyti, kad ji galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis ir jas perduoti ieÅ¡kovei.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė, kad 2016 m. turėjo pinigų baldų pirkimui. 1.2. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad atsakovės gautos pajamos pagal byloje pateiktus duomenis ginčo baldų pirkimo metu palyginti buvo nemažos, tačiau padarė visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tokių pajamų turėjo pragyventi ir ieÅ¡kovė, kadangi dėl judėjimo negaliÄ turinčios mamos priežiÅ«ros pati dirbti neturėjo galimybės ir tik atskirais laikotarpiais iÅ¡vykdavo dirbti į užsienį.

Apeliantės vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad iš atsakovės gaunamų pajamų ne tik faktiškai pragyveno du asmenys, bet dar buvo galima sutaupyti ir virtuvės baldų su įranga pirkimui, ir ieškovės išlaidoms kelionei į užsienį. 1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovės lėšos gali būti naudojamos ir ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tokia teismo išvada, kaip ir pats susitarimas, prieštarauja imperatyvioms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.243 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Be to, pats Å¡alių susitarimas turėjo bÅ«ti įvertintas ir CK 18.81 straipsnio kontekste. Akivaizdu, jog teismas nevertino, ar ieÅ¡kovės veiksmų pasekmė, kai ji, kaip buvusi rÅ«pintoja, siekia už rÅ«pintinės lėšas įgytus baldus ir buitinę įrangÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ savo neįgalios mamos, atitinka geros moralės turinį. 1.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019).

IeÅ¡kovė turėjo įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimo dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo pagrįstumÄ , bet Å¡ios pareigos neįvykdė, dėl to skundžiamas teismo sprendimas priimtas, pažeidus procesinės teisės normas – Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį.

19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti atsakovės B. K. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį; pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį (taip pat J. R. ir L. R.) įtraukė į bylÄ atsakovu ir nepriteisti iÅ¡ jo (taip pat J. R.) žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nesutikimo motyvai su skundžiamu teismo sprendimu iÅ¡dėstyti atsakovės B. K. R. apeliaciniame skunde, kuriuos palaiko ir jų nekartoja. 2.2. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiek iÅ¡ jo, tiek ir jo tėvo J. R. bei jo senelio L. R. priteisė žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors jie į bylÄ , kaip atsakovai, įtraukti yra nepagrįstai, t. y. nei jis nei jo tėvas ir senėlis neturi jokio suinteresuotumo byloje ir ne kartÄ byloje buvo minėta, jog jie neturi bÅ«ti byloje įtraukti atsakovais. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, kad neva anÅ«kė A. K. davė savo motinai-ieÅ¡kovei pinigus ginčo daiktams įsigyti. Teismas neįvertino, kad Å¡i liudytoja yra ne tik suinteresuota bylos baigtimi, bet nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo ar dovanojimo faktÄ ieÅ¡kovei ir, prieÅ¡ingai, net nevertino atsakovų teiktų įrodymų. Byloje atsakovai yra pateikę garso ir vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame pati ieÅ¡kovė pripažino, jog močiutė nieko nevalgo, negeria, visus pinigus atiduota jai, o ji perka baldus.

Teismas dėl šio įrodymo nepasisakė, t. y. nebuvo įvertinti visi byloje esantys įrodymai, priešingai, buvo įvertinti tik ieškovei palankūs įrodymai. Teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

20. IeÅ¡kovė A. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės B. K. R. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi ginčo daiktų dokumentų nuoraÅ¡us, kurie patvirtina, kad jų vertė iÅ¡ viso sudaro 2 589,23 Eur. Å ie dokumentai, t. y. pirkimo čekiai ir sÄ skaitos, yra pirminis ir pagrindinis įrodymas, kad daiktų pirkėja ir nuosavybės teisės savininkė į daiktus yra ieÅ¡kovė.

Be to, ginčo daiktus ieÅ¡kovė pirko iÅ¡ jos dukrai priklausančių lėšų. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įrodytos jos dukters pajamos, t. y. gaunamas atlyginimas dirbant užsienyje. 3.2. Atsakovės lėšų vos užtekdavo jos pačios iÅ¡laikymui, t. y. pagal teismui pateiktas atsakovės iÅ¡laidas, reikalingas neįgaliam žmogui, tokios iÅ¡laidos virÅ¡ija jos pajamas, o pati atsakovė nei vieno įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, kad ginčo daiktai buvo pirkti jos ar už jos lėšas, nepateikė.

Atsakovė savo argumentų, kad iÅ¡ jos gaunamų pajamų praktiÅ¡kai pragyveno du žmonės, o taip pat, kad iÅ¡ jų buvo pirkti ir ginčo daiktai, neįrodė. 3.3. Visi ginčo daiktai buvo įgyti už ieÅ¡kovės ir jos dukters lėšas, o ne už rÅ«pintinės atsakovės lėšas, kaip klaidingai nurodo atsakovė. Be to, su giminėmis ieÅ¡kovės santykiai prasti jau ne vienerius metus, jai taip pat buvo bandoma pakenkti ne vienÄ kartÄ , todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčo namų galiausiai iÅ¡sikraustė.

Tuo tarpu atsakovė yra neįgali ir ginčo daiktais net nesinaudoja, juolab, kad Å¡iuo metu ji ginčo name nebegyvena ir yra iÅ¡sikėlusi gyventi į Anykščius. Atsakovė yra pripažinusi, kad apie naujų baldų pirkimÄ net nežinojo ir dėl jų pirkimo su ieÅ¡kove nesitarė.

21. IeÅ¡kovė A. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo R. R. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, nurodytus jos atsiliepime į B. K. R. apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. IeÅ¡kovė papildomai pažymi, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, bÅ«tent jis ieÅ¡kovei atvažiavus pasiimti ginčo daiktų, sutrukdė jai juos pasiimti.

