2024-12-18 Nr. AB-18598-3-61-3-03243-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-540-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03243-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių (toliau – ir Skyrius) priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. 1GP-10081 „Dėl išvados parengimo kompensuojant mišku kaimo vietovėje“ (toliau – ir Prašymas).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji iki skundo teismui pateikimo dienos jokio viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuris turėjo būti priimtas per 20 darbo dienų, negavo, taip pat negavo pranešimo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Pareiškėja skundėsi, kad Skyrius nevykdo savo pareigų ir vilkina klausimo nagrinėjimą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. G. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl NŽT teritorinio žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus neveikimo (vilkinimo) nagrinėjant jos Prašymą, nes, pareiškėjos teigimu, Skyrius nevykdo savo pareigų, vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku neišsprendžia jos Prašymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, NŽT direktoriaus 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-139-(1.1 E.) patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių 1 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Savo ruožtu NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas vertino, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį (juo nėra atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiamas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, parduodamas, išnuomojamas ar perduodamas naudotis neatlygintinai žemės sklypas). Teismas darė išvadą, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundą dėl NŽT padalinio neveikimo nagrinėjant jos Prašymą paduodama NŽT vadovui.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėja L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė Prašymą Skyriui, vadovaudamasi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka. Pareiškėja prašė už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

Pareiškėjos manymu, ginčas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį – pateiktas Prašymas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl jos skundui negali būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji, kreipdamasi su skundu į teismą, prie skundo pridėjo Prašymą, iš kurio matyti, jog ji nori pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už likusį neatkurtą plotą prašo jai atlyginti lygiaverčiu miško plotu (Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d.). Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. G. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus neveikimo (vilkinimo) nagrinėjant jos Prašymą, o toks ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį (juo nėra atkuriamos nuosavybės teisės, suteikiamas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, parduodamas, išnuomojamas ar perduodamas naudotis neatlygintinai žemės sklypas), ir dėl to darė išvadą, jog pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundą dėl NŽT padalinio neveikimo paduodama NŽT vadovui.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad Skyriui pateiktas Prašymas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, todėl skundui dėl NŽT padalinio neveikimo nagrinėjant jos Prašymą negali būti taikoma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009; kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl jos Prašymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja Prašymu prašė už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje – Švenčionių r., Pabradės sen., Pavoverės kadastro vietovėje. Pareiškėja teigė, kad iki skundo padavimo iš Skyriaus nėra gavusi atsakymo į Prašymą.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 5 straipsniu, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės. Taigi nuosavybės teisių atkūrimas, su kuriuo yra susijęs pareiškėjos Prašymas, kaip žemės įsigijimo nuosavybėn būdas, patenka į Žemės reformos įstatymo taikymo sritį, todėl sprendžiant dėl skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) taikytinos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali skųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT administracijos padaliniai. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad NŽT teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, NŽT vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-438/2019).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, kad jos inicijuotas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį, todėl skundui netaikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pažymi, kad pareiškėja ginčija NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus neveikimą nagrinėjant jos Prašymą dėl išvados parengimo, kompensuojant mišku kaimo vietovėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos Prašymas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau ginčas byloje kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, sprendžia, jog pareiškėjos inicijuotam ginčui taikytina privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-550/2012; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-700-492/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-402-438/2020; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-560-415/2020; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-520/2024).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl Skyriaus neveikimo, visų pirma, turi būti skundžiamas NŽT vadovui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo minėta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius