2024-08-14 Nr. AB-11735-3-63-3-00529-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-465-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00529-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. L., V. L., R. G., L. G., G. S., J. D. ir V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai P. L., V. L., R. G., L. G., G. S., J. D. ir V. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti žemės sklypo (t. y. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (2024 m. sausio 8 d. Nr. KAM-2-(10.10 E.); toliau – ir Tikrinimo aktas) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gelmora“ pateiktą 2023 m. birželio 8 d. prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 5 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjų P. L., V. L., R. G., L. G., G. S., J. D. ir V. B. skundą bei nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 22,50 Eur žyminį mokestį pareiškėjų atstovui V. P..

Teismas apžvelgė aktualias Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) nuostatas.

Teismas nustatė, kad:

1. UAB „Gelmora“ parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir kartu su 2023 m. birželio 8 d. prašymu patikrinti pateikė ją Tarnybos Palangos skyriui;

2. Tarnybos Palangos skyrius, patikrinęs minėtą bylą, parengė Tikrinimo aktą bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo patikrinimo vietovėje aktą (2024 m. sausio 8 d. Nr. KDV-2-(10.11 E.)). Pastarajame patikrinimo akte nėra pastabų, nenustatyta pažeidimų. Ginčijamame Tikrinimo akte pateikta pastaba, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus: detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus; tikrinimo metu nustatytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimas, nes Žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių; Tarnybos Palangos skyrius 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 16SD-2036-(14.16.136 E.) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl formuojamo žemės sklypo atitikties Detaliojo plano sprendiniams;

3. pareiškėjai 2024 m. sausio 23 d. kreipėsi į Tarnybos Palangos skyriaus vedėją, prašydami panaikinti Tikrinimo aktą, iš naujo atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir, nenustačius jokių pažeidimų, ją patvirtinti arba motyvuotai atmesti per teisės aktų nustatytą terminą;

4. pareiškėjai skunde teismui teigė, kad, praėjus 2 mėnesiams po 2024 m. sausio 23 d. skundo išsiuntimo ir nesulaukus jokios reakcijos iš Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo, jie Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į Tarnybos vedėją su skundu, prašydami panaikinti Tikrinimo aktą, įpareigoti Tarnybos Palangos skyrių iš naujo atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir, nenustačius jokių pažeidimų, ją patvirtinti arba motyvuotai atmesti per teisės aktų nustatytą terminą;

5. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1SD-24149-(10.12 E.) nurodė, jog Tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius 2024 m. sausio 24 d. ir 2024 m. kovo 23 d. gavo abu skundus. Tarnybos specialistas, pakartotinai tikrindamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, įvertino nustatytus kadastro duomenis, Detaliojo plano sprendinius ir nustatė, kad trūksta informacijos apie formuojamo Žemės sklypo atitiktį Detaliojo plano sprendiniams, todėl jis 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl papildomos informacijos pateikimo, bet iki šiol jos negavo. Tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius 2024 m. gegužės 7 d. pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su raginimu pateikti prašomą informaciją. Skundai dėl Tikrinimo akto panaikinimo bus vertinami, kai bus gauta informacija iš Palangos miesto savivaldybės.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjai, nesutikdami su Tikrinimo aktu, kreipėsi į Tarnybos Palangos skyriaus vedėją su skundu, tačiau iki šios dienos jų skundas nėra išnagrinėtas. Iš Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 1SD-24149-(10.12 E.) matyti, kad pareiškėjų skundas dėl Tikrinimo akto bus nagrinėjamas, kai Tarnybos Palangos skyrius gaus informaciją iš Palangos miesto savivaldybės. Taigi, skundas, kuriame pareiškėjai prašo teismo panaikinti Tikrinimo aktą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti UAB „Gelmora“ pateiktą 2023 m. birželio 8 d. prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, negali būti priimtas nagrinėti, nes tik Tarnybos Palangos skyriaus vedėjui išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Tikrinimo akto ir dėl to priėmus sprendimą, jie galės būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Tikrinimo taisyklių 33 p.). Nesant Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo sprendimo, privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra užbaigta.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, manydami, jog Tarnybos Palangos skyriaus vedėjas nepagrįstai nepriima sprendimo dėl jų skundo (Tikrinimo taisyklių 31 p.), turi teisę kreiptis į teismą su skundu, prašydami įpareigoti Tarnybos Palangos skyriaus vedėją išnagrinėti jų skundus dėl Tikrinimo akto ir priimti sprendimą.

III. Pareiškėjas P. L. (toliau – ir pareiškėjas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo nuomone, ABTĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintinos taip, kad šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę paduoti skundą teismui, jei viešojo administravimo subjektas vilkina priimti sprendimą, ir tam nereikia inicijuoti atskiros teisminės procedūros dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (vilkinimą). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas, kuris neišnagrinėtas ikiteismine tvarka, negali persikelti į teismą, nes, lingvistiškai aiškinant ABTĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, akivaizdu, kad tokia galimybė yra tik su apribojimu, jog toks skundas gali būti paduodamas per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, nepraleisdami šio termino.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ar vilkinimas priimti sprendimus dėl valstybinių žemės sklypų formavimo yra skundžiami Tarnybos vadovui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju Tarnybos Palangos skyriaus vedėjo atsisakymas atlikti jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus 2024 m. kovo 24 d. buvo apskųstas Tarnybos vadovui. Tarnyba 2024 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1SD-24149-(10.12 E.) nepripažino, kad Tarnybos Palangos skyriaus vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nepripažino, jog buvo vilkinama priimti sprendimą; priešingai, nurodyta, kad ir Tarnybos vadovui trūksta duomenų sprendimui dėl Tikrinimo akto priimti, todėl Tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius 2024 m. gegužės 7 d. pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su raginimu pateikti prašomą informaciją, o pareiškėjų prašymas dėl Tikrinimo akto panaikinimo bus vertinamas, kai bus gauta informacija iš Palangos miesto savivaldybės. Minėtas raštas akivaizdžiai parodo, jog ir Tarnybos vadovas nutarė vilkinti sprendimo priėmimą, nes šiame rašte net nenurodyta, kodėl Tarnyba negali gauti prašomos informacijos kitu būdu, kodėl tokia informacija jai reikalinga ir kokia būtent informacija reikalinga.

Pareiškėjas paaiškina, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą, nesutikdami su Tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1SD-24149-(10.12 E.) ir jame išreikšta pozicija, kad nebuvo padaryta pažeidimų ir kad toliau ginčo klausimai nebus sprendžiami, o bus vilkinamas jų sprendimas. Pareiškėjas mano, kad visa tai nėra suderinama nei su geru viešuoju administravimu, nei su efektyvumo ir proporcingumo principais, kas leido pareiškėjams kreiptis į teismą dėl pačio ginčo (Tikrinimo akto teisėtumo) sprendimo. Teismas neįvertino šių aplinkybių, netinkamai pritaikė proceso teisės normas (ABTĮ 28 str.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo tvarkos ir terminų.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nenurodė įstatymo (konkrečios įstatymo nuostatos), kurioje yra įtvirtinta privaloma ikiteisminė pareiškėjų inicijuojamo ginčo sprendimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, vadovavosi iš esmės tik Tikrinimo taisyklėmis (2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 1P-184-(1.3 E.) redakcija).

Tikrinimo taisyklių 30 punkte numatyta, kad žemės sklypo savininkas ir (ar) žemės sklypo kadastro duomenis nustatęs matininkas teritorinio skyriaus darbuotojo pagal Taisykles užpildytą ir pasirašytą Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną), taip pat kitus žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmus (neveikimą) gali skųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teritorinio skyriaus vadovui per 10 darbo dienų nuo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno) gavimo, taip pat kitų teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų atlikimo ar termino, kai turėjo būti atlikti veiksmai.

Pagal Tikrinimo taisyklių 31 punktą, teritorinio skyriaus vadovas, išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio skyriaus darbuotojo užpildyto ir pasirašyto Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno), taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų (neveikimo), priima vieną (ar kelis, jeigu skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų (Taisyklių 3 priedas): 31.1. skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; 31.2. panaikinti (visą ar iš dalies) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną); 31.3. panaikinti (visą ar iš dalies) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną) ir įpareigoti teritorinio skyriaus darbuotoją, atlikusį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą (klausimyną); 31.4. įpareigoti teritorinio padalinio darbuotoją, atlikusį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.

Tikrinimo taisyklių 32 punkte nurodyta, kad apie teritorinio skyriaus vadovo priimtą sprendimą dėl teritorinio skyriaus darbuotojo parengto ir pasirašyto Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno) teisėtumo, taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylas tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų (neveikimo) teritorinis skyrius raštu, siunčiamu pašto siunta, per E. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja žemės sklypo savininką ir (ar) žemės sklypo kadastro duomenis nustačiusį matininką, pateikusį skundą dėl teritorinio skyriaus darbuotojo užpildyto ir pasirašyto Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) ir (ar) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto (klausimyno), taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinusio teritorinio skyriaus darbuotojo veiksmų (neveikimo).

Tikrinimo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad teritorinio skyriaus vadovo sprendimai dėl teritorinio skyriaus darbuotojų parengtų ir pasirašytų Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų (klausimynų) ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktų (klausimynų) teisingumo, taip pat kitų žemės sklypo kadastro duomenų bylas tikrinusių teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo) gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi anksčiau pacituotas Tikrinimo taisyklių nuostatas, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog minėtose teisės normose buvo įtvirtinta būtent žemės sklypo savininko ir (ar) žemės sklypo kadastro duomenis nustačiusio matininko teisė ginčyti, be kita ko, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną). Remiantis nagrinėjamoje byloje pareiškėjų pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, Žemės sklypas yra valstybinė žemė, kuri šiuo metu yra formuojama kaip naujas žemės sklypas, skirtas pareiškėjų nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjai kreipėsi į geodezinių matavimų įmonę UAB „Gelmora“, prašydami padėti formuoti Žemės sklypą pagal šioje teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, nes pareiškėjai pageidauja išsinuomoti šią valstybinę žemę. Teismui pateiktą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengė ir pasirašė UAB „Gelmora“ direktorius ir matininkas J. S.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai nepatenka į Tikrinimo taisyklių 30 punkte apibrėžtą subjektų, turinčių teisę kreiptis į Tarnybos Palangos skyriaus vadovą su skundu dėl Tikrinimo akto, ratą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nepasinaudojo Taisyklių 30–33 punktuose įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Šiame kontekste pastebėtina, kad Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 1P-98, kuriuo buvo patvirtintos Tikrinimo taisyklės, su visais pakeitimais ir papildymais nuo 2024 m. birželio 7 d. neteko galios. 2024 m. birželio 7 d. įsigaliojo Tarnybos 2024 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1P-186-(1.1 E.), kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Pastarųjų taisyklių 30–33 punktuose yra įtvirtinta iš esmės tokia pati Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo (pareiškėjų) teisės ginčyti Tikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą bendra tvarka, pažymi, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), ir kt. Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju aktualiame Tikrinimo taisyklių (2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 1P-184-(1.3 E.) redakcija) 10 punkte nurodyta, kad teritorinio skyriaus darbuotojas, atlikęs tikrinimą kameraliai, užpildo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) nurodydamas pažeistas teisės aktų nuostatas, kurios pasirenkamos iš Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikto teisės aktų nuostatų sąrašo, ir pažeidimų aprašymus, kurie įrašomi arba pasirenkami iš Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ pateikto pažeidimų aprašymų sąrašo, ir pasirašo jį elektroniniu parašu. Pasirašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (klausimynas) automatiškai įkeliamas į elektroninį žurnalą Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ ir paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.

Pagal Tikrinimo taisyklių 14 punktą, jeigu tikrinimo kameraliai metu nustatoma, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus, ir priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo vietovėje, teritorinio skyriaus darbuotojas pasirašo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną) ir perduoda žemės sklypo kadastro duomenų bylą teritorinio skyriaus vadovui arba jo įsakymu paskirtam teritorinio skyriaus darbuotojui, išskyrus darbuotoją, kuris atliko tikrinimą kameraliai, derinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą. Teritorinio skyriaus vadovas arba jo įsakymu paskirtas teritorinio skyriaus darbuotojas, išskyrus darbuotoją, kuris atliko tikrinimą kameraliai, suderina žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas elektroniniu parašu.

Tikrinimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad jeigu atlikus tikrinimą kameraliai nustatoma Taisyklių 9 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų ir priimamas sprendimas neatlikti tikrinimo vietovėje, žemės sklypo kadastro duomenų byla grąžinama ją parengusiam matininkui (kartu pateikiant ir Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą (klausimyną)) nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti.

Tikrinimo taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad apie suderintą žemės sklypo planą (kai nustatoma, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus ir Taisyklių 18 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus (kai atliekamas tikrinimas vietovėje)) arba nesuderintą žemės sklypo planą (kai nustatoma Taisyklių 9 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų ir (ar) Taisyklių 18 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų (kai atliekamas tikrinimas vietovėje)) žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs matininkas informuojamas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ automatiniu pranešimu.

Tikrinimo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus ir Taisyklių 18 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus (kai atliekamas tikrinimas vietovėje) ir jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir teritoriniam skyriui yra pateiktas prašymas, sprendimas patvirtinti kadastro duomenis turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo plano suderinimo.

Pagal Tikrinimo taisyklių 28 punktą, sprendimą patvirtinti kadastro duomenis priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vadovas. Apie priimtą sprendimą patvirtinti kadastro duomenis teritorinis skyrius raštu, siunčiamu pašto siunta, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą arba elektroniniu paštu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti kadastro duomenis priėmimo informuoja prašymą pateikusį asmenį.

Vadovaujantis Tikrinimo taisyklių 34.2 punktu, teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, taip pat sprendimai dėl žemės sklypo plano suderinimo arba nederinimo dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija iš aptarto teisinio reguliavimo nustatė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto (klausimyno) užpildymas yra tarpinis veiksmas, kurį būtina atlikti, siekiant suderinti žemės sklypo planą ir, vėliau, priimti galutinį sprendimą – Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimą patvirtinti kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (klausimynas) yra laikytinas tarpiniu viešojo administravimo subjekto priimamu dokumentu, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą ir kuris pats savaime nesukelia teisinių padarinių. Be to, ginčijamame Tikrinimo akte yra padaryta žyma, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nenustatyta, bei pateikta informacija apie pasikreipimą į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl formuojamo naujo sklypo atitikties Detaliojo plano sprendiniams. Tikrinimo akte nėra suformuluoti jokie reikalavimai, įpareigojimai, ribojimai ar pan. pareiškėjui arba kitiems subjektams. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau pacituotą reglamentavimą bei konkretaus ginčijamo akto turinį, prieina prie išvados, kad Tikrinimo aktas nesukelia teisinių padarinių, todėl Tikrinimo aktas negali būti pareiškėjo (pareiškėjų) inicijuojamo ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia kitų argumentų, kuriais jis siekia pagrįsti tikrinamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šie kiti argumentai yra susiję ne su skunde suformuluotais materialiaisiais reikalavimais – panaikinti Tikrinimo aktą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti UAB „Gelmora“ pateiktą 2023 m. birželio 8 d. prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o su Tarnybos (įskaitant Tarnybos Palangos skyrių) vėliau atliktais veiksmais (neveikimu, vilkinimu atlikti veiksmus), gavus pareiškėjų skundus, todėl šie atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą ne tuo teisiniu pagrindu: pareiškėjų skundą turėjo būti atsisakyta priimti ne ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu („pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos“), bet ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu („skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka“). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija sutinka su galutiniu teismo procesiniu sprendimu – atsisakyti priimti skundą, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė