a0ccb8da-dc63-4b6d-9cc7-7d0cfc187c1f · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1542-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25597-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliančių (atsakovių) R.

L. ir A. A. apeliacinius skundus ir atsakovės R. P. prisidėjimÄ prie A. A. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ ieÅ¡kinį atsakovėms A. A., R. P. ir R. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovėms A.

A., R. P. ir R. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių A. A. (dovanotojos) ir R. P. (apdovanotosios); 1.2. taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti atsakovės A. A. nuosavybėn 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartimi atsakovei R. P. perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : - butÄ /PatalpÄ â€“ Kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ GyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ GaraÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - pastatÄ â€“ Ūkinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); - kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1.3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 17 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovių A.

A. (skolininkės) ir R. L. (kreditorės) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovės skolininkė (atsakovė) A. A. sudarytos su atsakove R. P. 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu nesÄ Å¾iningai perleido nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį atsakovė A. A. hipotekos sandoriu nesÄ Å¾iningai suvaržė užtikrindama prievolės įvykdymÄ atsakovei R. L.. IeÅ¡kovės teigimu, tokiu bÅ«du buvo sumažintas atsakovės A. A. turtas, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas ieÅ¡kovės kreditorių iÅ¡ieÅ¡kojimas. Sudarytais sandoriais buvo pažeistos ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ teisės ir teisėti interesai, todėl reikalavimai turėtų bÅ«ti tenkintini remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsniu ir papildomu teisiniu pagrindu, kadangi sudaryta dovanojimo sutartis yra tariamasis sandoris (CK 1.86 straipsnis).

3. Atsakovė A. A. pateiktu atsiliepimu prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad: 3.1. IeÅ¡kovei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3260-781/2013 iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“; nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 26 d. 3.2. Atsakovė buvo įdarbinta pas ieÅ¡kovę laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. sausio 31 d., po nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimo, darbo sutartis su atsakove nebuvo nutraukta.

Bankroto administratoriaus praÅ¡ymu taip pat dirbo kredito unijose „Švyturio taupomoji kasa“ ir „Laikinosios sostinės kreditas“; darbo sutartys nutrauktos 2014 m. sausio 31 d. 3.3. Atsakovei netekus pajamų iÅ¡ minėtų trijų darboviečių, ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos, taip pat buvo negrÄ Å¾inta skola už 2013 m. liepos 10 d. įsigytÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusios finansinės padėties atsakovė R. L. 2014 m. balandžio 11 d. paskolino 3 000 Eur, kuriuos susitarė grÄ Å¾inti per 5 metų terminÄ , skolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinant iÅ¡duotu 2014 m. balandžio 11 d. paprastuoju vekseliu.

Kadangi nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus teisminiams procesams, į kuriuos buvo įtraukta atsakovė, nebuvo galimybės grÄ Å¾inti skolos, artėjant vekselyje nurodytam vekselio pateikimo terminui (2019 m. balandžio 11 d.), atsakovė R. L. sutiko sudaryti paskolos sutartį, pratęsdama skolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2029 m. balandžio 15 d. Atsakovei neturint kito pasirinkimo, pasiraÅ¡yta 2019 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis Nr. 2019/1 ir prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka. 3.4.

Atsakovės dukra, ieÅ¡kinyje nurodyta atsakove R. P., su vyru augindama du mažamečius vaikus neturėjo nuosavo bÅ«sto, ilgÄ laikÄ gyveno atsakovei priklausančiame 49 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas gyventi 6 žmonėms buvo per mažas, atsakovė R. P. ilgÄ laikÄ planavo įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių paieÅ¡kas tekdavo atidėti. Å iuo metu atsakovė gyvena vyro tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su dukra buvo susitarusi, jog butas arba kambarys su bendrais patogumais, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks atsakovei R.

P., kadangi ji jame užaugo, o butÄ atsakovei padėjo įsigyti jos tėvai (atsakovės R. P. seneliai). 3.5. Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), nėra likvidus turtas, kadangi jos vertė yra daugiau simbolinė. Atsakovę su sodyba sieja vaikystės prisiminimai, joje atsakovė su sutuoktiniu yra įkÅ«rusi raÅ¡ytojo, partizano (duomenys neskelbtini) muziejų. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) kultÅ«rinio paveldo ir visuomeninio kultÅ«rinio gyvenimo dalis, o (duomenys neskelbtini) vieÅ¡osios bibliotekos yra įtraukta į lankytinų vietų sÄ raÅ¡Ä .

4. Atsakovė R. P. atsiliepime su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime nurodė, kad: 4.1. Nuosavo bÅ«sto įsigijimÄ svarstė ne vienerius metus, kadangi neturėdami nuosavo bÅ«sto gyveno su motina (atsakove R. L.) dviejų kambarių bute, o vėliau pas sutuoktinio tėvÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame naudojasi vienu kambariu ir virtuve. BÅ«sto įsigijimÄ tekdavo atidėti dėl Å¡eimos asmeninių ir finansinių problemų. Su motina susitarė, jog kambarys bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bus panaudotas jos Å¡eimos reikmėms (parduotas arba įkeistas, jei to reikėtų, įsigyjant bÅ«stÄ tinkamÄ atsakovės Å¡eimai).

Taip pat tikslu puoselėti ir tęsti Å¡eimos tradicijas buvo nuspręsta atsakovei padovanoti sodybÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos faktiÅ¡kai jau kurį laikÄ valdo atsakovė. 4.2. Dėl sunkios atsakovės finansinės padėties buvo svarstomas kredito sutarties sudarymas su viena iÅ¡ kredito įstaigų bÅ«sto įsigijimui. Tikslu įgyti nuosavybės teise turto bei pagerinti atsakovės kreditingumÄ , atsakovė R. L. dovanojimo sutartimi perleido butÄ /patalpÄ â€“ kambarį, esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ , pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 4.3. Po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė su sutuoktiniu J. P. 2020 m. liepos 28 d. sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Å¡iuos objektus, o 2020 m. liepos 29 dienÄ su AB SEB bankas buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 53 550 Eur paskolos 30 metų laikotarpiui suteikimo.

Kadangi įsigytas neįrengtas gyvenamasis namas, buvo kreiptasi į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo gyvenamojo namo įrengimui, įkeičiant dovanojimo sutartimi perleistÄ ButÄ . Derinant kredito sutarties sÄ lygas paaiÅ¡kėjo, jog ketinamas įkeisti padovanotas butas areÅ¡tuotas, todėl kreditas bÅ«sto įrengimui nebuvo suteiktas.

5. Atsakovė R. L. atsiliepime su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsiliepime nurodė, kad: 5.1. Jos finansinė padėtis visada buvo gera, dirbo ir turėjo pakankamai santaupų bei nekilnojamojo turto, todėl atsakovės A. A. praÅ¡ymu paskolino 3 000 Eur. PaskolÄ atsakovei A. A. perdavė grynais pinigais jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė piniginių lėšų perdavimo aktÄ . Paskolos grÄ Å¾inimas užtikrintas atsakovės A. A. iÅ¡duotu vekseliu, kuriame sutartas apmokėjimo terminas - 2019 m. balandžio 11 d. ir sulygtos 1 procento dydžio metinės palÅ«kanos. 5.2.

PrieÅ¡ sueinant vekselio apmokėjimo terminui, atsakovės A. A. praÅ¡ymu pratęstas paskolos grÄ Å¾inimo terminas Å¡alių sutarimu iki 2029 m. balandžio 15 d. Tuo tikslu su atsakove A. A. 2020 m. balandžio 17 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 2019/1, o prievolės įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į paskolos sutarties terminÄ bei į tai, jog vekselis tapo paprastu skolos raÅ¡teliu, užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). įkeitimu, o sutartinės hipotekos sandoris iÅ¡vieÅ¡intas 2019 m. balandžio 17 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, nuspręsdamas:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių A. A. ir R. P.;

2) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovės A. A. nuosavybėn 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartimi atsakovei R. P. perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 17 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovių A. A. ir R. L.;

4) priteisti iš atsakovių A. A., R. P. ir R. L. po 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės, likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“, naudai;

5) priteisti iš atsakovių A. A., R. P. ir R. L. po 211,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, jog nenustačius bent vienos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ normÄ pripažinti sandorio negaliojančiu. Pažymėjo, tokias sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Taip pat nurodė ir Å¡io instituto taikymo ypatumus:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

8. Teismas konstatavo, jog nustatyta ieÅ¡kovės (kreditorės) neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Nustatė, jog ginčijami sandoriai sudaryti 2019 m. balandžio 17 d., kai tuo tarpu atsakovės A. A. padaryta 2011 m. ir 2012 m. ieÅ¡kovei turtinė žala priimant sprendimus dėl paskolos UAB „Dicentra“ suteikimo bei paskolos sumos padidinimo konstatuota teismo sprendimais, priimtais 2017 m. ir 2019 m. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-18 nutartis civ. byloje Nr. e2A-237-186/2019, 26.4. punktas). Pažymėjo, jog pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai skola atsiranda dėl delikto, tai žalÄ padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

9. Teismas nustatė, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės interesus. Rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019, kuria iš solidarios skolininkės A. A. priteista 176 650,19 Eur žalos, 5 proc. metinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai, pažymėdamas, kad esant 5 solidariems skolininkams iš atsakovės turėjo būti išieškota mažiausiai 35 330,03 Eur (skaičiuojant palūkanas nuo visos sumos – 41 363,90 Eur), kai tuo tarpu antstolis R.

VižainiÅ¡kis iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojo tik 434,22 Eur. Teismo teigimu, aplinkybė, jog už motinÄ sumokėjo 7 684 Eur sumÄ atsakovė R. P., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė A. A. yra pajėgi sumokėti ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alÄ , kadangi vykdymo iÅ¡laidos sudaro 8 562,06 Eur, o palÅ«kanų skaičius auga. Pažymėjo, kad atsakovės turimas nekilnojamasis turtas (butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 120 Eur, butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 57 400 Eur) neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi jis yra įkeistas bankams ir jo realizavimas apribotas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovė atgavo skolÄ iÅ¡ kitų atsakovų pagal teismo sprendimÄ .

10. Teismas nenustatė, jog atsakovė A. A. privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Pažymėjo, kad dovanojimo sandorio sudarymas yra teisė, bet ne pareiga. Vertindamas hipotekos sandorio privalomumÄ konstatavo, jog atsakovė neprivalėjo pagal paskolos sutartį papildomai įkeisti ir nekilnojamojo turto ir vertino jį kaip papildomÄ priemonę.

11. Teismas atsakoves laikė nesÄ Å¾iningomis sudarant ginčo sandorius. Pažymėjo, kad atsakovės A. A. yra atsakovės R. P. dukra, todėl jos neabejotinai žinojo apie nuo 2015 metų besitęsiančius teisminius procesus ir neturėjo teisės sudaryti dovanojimo sutarties. Vertindamas atsakovės R. L. nesÄ Å¾iningumÄ pažymėjo, kad atsakovė privalėjo pasidomėti, dėl kokių priežasčių jai nėra grÄ Å¾inama skola nuo 2014 metų, o dėl tos pačios skolos sudaryta 2019 metais paskolos sutartis ir įkeistas turtas, kai to nebuvo padaryta anksčiau. Pažymėjo, jog tokia aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė R. L. veikė sÄ Å¾iningai ir nežinojo apie atsakovės teisminius procesus bei priteistas skolas.

12. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi į teismÄ kreipėsi 2020 m. rugsėjo 8 d. Remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius sužinojo 2020 m. balandžio 14 d., kai gavo iÅ¡ prokuratÅ«ros informacijÄ apie atsakovei A. A. turtui taikytus turto areÅ¡tus. Atsakovių argumentus, jog ieÅ¡kovė apie iÅ¡vieÅ¡intus ginčijamus sandorius privalėjo žinoti nuo jų sudarymo dienos arba gavusi 2019 m. gegužės 13 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , su kuriuo turėjo kreiptis į antstolį, vertino kaip neįrodytus.

