a0d18025-368d-4a95-8a56-ef819ef0fa8e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1014-870/14Proceso Nr. 1-10-1-01581-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nukentėjusiosioms J. M., N. B., E. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lentvaris, Trakų raj., dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), SkaidiÅ¡kės, teistas 1 kartÄ 2002-06-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. ir 278 str. 1 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 m darbovietėje, iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ darbo užmokesčio 10 proc. valstybės naudai, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. V. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o bÅ«tent: jis, 2012 m. gruodžio mėn. 28 d., apie 22.50 val., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio), be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas dviejų eismo juostų ZigmantiÅ¡kių gatvės važiuojamÄ ja dalimi Galvės gatvės kryptimi pažeidė KET 105 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 125 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, ir 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, tai yra, apie 542 metrų atstumu nuo Vilniaus miesto administracinės ribos vairuojamu automobiliu važiuodamas ZigmantiÅ¡kių gatve link Galvės gatvės pusės važiavo ne arčiau savo krypties eismo juostos deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o iÅ¡ dalies iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , tokiais veiksmais sudarydamas kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais savo krypties eismo juosta nuo Galvės gatvės pusės važiavusiam automobiliui „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam J. M., kuriai, siekiant iÅ¡vengti transporto priemonių susidÅ«rimo, pradėjus stabdyti vairuojamÄ automobilį ir pasukus jį į kairę, - į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , jis, prieÅ¡ keisdamas pirminę savo važiavimo kryptį, neįsitikino savo veiksmų saugumu ir vairuojamu automobiliu grįždamas į savo važiavimo krypties link Galvės gatvės pusės eismo juostÄ automobilio deÅ¡inės pusės priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinę dalį. Šio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, dėl patirtų sužalojimų automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai J. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o šio automobilio keleivėms N. B. ir E. S. – nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat sugadinti automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. M., ir automobilis „Mercedes Benz 190“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. J..   Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę prisipažįsta iš dalies. Jis 2012-12-28 d., apie 23.00 val., automobiliu „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – MB), važiavo Zigmantiškių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta nuo Lentvario pusės link Vilniaus. Jis važiavo įjungęs artimųjų šviesų žibintus, buvo prisisegęs saugos diržu. Priekyje jo automobilių nebuvo.

Kadangi kelias ten siauras, skiriamosios juostos nėra, buvo tamsus paros metas, Å¡alikelės buvo slidžios, maÅ¡inų nebuvo, todėl jis važiavo arčiau kelio vidurio, bet ne prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Važiuodamas pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį ir jis stengėsi pasitraukti kiek įmanoma arčiau kelio deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to. Kai prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavęs automobilis priartėjo, jis pastebėjo, kad jis yra nežymiai įvažiavęs į jo eismo juostÄ , todėl jis dar labiau pradėjo trauktis arčiau kelio deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Jis negali pasakyti, ar prieÅ¡ susidÅ«rimÄ jis stabdė automobilį, tačiau, jo vertinimu, automobiliai susidÅ«rė jo eismo juostoje, arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio. SusidÅ«rimo metu jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio automobilio „VW Golf“ priekinę dalį. Po to, automobilis „VW Golf“ dar apsisuko. Eismo įvykio metu kitų automobilių nebuvo. Kiti automobiliai į įvykio vietÄ atvažiavo vėliau, jau po įvykio. Eismo įvykio dienÄ , t.y. 2012-12-28 d., alkoholio jis nevartojo.

Alkoholinius gėrimus paskutinį kartÄ gėrė prieÅ¡ parÄ iki įvykio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis kaltas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, bet važiavo saugiai, nevirÅ¡ydamas greičio. Dėl eismo įvykio, jo manymu, yra nekaltas, pamatęs prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, kuris buvo Å¡iek tiek įvažiavęs į jo eismo juostÄ , stengdamasis iÅ¡vengti avarijos, elgėsi pagal taisykles, traukėsi kiek įmanoma link deÅ¡iniojo kelkraščio.

Jo vertinimu, dėl avarijos kalta automobilio VW „Golf“ vairuotoja. Ten siauras kelias, šalikeliai slidūs, visos mašinos važiuoja beveik per vidurį kelio, prasilenkiant pasislenka kuo dešiniau. Jis neteigia, kad ji pilnai važiavo jo juosta. Jis pasitraukė kuo dešiniau, o mašina jam atlėkė iš priekio.Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.40 val., jai priklausančiu automobiliu “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Zigmantiškių gatve iš darbo į namus.

Kartu su ja važiavo E. S., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir N. B., kuri sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Važiavo apie 70 km/h greičiu, savo eismo juosta, arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Buvo sutemę, kelio atkarpa neapÅ¡viesta, kelio danga slidi. Ji važiavo įjungusi artimÄ sias žibintų Å¡viesas. Važiuodama iÅ¡ tolo pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį su įjungtomis tolimosiomis Å¡viesomis, jas apakino, ji stengėsi į jį nežiÅ«rėti, iÅ¡ karto sumažino važiavimo greitį, kad galėtų saugiai prasilenkti su tuo automobiliu ir, kai pakėlė akis, pamatė, kad jis važiuoja tiesiai į jÄ .

Sukti į deÅ¡inę nebuvo kur, nes Å¡alikelėje buvo pusnis ir griovys, kairėje buvo tuščia, todėl pasuko vairÄ Ä¯ kairę prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , taip stengdamasi iÅ¡vengti tiesioginio susidÅ«rimo. IÅ¡kart po to įvyko susidÅ«rimas. Kadangi viskas įvyko labai greitai, ji iÅ¡ karto nesuprato, kokiomis dalimis susidÅ«rė automobiliai, bet po susidÅ«rimo jos automobilis sustojo griovyje. Apie eismo įvykį ji telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pirmieji į įvykio vietÄ atvyko prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojai, po to medikai ir policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Trakų.