Be to, atsakovas gyvena ginčo name, todėl tikėtina, kad pats naudojasi ginčo daiktais, kurie jam yra reikalingi asmeniškai. Akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai, esantys pas atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovė reiÅ¡kė ieÅ¡kinį iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovų svetimo neteisėto valdymo konkrečius ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino nurodęs, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog praÅ¡omi iÅ¡reikalauti daiktai, esantys pas atsakovus, priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovei. Apeliantų nuomone, teismas padarė tik prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės dukra turėjo pinigų baldų pirkimui, be to apeliantų teigimu daiktų įsigijimui buvo panaudotos globotinei priklausančios lėšos, t. y. teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

24. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas, pasinaudodamas Å¡ia teise, reiÅ¡kia vindikacinį ieÅ¡kinį. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 19 punktÄ ).

25. IeÅ¡kovė, įrodinėdama esanti ginčo kilnojamųjų daiktų-įrengimų savininkė, į bylÄ teikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo sutartis, tuo tarpu atsakovai, atsikirsdami į pareikÅ¡tus reikalavimus, pripažindami, kad praÅ¡omi iÅ¡reikalauti daiktai yra jiems priklausančiose ar naudojamose patalpos, nurodo, jog Å¡iuos daiktus valdo teisėtai.

26. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant, ar ieÅ¡kinyje nurodyti ir atsakovams priklausančiose patalpose esantys daiktai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei bei, ar atsakovai valdo daiktus teisėtai, reikalinga įvertinti byloje pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas nuosavybės teisių įgijimas į ginčo turtÄ , patikimumÄ . Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas valdymo teisėtumas nėra pakankami iÅ¡vadai, kad Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovė įsigijo nuosavybės teise, nes apeliantų teigimu, ieÅ¡kovė neturėjo finansinių galimybių įsigyti ginčo daiktus.

27. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡alių paaiÅ¡kinimus, daiktų įsigijimÄ pagrindžiančius dokumentus, ieÅ¡kovei suteiktų paslaugų apimtis, sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡omi iÅ¡reikalauti konkretÅ«s kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei ir natÅ«ra yra pas atsakovus.

28. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, baldų pirkimo-pardavimo sutartys, paslaugų suteikimo apimtys (gamyba, atvežimas, montavimas), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina konkrečių daiktų įsigijimÄ už tam tikrÄ kainÄ , taip pat patvirtina, kad daiktus ieÅ¡kovė įsigijo savo poreikių tenkinimui, t. y., kad ginčo daiktai priklauso ieÅ¡kovei. Byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyta, kad sekcijÄ OLIMPIA, 289,62 Eur (1 000,00 Lt) vertės ieÅ¡kovė įsigijo 2007 m. rugsėjo 6 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. Rg II (1 t., b. l. 5-6) pagrindu.

IeÅ¡kovės praÅ¡omi iÅ¡reikalauti virtuvės baldai pagaminti pagal individualų užsakymÄ , pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ 2016 m. balandžio 29 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., b. l. 16-19); vertikalios žaliuzės įsigytos pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už 55,31 Eur (1 t., b. l. 15); plautuvė (158,00 Eur vertės) ir maiÅ¡ytuvas (87,00 Eur vertės) ieÅ¡kovės nupirkti pagal 2016 m. birželio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VAN00904632 (1 t., b. l. 14); gartraukis (120,00 Eur vertės), dujinė kaitlentė (210,00 Eur vertės) ir įmontuojama orkaitė (270,00 Eur vertės) ieÅ¡kovės įsigyti 2018 m. balandžio 10 d.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė nuosavybės teisių į ginčo daiktus įgijimo pagrindo. Teismas nustatinėjo ir tyrė ieškovės finansines galimybes įsigyti, poreikį naudoti ginčo daiktus. Atsakovai byloje neginčijo ieškovės sudarytų sutarčių, kurių pagrindu įgyta nuosavybės teisė į ginčo daiktus, teisėtumo. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog daiktams įgyti galimai buvo panaudotos globotinei priklausančios lėšos, tačiau pačiai globotinei neigiant poreikį nuosavybes teise įsigyti ginčo daiktus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė nėra daiktų savininkė (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami išvadai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir kad jis yra (buvo) natūra pas atsakovus vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu.

30. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 straipsnis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), kad savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnio 1 dalis), ir iÅ¡tyrusi bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas taikyti vindikacijÄ â€“ įpareigoti atsakovus perduoti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , įrodytas, todėl pagrįstas tenkintas.

31. Apeliantas R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo žyminį mokestį priteisti iÅ¡ jo bei atsakovų L. R. ir J. R.. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi iÅ¡ byloje Å¡alių teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad kliÅ«tis ieÅ¡kovei naudotis jos nuosavybe sudaro net tik buvusi ieÅ¡kovės globotinė – B. K. R., bet ir kartu su ja gyvenantys bei jÄ prižiÅ«rintys asmenys – atsakovai. Nustačius, kad ieÅ¡kovės teises pažeidė atsakovais byloje įtraukti asmenys, dalinio ieÅ¡kinio tenkinimo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai paskirstė ir byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė vindikacijÄ reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams, Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimas atitiko teismų praktikÄ , taip pat tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo.

Remiantis nurodytu, atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 33. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovų B. K. R. ir R. R. apeliacinius skundus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovės naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Ieškovė nėra pateikusi turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 10,77, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jos turi būti priteisiamos lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų, t. y. po 5,39 Eur.

Atsakovė (apeliantė) B. K. R., vadovaujantis 2019 m. spalio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ jos nėra priteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IÅ¡ atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 5,39 Eur (penkis eurus 39 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė