a0cb6f4d-8708-4b57-8cc8-e63e96ccaad0 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-130-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00711-2010-7 (S)Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 17.2; 73 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų  Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Deividui PoÅ¡kai, atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovui SvajÅ«nui BradÅ«nui, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui BÅ«dvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovui Justinui Kulakauskui, 2012 m. sausio 31 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ praÅ¡ymÄ atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (atsakovo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl norminių administracinių aktų teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas arba UAB „Energetikas“) 2010 m. balandžio 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ (b.l. 15-30) praÅ¡ydamas teismo iniciatyva iÅ¡tirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ atitinka: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį;

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį; Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 20.4 punktÄ , 21 punktÄ , 27 punktÄ ; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintÄ Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimti grubiai pažeidžiant ABTĮ įtvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, todėl šie aktai prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 2009 m. sausio 10 d. UAB „Energetikas“ iš vietinės spaudos publikacijos (laikraštis „Vakarinė Palanga“, 2009 m. sausio 10-14 d., Nr.

1) atsitiktinai sužinojo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas visa apimtimi ir tokiu bÅ«du buvo grubiai pažeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai pritaikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės. Nurodė, jog UAB „Energetikas“ dar 2007 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ dėl teisminės pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos.

LVAT 2008 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis ir uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“ 148 433 kv.m. teritorijÄ , dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedÅ«ras. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir LVAT nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo nedelsiant įteiktos per UAB „Energetikas“ pasirinktÄ antstolį.

LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir iÅ¡dėstytos nauja redakcija. Vadovaujantis LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai teikti patikrinti, ar Bendrojo plano visa apimtimi sprendiniai atitinka planavimo sÄ lygas ir kitų teisės aktų reikalavimus;

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo teisės atlikti Bendrojo plano visa apimtimi tikrinimo procedÅ«ros; BendrÄ jį planÄ nebuvo galima tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai ir patvirtintÄ BendrÄ jį planÄ skelbti vietinėje spaudoje, interneto tinklapyje, teikti registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojam. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės taryba ignoravo teismo draudimus ir atliko veiksmus, kurie sÄ lygojo Bendrojo plano patvirtinimÄ . 2009 m. vasario 26 d.

UAB „Energetikas“ iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės interneto svetainės atsitiktinai sužinojo (informacija Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje patalpinta 2009 m. vasario 23 d.), jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. T2-20, kuriuo nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, nurodant: „Nustatyti, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Å I ir Å 2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148433 kv.m. teritorijÄ , negalioja“.

Priimant šį sprendimÄ taip pat buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pripažino, jog UAB ,,Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į Bendrojo plano sprendinius, netyrė. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos dalies plano parengimÄ ir patvirtinimÄ , tačiau ne teritorijos dalies iÅ¡skyrimÄ iÅ¡ jau rengiamo miesto Bendrojo plano.

Savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai. PrieÅ¡ingu atveju, Bendruoju planu numatyti keliai, tramvajaus linijos, infrastruktÅ«ra, daugelis kitų sprendinių dirbtinai bÅ«tų nutraukiami prie tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos ir toliau tęstųsi už tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos - tokiu bÅ«du pažeidžiami tiek tariamai nesuplanuotos teritorijos naudotojo ar savininko teisėti interesai ir teisės, o taip pat ir suplanuotos teritorijos asmenų teisėti interesai ir teisės. Ä®vardijamais sprendimais patvirtinto norminio akto sprendiniai prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai bei 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iÅ¡ bendrųjų teritorijų planavimo tikslų - „suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo Å¡ioje teritorijoje sÄ lygų“, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. T2-317 priėmė neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus ir pastabas dėl Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajÅ«rio juostos ribos visai Å¡alia jÅ«ros, nauji magistraliniai keliai virÅ¡ sklypo KurÅ¡ių takas 1, Palangoje, visai Å¡alia pajÅ«rio juostos ribos (Bendrojo plano brėžinys 3, Susisiekimo sistema), o taip pat Å ventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jÅ«ros pakrantės ruoÅ¾Ä deÅ¡iniajame Å ventosios jÅ«ros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieÅ¡tarauja Å¡iam norminiam reglamentavimui.

Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB ,,Energetikas“ veikla, esama infrastruktÅ«ra, jos vystymu, o taip pat visos visuomenės interesais, vieÅ¡uoju interesu. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, nes teigiama iÅ¡vada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo iÅ¡duota nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iÅ¡ dalies ar su sÄ lygomis, iÅ¡imtimis, ypač iÅ¡imtimis tokio pobÅ«džio, kokios buvo įgyvendintos atsakovų.

Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas. Pažeistos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios Bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti įsakymo nustatyta tvarka. Dar 2008 m. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, Bendrasis planas pagal pastabas pataisytas nebuvo, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus viršininkas M.

Mockus jau 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė teigiamÄ iÅ¡vadÄ Bendrajam planui, o Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas patvirtino iÅ¡vadÄ . Patvirtinus BendrÄ jį planÄ , savavaliÅ¡kai nustatyta kita sistema, kuri leis savo nuožiÅ«ra atsakingoms institucijoms nurodyti žemės naudojimo paskirtis, bÅ«dus, pobÅ«džius, galimai įteisinti ankstesnius pažeidimus, neteisėtai manipuliuoti Bendruoju planu galimai tikslingai sudarytomis spragomis. Pavyzdžiui, Å¡alia UAB ,,Energetikas“ teritorijos esanti teritorija pažymėta apskritai neegzistuojančia (tamsiai ruda), t. y. nenumatyta LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje sistemoje spalva, įvairios paskirties teritorijos žymimos ta pačia spalva, o taip pat prieÅ¡ingai - skirtingomis spalvomis žymimos tos pačios paskirties teritorijos.

Tai vienas iÅ¡ esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant BendrÄ jį planÄ . Ginčijami norminiai teisės aktai prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 - 42.5 punktai. 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikÅ¡ta 14 pastabų, pasiÅ«lyta bendrojo plano projektÄ pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti.

Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedÅ«ros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ir nebaigtos. LaikraÅ¡tyje ,,Vakarinė Palanga“ buvo paskelbta, kad 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal LR aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos pastabas. Tačiau jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas pasirašė patikrinimo aktÄ su teigiama iÅ¡vada Bendrojo plano sprendiniams.

Visuomenės supažindinimo procedÅ«ra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį; Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas; Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei vieÅ¡ame susirinkime, nebuvo suraÅ¡ytas vieÅ¡o susirinkimo protokolas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog vieÅ¡ojo administravimo institucijos dėl nežinomų priežasčių ypatingai skubėjo patvirtinti BendrÄ jį planÄ 2008 m., todėl ir ignoravo aukščiau paminėtas svarstymo su visuomene ir derinimo procedÅ«ras.

Pažeisti ApraÅ¡o normos, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 38 punktas nustato, kad Bendrojo plano procedÅ«rinius dokumentus sudaro ne tik sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, tačiau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo pateikti į bylÄ . Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vienÄ Bendrojo plano rengimo etapÄ - Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo etapÄ , o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo procedÅ«ros pažeidimas (TPÄ® 10 str. 4 d., ApraÅ¡as).

PareiÅ¡kėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atstovas praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o teismÄ tiriamÄ norminį aktÄ pripažinti prieÅ¡taraujančiu aukščiau nurodytiems įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti jį panaikintu. Atsakovai Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. I-564-163/2010) b.l. 147 ir 155) nurodė, jog jų argumentai nepasikeitė, kaip buvo nurodyta administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009, ir prašė Å¡iÄ administracinę bylÄ prijungti.

Minėtoje byloje Å¡ie atsakovai nurodė, jog Palangos bendrasis planas neprieÅ¡tarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos, t.y. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teigiama iÅ¡vada dėl Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes minėtas sprendimas tik sustabdo tam tikrÄ jo dalies galiojimÄ , todėl negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡laikyti atitinkamas procedÅ«ras.

Atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad ginčo teritorijai Bendrojo plano sprendiniai nėra taikomi, todėl Bendrojo plano patvirtinimas negali pažeisti pareiÅ¡kėjo teisių, o pareiÅ¡kėjui nėra suteikti įgalinimai pasiakyti dėl sprendinių, kurie nėra taikytini jo teritorijai. Atsakovo atstovai praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjas) atsiliepimu (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. I-564/163/2010) b.l. 164-167) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Inspekcija nurodė jog tam, kad bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, jog Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bÅ«du nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Pateiktas pareiÅ¡kėjo reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iÅ¡ jo, todėl nėra pagrindo pradėti norminę administracinę bylÄ , remiantis ABTÄ® 111 straipsniu, kadangi praÅ¡ymas iÅ¡tirti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktį įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

PareiÅ¡kėjų reiÅ¡kiami reikalavimai individualioje byloje nėra savarankiÅ¡ku reikalavimai, kurie galėtų bÅ«ti nagrinėjami teisme. PareiÅ¡kėjo individualioje byloje ginčijami atsakymai į jo teiktus pasiÅ«lymus dėl bendrojo plano sprendinių yra procedÅ«rinio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo nagrinėjimo dalyku. PareiÅ¡kėjas teismui savarankiÅ¡kų reikalavimų nagrinėtinų individualioje byloje nesuformulavo, todėl Å¡iuo atveju teismas iÅ¡ esmės atlieka abstraktų norminio akto tyrimÄ .

Atstovas teisminio nagrinėjimo metu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti. Trečiojo suinteresuotojo asmens Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja.Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo byla nutrauktina.Dėl proceso eigos.Kad įvertinti norminio akto tyrimo apimtį ir teisinių prielaidų buvimÄ ar nebuvimÄ norminio administracinio akto tyrimui pradėti, bÅ«tina iÅ¡samiau aptarti teismo procesinių veiksmų eigÄ individualioje administracinėje byloje Nr.I-86-386/2012 iÅ¡ kurios kildinamos sÄ lygos norminio akto tyrimo pradėjimui ir 2010 m. gegužės 5 d. bei 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimis nutarta pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ . 2009 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ skundu (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr. I-48/2010, b.l .6-16), reikÅ¡damas reikalavimus dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atsakovÄ (planavimo organizatorių) – Palangos miesto savivaldybės administracijÄ pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Energetikas“ pateiktus pasiÅ«lymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai. 2009 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas patikslinęs skundo reikalavimus (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr. I-48/2010, b.l.141-153), papildomai pareiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimÄ Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“. 2009 m. kovo 31 d. patikslintu skundu pareikÅ¡tas dar vienas reikalavimas – panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. PL-589-(14.16). 2009 m. gegužės 5 d. gautas UAB „Energetikas“ praÅ¡ymas (prijungta administracinė byla 1 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 227-232) iÅ¡tirti ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 241-243) pradėjo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ ir 2009 m. spalio 5 d. sprendimu (prijungta administracinė byla 2 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010), b.l.146-153) konstatavo, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 sprendiniai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡nagrinėjęs atsakovų Palangos miesto savivaldybės bei Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ , 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 100-109) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo UAB „Energetikas“ praÅ¡ymÄ atmetė. Å iame sprendime teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ABTÄ® 110 straipsnio prasme, taip pat pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės pateikti praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ .Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2010 d. kovo 26 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 111) atnaujinus individualios bylos nagrinėjimÄ , 2010 m. balandžio 26 d. gautas pareiÅ¡kėjo UAB „Energetikas“ praÅ¡ymas (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 113-131) dėl individualios administracinės bylos sustabdymo visa apimtimi bei teismo iniciatyva pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ - ar 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintÄ Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 146-147), vadovaujantis ABTÄ® 110 straipsnio 1 dalimi, pradėjo norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ dalies, kiek tai liečia UAB „Energetikas“ naudojamÄ teritorijÄ tyrimÄ , iÅ¡skirdamas jÄ Ä¯ atskirÄ bylÄ , suteikiant bylos Nr. I-564-163/2010 (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. Nr. I-564-163/2010), o individualiÄ administracinę bylÄ (prijungta administracinė byla 1-3 tomai (buvęs Nr. I-48-163/2010) sustabdė.

Teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 158-162) vėl atnaujino individualios bylos (prijungta administracinė byla 1-3 tomai (buvęs Nr. I-48-163/2010) nagrinėjimÄ . Tos pačios dienos nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 163) minėta byla sujungta su kita administracine byla (prijungta administracinė byla 5-6 tomai (buvęs Nr.I-21-386/2010) pagal UAB „Energetikas“ skundÄ atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl 2007 m. spalio 4 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20) panaikinimo bei su administracine byla (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs Nr. I-564-163/2010) dėl norminio akto tyrimo, suteikiant bylai Nr. I-21-386/2010 (prijungta administracinė bylÄ 1-6 tomai, dabartinis Nr. I-89-386/2012). Teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartyje motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pradeda norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ sprendinių atitikimo galiojantiems teisės aktams tyrimÄ bei administracinę bylÄ (prijungta administracinė byla (buvęs bylos Nr. I-21-386/2010) dalyje dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo iÅ¡skiria į atskirÄ bylÄ , suteikiant jai bylos Nr. I-897-368/2010 (dabartinis bylos numeris I-130-583/2012). Teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-897-386/2010 dėl norminio administracinio akto teisėtumo, 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l.50-69) konstatavo, kad tiriamas norminis administracinis aktas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintÄ Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b.l.123-137) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Dėl tiriamo akto priskyrimo norminių teisės aktų grupei.

Nagrinėjamo ginčo esmė - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ bei 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktis įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartÄ pasisakė, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTÄ®) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibÅ«dina jų taikymo apimtį ir privalomumÄ (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobÅ«dį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialiÄ procesinę tvarkÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismÄ dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismÄ dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

Bendrasis planas yra bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raÅ¡tu ir grafiÅ¡kai pateikti sprendiniai dėl teritorijos naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sÄ lygų. Teritorijų planavimo įstatymo bendrasis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Todėl, teismo nuomone, bendrajame plane iÅ¡reiÅ¡kiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), juo nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nukreiptas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei.

Norminių administracinių aktų teisėtumo iÅ¡tyrimÄ reglamentuoja ABTÄ® Å¡eÅ¡ioliktasis skirsnis „PareiÅ¡kimai iÅ¡tirti norminių administracinių aktų teisėtumÄ â€œ. Å iame skirsnyje yra iÅ¡skiriamos dvi norminės kontrolės formos: abstrakčioji ir incidentinė. Apeliacinės instancijos teismui bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pradėto proceso eigos yra saistomas procesinių sprendimų, kuriais yra priimtas nagrinėti praÅ¡ymas dėl norminio akto teisėtumo tyrimo.

Dėl norminio akto tyrimo apimties ir ribų pasisakyta 2010 m. gegužės 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimis. IÅ¡ Å¡ių teismo procesinių dokumentų, pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo tirti norminį aktÄ turinio, pareiÅ¡kėjo atstovo iÅ¡dėstytos pozicijos teisminio nagrinėjimo metu (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2, 5-6, 15-32, 152-153) akivaizdu, kad teismas administracinę bylÄ pradėjo abstrakčiÄ ja norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės forma. AbstrakčiÄ ja norminės kontrolės forma su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigÅ«nai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymÄ vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas.

Kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTÄ® 110 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pagal šį teisinį reguliavimÄ , privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Dėl teismo galimybės bÅ«ti abstrakčiosios norminių administracinių aktų kontrolės subjektu dar vienas žymiausių teisės mokslintininkų M. Romeris, yra pažymėjęs, <...> „kad klausimÄ dėl valdžios akto teisėtumo ar neteisėtumo gali iÅ¡kelti pats sprendžiÄ s bylÄ teismas (teisėjas ar teisėjų kolegija). Žinoma, teismas tai gali iÅ¡kelti ne abstrakčiai, bet tik sÄ ryÅ¡y su kuriuo nors sprendžiamu esamos (nagrinėjamos) bylos klausimu, kai kuriuo nors bÅ«du atsirado reikalas padaryti iÅ¡ to valdžios akto kuria nors teisinė iÅ¡vada arba pritaikyti to akto imperatyvas“ (Å¡altinis:

Römeris M. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P.42.). Taigi vertinant teisinį reguliavimÄ , suformuotÄ tesiminę praktikÄ norminių aktų teisėtumo tyrimo bylose, akivaizdu, kad teismas negali bÅ«ti abstrakčios norminės kontrolės subjektu jeigu nėra nagrinėjama individuali byla. Å ioje byloje norminio akto tyrimo procedÅ«ra 2010 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi pradėta bÅ«tent abstrakčiÄ ja forma, vadovaujantis ABTÄ® 110 straipsnio 1 dalimi, nurodant, kad teismas savo iniciatyva pradės norminio administracinio akto tyrimÄ (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2).

Todėl vertinant Å¡ias aplinkybes bÅ«tina nustatyti ar buvo teisinės prielaidos norminio akto teisėtumo tyrimui kitu pagrindu, t.y. ryÅ¡ium su individualia byla (ABTÄ® 111 straipsnis). Incidentine norminės kontrolės forma (norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo ryÅ¡ium su individualia byla) praÅ¡yti administracinio teismo iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 111 straipsnis).

ABTÄ® 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialÅ«s reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi sprendžiant Å¡io įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ priėmimo klausimÄ . ABTÄ® 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ priėmimo klausimas yra iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi, o kitos Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tokia teismo nutartimi gali bÅ«ti priimami dviejų rÅ«Å¡ių procesiniai sprendimai:

1) atmesti praÅ¡ymÄ ; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ . Nurodyti įstatymo reikalavimai dėl teismo priimamų procesinių sprendimų rÅ«Å¡ių bei praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ priėmimo klausimo nagrinėjimo apimties suponuoja dar vienÄ iÅ¡vadÄ , kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimo atveju lemiamÄ procesinę reikÅ¡mę turi ne atitinkamas suinteresuoto asmens praÅ¡ymas, o teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ .

Nors formalus pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ yra suinteresuoto asmens praÅ¡ymas, tačiau atitinkamo tyrimo pradėjimÄ ir jo dalyko apibrėžimÄ lemia teismo nutartis. BÅ«tent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ turi bÅ«ti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi bÅ«ti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieÅ¡tarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi bÅ«ti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kuriÄ teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindÄ abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms.

BÅ«tent tokio pobÅ«džio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iÅ¡keliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalykÄ bei ribas ir pagal kurį Å¡i byla turi bÅ«ti nagrinėjama (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011). Kaip jau minėta norminio akto tyrimo procesas pradėtas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi nurodant, kad teismas norminio akto tyrimÄ pradeda abstrakčiÄ jÄ tyrimo forma. 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įvardijamo norminio akto atitikties tyrimas nurodoma pradedamas vadovaujantis ABTÄ® 111 straipsnio 3 dalimi, tai reiÅ¡kia, jog vada pradėti norminio administracinio akto tyrimui yra individuali teisme nagrinėjama administracinė byla.

Norminio akto tyrimas pradėtas nurodant jog bÅ«tina iÅ¡tirti norminių administracinių aktų atitikimÄ galiojantiems teisės aktams, tačiau nebuvo apibrėžtas norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos, todėl teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo turi nuspręsti ar yra teisinės prielaidos tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla. Dėl teisinių prielaidų norminio administracinio akto tyrimui ryÅ¡ium su individualia byla. PareiÅ¡kėjas individualioje byloje 2010 m. liepos 9 d. pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriuo siekia, kad bÅ«tų panaikintas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumentas Patikrinimo aktas Nr. PL-589-(14.16); 2007 m. spalio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas Nr. 2-4642-(2.20) bei atsakovas (planavimo organizatorius) įpareigotas pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal UAB „Energetikas“ pateiktus pasiÅ«lymus ir pastabas bei pateikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai.Dėl vieno iÅ¡ reiÅ¡kiamų reikalavimų - Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) panaikinimo, jau pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109).

LVAT nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad bendrojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį baigiamÄ jį etapÄ sudaro:

1) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;

2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Tai reiÅ¡kia, kad bendrojo planavimo tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiÅ¡kas materialinis teisinis reikalavimas dėl ginčijamo patikrinimo akto panaikinimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

Šiuo aktu nėra formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, tai yra bendrojo teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs. Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia ir 2007 m. spalio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20), kuriais atsakyta dėl pateiktų bendrojo plano sprendinių pasiÅ«lymų, panaikinimo. Teritorijų bendrojo plano bei jo rengimo tikslams ir uždaviniams (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis) suformuoti ir suteikti jiems norminio akto galiÄ skirta pati bendrojo teritorijų planavimo procedÅ«ra, kurioje, kaip jau minėta, numatyti atskiri tarpusavyje suderinti ir bendrojo teritorijos planavimo organizatoriui privalomi etapai, kurių eigoje yra pateikiami visų suinteresuotų asmenų pasiÅ«lymai (Teritorijų panavimo įstatymo 10 straipsnis, 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas administracinių teismų praktikÄ bylose, susijusiose su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009) yra pažymėjęs, kad visuomenės pateikti pasiÅ«lymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti ar neatsižvelgti. Tačiau Å¡i įstatymo norma planavimo organizatoriui ir valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai nustato privalomo elgesio modelį – laikytis nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Taigi, aiÅ¡kinant tokių pasiÅ«lymų teisinę reikÅ¡mę sisteminiu paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimo bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad bendrojo teritorijų planavimo proceso eigoje pateikti suinteresuotų asmenų pasiÅ«lymai materialiÄ ja prasme neturi privalomojo pobÅ«džio planavimo organizatoriui ir savaime negali nulemti atitinkamo bendrojo plano sprendinio priėmimÄ . PareiÅ¡kėjui tai sukelia tik procedÅ«rines, bet ne materialiÄ sias teisines pasekmes. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.

Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijami sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, tai yra, tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl pareiškėjo ginčijami sprendimai yra procedūrinio pobūdžio tarpiniai dokumentai bendrojo plano rengimo metu, kuriais atsakyta į pateiktas pastabas dėl teritorijų planavimo dokumento ir priėmus sprendimus dėl bendrojo plano patvirtinimo, tokie reikalavimai negali būti vertinami kaip savarankiški reikalavimai individualioje byloje, kurių pagrindu gali būti pradedama norminio akto teisėtumo tyrimo procedūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109) yra konstatavęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ bei įpareigojimo pakeisti bendrojo plano sprendinius, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz.

LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007, LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007) iÅ¡ esmės laikytinas praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , nors toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokio reikalavimo pareiÅ¡kimas reikÅ¡tų, jog teismas turi pasisakyti dėl bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisėtumo, nes tik konstatavus sprendimo neteisėtumÄ bÅ«tų galima jį panaikinti ir įpareigoti pakeisti.

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo individualioje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus koreguoti Palangos bendrojo plano sprendinius yra iÅ¡vestinis reikalavimas, taip pat negalintis bÅ«ti savarankiÅ¡ku reikalavimu individualioje byloje. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad iÅ¡nagrinėjus norminio akto teisėtumo klausimÄ teismas iÅ¡ esmės pasisakytų ne tik dėl norminio akto teisėtumo, bet iÅ¡ esmės iÅ¡spręstų ginÄÄ individualioje byloje. Todėl akivaizdu, kad vien pagal šį požymį individualioje byloje nėra pareikÅ¡ta reikalavimų, kurie bÅ«tų teisine prielaida ir pagrindu norminio akto tyrimo procesui pradėti.

 Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, individualioje byloje pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes ginčijami sprendimai, nors ir atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, tačiau pareiÅ¡kėjui jie nesukelia materialinių teisinių pasekmių iÅ¡ kurių bÅ«tų galima kildinti praÅ¡ymÄ dėl norminio akto tyrimo. Kito individualaus ginčo buvimo, iÅ¡skyrus ginÄÄ dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos – Palangos miesto bendrojo plano sprendinių, kurie netenkina pareiÅ¡kėjo, nėra.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės pripažįsta ir pareiÅ¡kėjo atstovas, teigdamas, kad norminio akto tyrimas pradėtas pačio teismo iniciatyva (abstrakčiÄ ja forma) (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 teismo posėdžio protokolai b.l.41-49, 152-153). Pažymėtina, kad ABTÄ® nuostatos dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla suponuoja situacijÄ , jog praÅ¡omas iÅ¡tirti norminis administracinis aktas turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamojoje byloje (ABTÄ® 111 straipsnio 3 dalis, 112 straipsnio 1 dalis).

Individualioje byloje nėra pareikÅ¡ta reikalavimų, susijusių su norminio teisės akto taikymu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tuo aspektu, kad dėl jo taikymo realiai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ar pareiÅ¡kėjas gintų tariamÄ teisių pažeidimÄ . Taigi, galimas, hipotetinis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su pareiÅ¡kėjo teisių ar saugomų interesų pažeidimu.

Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip Å¡is reikÅ¡tų nukrypimÄ nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir taip, kad bÅ«tų nepaisoma kitų ABTÄ® 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sÄ lygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio iÅ¡sprendimui yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1415-2011).

Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 nuspręsta papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, juo nustatant, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Å 1 ir Å 2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB Sveikatos centras „Energetikas“ 148 433 kv. m. teritorijoje (LVAT 2008-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008), negalioja.

Taigi bendrojo plano sprendiniai pareiÅ¡kėjo teritorijai nėra taikomi ir norminis aktas galioja tik su tam tikromis iÅ¡imtimis.   Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimų individualioje byloje, kurie bÅ«tų teisinė prielaida iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla, o pareiÅ¡kėjo siekiamybė yra per norminio akto teisėtumo tyrimÄ panaikinti norminį aktÄ - Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ .

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo individualioje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai tiesiogiai susiję tik su 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20 „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ (norminio akto) panaikinimu, iÅ¡sprendus ginÄÄ norminio akto byloje iÅ¡sprendžiamas ginčas ir individualioje byloje, akivaizdu, kad nebuvo teisinių prielaidų pradėti norminę administracinę bylÄ , remiantis ABTÄ® 111 straipsniu.

Kadangi praÅ¡ymas iÅ¡tirti ar Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai atitinka įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo (o tai reiÅ¡kia, kad nėra tenkinama viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų reikalingų pradėti norminio administracinio akto patikrÄ remiantis ABTÄ® 111 straipsniu), teismas savo iniciatyva abstrakčiosios norminio akto kontrolės nesant individualios bylos inicijuoti negalėjo, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio akto teisėtumÄ teismas turėjo atsisakyta priimti (ABTÄ® 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi praÅ¡ymas buvo priimtas ir norminio akto teisėtumo byla buvo pradėta nagrinėti teisme kai praÅ¡ymas yra nesusijęs su nagrinėjamoje individualioje byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais, norminė administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-04/2007). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,                                                                                             n u t a r i a : administracinę bylÄ Nr. I-130-583/2012 dėl norminio administracinio akto - Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumo iÅ¡tyrimo, nutraukti.Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                         Remigijus Arminas                                                                                            AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                                      Vida Stonkuvienė                                                                                            Â