Policijos pareigÅ«nų akivaizdoje prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojai nuÅ¡lavė keliÄ . Ji mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio automobilio vairuotojas, kadangi jis iÅ¡važiavo į jos važiavimo krypties eismo juostÄ . Ji važiavo savo eismo juosta, o kur įvyko susidÅ«rimas, jau buvo lygus kelias. Kelyje yra skiriamoji juosta, bet kadangi buvo tamsu, slidu, jos gal ir nesimatė. SusidÅ«rimas, jos manymu, įvyko maždaug kelio viduryje, per tÄ skiriamÄ jÄ juostÄ .Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. B. paaiÅ¡kino, kad 2012-12-28 d., apie 23 val., važiavo su J.

M. ir E. S. iÅ¡ darbo į namus. Važiavo J. M. automobiliu, ji vairavo. E. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji galinėje sėdynėje. Buvo sutemę, kritulių nebuvo, bet važiuojamosios dalies danga buvo slidi. Vienu metu pastebėjo prieÅ¡inga kryptimi artėjančio automobilio žibintų Å¡viesas. Jos jas visas apakino. J. M. pasakė „kÄ jis daro“, sumažino greitį ir praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po to įvyko susidÅ«rimas. Automobiliai, jos supratimu, susidÅ«rė jų važiavimo krypties eismo juostoje.

Susidūrimo metu priešinga kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo “Mercedes Benz”, priekine dalimi atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko jų automobilį dar apsuko. Po susidūrimo abu automobiliai atsidūrė griovyje. Akivaizdžiai matėsi, kad šio automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Įvykio metu jai nestipriai buvo sutrikdyta sveikata, be to, sulaužyti akiniai. Ji mano, kad kaltas A. V., kadangi jis važiavo su įjungtomis ilgomis šviesomis, jos buvo visos apakintos, o taip nesielgiama kelyje.

Jos laikėsi savo juostos, buvo pasnigę, slidu ir važiavo labai lėtai. Sukti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ nebuvo prasmės.Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. S. paaiÅ¡kino, kad važiavo po darbo namo. Sėdėjo prie vairuotojos deÅ¡inėje pusėje. Viskas labai greitai įvyko. Ji tik atsimena, kad važiavo nelabai greitai. Jas apakino iÅ¡ prieÅ¡ais važiavęs automobilis, jis važavo jų pusėje, suprato, kad įvyks avarija. Tiesiog užmerkė akis ir tiek. Buvo prispausta. Važiavo deÅ¡ine juosta, savo puse.

Ji matė, kad prieÅ¡ jas buvo automobilis, jis apakino. Kai atsigavo, trÅ«ko oro, buvo praradusi sÄ monę.Teisiamajame posėdyje liudytojas O. D. (pareigÅ«nas) paaiÅ¡kino, kad įvyko eismo įvykis ZigmantiÅ¡kių gatvėje, siuntė juos, kadangi galvojo, jog bus Fabriko gatvė. Jie buvo ten, kol atvyko operatyvinė grupė iÅ¡ Vilniaus. Paties įvykio neformino. Kiek pamena abu automobiliai, jeigu žiÅ«rėti nuo Lentvario po deÅ¡ine puse kelkraÅ¡tyje. Automobiliai nebuvo patraukti, bet jie abu deÅ¡inėje kelio pusėje.

Kiek buvo važiuojamojoje dalyje, kiek už važiuojamosios dalies kraÅ¡to negali pasakyti. Kadangi eismas buvo pakankamai buvo intensyvus, ant kelio mėtėsi kažkokios automobilių dalys, pustė, buvo sudėtingos eismo sÄ lygos, todėl jie buvo labiau susikoncentravę į eismo reguliavimÄ . PareigÅ«nas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius t. 1, b. l.42.Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto po įvykio paskambino M. ir paprašė pagalbos. Jie pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje.

Jis tuo metu turėjo techninės pagalbos automobilį, sakė, kad jos automobilis nevažiuoja. Jelenos maÅ¡ina stovėjo griovyje, o “mersas” stovėjo Å¡alikelėje. Viena maÅ¡ina nuo kitos buvo ne mažu atstumu. Tuo metu ji nelabai kÄ galėjo papasakoti, ji buvo streso bÅ«senoje, jis ne iÅ¡karto suprato, kur įvyko įvykis. Kai atvažiavo nebuvo jokių pareigÅ«nų, todėl paskambino į BPC, patikslino duomenis. Kito automobilio vairuotojas bandė sakyti, kad Jelena sukėlė įvykį, bet jis neriÅ¡liai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas.Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V.

V. (kuris pateikė pateikė specialisto iÅ¡vadÄ byloje) paaiÅ¡kino, kad buvo stengiamasi sumodeliuoti automobilių susidÅ«rimÄ , kad automobiliai po susidÅ«rimo judėtų į tas padėtis, kuriose buvo užfiksuoti. Toks yra kompiuterinio modeliavomo tikslas (5 pav.). Kaip matyti, susidÅ«rimas įvyko automobilio Golfas važiavimo krytimi prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje, lygiagrečiai iÅ¡ilginei aÅ¡iai. Buvo nustatyta, kad MB turėjo judėti 90 km/h, o Golf 20 km/h. MB ne tik sustabdė, bet ir atbloÅ¡kė atgal, tai faktas, kad to automobilio greitis yra ženkliai didesnis.

BÅ«tent, kad liečia prieÅ¡prieÅ¡inį susidÅ«rimÄ , sunku nustatyti, kas sukėlėjas, kas pirmas iÅ¡važiavo (MB iÅ¡važiavo, o Golfo vairuotoja nusuko į prieÅ¡pirÅ¡inį ar atvirkščiai golfas važiavo prieÅ¡prieÅ¡inia ir MB irgi prieÅ¡prieÅ¡inia eismo juosta, o prieÅ¡ įvykį grįžinėjoį savo pusę. Ä®tikinamesnė aplinkybė, kad buvo pirmas variantas. Gali teismui pasakyti, kad nagrinėjant kas pirmas į prieÅ¡pieÅ¡inio eismo juostÄ Ä¯važiavo nustatyta, kad MB prieÅ¡ susidÅ«rimÄ dalinai važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, o kai sukelia grėsmę, tai jis nusuka, o Å¡iuo atveju bÅ«tų, kad Golfui sukėlus grėsmę, MB link kliÅ«ties pats suko.

