a0d5b824-e121-4d95-b22b-64d0e3e72ef9 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-332/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00983-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.4.; 1.1.8.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.9.; 1.2.24.4.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 9 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Vidmanto Mylės, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Vidmantui Skaburskui,nuteistiesiems P. E., A.

A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. E. ir A. A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendžio, kuriuo P. E. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 272 str. 1 d. (dėl 2012-12-12 neteisėto medžiojimo) jam paskirta 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda;pagal BK 272 str. 1 d. (dėl 2012-12-14 neteisėto medžiojimo) jam paskirta 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės ir nustatyta subendrinta 240 MGL (31200 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, P. E. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 160 MGL (20800 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-12-15 03.00 val. iki 2012-12-15, 18.05 val., viena para ir laikyti, kad P. E. yra sumokėjęs 2 MGL (260 Lt) baudos.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68, str. paskirta P. E. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise medžioti 3 metams skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A.

A. pripažintas kaltu pagal BK 272 str. 1 d. ir jam paskirta120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-12-14 iki 2012-12-15 dvi paras ir laikyti, kad A. A. yra sumokėjęs 4 MGL (520 Lt) baudos.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68, str., A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise medžioti 1 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Tuo pačiu Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendžiu R.

B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: P. E. ir A. A. nuteisti už tai, kad jie iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, A. A. vairuojamu automobiliu 2012-12-12, apie 21 val., nuvyko į (duomenys neskelbtina), Å¡alia (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, kur P. E., naudodamas jam iÅ¡duotÄ ginklÄ â€žTIKKA T3“ ir draudžiamas priemones – civilinėje apyvartoje draudžiamÄ A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdami medžioklės dokumentų – medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvÅ«nams medžioti, tuo pažeisdami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydami draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6 ir 58.33 punktuose, tai yra medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu, ir sumedžiojo 3 stirnų jauniklių patinėlius, kurių vieno vertė 318,90 litų, o bendra vertė 956,70 litų, tuo padarydami 956,70 litų turtinę žalÄ Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai bei didelę žalÄ gyvÅ«nijai, bei sumedžiotus stirnų jauniklių patinėlius A.

A. vairuojamu automobiliu parvežė į A. A. namus.P. E. nuteistas už tai, kad jis ir R. B. iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, R. B. vairuojamu automobiliu 2012-12-14, apie 1 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), pamiÅ¡kę, kur P. E. naudodamas jam iÅ¡duotÄ ginklÄ â€žTIKKA T3“ ir naudodamas draudžiamas priemones – civilinėje apyvartoje draudžiamÄ A kategorijos ginklo priedėlį – duslintuvÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto ir 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, uždraustoje vietoje, neturėdami medžioklės dokumentų - medžioklės lapo bei licencijos medžiojamiems gyvÅ«nams medžioti, tuo pažeisdami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 ir 16.4 punktų reikalavimus, o taip pat nesilaikydami draudimų, numatytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1, 58.2, 58.3, 58.6, 58.28 ir 58.33 punktuose, tai yra medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose tamsiu paros metu iÅ¡ automobilio, ir sumedžiojo dvi tauriojo elnio pateles ir 9 tauriojo elnio jauniklius, kurių vieno vertė 1116, 15 litų, o bendra vertė 12277,65 litai, tuo padarydami 12277,65 litų turtinę žalÄ Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir didelę žalÄ gyvÅ«nijai, bei dalį sumedžiotų gyvÅ«nų R.

B. vairuojamu automobiliu parvežė į A. A. namus.             Apeliaciniu skundu nuteistasis P. E. praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 str. 1 d., kvalifikacija ir tuo, kad bÅ«tent jis įvykdė Å¡iÄ veikÄ , sutinka visiÅ¡kai, tačiau mano, kad teismas skyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.Teigia, kad jis visiÅ¡kai suvokia savo veikos pavojingumÄ ir ydingumÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Visa tai ir jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad jis neteisėtai medžiojo, buvo nukreiptos ne į siekį pasipelnyti, tačiau tai daugiau neapgalvotų veiksmų paseka, kas, rodo, kad jis nėra potencialus nusikaltėlis, o tiesiog jis yra pagundai neatsilaikęs žmogus.