13. Nustatęs visas bÅ«tinas sÄ lygas actio Pauliana institutui teismas sprendė atsakovių A. A. ir R. P. sudarytÄ 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartį bei atsakovių A. A. ir R. L. 2019 m. balandžio 17 d. sutartinės hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiais. Pripažinęs negaliojančiu dovanojimo sandorį sprendė taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾indamas pagal dovanojimo sutartį perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dovanotojai (atsakovei A. A.) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 4 dalis).

14. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ ginčijamus sandorius pripažinti tariamais sandoriais pagal CK 1.86 straipsnį teismas rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir pažymėjo, jog nenustatė Å¡alių valios simuliacijos. Nurodė, jog sandoriai buvo realiai vykdomi, sutartinė hipoteka įregistruota VÄ® Registrų centre, o dovanojimo sutarties pagrindu įgytÄ turtÄ atsakovė R. P. ketino įkeisti kredito įstaigai. Teismas vertino, jog internete skelbiamais straipsniai apie tai, jog atsakovė A. A. ir jos vyras yra sodybos, adresu (duomenys neskelbtini)., Å¡eimininkai, nesudaro pagrindo sandorių vertinti kaip tariamų, kadangi atsakovė R. P. yra atsakovės A. A. dukra ir sodyba priklauso Å¡eimai.

15. Kadangi ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio, patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimus teismas iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis priteisė valstybės naudai 628 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovių 4 176,93 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumažino įvertinęs civilinės bylos procesÄ iki 2 100 Eur sumos, paskirstydamas jas lygiomis dalimis atlyginti atsakovėms. II. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 16.

Apeliantė (atsakovė) R. L. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas actio Pauliana pagrindu ir priimti naujÄ sprendimÄ - taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kovės KB KU „Nacionalinė kredito unija" patikslintÄ ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžiÄ , nurodydamas, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2020 m. balandžio 14 d. gavusi iÅ¡ prokuratÅ«ros informacijÄ apie atsakovei A.

A. turtui taikytus turto areÅ¡tus, ir konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. Hipotekos sandoris sudarytas 2019 m. balandžio 17 d., jis buvo iÅ¡vieÅ¡intas, todėl ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo galimybę nedelsiant sužinoti apie sudarytÄ sandorį 2019 m. balandžio 17 d. Be to, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog Vilniaus apygardos teismas jai 2019 m. gegužės 13 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (taip pat ir atsakovės atžvilgiu), todėl neabejotina, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, apie atsakovės turimÄ turtÄ ir sudarytus sandorius privalėjo sužinoti anksčiau nei nurodomas momentas, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 13 d., kadangi bankroto administratorius privalėjo domėtis skolininkų turtu ir galimybe iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti.

IeÅ¡kovės nurodomas sužinojimo momentas pagrindžia aplinkybę, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės beveik vienerius metus nesidomėjo vykdymo procesu, taigi pati ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, neapdairiai, nerÅ«pestingai ir dėl savo kaltės nesužinojo apie sudarytÄ sandorį anksčiau. Be to, bankroto administratorius turėjo pareigÄ bÅ«ti aktyvus, ginti ieÅ¡kovės kreditorių interesus, domėtis sudarytais sandoriais, todėl galėjo apie sandorį sužinoti jį iÅ¡vieÅ¡inus, t. y. 2019 m. balandžio 17 d, o pirmosios instancijos teismas, gindamas bankroto administratorių, suteikia galimybę bankroto administratoriams nevykdyti pareigų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido 4-5 mėnesius, kas, įvertinus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, laikytina itin reikÅ¡mingu laiko tarpu. 16.2. PrieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, ieÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi tik priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civ. byloje Nr. e2A-237-186/2019 buvo patvirtinta, jog ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į apeliantę ir tokios teisės apimtis. 16.3.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Teismas nemotyvavo, kaip dalis iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų iÅ¡ atsakovės A. A. bei dalies turto įkeitimas bankui yra susiję su sudarytu hipotekos sandoriu bei ieÅ¡kovės interesų pažeidimu. Apie ieÅ¡kovės neabejotinus reikalavimus į atsakovę A. A. nebuvo žinoma nei jai 2014 m. balandžio 11 d. iÅ¡duodant vekselį, nei 2019 m. balandžio 17 d. sudarant hipotekos sandorį. Apeliantės sutikimas pratęsti skolos grÄ Å¾inimo terminÄ ir užsitikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ (susitarimu dėl hipotekos) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė A.

A. suteikė pirmenybę apeliantei, kadangi paskola suteikta dar 2014 metais, kuomet ne tik nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet ir ieÅ¡kovė nekėlė žalos atlyginimo klausimo. Be to, atsakovė A. A. turi kito turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kovės reikalavimai, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos negalima konstatuoti. 16.4. Spręsdamas, ar atsakovė A. A. privalėjo sudaryti ginčijamÄ hipotekos sandorį, teismas neįvertino konkrečių aplinkybių dėl tokio sandorio bÅ«tinumo.

BÅ«tinybę sudaryti hipotekos sandorį pagrindžia faktinės aplinkybės bei apeliantės siekis apsaugoti savo interesus, taip pat atsakovės A. A. siekis pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ ir užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ . Hipotekos sandoris nėra nelogiÅ¡kas, kadangi įkeičiamo turto vertė yra net mažesnė nei iÅ¡duotos paskolos suma. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantę kaip nesÄ Å¾iningÄ , kadangi paskola suteikta A. A. dar 2014 metais, apeliantės sutikimas pratęsti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ buvo naudingas atsakovei A.

A. ir paneigia apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, apeliantė nežinojo ir negalėjo žinoti apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , vėliau pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ bei tai, jog hipotekos sandoris pažeis ieÅ¡kovės interesus. Apeliantė pasidomėjo, dėl kokių priežasčių jai negrÄ Å¾inama paskola pagal iÅ¡duotÄ vekselį, o aplinkybė, kad apeliantė sutikdama pratęsti paskolos sutartį užsitikrino paskolos grÄ Å¾inimÄ hipoteka, niekaip nepagrindžia apeliantės nesÄ Å¾iningumo.

17. Apeliantė (atsakovė) A. A. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas actio Pauliana pagrindu, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€” taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimų netenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės administravimo iÅ¡laidų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: 17.1. Teismas nepagrįstai pritarė ieÅ¡kovei, jog apie ginčijamus dovanojimo ir hipotekos sandorius ji sužinojo tik 2020 m. balandžio 14 d., gavusi iÅ¡ prokuratÅ«ros informacijÄ apie atsakovės A.

A. turtui taikytus areÅ¡tus ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, todėl atsakovui ginantis ieÅ¡kinio senaties terminu, teismas turi patikrinti įrodymų visumÄ , taip pat teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai apie Nekilnojamojo turto registro duomenų patikrinimÄ savaime nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2020 m. balandžio 14 d. ir neturėjo pareigos apie juos sužinoti anksčiau.

IeÅ¡kovė apie ginčo sandorius turėjo ir galėjo sužinoti nuo jų iÅ¡vieÅ¡inimo dienos, kadangi neturėjo jokių kliūčių susipažinti su vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis apie apeliantės turtÄ . IeÅ¡kovės nurodomo Generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. balandžio 9 d. raÅ¡to gavimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nustatant vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , kadangi minėtame raÅ¡te nurodoma informacija, susijusi su ikiteisminiu tyrimu Nr. 06-1-01003-11, o raÅ¡te nurodytas faktas dėl turto areÅ¡to nėra tas, kurį ieÅ¡kovė galėjo sužinoti tik gavusi informacijÄ iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros.

Informacija ieÅ¡kovei buvo prieinama nuo jos iÅ¡vieÅ¡inimo 2019 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto registre, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi atliktos patikros 2020 m. balandžio 14 d. aplinkybe sužinojimo faktui pagrįsti. Be to, ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo jų iÅ¡vieÅ¡inimo momento. Dar daugiau, nors teismų praktikoje pripažįstama, jog ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su ginčijamo sandorio sudarymo fakto iÅ¡vieÅ¡inimu Nekilnojamojo turto registre momentu, tačiau pirmosios instancijos teismas tokia praktika nesivadovavo ir nepateikė argumentų, kurie pateisintų nesivadovavimÄ tokia teismų praktika.

Nurodo, jog ieÅ¡kovės banktoro administratorius nebuvo atidus ir rÅ«pestingas bei aktyviai nesidomėjo apeliantės galimybėmis vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Taip pat pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir dėl apeliantės, todėl nuo minėtos datos ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ domėtis apeliantės galimybėmis vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei, kadangi pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bÅ«tent nemokumo administratorius turi imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens skolininkų.

Todėl prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 17.2. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės pozicija dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas iÅ¡ esmės paneigė CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytÄ kreditoriaus pareigÄ sužinoti laiku apie ginčijamÄ sandorį.

Apeliantė pateikė įrodymus apie tai, jog vykstant deryboms dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl žalos priteisimo nemokumo administratoriui 2018 m. birželio 4 d. buvo pateikta visa informacija apie apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl ieÅ¡kovė, žinodama apie apeliantės turto balansÄ nuo 2018 m. birželio 4 d. ir nesidomėdama jo pokyčiais, nebuvo atidi ir rÅ«pestinga. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ieÅ¡kovei palankiu bÅ«du vertino byloje esančius įrodymus, nevertino ieÅ¡kovės elgesio ir veiksmų siekiant ginti jos manymu pažeistas teises. 17.3.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinantis dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ , kadangi paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti iki ieÅ¡kovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti pirmosios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.

IeÅ¡kovė reikalavimo teisę į apeliantę įgijo tik priėmus Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ginčijamų sandorių sudarymo dienÄ (2019 m. balandžio 17 d.) ieÅ¡kovė turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę apeliantės atžvilgiu. 17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Skundžiamame sprendime nevertinta ir nepasisakyta dėl to, kokiÄ Ä¯takÄ apeliantės mokumui ir galimybėms vykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei turėjo ginčijamų sandorių sudarymas.

Taip pat nebuvo nustatyta, kad nuginčijus sandorius ieÅ¡kovės reikalavimai bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti iÅ¡ ginčo sandorių objektų realizavimo. Nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2073-852/2016 įsiteisėjimo apeliantė jį vykdo, per dukros sÄ skaitÄ mokėdama kiekvienÄ mėnesį po 452,00 Eur, kadangi dalis darbo užmokesčio mokama grynais pinigais. Tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek ir po jų apeliantė nebuvo pajėgi iÅ¡ karto atlyginti visa ieÅ¡kovės naudai priteistÄ Å¾alÄ , turtas nebuvo ir nėra pakankamas turimam įsiskolinimui padengti.

Aplinkybė, jog dalis apeliantės turto įkeista prievolių įvykdymo užtikrinimui negali bÅ«ti vertinama kaip apeliantės nesÄ Å¾iningumas, kadangi nekilnojamasis turtas įkeistas dėl turimų įsipareigojimų kreditoriams, be to, įvykdžius įsipareigojimus kreditoriams, turto hipoteka pasibaigs. 17.5. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog apeliantė neprivalėjo sudaryti hipotekos sandorio, o dovanojimo sutarties sudarymas buvo apeliantės teisė, o ne pareiga. Byloje pateikti įrodymai, jog ginčijami sandoriai sudaryti ne dėl nesÄ Å¾iningų ketinimų ir bandymo nuslėpti ar apsunkinti nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tačiau susiję su apeliantės turimų įsipareigojimų vykdymu ir apeliantės teise sudaryti ginčijamus sandorius, juolab kad pareiga sudaryti aksesorinį (Å¡alutinį) hipotekos sandorį kilo iÅ¡ teisėtai sudarytos ir galiojančios pagrindinės prievolės – paskolos sutarties.

Todėl nepagrįstai konstatuota ir trečioji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga.

18. Atsakovė R. P. pateikė prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, nurodydama, jog sutinka su atsakovės A. A. apeliaciniu skundu.

19. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime su apeliaciniais skundais nesutinka, praÅ¡o jų netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius nesutikimo argumentus: 19.1. Apeliantės nepagrįstai įrodinėja, jog praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, remiantis argumentu, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti jų sudarymo dienÄ (2019 m. balandžio 17 d.).

Byloje pateikti paaiÅ¡kinimai ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kurioms esant ieÅ¡kovė sužinojo apie ginčijamus sandorius, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantės, ieÅ¡kovė apie ginčo sandorius sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ neturėjo jokių objektyvių galimybių. Pagal apeliančių argumentus, kiekvienas kreditorius turėtų kiekvienÄ dienÄ tikrinti vieÅ¡us duomenis apie skolininkus, kas objektyviai neįmanoma ir reikalauja itin didelių kaÅ¡tų.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, laikė ieÅ¡kinio senaties pradžia 2020 m. balandžio 14 d. ir konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas. 19.2. Sprendime teisingai įvertinta, jog ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į apeliantę A. A.. Byloje neginčijamai nustatyta, jog apeliantė buvo ieÅ¡kovės paskolų komiteto narė laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. balandžio 12 d., nustatyti jos neteisėti veiksmai ir padaryta žala ieÅ¡kovei, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties pagrindu iÅ¡duotas 2019 m. gegužės 13 d. vykdomasis raÅ¡tas.

Tais atvejais, kai skola atsiranda dėl delikto, žalÄ padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ yra tik kreditoriaus teisės gynimas, o ne reikalavimo atsiradimas. Todėl apeliantės A. A. kartu su kitais asmenimis padaryta žala ieÅ¡kovei atsirado dėl prieÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymÄ atliktų neteisėtų veiksmų, todėl ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė jau turėjo reikalavimo teisę į atsakovę. 19.3. Ginčo sandoriai akivaizdžiai pablogino ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ A.

A.. Sudaryta dovanojimo sutartimi nekilnojamasis turtas neatlygintinai perleistas trečiajam asmeniui, todėl nepakankant skolininko turimo turto ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti, pablogintos galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės turto. Hipotekos sandoriu suteikta pirmenybė kitam skolininkės kreditoriui, apribojant ieÅ¡kovės galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės nekilnojamÄ jį turtÄ 10 metų laikotarpiui. Nors apeliantė nurodė, kad po 2014 metų turėjo nekilnojamojo turto ir padidino savo turto masę įsigydama butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamasis turtas įkeistas kreditoriui Luminor bankui ir ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kojimas į jį negali bÅ«ti nukreipiamas. 19.4.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ privalėjimas sudaryti sandorį laikytinas asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, o jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatymo, kito teisės akto ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs Å¡alis sudaryti ginčijamus sandorius. Kadangi apeliantės neįrodė aplinkybių, sukÅ«rusių joms teisinę pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius, pagrįstai nustatyta, jog Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. 19.5.

Nors pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo, tačiau skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, jog dovanojimo sutarties Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Kadangi atsakovė R. P. yra ieÅ¡kovės skolininkės A. A. dukra, jų sudarytai dovanojimo sutarčiai taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 dalis). Atsakovės A. A. nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir faktinė situacija, kadangi žala ieÅ¡kovei padaryta tyčiniais veiksmais, o siekiant iÅ¡vengti atsakomybės formaliai perleistas nekilnojamasis turtas artimam asmeniui.

Be to, dovanojimo sutartis sudaryta likus vos vienai dienai iki nutarties paskelbimo Lietuvos apeliaciniame teisme, kuria atsakovė neabejotinai žinojo. Dar daugiau, dovanoto turto faktine savininke iÅ¡liko apeliantė A. A., kadangi kartu su sutuoktiniu ir toliau vieÅ¡oje erdvėje prisistato kaip dovanojimo sutartimi perleisto turto savininkai ir Å¡eimininkai. 19.6. Teismas pagrįstai nustatė hipotekos sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Visų pirma atsakovės A. A. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant hipotekos sandorį pagrindžia įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinta faktinė situacija, kurios siekdama iÅ¡vengti apeliantė suvaržė iÅ¡ieÅ¡kotinÄ turtÄ hipoteka.

Atsakovių dėstytos aplinkybės apie hipotekos sandorio sudarymÄ yra nenuoseklios, įrodinėjamos tik pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimais, todėl tikėtina, jog paskolos santykiai tarp atsakovių nėra susiklostę, dokumentai pasiraÅ¡yti fiktyviai. Nurodo, jog abejonių kelia skolinimosi valiuta – eurai, kai tuo tarpu oficiali valiuta Lietuvoje buvo litai, todėl tikėtina, jog vekselis pasiraÅ¡ytas atgaline data po to, kai ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį. Sutartinių santykių realumui abejonių kelia ir numatytos palÅ«kanos, kurios sudarant ginčo paskolos sutartį nėra paskaičiuotos.

Apeliantė A. A. teikdama 2018 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovei informacijÄ apie turimÄ turtÄ ir esamus įsiskolinimus nenurodė skolos atsakovei R. L., todėl apeliantė A. A. nelaikė atsakovės R. L. savo kreditore. Pirminė atsakovių 2014 m. balandžio 11 d. paskolos sutartis sudaryta nesilaikant tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, kadangi nesilaikyta raÅ¡ytinės formos. Taip pat sudaryta 2019 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis nepatvirtinta notaro, dėl ko paskolos sutartis laikytina negaliojančia ir negali galioti paskolos sutarties užtikrinimui sudarytas hipotekos sandoris.

20. Atsakovė A. A. atsiliepime su apeliantės R. L. apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jos pozicija sutampa su apeliantės R. L. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

21. Atsakovė R. L. atsiliepime su atsakovės A. A. apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

22. Atsakovė R. P. pateiktame atsiliepime su R. L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

25. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės 27. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2073-852/2017, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019, iš atsakovės A. A. kaip solidarios skolininkės priteista 176 650,90 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. Priimtų sprendimų pagrindu išduotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. vykdomasis raštas Nr. e2-2073-852/2017, kuris pateiktas vykdyti priverstine tvarka antstoliui.

28. Taip pat nustatyta, jog atsakovė A. A. 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo dukrai atsakovei R. P. butÄ /patalpÄ â€“ kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ , 5 Å«kinius pastatus, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , pastatÄ â€“ pirtį bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovė A. A. taip pat sudarė su atsakove R. L. 2019 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 2019/1, kurios pagrindu pratęstas iÅ¡ atsakovės R. L. 2014 m. balandžio 11 d. pasiskolintos 3 000 Eur sumos grÄ Å¾inimas (skola per sutartÄ 5 metų terminÄ negrÄ Å¾inta, užtikrinta iÅ¡duotu 2014 m. balandžio 11 d. paprastuoju vekseliu) iki 2029 m. balandžio 15 d. ir prievolės įvykdymas užtikrintas 1.3427 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)., hipoteka.

30. Ieškovės vertinimu, atsakovės A. A. sudaryti sandoriai pažeidžia jos, kaip atsakovės kreditorės teises ir teisėtus interesus, kadangi sudarytais sandoriais sumažintas atsakovės A. A. turtas, į kurį galėtų būti nukreipiamas ieškovės išieškojimas, todėl sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

31. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Be to, cituojamo straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

32. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡Â CK 6.66 straipsnyje nustatytų action Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs actio Pauliana sÄ lygų visetÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovės A. A. ir R. L. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, įrodinėdamos praleistÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei neteisingai vertintas actio Pauliana sÄ lygas. Kadangi atsakovių apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ esmės tapatÅ«s, teisėjų kolegija vertins pateiktus apeliacinius skundu kartu, jų neiÅ¡skirdama atskirai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 34. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

35. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

36. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , o savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu. Tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir jo nurodytas aplinkybes vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 64 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė apie ginčijamus sandorius sužinojo 2020 m. balandžio 14 d., po to, kai patikrino iÅ¡ prokuratÅ«ros gautÄ informacijÄ Nekilnojamojo turto registre. Apeliančių teigimu, informacija apie ginčo sandorius ieÅ¡kovei buvo prieinama nuo jos iÅ¡vieÅ¡inimo 2019 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto registre, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi atliktos patikros 2020 m. balandžio 14 d. aplinkybe sužinojimo faktui pagrįsti. Taigi ginčo Å¡alys skirtingai įrodinėja sužinojimo apie sudarytus ginčo sandorius momentÄ .

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡samius ir nuoseklius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tarp jų teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, 2020 m. balandžio 9 d. atsakymÄ iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros baudžiamojo persekiojimo departamento) daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės sužinojimo momentÄ apie ginčijamus sandorius laikė 2020 m. balandžio 14 d. ir konstatavo, jog vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

39. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors ginčijami sandoriai ir jų sudarymo faktas ir buvo iÅ¡vieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre, vien Å¡i aplinkybė taip pat negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiuoti nuo iÅ¡vieÅ¡inimo datos ar dar daugiau, laikyti, jog ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, kadangi netikrino Nekilnojamojo turto registre duomenų. IeÅ¡kovė neprivalėjo domėtis įraÅ¡ais apie atsakovės A. A. turtinę padėtį Nekilnojamojo turto registre, todėl pagrįstai nustatyta, kad ieÅ¡kovės sužinojimo momentas apie ginčo sandorių sudarymÄ Ä¯vyko jos nurodomu momentu – 2020 m. balandžio 14 d. gavus duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Kaip nurodyta, į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2020 m. rugsėjo 4 d., todėl ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. IÅ¡vados dėl nepraleisto ieÅ¡kinio senaties termino nepaneigia ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ domėtis atsakovės A.

A. galimybėmis vykdyti įsipareigojimus gavusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti ir vykdymo veiksmus atlieka antstolis. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditorės teisės 40. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai sudaryti iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 priėmimo, kurios pagrindu ir iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.

Apeliantės įrodinėja, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatyta Å¡i sÄ lyga, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę A. A., o reikalavimo teisę įgijo ir jos apimtis tapo aiÅ¡ki tik priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019.

41. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Prievolės atsiradimo momentÄ lemia juridinio fakto, iÅ¡ kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iÅ¡ delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

42. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iÅ¡ kurių Å¡i teisė kildinama, pobÅ«džio. Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 priteista žala iÅ¡ solidarios skolininkės (atsakovės) A. A., nustačius, jog tokia žala padaryta atsakovei einant ieÅ¡kovės paskolų komiteto narės pareigas laikotarpiu nuo 2007-09-19 iki 202-04-12. Taigi vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę A.

A.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliančių nurodomas procesinis sprendimas nelaikytinas reikalavimo teisės atsiradimo pagrindu, o reiÅ¡kia tik ieÅ¡kovės savo pažeistų teisių gynybos rezultatÄ . 43.Remiantis iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota neabejotina ir galiojanti ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovę A. A.. Dėl kreditorės teisių pažeidimo 44. Apeliantės vienu iÅ¡ argumentų, nesutikdamos su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tai, jog neįvertinta, kokiÄ Ä¯takÄ atsakovės A.

A. mokumui ir galimybėms vykdyti įsipareigojimus ieškovei turėjo ginčijamų sandorių sudarymas, be to, apylinkės teismas nevertino, ar sandorius nuginčijus ieškovės reikalavimai būtų visiškai patenkinti realizavus ginčo sandorių objektus.

45. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neiÅ¡vardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad Å¡ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio;

Å¡iuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

46. Apylinkės teismas, konstatuodamas pablogintÄ ieÅ¡kovės galimybę po ginčo sandorių sudarymo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės A. A. turto, vertino atsakovės finansines galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kove, atsakovės likusį turtÄ po ginčo sandorių sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokiam apylinkės teismo vertinimui neturi pagrindo nepritarti.

47. Byloje ieÅ¡kovės pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina aplinkybę, jog atsakovei A. A. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka kreditoriui Luminor bankui (hipoteka registruota 2004 m. rugsėjo 7 d., galioja iki 2029 m. rugpjūčio 10 d.); butas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įkeistas hipoteka bankui (hipoteka registruota 2017 m. vasario 22 d., galioja iki 2030 m. vasario 12 d.). Taigi toks atsakovės turimas turtas ir jo vertė neturi teisinio pagrindo sprendžiant dėl atsakovės A. A. mokumo, kadangi iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į hipoteka suvaržytÄ turtÄ negalimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo (CPK 747 straipsnis).

48. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog ginčo turtas, dėl kurio sudaryti 2019 m. balandžio 17 d. hipotekos ir dovanojimo sandoriai, buvo vienintelis atsakovės A. A. turtas, į kurį ieÅ¡kovė galėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tokiu bÅ«du bent iÅ¡ dalies patenkindama savo reikalavimÄ . Aplinkybę, jog atsakovės turimas turtas nepakankamas ieÅ¡kovės įsiskolinimui padengti, patvirtina ir pateiktas vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/00900 priimtas antstolio R. VižainiÅ¡kio 2020 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-20-128-16365; be to, įrodymų, jog turimas turtas yra pakankamas (be hipoteka suvaržyto turto), nepateikė atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 185 straipsnis).

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijant kreditorės teisių pažeidimo sÄ lygos egzistavimÄ klaidingai apeliacinės instancijos teisme remiamasi pirmosios instancijos teismo nevertinta aplinkybe, ar sandorių nuginčijimo atveju ieÅ¡kovės reikalavimai bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti realizavus ginčo sandorių objektus. Kaip jau buvo minėta, kreditorių teisių pažeidimo konstatavimui yra svarbu tai, kad ginčijamais sandoriais pabloginta ieÅ¡kovės galimybė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės A.

A. turto, o tokia kliÅ«tis kilo bÅ«tent sudarius ginčijamus sandorius. Aplinkybė, jog nevertinta, ar ieÅ¡kovės reikalavimai bÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti realizavus ginčo sandorių objektus, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi, atsakovei A. A. neturint kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ginčo sandoriais sukliudyta ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės patenkinti reikalavimus iÅ¡ ginčo sandorių turto. Dėl ginčo sandorių sudarymo privalomumo 50. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė A.

A. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

52. Apeliantės A. A. teigimu, buto dovanojimo sandorio sudarymÄ lėmė siekis padėti atsakovei (dukrai) ir jos Å¡eimai įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , o sodyba padovanota tikslu įtraukti atsakovę į įkurto sodyboje muziejaus veiklÄ , priežiÅ«rÄ bei tolimesnį puoselėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes vertino kaip nepagrindžiančias dovanojimo sandorių privalomumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai. Pažymėtina, jog dovanojimo sandorius sÄ lygojo atsakovės laisva valia.

IÅ¡ atsakovės A. A. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog buto dovanojimo sutartis buvo nulemta siekio pagerinti dukros (atsakovės) R. P. gyvenimo sÄ lygas, todėl ji negali bÅ«ti traktuojama kaip privaloma sudarant dovanojimo sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog sodyba padovanota tikslu įtraukti atsakovę į įkurto muziejaus veiklÄ taip pat paremta laisva valia, tikslas nepagrindžia tokio sandorio privalomumo, juolab kad, sodyboje įkurtÄ muziejų bei su tuo susijusiÄ veiklÄ ir tradicijas galima puoselėti ir nesudarius dovanojimo sandorio.

53. Atsakovės įrodinėja, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). įkeitimas užtikrino atsakovės A. A. 2019 m. balandžio 17 d. paskolos sutartimi Nr. 2019/1 prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , dėl tokio prievolės užtikrinimo Å¡alys susitarė sudarydamos paskolos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vertino, jog tokio sandorio sudarymas nebuvo privalomas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir tokiam apeliančių argumentui. Teisėjų kolegija vertina, jog tiek sudaryta paskolos sutartis, tiek iÅ¡ paskolos sutartinių santykių kylančios prievolės įvykdymo užtikrinimas taip pat sÄ lygotas apeliančių laisvos valios, jų atsakovės, net ir negrÄ Å¾inus atsakovei A.

A. pasiskolintos 3000 Eur pinigų sumos iÅ¡ atsakovės R. L., neprivalėjo sudaryti. Taigi laikytina, jog ir ginčijamas hipotekos sandoris akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovės interesus. Dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

55. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį action Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

56. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kai ginčijamÄ sandorį sudaro artimi giminaičiai.

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės A. A. sudarytus dovanojimo sandorius, pripažino, jog nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nenuginčyta, kadangi tiek atsakovė A. A., tiek jos dukra R. P. neabejotinai žinojo apie nuo 2015 m. besitęsiančius teisminius ginčus ir dovanojimo sandorių sudaryti neturėjo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

58. Kaip jau buvo nustatyta, ir ginčo dėl to nekyla, dovanojimo sandoriai sudaryti tarp atsakovės A. A. (dovanotojos) ir jos dukros atsakovės R. P. (apdovanotosios).CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija reiÅ¡kia, jog pripažįstama, kad esant tokiai aplinkybei sandorio Å¡alys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Vadinasi, vadovaujantis taikoma prezumpcija neabejotina, kad sudariusios dovanojimo sandorius atsakovės žinojo apie ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir neabejotinai suprato, kad Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, gali kilti teisinė atsakomybė, juolab kad, kaip matyti pagal įvykių chronologijÄ , dovanojimo sandoriai sudaryti likus vienai dienai iki nutarties paskelbimo Lietuvos apeliaciniame teisme.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamų raÅ¡ytinių įrodymų, nors sodyba atsakovei R. P. padovanota tikslu tęsti ir puoselėti sodyboje įkurtÄ muziejų, tačiau atsakovė A. A. su sutuoktiniu vieÅ¡oje erdvėje prisistato kaip sodybos savininkai ir Å¡eimininkai, kai tuo tarpu apie atsakovės R. P. veiklÄ , susijusiÄ su muziejaus puoselėjimu, vieÅ¡oje erdvėje nėra, o atsakovė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog tęsia savo motinos su sutuoktiniu pradėtÄ veiklÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atsakovės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme.

59. Pasisakydamas apie apeliančių nesÄ Å¾iningumo aplinkybę sudarant hipotekos sandorį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė R. L. turėjo pareigÄ pasidomėti, dėl kokių priežasčių nebuvo grÄ Å¾inta dar 2014 metais pasiskolinta 3000 Eur skola, dėl kurios jau 2019 metais sudaryta paskolos sutartis ir hipoteka užtikrintas prievolės įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes, Å¡alių argumentus, konstatuoja, jog taip pat neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pripažintu atsakovių nesÄ Å¾iningumu sudarant hipotekos sandorį.

60. Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, atsakovės A. A. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant hipotekos sandorį pagrindžia įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis rezultatas. Nors kaip jau buvo nurodyta pagal įvykių chronologinę sekÄ , ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu Lietuvos apeliacinis teismas dar nebuvo priėmęs nutarties iÅ¡nagrinėjus apeliacinius skundus (nutartis priimta 2019 m. balandžio 18 d.), tačiau ginčijamas hipotekos sandoris sudarytas 2019 m. balandžio 17 d., t.y. likus vienai dienai iki nutarties paskelbimo.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad atsakovė A. A., kaip dalyvaujantis byloje asmuo, žinojo apie nutarties paskelbimÄ Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl esant nepalankiam teisiniam rezultatui pirmosios instancijos teisme, suprato, jog gali bÅ«ti paliktas jai nepalankus teisinis sprendimas, kuris, iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ apeliacine tvarka, įsiteisės. Taigi tikėtina, jog neatmesdama tokios civilinės bylos baigties apeliantė ginčijamu sandoriu tikėjosi iÅ¡vengti priverstinio vykdymo iÅ¡ jai priklausančio turto.

61. Teisėju kolegijos vertinimu, pagrįstų abejonių kelia ir hipotekos sandoris. Kaip jau buvo minėta, iÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė R. L. dar 2014 m. balandžio 11 d. paskolino atsakovei A. A. 3000 Eur sumÄ , kurios grÄ Å¾inimÄ užtikrino 2014 m. balandžio 11 d. paprastuoju vekseliu, tačiau pastarajai skolos negrÄ Å¾inus per sutartÄ 5 metų terminÄ , tarp atsakovių sudaryta 2019 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis Nr. 2019/1, kurios pagrindu pratęstas skolos grÄ Å¾inimas iki 2029 metų balandžio 15 d. ir prievolės įvykdymas užtikrintas ginčijamu hipotekos sandoriu.

Kaip matyti, atsakovei A. A. paskola buvo suteikta 5 metų laikotarpiui, sulygstant 1 proc. metinių palÅ«kanų, tačiau faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per paskolos laikotarpį nė dalis suteiktos paskolos nebuvo grÄ Å¾inta. Dar daugiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieÅ¡kovė, sudarant paskolos sutartį susitarta dėl tos pačios 3000 Eur sumos, tačiau už paskolos laikotarpį nuo 2014 metų už naudojimÄ si paskolinta pinigų suma atsakovė R. L. neskaičiavo palÅ«kanų.

Be to, sudaryta paskolos sutartimi skolos grÄ Å¾inimas pratęstas deÅ¡imties metų laikotarpiui. Nors apeliantė R. L. nurodo, kad įkeisto turto vertė yra gerokai mažesnė nei paskolos suma, tačiau tokia aplinkybė ne tik kad nepaneigia abejonių dėl hipotekos sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, bet prieÅ¡ingai, patvirtina teismo konstatuotÄ sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Abejonių kelia aplinkybė, jog atsakovei negrÄ Å¾inus nė dalies pasiskolintos pinigų sumos atsakovė R. L. sutiko sudaryti paskolos sutartį dėl tos pačios pinigų sumos, jį užtikrindama, kaip nurodė, įkeisdama mažesnės vertės turtÄ nei paskolinta pinigų suma.

62. Taigi nors apeliantės ir įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jų nesÄ Å¾iningumÄ sudarant hipotekos sandorį, tačiau tokių teismo argumentų nepaneigė apeliacinės instancijos teisme. Todėl atsakovėms nepateikus jokių kitų jų nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarydamos ginčo sandorius buvo nesÄ Å¾iningos. Dėl procesinės bylos baigties 63.

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai nustatė actio Pauliana instituto taikymo todėl, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti atsakovių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 65. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Šalies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniai skundai netenkinti, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantėms neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovių apeliacinius skundus bei atsakovės R. P. prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo ieÅ¡kovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pasižymi tam tikrais procesiniais ypatumais dėl byloje pateikto atsakovės R. P. prisidėjimo prie atsakovės A. A. pateikto apeliacinio skundo. CPK 309 straipsnyje įtvirtintas prisidėjimas prie apeliacinio skundo reiÅ¡kia byloje dalyvaujančio asmens pritarimÄ apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamiems apeliantės reikalavimams, kad prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiÅ¡kimas yra tiesiogiai priklausomas nuo apeliacinio skundo, prie kurio prisidedama, ir kad prisidėjimas prie apeliacinio skundo nesukelia savarankiÅ¡kų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1, 5 dalyse nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , CPK 309 straipsnyje įtvirtinto prisidėjimo prie apeliacinio skundo instituto ypatumus ir nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tik iÅ¡ apeliančių, kurių apeliaciniai skundai netenkinami, nepriteisiant Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ prie apeliacinio skundo prisidėjusios atsakovės R.

P..

68. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus apie 1 552,43 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija vertina, jog ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių.

Remiantis iÅ¡dėstytu ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ apeliančių (atsakovių) jos patirtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apeliacinių skundų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei, likviduojamai dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“, j. a. k. 112041454, iÅ¡ atsakovių A.

A. ir R. L. po 776,22 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič Eglė Surgailienė