BÅ«tent iÅ¡ objektyvių duomenų negalima nustatyti, kas sukėlė grėsmę. Nė vienas nevažiavo deÅ¡ine puse, todėl judėdami prieÅ¡prieÅ¡ais ir tai sÄ lygojo abiejų veiksmai. Golfo vairuotoja turėjo stabdyti savo eismo juostoje, bet tai nėra pagrindinė salyga. Tiek vienas, tiek kitas padarė veiksmų, kurie prieÅ¡tarauja KET. Pagrindinė sÄ lyga to vairuotojo, kuris pirmas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę, be to iÅ¡ objektyvių duomenų nėra galimybės nustatyti. Nėra objektyvių duomenų, kas vyko iki įvykio, bet nagrinėjant tokiÄ aplinybę, kad MB iÅ¡važiuoja ir važiuoja, golfas pamato, nusuka į prieÅ¡prieÅ¡inį, MB supranta, kad važiuoja prieÅ¡prieÅ¡ais, bando sugrįžti ir tada jis susiduria.

Tai bÅ«tų logiÅ¡ka, o ar taip buvo iÅ¡ objektyvių duomenų negali pasakyti. Golfas iÅ¡važiuoja pirmas, nusuka į prieÅ¡pieÅ¡inę, bet ne saugiai pravažiuoja, bet kažkodėl grįžinėja ir susiduria. LogiÅ¡kai tai sunkiai paaiÅ¡kinami MB vairuotojo veiksmai. Golfas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo visai prieÅ¡pieÅ¡ine. Abu nevažiavo važiuojamosios dalies arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to. Ekspertai absoliučiai į girtumÄ nekreipia dėmesio, žmogiÅ¡kieji faktoriai iÅ¡vadai įtakos neturi, jie to nevertina.

Nėra nustatyta, kad vairuotojas, kuris neblaivus daro viskÄ blogai. Greitis nustatytas susidÅ«rimo metu. Nėra pėdsakų padangų prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , kad stabdė, tai tiesiog koks buvo greitis prieÅ¡ eismo įvykį negalima nustatyti. Jeigu sako (nukentėjusioji M.) prieÅ¡ 50 metrų, tai 3-5 s prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , turėjo bÅ«ti priimti tie veiksmai. Viskas logiÅ¡ka iÅ¡ Golf vairuotojos pusės, jeigu MB važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine juosta. Jeigu tokių veiksmų nebuvo, yra kita versija, kad abu važiuoja ant kelio vidurio ir abiejų sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A.

V. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 23.00 val., vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugės patėviui, t.y. A. J., apie 50-60 km/h greičiu važiavo iš Lentvario link Vilniaus pusės. Tuo metu buvo sutemę, nesnigo. Važiavo įjungęs artimųjų šviesų žibintus, buvo prisisegęs saugos diržu. Priekyje jo automobilio ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Važiuojant pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį.

Kadangi minėtoje kelio atkarpoje kelias buvo siauras, jis vairuojamÄ automobilį stengėsi patraukti arčiau kelio deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Kai prieÅ¡prieÅ¡iais važiavęs automobilis priartėjo, jis pastebėjo, kad Å¡is automobilis, kaip vėliau sužinojo – „VW Golf“, yra nežymiai įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostÄ . Dėl minėtos priežasties, jis dar labiau vairuojamu automobiliu pradėjo trauktis arčiau kelio deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Negali nurodyti ar prieÅ¡ transporto priemonių susidÅ«rimÄ , jis stabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau gali tvirtinti, kad automobiliai susidÅ«rė jo važiavimo krypties eismo juostoje, arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio.

SusidÅ«rimo metu jo vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio automobilio „VW Golf“ priekinę dalį. Po to, automobilis „VW Golf“ dar apsisuko. Eismo įvykio metu ties įvykio vieta kitų automobilių, be jo vairuojamo automobilio ir automobilio „VW Golf“, nebuvo. Kiti automobiliai į įvykio vietÄ atvažiavo vėliau, jau po įvykio. Eismo įvykio dienÄ , t.y. 2012-12-28 d., alkoholio nevartojo. Alkoholinius gėrimus paskutinį kartÄ gėrė prieÅ¡ parÄ iki įvykio.

Mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta kito automobilio, t.y. „VW Golf“, vairuotoja, nes ji iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Eismo įvykio metu nukentėjo, todėl po įvykio buvo pristatytas į VÅ¡Ä® RVU ligoninę (b.l. 132). A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo 2013-01-07 d. liudytojo apklausos metu (apklaustas LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka) duotus parodymus, kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki vėliau,- 2013-12-30 d., duotiems įtariamojo apklausos metu. Å io tyrimo veiksmo metu A.

V. nurodė, kad vairuojamu automobiliu važiuodamas ZigmantiÅ¡kių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta nuo Lentvario pusės, jis pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio („VW Golf“) žibintų Å¡viesas, kai tarp automobilių buvo apie 264,3 m atstumas. Kai tarp automobilių buvo apie 49,7 m atstumas, jis pamatė, kad prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantis automobilis yra nežymiai, - apie 0,3 m atstumÄ , įvažiavęs į jo važiavimo krypties eismo juostÄ . IÅ¡kart po to, jis pradėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį ir trauktis deÅ¡iniau, tačiau jo važiavimo krypties eismo juostoje, kelio pločio atžvilgiu – apie 2,6 m atstumu nuo kelio vidurio, įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas.

Po susidūrimo, abu automobiliai sustojo dešiniajame kelkraštyje, žiūrint pirmine jo važiavimo kryptimi (t. 1, b.l. 125-128).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2012-12-28 d., apie 22.40 val., vairuojamu jai priklausančiu automobiliu “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Zigmantiškių gatve iš darbo į namus. Kartu su ja važiavo E. S., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, ir N. B., kuri sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Visos buvo prisisegusios saugos diržais.

Važiavo 70 km/h nevirÅ¡ijančiu greičiu, savo judėjimo krypties eismo juosta, arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Buvo sutemę, kelio atkarpa neapÅ¡viesta, kelio danga slidi. Važiavo įjungusi artimÄ sias žibintų Å¡viesas. Važiuodama iÅ¡ tolo pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį su įjungtomis tolimosiomis Å¡viesomis. Ji sumažino važiavimo greitį iki 50 km/h, kad galėtų saugiai prasilenkti su Å¡iuo automobiliu. Likus iki Å¡io, prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio apie 10 metrų atstumui, ji pamatė, kad automobilis artėja jos važiavimo krypties eismo juosta, t.y. važiuoja prieÅ¡inga jo judėjimo krypčiai eismo juosta.

Kai tai suvokė, ji, siekdama iÅ¡vengti tiesaus automobilių susidÅ«rimo priekinėmis dalimis, tuo pačiu – iÅ¡vengti sunkesnių pasekmių, pradėjo stabdyti savo automobilį ir intuityviai pasuko vairÄ Ä¯ kairę. IÅ¡kart po to įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Nesuprato kokiomis dalimis susidÅ«rė automobiliai. Po susidÅ«rimo jos automobilis sustojo griovyje. IÅ¡kart apie eismo įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui. Dar bÅ«dama automobilyje, ji pastebėjo, kad kitame automobilyje už vairo sėdi vyras.

Kai pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji pagal jo svirduliuojančiÄ eisenÄ suprato, kad vairuotojas neblaivus. Vienu metu Å¡is vyras atsisėdo į savo automobilį ir bandė jį užvesti. Jai pradėjus Å¡aukti, įvykio vietoje jau po eismo įvykio sustoję vaikinai iÅ¡traukė vairuotojÄ iÅ¡ automobilio. AntrÄ kartÄ Å¡is vairuotojas bandė pasiÅ¡alinti, kai jau buvo atvykę prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojai. Tuo metu, vairuotojas bandė pasiÅ¡alinti laukais, tačiau vėl buvo sulaikytas.

Vėliau jis buvo perduotas atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Pirmieji į įvykio vietÄ atvyko prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojai, po to medikai ir policijos pareigÅ«nai iÅ¡ Trakų. Pastarieji nurodė, kad įvykis kilo ne jų teritorijoje, todėl reikia laukti pareigÅ«nų iÅ¡ Vilniaus. Policijos pareigÅ«nų akivaizdoje prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojai nuÅ¡lavė keliÄ . Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio automobilio vairuotojas, kadangi jis pirmas iÅ¡važiavo į jos važiavimo krypties eismo juostÄ ir ja judėjo link jos.

Minėtas įvykio aplinkybes nurodė ir įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Eismo įvykio metu nukentėjo, be to, buvo apgadintas jai priklausantis automobilis bei įvykio metu vilkėta striukė. PatirtÄ Å¾alÄ vertina kaip nedidelę. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo kompanijÄ , civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡ (t. 1, b.l. 90-91). J. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo 2013-01-08 d. liudytojo apklausos metu (apklausta LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka) duotus parodymus, kurie iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki duotiems vėliau,- 2013-09-09 d., jÄ apklausiant nukentėjusiÄ ja.

Å io tyrimo veiksmo metu J. M. nurodė, kad vairuojamu automobiliu apie 70 km/h greičiu važiuodama ZigmantiÅ¡kių gatvės vienintele savo eismo krypties juosta Lentvario gatvės kryptimi, ji pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio („Mercedes Benz“) tolimÄ sias žibintų Å¡viesas nemažesniu atstumu nei 224 m (atstumas tarp jos automobilio ir priekyje buvusio įvažiavimo į deÅ¡inėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ ). Sumažinusi greitį iki 50 km/h, nemažesniu nei 36 m atstumu (atstumas tarp jos automobilio ir priekyje buvusio įvažiavimo į deÅ¡inėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ ), ji pastebėjo, kad prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantis automobilis važiuoja jos važiavimo krypties eismo juosta.

Automobilių susidÅ«rimas įvyko jos važiavimo krypties eismo juostoje, apie 5,5 m atstumu už įvažiavimo į deÅ¡inėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ , žiÅ«rint jos važiavimo kryptimi. Po susidÅ«rimo, abu automobiliai buvo nublokÅ¡ti į kairįjį kelkraÅ¡tį, žiÅ«rint jos važiavimo kryptimi, ir sustojo apie 21,8 m atstumu iki minėto įvažiavimo (t. 1, b.l. 85-89).             Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiÅ¡kino, kad 2012-12-28 d., apie 22.45 val., jau sutemus, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo bendradarbės J.

M. vairuojamu automobiliu “VW Golf”. Galinėje keleivio vietoje sėdėjo N. B.. Jos buvo prisisegusios saugos diržais. Iš Trakų kelio įvažiavus į Zigmantiškių gatvę, J. M. vairuojamu automobiliu važiavo savo eismo juosta ir laikėsi arčiau jos dešiniojo krašto. Kokiu greičiu buvo važiuojama, ji tiksliai nurodyti negali, tačiau atrodo, kad apie 50 km/h. Važiuojant pastebėjo priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas. J. M. pasakė – „turbūt bus smūgis“.

Tada ji rankomis užsidengė veidÄ , iÅ¡kart po to įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Viskas įvyko labai greitai, nepajuto, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ J. M. bÅ«tų keitusi vairuojamo automobilio važiavimo greitį ar kryptį. Po susidÅ«rimo, abu automobiliai atsidÅ«rė griovyje. Po įvykio, jai dar sėdint automobilyje, ji girdėjo, kad į jų automobilį atsitrenkusio automobilio, kaip vėliau sužinojo – “Mercedes Benz”, vairuotojas bandė pabėgti iÅ¡ eismo įvykio vietos, bet jį pagavo į įvykio vietÄ atvykę prieÅ¡gaisrinės tarnybos vyrai.

Ä®vykio vietoje minėto automobilio vairuotojas ant jų Å¡aukė, kad esÄ jos nemoka važinėti. Ä®vykio metu nukentėjo, todėl po įvykio buvo pristatyta į VÅ¡Ä® RVU ligoninę (t. 1, b.l. 70,74). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. S. paaiÅ¡kino, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Taip pat, E. S. nurodė, kad eismo įvykio metu patirtÄ turtinę žalÄ vertina kaip nedidelę, nes pirko tik vaistus, kuriems įsigyti iÅ¡leido apie 80 Lt sumÄ . Dėl visos patirtos žalos kreipsis į draudimo bendrovę, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta eismo įvykio kaltininko vairuota transporto priemonė, su tuo susiję duomenys jai suteikti.

Dėl minėtos priežasties civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡. A. V. atžvilgiu jokių turtinio ar neturtinio pobÅ«džio pretenzijų nereiÅ¡kia ir nereikÅ¡. Ji iÅ¡vyksta dirbti ir gyventi į VokietijÄ , todėl jos atvykimas tyrimo veiksmų atlikimui ar į teismÄ bus apsunkintas. Ä® LietuvÄ planuoja grįžti tik pavasarį. Dėl minėtos priežasties praÅ¡o jos nekviesti susipažinti su bylos medžiaga pabaigus tyrimÄ ir į teismo posėdžius. Jei byla teisme bus nagrinėjama jai nedalyvaujant, nebus pažeistos jos, kaip nukentėjusiosios, teisės. Jei vis tiek bus Å¡aukiama tyrimo veiksmų atlikimui ar į teismÄ , praÅ¡o siųsti Å¡aukimus ir praneÅ¡imus jos nurodytu adresu į VokietijÄ bei papildomai – į jos nurodytÄ elektroninį paÅ¡tÄ (t. 1, b.l. 73).             Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. B. paaiÅ¡kino, kad 2012-12-28 d., apie 22.45 val., sėdėdama galinėje keleivio vietoje, važiavo bendradarbės J.

M. vairuojamu automobiliu “VW Golf”. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo E. S.. Jos važiavo iš darbo į namus. Išsukusi iš Trakų kelio į Zigmantiškių gatvę, J. M. vairuojamu automobiliu apie 50-60 km/h greičiu važiavo savo krypties eismo juosta, laikėsi arčiau dešiniojo jos krašto. Tuo metu buvo sutemę, kritulių nebuvo, važiuojamosios dalies danga buvo slidi. Vienu metu pastebėjo priešinga kryptimi artėjančio automobilio žibintų šviesas. Beveik tuo pat metu pajuto, kad jų automobilio greitis pradėjo mažėti, o jį vairuojanti J.

M. pasakė – „kÄ jis daro“. Netrukus įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas. Automobiliai susidÅ«rė jų važiavimo krypties eismo juostoje. SusidÅ«rimo metu prieÅ¡inga kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo – “Mercedes Benz”, priekine dalimi atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį, po ko jų automobilį dar apsuko. Po susidÅ«rimo abu automobiliai atsidÅ«rė griovyje. Po įvykio automobilio “Mercedes Benz” vairuotojas bandė porÄ kartų pabėgti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau jį pagaudavo į įvykio vietÄ atvykę prieÅ¡gaisrinės tarnybos vyrai.

Akivaizdžiai matėsi, kad Å¡io automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjo, po įvykio buvo pristatyta į VÅ¡Ä® RVU ligoninę, vėliau gydėsi Lentvario ambulatorijoje (b.l. 59,65). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji N. B., papildydama savo anksčiau duotus parodymus, parodė, kad kai pirmÄ kartÄ pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį, Å¡is važiavo jų važiavimo krypties eismo juosta. Po to, J. M. pasakė – “kÄ jis daro” ir pradėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį.

Ä®vykio metu nukentėjo, t.y. jai buvo sutrikdyta sveikata, be to, sulaužyti akiniai, tačiau patirtÄ Å¾alÄ vertina kaip nedidelę. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo kompanijÄ (t. 1, b.l. 64).IÅ¡ Valstybinės TMT prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 12194/12(01) matyti, kad eismo įvykio metu J. M. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b.l. 82).             IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 41/13(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu J.

M. patyrė poodines kraujosruvos veide, krÅ«tinėje ir kojose. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 92-93).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J. M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad eismo įvykio metu N. B. patyrė deÅ¡inio stipinkaulio galvutės ir nosies kaulų lūžius bei kraujosruvÄ deÅ¡iniajame virÅ¡utiniame voke.

Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų ir stipinkaulio lūžių sveikata sutriko ilgam (ilgiau 10 d.) (t. 1, b.l. 66).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J. M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados nustatyta, kad eismo įvykio metu A. V. patyrė krÅ«tinkaulio lūžimÄ . Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai eismo įvykio metu kontaktuojant su automobilio vairu ar/ir kitomis salono vidaus dalimis.

Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes krūtinkaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgiau 10 d.) (t. 1, b.l. 150).Iš Valstybinės TMT prie LR teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2504/12(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu A. V. buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio). Kraujyje opijatų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų nerasta (t. 1, b.l. 122).             Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto (vyresn. eksperto J.

M. P.) pateiktos teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad eismo įvykio metu E. S. patyrė 11-o kairės pusės šonkaulio lūžį. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti ir saugos diržas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutriko ilgam (ilgiau 10 d.) (b.l. 75).             Eismo įvykio vietos apžiūrų ir transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2012-12-28 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Zigmantiškių gatvės važiuojamojoje dalyje, apie 542 m atstumu nuo Vilniaus miesto administracinės ribos (nuo ženklo “Vilniaus miestas”).

Bendras gatvės važiuojamosios dalies plotis ties eismo įvykio vieta yra 5,5 m. Eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi), plotis yra 3 m, prieÅ¡ingos krypties eismo juostos – 2,5 m. Ties įvykio vieta, ZigmantiÅ¡kių gatvės važiuojamoji dalis kertasi su įvažiavimu į kairėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ , žiÅ«rint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi). Å ioje kelio atkarpoje važiuojamoji dalis neapÅ¡viesta, maksimalus leistinas greitis – 90 km/h.

Važiuojamosios dalies danga šlapia, už jos ribų prisnigta. Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės, t.y. A. V. vairuotas automobilis „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A. J., gim. 1957 m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo liudijimo ser. ir Nr. (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) ir J. M. vairuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – J.

M., gim. 1977 m., civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje; techninė apžiÅ«ra atlikta) stovėjo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, žiÅ«rint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A. V. važiavimo kryptimi), apie 0,8 -1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kelio ilgio atžvilgiu – apie 542 m atstumu už Vilniaus miesto administracinės ribos (už ženklo “Vilniaus miestas”), tuo pačiu – apie 12 m atstumu už įvažiavimo į kairėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ , žiÅ«rint nuo Lentvario link Galvės g. (t.y. nustatyta pirmine A.

V. važiavimo kryptimi). Automobilis „VW Golf“ stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas važiuojamosios dalies kryptimi. Išilgai kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi įsirėmęs į automobilio „VW Golf“ kairiojo šono priekinę dalį, stovėjo automobilis „Mercedes Benz 190“. Abu automobiliai buvo sugadinti, pagrindiniai apgadinimai lokalizuojasi jų priekinėse dalyse.

Ant važiuojamosios dalies dangos, kelio pločio atžvilgiu – eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Lentvario link Galvės g., prie pat prieÅ¡ingos krypties eismo juostas skiriančios linijos, kelio ilgio atžvilgiu – tarpe tarp įvažiavimo į kairėje nuo kelio esančiÄ sodybÄ ir apie 12 m atstumu už jo, žiÅ«rint nuo Lentvario link Galvės g., esančios susidÅ«rusių automobilių buvimo vietos, buvo rastas apie 0,3 m ilgio įbrėžimas, kuris buvo įstrižas kelio iÅ¡ilginės aÅ¡ies atžvilgiu, t.y. iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, žiÅ«rint nuo Lentvario link Galvės g. (t. 1, b.l. 8-25, 33-38).             IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) 2013-06-03 specialisto iÅ¡vados Nr. 11-990(13) (specialistas V.

V.) matyti, kad nustatytos eismo įvykio mechanizmo aplinkybes. Automobilis „Mercedes Benz 190“ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ ir susidÅ«rimo metu judėjo kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, t.y. iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos į važiuojamosios dalies deÅ¡inę pusę. PrieÅ¡ nusukdamas į deÅ¡inę, automobilis „Mercedes Benz 190“ važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta galiniu kairės pusės ratu nemažesniu nei 0,8 m atstumu nutolęs nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas.

Po susidÅ«rimo, automobilis „Mercedes Benz 190“ judėjo į priekį kryptimi taip pat iÅ¡ kairės į deÅ¡inę link deÅ¡inio kelkraščio, žiÅ«rint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi. Automobilis „VW Golf” prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ ir susidÅ«rimo metu judėjo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta trajektorija, artima kelio iÅ¡ilginei aÅ¡iai. Po susidÅ«rimo, automobilis „VW Golf” buvo atmuÅ¡tas atgal, judėjo kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę bei sukosi pagal laikrodžio rodyklę, žiÅ«rint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi.

Automobiliai „Mercedes Benz 190“ ir „VW Golf” susidÅ«rė važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, ties kelio kairėje pusėje esančiu įvažiavimu į kiemÄ , žiÅ«rint automobilio „Mercedes Benz 190“ važiavimo kryptimi. Specialistas taip pat nustatė, kad transporto priemonių susidÅ«rimo metu automobilio „Mercedes Benz 190“ greitis buvo apie 90 km/h, o automobilio „VW Golf” greitis – apie 20 km/h. Nebuvo galimybės nustatyti kokie buvo automobilių greičiai prieÅ¡ eismo įvykį.

Specialistas, remdamasis nustatytomis įvykio aplinkybėmis, konstatavo buvus sekančiÄ eismo įvykio eigÄ . Automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A. V., judėdamas iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos į kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inę pusę apie 90 km/h greičiu, ties kelio kairėje pusėje esančiu įvažiavimu, susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta apie 20 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „VW Golf”. Automobiliai „Mercedes Benz 190“ ir „VW Golf” susidÅ«rė priekinės dalies deÅ¡iniosiomis pusėmis, persidengdami apie 0,8 – 0,9 m.

Susidūrimo metu tarp automobilių priekinių dalių plokštumų buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilio „VW Golf” kairiojo šono. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz 190“ judėjo į priekį ir iš kairės į dešinę link dešinio kelkraščio, o automobilis „VW Golf” buvo atmuštas atgal, judėjo kryptimi iš kairės į dešinę link dešiniojo kelkraščio bei sukosi pagal laikrodžio rodyklę. Automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane.

Vertindamas kaip vairuotojai privalėjo elgtis iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, specialistas nurodė, kad: - automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A. V. privalėjo važiuoti važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, arčiau deÅ¡iniojo jos kraÅ¡to, o iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kitai transporto priemonei įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , turėjo stabdyti savo automobilį važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, arčiau deÅ¡iniojo jos kraÅ¡to;- automobilio „VW Golf” vairuotoja J.

M. privalėjo važiuoti važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse, arčiau deÅ¡iniojo jos kraÅ¡to, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, kitai transporto priemonei įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , turėjo stabdyti savo automobilį važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, arčiau deÅ¡iniojo jos kraÅ¡to.Ä®vertinęs tyrimo metu nustatytus duomenis, specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas A.

V. ir automobilio „VW Golf” vairuotoja J. M. nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir dėl to susidÅ«rė. Nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, nebuvo galimybės (t. 1, 114-119). LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriaus. ekspertas V. V., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no klausimus, susijusius su jo pateikta specialisto iÅ¡vada, paaiÅ¡kino, kad jei prieÅ¡ transporto priemonių susidÅ«rimÄ pirmas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo A.

V., tada pastarojo veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad jis iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio vairuotoja J. M. bandydama iÅ¡vengti susidÅ«rimo suko į kairę,- į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu aukščiau nurodyti J. M. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini.

Jei pirma į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo J. M., tada J. M. veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad ji iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. V. bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo suko į kairę, - į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu aukščiau nurodyti A.

V. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. suko į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo, buvo nepriimtini (t. 1, b.l. 120). Įrodymų vertinimas ir teismo išvados Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad teisingam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo pritaikymui, būtent baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsirasti, reikalinga nustatyti, ar kaltinamojo (šiuo atveju A. V.) galimai padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Byloje neabejotinai nustatytas eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiosioms N. B., E. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o J. M. – nežymiai sutrikdyta sveikata, faktas. Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis nustatyta, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti eismo įvykio metu (2012-12-28). Esminė aplinkybė, lemianti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo A. V. kaltumo yra tai, ar kaltinamasis pažeidė jam inkriminuojamus KET 14, 105, 125, 106 punktų reikalavimus ir ar tarp Å¡ių pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Ar A. V. veiksmai buvo pagrindinė įvykusio eismo įvykio priežastis. Kaltinamasis kaltinamas pažeidęs KET 14 punkto reikalavimus. Å iame punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. transporto priemonę vairavo neblaivus, jo kraujyje rasta 2.93 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 122). KET 105 punkte nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, KET 125 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Teismo manymu, pastarųjų punktų reikalavimų A. V. nesilaikė. Kaltinamasis nurodo važiavęs arčiau kelio vidurio, nes kelias siauras, skiriamosios juostos nėra, buvo tamsus paros metas, šalikelės buvo slidžios, mašinų nebuvo. Nukentėjusioji J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodo, kad jis (kaltinamasis) važiavo priešpriešine eismo juosta. Nukentėjusiosios N. B. ir E. S. paaiškina, kad joms trims (vairavo J. M.) važiuojant savo eismo juosta, arčiau dešinio krašto pamatė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesas, pajuto, kad automobilio, kuriuo jos važiavo greitis pradėjo mažėti.

Tai, kad A. V. vairuojamas automobilis važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, teismo vertinimu, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-990 (13), kurioje nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz 190“ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ ir susidÅ«rimo metu judėjo kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, t. y. iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos į važiuojamosios dalies deÅ¡inę pusę (t. 1, b. l. 114-119). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. V. taip pat nurodė, kad MB prieÅ¡ susidÅ«rimÄ dalinai važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Taigi, surinktų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz 190“ prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nesilaikė KET 105, 125 punktų reikalavimų. KET 106 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, remiantis tiek nukentėjusiosios J. M. parodymais, tiek paminėta specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz 190“ automobilis grįždamas (prieÅ¡ tai važiavęs iÅ¡ dalies prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta) į savo, t. y. deÅ¡inę kelio pusę susidÅ«rė su J.

M. vairuojamu „Golf“ automobiliu. Taigi, tuo metu, kai A. V. keitė važiavimo kryptį – grįžinėjo į jam skirtÄ važiuoti eismo juostÄ , jam skirtoje eismo juostoje jau buvo kliÅ«tis – „Golf“ automobilis. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas bÅ«tų neiÅ¡samus, jei KET reikalavimų požiÅ«riu nebÅ«tų aptarti automobilio „VW Golf“ vairuotojos J. M. veiksmai. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-990 (13) matyti, kad automobilio VW Golf“ vairuotoja J.

M. nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir dėl to susidÅ«rė. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti nebuvo galimybės. Teismo manymu, nors J. M. veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tačiau A. V. veiksmai pažeidžiant aukčiau minėtaus KET punktus buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V.

V. paaiÅ¡kino, kad jei prieÅ¡ transporto priemonių susidÅ«rimÄ pirmas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo A. V., tada pastarojo veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad jis iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio vairuotoja J. M. bandydama iÅ¡vengti susidÅ«rimo suko į kairę,- į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Tuo tarpu aukščiau nurodyti J. M. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. Jei pirma į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ vairuojamu automobiliu iÅ¡važiavo J. M., tada J. M. veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad ji iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ sudarė kliÅ«tį prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas A. V. bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo suko į kairę, - į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Tuo tarpu aukščiau nurodyti A. V. veiksmai nurodytoje eismo situacijoje, t.y. suko į kairę, bandydamas išvengti susidūrimo, buvo nepriimtini (t. 1, b.l. 120). Pažymėtina, kad Ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų. Jame pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai pagrįsti. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo pareiga.Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas V.

V. paaiÅ¡kino, kad pagrindinė sÄ lyga (eismo įvykiui kilti) to vairuotojo, kuris pirmas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Nėra objektyvių duomenų, kas vyko iki įvykio, bet nagrinėjant tokiÄ aplinkybę, kad MB iÅ¡važiuoja (į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ) ir važiuoja, “VW Golf” pamato, nusuka į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , MB supranta, kad važiuoja prieÅ¡prieÅ¡ais, bando sugrįžti ir tada jis susiduria. Tai bÅ«tų logiÅ¡ka, o ar taip buvo iÅ¡ objektyvių duomenų negali pasakyti.

Teismo manymu, bÅ«tent tokia situacija ir buvo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis nukentėjusiųjų J. M., N. B., E. S. parodymais bei esančiais raÅ¡ytiniais byloje duomenimis. Nuo pat pradžių visos nukentėjusiosios tvirtino, kad važiavo savo juosta, arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to, mažesniu nei leistinu greičiu, kai iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais artėjantis automobilis “apakino” jas Å¡viesomis, buvo sumažintas greitis. Tai, jog buvo iÅ¡kilusi akivaizdi grėsmė, patvirtina pokalbis prieÅ¡ eismo įvykį tarp nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji N. B. nurodė, kad J. M. pasakė “kÄ jis daro”. E. S. nurodė, kad J. M. pasakė “turbÅ«t bus smÅ«gis”. Pati vairuotoja J. M. duodama ikiteisminio tyrimo metu detalius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad likus iki prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio apie 10 metrų atstumui ji pamatė, kad automobilis važiuoja prieÅ¡inga jo judėjimo krypčiai eismo juosta. Kai tai suvokė, ji siekdama iÅ¡vengti tiesaus susidÅ«rimo priekinėmis dalimis, tuo pačiu iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, pradėjo stabdyti savo automobilį ir intuityviai pasuko vairÄ Ä¯ kairę.

Iškart po to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Teismo vertinimu, jos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Iš schemos (5 pav.), kurioje pavaizduota tikėtina automobilių padėtis susidūrimo metu matyti, kad automobiliai kontaktavo taip: MB automobilio dešinės pusės priekinė dalis, VW Golf automobilio dešinės pusės priekinė dalis. Pastebėtina ir tai, kad nors remiantis specialisto išvada apskaičiuoti kokie buvo automobilių greičiai prieš eismo įvykį negalima, tačiau nustatyta, kad susidūrimo metu automobilio MB greitis buvo 90 km/h, o VW Golf - 20 km/h.

Taigi tai patvirtina, kad J. M. kaip ir ji minėjo prieÅ¡ eismo įvykį automobilį stabdė ir logiÅ¡ka, kad esant nedideliam greičiui situacijÄ galėjo įvertinti lengviau. Teismas neabejoja, kad jos iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ Ä¯takojo bÅ«tent A. V. veiksmai – jis važiavo iÅ¡ dalies prieÅ¡ingos krypties eismo juosta ir sudarė kliÅ«tį VW Golf automobiliui. Teismas atkreipia dėmesį į dar vienÄ aplinkybę – gatvės plotis (ZigmantiÅ¡kių g. Link galvės gatvės) iÅ¡ viso 5,5 m., gatvės dalis, kuri buvo skirta važiuoti kaltinamajam yra 3 metrų pločio, tuo tarpu prieÅ¡inga gatvės dalis yra 2,5 m. (t.1, b. l. 17).

Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad buvo slidu gatvės kraÅ¡tai apledėję, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad kelias buvo kiek siauresnis. Tuomet akivaizdu, jog kaltinamajam važiuojant iÅ¡ dalies prieÅ¡ingos krypties eismo juosta taip sudarant kliÅ«tį, nukentėjusioji priėmė KET atžvilgiu nepriimtinÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡važiavo į kairę gatvės pusę. Jokiu bÅ«du teismas negrindžia, kad A. V. padarytas KET 14 p. (vairavimas esant neblaiviam) numatytas pažeidimas lėmė atsiradusias pasekmes, prieÅ¡ingai visuma inkriminuotų jam KET pažeidimų lėmė atsiradusias pasekmes, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad kaltinamajam kraujas buvo paimtas 2012-12-29 0 val. 25 min. (t. 1, b. l. 122), nustatyta, kad kraujyje rasta 2,93 prom. etilo alkoholio, o transporto priemonę vairavo 2012-12-28 apie 22 val. 50 min.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant dar didesniam neblaivumui. Å is faktas kaltinamojo parodymus verčia vertinti atsargiai. Visuotinai žinoma, kad neblaivaus vairuotojo reakcija kitokia į aplinkÄ .Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ .

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų (E. S., N. B.) sveikata, taip pat buvo jo paties nesunkiai sutrikdyta sveikata bei nežymiai sutrikdyta sveikata J. M.. Jis neatsargų nusikaltimÄ padarė veikdamas nusikalstamai nerÅ«pestingai, t. y. jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Teismas skirdamas bausmę įvertina tÄ aplinkybę, kad nukentėjusiosios J.

M. veiksmai turėjo įtakÄ eismo kilimui. Teismas įvertina tai, kad ankstesnis teistumas iÅ¡nykęs, A. V. laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau yra baustas už Å¡iuÅ¡kščius administracinius pažeidimus (2009 m. liepos 17 d. virÅ¡ijo greitį, pagal ATPK 124 str. 5 d., 2008 m. gegužės 28 d. pagal ATPK 126 str. 3 d.), t. 1, b. l. 143-144. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b.l. 147,146).

VÅ¡Ä® Vilniaus raj. centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų sÄ raÅ¡uose neįraÅ¡ytas (t. 1, b.l. 148), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 145). Teismas laiko, kad Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (tokios bausmės rÅ«Å¡ies prašė ir prokuroras) Teismas vertina, kad baudos skyrimo tikslas bus pasiektas kaltinamajam taikant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones atitinkamam laikotarpiui, kadangi kaltinamasis naudodamasis Å¡ia teise padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 str.).

Å ioje baudžiamojoje byloje civilinių ieÅ¡kinių nepareikÅ¡ta.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti A. V. paliktina galioti iki įsiteisės nuoprendis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d ė: A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir nubausti 24 MGL (3120Lt) bauda.Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (sÄ skaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

IÅ¡aiÅ¡kinti, jog baudos bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai.Baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per teismo nustatytÄ terminÄ sumokant baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.Jeigu nuteistasis per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Taikyti A.

V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti kaltinamajam paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .           Teisėja                                                                              Virginija Liudvinavičienė