a0d4d168-e6dd-4035-9e1d-b73fa497b724 · Vilniaus apygardos teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-624/2014 m.                                   Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01322-12                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                   1.1.9.2.; 1.2.5.3.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Violetai Budžienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,                 gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nuteistajai K.

S.,nukentėjusiajai A. K.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. S. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda; pagal LR BK 144 str. 30 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė nuteistajai K. S. paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.LR BK 68 str. pagrindu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta K.

S. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.IÅ¡ K. S. priteista: 3208,29 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiosios gydymÄ ; 869,86 Lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai turtinei žalai atlyginti; 17.000 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. S. nuteista už tai, kad 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54.2 metrai iki Rato g., vairuodama A.

P. priklausantį automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 133 punkto reikalavimus (vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), buvo neatsargi ir neatidi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė suoliukÄ ir atsitrenkė į gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ . Kaltinamosios veiksmų pasekmėje eismo įvykio metu keleivei, nukentėjusiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, eismo įvykio metu buvo sugadinti: nukentėjusiojo A.

P. automobilis Mazda MX-3, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantis suoliukas. Taip pat K. S. nuteista už tai, kad 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54,2 metrai iki Rato g., vairuodama automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. K. sveikata. Ä®vykus kelių eismo įvykiui kaltinamoji K. S., pati sukėlusi pavojų ir turėdama pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu bei galimybę suteikti reikiamÄ pagalbÄ , pažeisdama KET 231.4, 231.5 punktų reikalavimus (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, praneÅ¡us policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jai pačiai; imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o jeigu iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ savo transporto priemone, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) nepasiliko įvykio vietoje, nukentėjusiajai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai, o pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Apeliaciniu skundu nuteistoji K. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį pakeisti, iÅ¡ jos nukentėjusiajai A. K. priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 5000 Lt, panaikinti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialiÄ jÄ teise – vairuoti transporto priemones 3 metus. Nurodo neginčijanti ir sutinkanti, kad turi atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ , tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes, pasak apeliantės, teismas netinkamai taikė neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus, įvertino ne visas jos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių.

Apeliantės teigimu, nors teismas ir sumažino nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos sumÄ iki 17 000 Lt, tačiau tai vis tiek ženkliai virÅ¡ija LAT nustatytÄ virÅ¡utinę neturtinės žalos ribÄ . Nurodo, kad byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų tokiÄ didelę neturtinę žalÄ . Apeliantės teigimu, nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad suminės nukentėjusiosios sužalojimų pasekmės sudaro 20 proc. bendro darbingumo netekimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nukentėjusiosios darbingumas negali bÅ«ti atstatytas.

Nurodo, kad nežymus nukentėjusiosios regėjimo sumažėjimas yra vienintelis liekamasis reiškinys, nustatytas dėl autoįvykio metu nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, todėl tai nėra pakankamas pagrindas pagrįsti 17 000 Lt neturtinės žalos dydį. Be to, nukentėjusiosios veido randai nepagrįstai teismo įvertinti kaip aplinkybė, reikšminga neturtinės žalos dydžiui, kadangi jie yra pooperaciniai ir, pasak apeliantės, kaip sužalojimo pasekmė nevertinami, o nukentėjusiosios veidas subjaurotas nebuvo.

Apeliantės teigimu, nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje susiformuotų neturtinės žalos dydžių ir nukentėjusiosios patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kadangi jie nebuvo kažkokie iÅ¡skirtiniai, o yra natÅ«rali autoįvykio pasekmė, prie kurio prisidėjo ir pati nukentėjusioji. Nuteistoji K. S. nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ir pati nukentėjusioji iÅ¡ dalies yra kalta dėl autoįvykio, nes įkalbėjo apeliantę paimti svetimÄ automobilį, priklausantį A.

P., ir kuo skubiau jÄ iÅ¡vežti iÅ¡ Valakampių paplÅ«dimo, kur nukentėjusioji su draugais linksminosi, vartojo alkoholį. Autoįvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Be to, nukentėjusioji nebuvo prisegusi saugos diržu. Apeliantės teigimu, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad ji nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl autoįvykio, atsiprašė nukentėjusiosios, sumokėjo už jos pervežimÄ Ä¯ Kauno klinikas.Skunde apeliantė teigia nesutinkanti ir su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone, kadangi pirmosios instancijos teismas to tinkamai nemotyvavo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl uždraudė naudotis specialiÄ ja teise maksimaliam 3 metų terminui.

Nurodo, kad nusikalstama veika yra padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, įvykio nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, savo kaltę iÅ¡ karto pripažino, kas vertintina kaip apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, anksčiau nebuvo padariusi administracinių teisės pažeidimų naudodamasi Å¡ia specialia teise. Todėl, pasak apeliantės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad piktnaudžiavo Å¡ia specialia teise.

Nurodo Å¡iuo metu niekur nedirbanti, tačiau teisė vairuoti transporto priemonę yra labai svarbi pastarosios poreikių tenkinimui, darbo susiradimui. Be to, apeliantės teigimu, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad po 2012-11-01 eismo įvykio iÅ¡ jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir visÄ laikÄ iki Å¡iol ji negalėjo naudotis ir nesinaudojo Å¡ia specialiÄ ja teise. Tokiu bÅ«du, apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti taikant bausmę ir nėra pagrindo papildomai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Taip pat skunde teigia, kad jeigu teismas nuspręs, jog baudžiamojo poveikio priemonė vis tik skirtina, turi bÅ«ti sutrumpintas jos taikymo terminas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, kadangi nurodo iki eismo įvykio jokių KET pažeidimų nebuvo padariusi, nusikalstamÄ veikÄ pripažino ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Teismo posėdyje nuteistoji K. S. ir jos gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusioji ir prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Nuteistosios K.

S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendis K. S. atžvilgiu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio bei nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio nėra pagrįstas ir teisėtas.Skunde apeliantė nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors sankcija nusikaltimo, pagal kurį nuteista K. S. ir nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 68 str.).

Pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose ta priemonė nustatoma. Byloje buvo nustatyta, kad K. S., vairuodama automobilį pažeidė KET reikalavimus, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, be to, nesuteikė nukentėjusiajai A. K. pirmosios medicinos pagalbos, nepraneÅ¡usi apie įvykį specialiosioms tarnyboms, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, palikdama nukentėjusiÄ jÄ gyvybei pavojingoje padėtyje. TÄ Ä¯vertinus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės viena veika (LR BK 281 str. 1 d.), nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra gana pavojinga.

Kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajai buvo bÅ«tina kartu su bausme skirti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vien teismo paskirta bausmė (bauda) nebus pakankamai efektyvi. Be to, pažymėtina, kad vien tai, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sukels apeliantei nepatogumų, negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę vertino kartu su kitais bylos duomenimis, tačiau nepagrįstai, visiÅ¡kai nemotyvuodamas paskyrė tokį ilgÄ baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad praeityje iki eismo įvykio administracine tvarka dėl KET pažeidimų apeliantė nebausta (b. t. 1 b. l. 182), anksčiau neteista (b. t. 1 b. l. 181), tokio masto autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, ji sukėlė pirmÄ kartÄ , tÄ padarė neatsargiais veiksmais , savo kaltę pripažino, savo noru atlygino žalÄ nukentėjusiajam A.

P., kas pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė vairavo svetimÄ automobilį nukentėjusiosios A. K. praÅ¡ymu, nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Tai, kad apeliantė neseniai buvo įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, negali bÅ«ti vertinama kaip piktnaudžiavimas Å¡ia specialia teise. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , o taip pat į tai, kad maksimalus terminas uždraudimo naudotis specialia teise teismų praktikoje nustatomas paprastai kaltininkui itin Å¡iukščiai pažeidus KET reikalavimus ar tai darant sistemingai, apeliantei nustatytos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas mažintinas iki minimalaus – 1 metų terminÄ .

Apeliantė skunde neginčija, kad turi atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiajai, ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (LR CK 1.5.).Byloje nustatyta, kad apeliantė K. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairuojamo automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, dėl ko kliudė suoliukÄ ir atsitrenkė į gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , vėliau K.

S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å io eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio keleivė A. K., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo (b. t. 1, b. l. 90), pirmosios instancijos teismo proceso metu atliktos ekspertizės iÅ¡vados (b. t. 2, b. l. 112-115) matyti, kad nukentėjusiosios A. K. suminės sužalojimų pasekmės sudaro 20 procentų bendro darbingumo netekimo (dėl kairės akies regėjimo sumažėjimo 10 proc. ir dėl kairės ausies kauÅ¡elio galimo rando 10 proc.), veidas nebuvo subjaurotas, tačiau ekspertai daro iÅ¡vadÄ , kad susiformavę veido randai negali bÅ«ti paÅ¡alinti be pėdsakų.

Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, iÅ¡ esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad apeliantė K. S. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokiais precedentais vadovavosi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau teismo nustatyta 17 000 Lt neturtinės žalos suma neatitinka Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008).

Nors byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, to neginčija ir pati apeliantė, kad bÅ«tent dėl nusikalstamų pastarosios veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, labai stiprų emocinį sukrėtimÄ , psichologinį diskomfortÄ , fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , teko daryti akies, skruostikaulio ir nosies operacijas, pablogėjo regėjimas, liko randai veide, tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, teismų praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Nagrinėjamas atvejis nepripažintinas iÅ¡skirtiniu. Taigi, įvertinus Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kolegija, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į teismų praktikÄ , nukentėjusiajai A. K. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 8000 litų, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keičiama (LR BPK 328 str. 4 p.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ė:nuteistosios K.

S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį pakeisti :sumažinti K. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki 1 metų;sumažinti iÅ¡ K. S. nukentėjusiosios A. K. naudai priteistÄ neturtinę žalÄ iki 8000 Lt ( 2316, 96 EUR).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                        Laureta Ulbienė Teisėjai                                                                                                Virginija Pakalnytė- TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                                  Stasys Lemežis