Mano, kad teismas skirdamas jam subendrintÄ 240 MGL dydžio baudÄ neįvertino, jog jis jau ir taip atlygino padarytÄ Å¾alÄ gamtai ir savo veiksmais (žalos atlyginimu) atkÅ«rė padarytÄ Å¾alÄ , kad padarytais nusikaltimais nebuvo siekiama pasipelnyti, ar gauti kokios nors kitos naudos, jog jis supranta, kad antra nusikalstama veika buvo žymiai pavojingesnė ir sukėlė didesnes pasekmes. Teigia, kad teismų praktikoje 200–250 MGL baudų dydžiai dažnai skiriami už sunkius nusikaltimus, o Å¡iuo atveju padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai, už kuriuos paprastai skiriamos baudos 10–20 MGL dydžio.

Mano, kad Å¡iuo atveju jam paskirta bausmė yra ne tik neteisinga bausmė, tačiau tai iÅ¡kreipia ir formuojamÄ praktikÄ . Pasak apelianto, jam skirtinas dydis turėtų bÅ«ti artimas minimaliam, kuris taip pat jam darytų pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė visiÅ¡kai atitiktų teisingumo principÄ ir bÅ«tų pakankama ne tik jį nubausti už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir perauklėti.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

A. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, jo atžvilgiu taikant Å¡velnesnę bausmės rūšį. Nurodo, kad teismo priimtas nuosprendis jo atžvilgiu yra per griežtas. Padaryta žala gyvÅ«nijai atlyginta pilnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir padėjo pareigÅ«nams nusikaltimo tyrime. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir tai pareiÅ¡kė teisme.Teigia, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.

IÅ¡ Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o jeigu Å¡ios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimÄ , tai minėtos sankcijos turi bÅ«ti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Skiriama bausmė arba nuobauda turi bÅ«ti teisinga. Pagal KonstitucijÄ teismas, taikydamas sankcijÄ už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausme. Pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už teisei prieÅ¡ingos veikos padarymÄ konstravimo bÅ«dÄ , kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra iÅ¡ties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , kad teismas, taikydamas sankcijÄ už Å¡iÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ â€“ skirdamas piniginę baudÄ , galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme.Taip pat nurodo, kad teismas skirdamas man bausmę pripažino, kad jo padaryta gamtai žala yra didelė, vadovavosi (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke sumedžiotų stirnų skaičiumi.

Teismas vadovavosi byloje pateiktu Valstybinio mokslinio instituto Gamtos tyrimo centro 2013-01-15 raÅ¡tu Nr. SR-56 dėl Å iaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo ribose žalos gamtai masto nustatymui, o realiai vertino tik (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke nuÅ¡autų gyvÅ«nų per metus skaičių. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos ribos apima ne vien (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ . Å ių kaimo teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas, (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas, (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas. Mano, kad teismas remdamasis raÅ¡tu neteisingai įvertino žalos dydį, pripažindamas jo padarytÄ Å¾alÄ didele, nes sumedžiotų bÅ«relio stirnų skaičius yra 34, todėl remtis (duomenys neskelbtini) medžiotojų pateikta informacija vien tik (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke ir aplink ji laukuose sumedžiotų stirnų skaičiumi, negalima, nes tai prieÅ¡tarauja Gamtos tyrimo centro raÅ¡tui esančiam byloje.

Mano, kad jo padaryta žala gyvÅ«nijai laikytina tik vidutinio dydžio, kaip nurodoma raÅ¡te.Teigia, kad BK numato Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , kai kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir pilnai atlygino žalÄ . Teismas BK 62 str. pagrindu gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta žala ir kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veikÄ buvo antraeilis.

Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į BK 62 str. iÅ¡dėstytÄ teisės normÄ , jos netaikė, nuosprendyje nepasisakė, kodėl Å¡ios teisės normos netaiko, nors pagal BK 62 str. 3 d. galėjo paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ mažiausiÄ bausmę, paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ veikÄ . Nurodo, jog teismui priimant nuosprendį jo Å¡eimoje gimė dukra, kuriÄ jis materialiai turi iÅ¡laikyti, o paskirtoji bauda apsunkins dukros iÅ¡laikymÄ .

Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl teismo nuosprendis kaip neteisėtas ir nepagrįstas turi bÅ«ti naikinamas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji P. E. ir A. A., jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų P. E. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau praÅ¡o jiems skirti Å¡velnesnes bausmes.

Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.

Visos Å¡ios aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės yra numatytos LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. ir jos suteikia iÅ¡skirtinę galimybę iÅ¡eiti už sankcijos ribų bei paskirti kaltininkui Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems P. E. ir A. A. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas P. E. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei visiÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.). P. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).P. E. skiriant bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje ir įvertinęs atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, neteisėtai sumedžiotų gyvÅ«nų didelį skaičių, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė Å¡velniausiÄ BK 272 str. 1 d. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

BK 47 straipsnis numato, kad už nesunkų nusikaltimÄ skiriama bauda iki 500 MGL dydžio. Apeliantui paskirtų baudų dydžiai yra mažesni nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, o be to, teismas vadovaudamasis BK 641 straipsniu paskirtÄ subendrintÄ bausmę – baudÄ sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad P. E. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, Å¡velninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Taip pat nėra pagrindo Å¡velninti A.

A. paskirtos bausmės dydį, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), visiÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veika padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jo asmenybę, kad neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , skyrė Å¡velniausiÄ BK 272 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkius nusikaltimus nustatytos baudos vidurkį.Nesutikdamas su paskirta bausme nuteistasis A.

A. praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytos Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imtys ir nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas gali taikyti BK 62 straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtÄ ja bausme turi bÅ«ti siekiama visų Å¡iame straipsnyje nurodytų tikslų. Be to, pagal įstatymÄ Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 ar kitose dalyse nustatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga.

Dėl to teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kitas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, gali neskirti Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors bÅ«tinos sÄ lygos yra (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008, 2K-43/2014).Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis.

Nagrinėjamu atveju, nustatytos dvi A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, visiÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , jog iÅ¡laiko mažametį, 2014-03-23 gimusį vaikÄ , jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, taikyti BK 62 str. bÅ«tų pagrindas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad apylinkės teismas A. A. skyrė Å¡velniausiÄ BK 272 str. 1 d. numatytÄ bausmės rūšį, baudÄ paskyrė mažesnę nei už nesunkius nusikaltimus nustatytos baudos vidurkį, jog A.

A. pats bÅ«damas medžiotoju suprato, kad vykdo neteisėtÄ medžioklę, jog daro didelę žalÄ gyvÅ«nijai, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 62 str. ir skirti A. A. Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pažymima, kad kiekvienas padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo turi susilaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas, taip atgrasant jį bei kitus asmenis nuo vėlesnių nepageidaujamo elgesio apraiÅ¡kų.Didelės žalos gyvÅ«nijai padarymas A.

A. apeliaciniame skunde ginčijamas nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino žalos dydį, pripažindamas jo padarytÄ Å¾alÄ didele, mano, kad jo padaryta žala gyvÅ«nijai laikytina tik vidutinio dydžio. Toks teiginys kyla iÅ¡ pernelyg siauros vertinamojo požymio – didelės žalos gyvÅ«nijai – traktuotės. Å is požymis, atsižvelgiant į BK 272 straipsnio specifikÄ , negali bÅ«ti suvedamas vien į sumedžioto laimikio dydžio apskaičiavimÄ , sumedžiotų gyvÅ«nų skaičių, vertę pinigais ir pan.

Privalu atsižvelgti ir į kitas konkrečias bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant gyvÅ«nijai padarytÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nustatęs, kad P. E. ir A. A., veikdami bendrininkų grupe, medžiojo be reikiamų dokumentų bei be medžioklės vadovo svetimuose medžioklės plotuose, tamsiu paros metu, ir sumedžiojo 3 stirnų jauniklių patinėlius, ir taip padarė didelę žalÄ gyvÅ«nijai. Nuosprendyje pateikiama nuoroda į Valstybinio mokslinio instituto Gamtos tyrimų centro raÅ¡tÄ , kuriame detaliai apraÅ¡oma kaip nustatoma didelė žala, į kÄ atsižvelgiama, kaip ji paskaičiuojama.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos žalos dydžio įvertinimui. Å iuo požiÅ«riu teismas, iÅ¡siaiÅ¡kindamas vertinamÄ jį didelės žalos gyvÅ«nijai požymį ir taikydami jį byloje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, klaidos nepadarė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį P. E. ir A. A. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistųjų P. E. ir A.

A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                             Vidmantas Mylė Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Â