a0ca5ccd-abbc-4d57-988b-ea3737c94ab5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-655-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00241-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

Å . ir atsakovo M. B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovui M. B. dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Å . su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. B. 22 587,57 Eur nuostolius, 217,83 Eur palÅ«kanas, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2017 m. spalio 1 d. tarp A. Å . ir M. B. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria buvo susitarta dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 16,70 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintino naudojimosi iki 2019 m. spalio 31 d. Atsakovas iki panaudos sutarties termino pabaigos neinformavo, kad ketina nepratęsti ir (ar) nutraukti ieÅ¡kovo naudojimÄ si žemės sklypu. 2019 m. rugpjūčio 15 d. ieÅ¡kovas žemės sklype pasėjo žieminius rapsus, taip pat atliko žemės sklype pasėtų žieminių rapsų priežiÅ«ros veiksmus (tręšė ir kt.). 2020 m. liepos 26 d. atsakovo nurodymu ieÅ¡kovui priklausantys žieminiai rapsai žemės sklype buvo sunaikinti.

Atsakovas, sunaikinęs pasėtus žieminius rapsus, padarė žalos ieškovui, kadangi ieškovas negavo suplanuotų pajamų, kurias būtų gavęs pardavęs žemės sklype auginamus žieminius rapsus, todėl ieškovas patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, juos prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 15 d. neturėdamas jokio teisėto lÅ«kesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta, sÄ moningai prieÅ¡ pasibaigiant panaudos sutarties terminui žemės sklype užsėjo žieminius rapsus. Apie ketinimÄ užsėti žieminius rapsus ieÅ¡kovas atsakovo neinformavo, nors atsakovas prieÅ¡ tai buvo žodžiu nurodęs ieÅ¡kovui, kad pasibaigus panaudos sutarčiai ieÅ¡kovas žemės sklypo naudoti toliau neatlygintinai nebegalės, ir jo buvo papraÅ¡yta nieko žemės sklype nebesėti.

Nepavykus susitarti dėl žemės sklypo nuomos sÄ lygų, ieÅ¡kovas derybas dėl žemės sklypo nuomos nutraukė, o atsakovas pradėjo žemės sklypÄ naudoti savo reikmėms. 2020 m. liepos 7 d. atsakovas deklaravo žemės sklypÄ kaip žaliÄ jį pÅ«dymÄ , kuriame jokia žemės Å«kio veikla negalėjo bÅ«ti vykdoma, o žemės sklypo struktÅ«rai gerinti žoliniai augalai turėjo bÅ«ti įterpiami į dirvÄ . Dėl Å¡ios priežasties 2020 m. liepos 26 d. žemės sklype savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovo užsėti pasėliai (žieminiai rapsai) buvo įterpti į dirvÄ , kadangi to nepadarius atsakovas galėjo prarasti tiesiogines iÅ¡mokas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovui A. Å . iÅ¡ atsakovo M. B. 15 729,22 Eur nuostolius, 107,73 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

5. Teismas konstatavo, kad bÅ«tent atsakovo veiksmais ieÅ¡kovo pasėti žieminiai rapsai atsakovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), 2020 m. liepos 26 d. buvo sunaikinti. Vertindamas Å¡ių atsakovo veiksmų teisėtumÄ , teismas pažymėjo, kad pasėlius atsakovas sunaikino sÄ moningai ir veikdamas tyčia. Atsakovo motyvas dėl pasėlių sunaikinimo buvo susijęs su tuo, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog savo Žemės sklypÄ gali naudoti savo nuožiÅ«ra pagal jo paskirtį, kadangi tarp Å¡alių sudarytos 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutarties (toliau – Panaudos sutartis) terminas pasibaigė 2019 m. spalio 31 d.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jo, kaip Žemės sklypo savininko, teisės yra ieÅ¡kovo veiksmais pažeidžiamos, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ ir reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme dėl galbÅ«t neteisėto Žemės sklypo valdymo paÅ¡alinimo, dėl nuomos mokesčio priteisimo už faktinį naudojimÄ si Žemės sklypu, dėl negautų pajamų priteisimo ir kt., t. y. naudoti įstatyme numatytus galbÅ«t pažeistų savo teisių gynimo bÅ«dus, tačiau atsakovas, nepavykus Å¡alims susitarti dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, to nepadarė, o nusprendė sÄ moningai sunaikinti atsakovo Žemės sklype ieÅ¡kovo pasėtus žieminius rapsus, t. y. ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, 2020 m. liepos 26 d. sunaikindamas Žemės sklype ieÅ¡kovo žieminių rapsų pasėlius, atliko neteisėtus veiksmus.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas galėjo už atsakovo Žemės sklype iÅ¡augintÄ rapsų derlių gauti pajamų, tačiau jų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – pasėlių sunaikinimo. Tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti iÅ¡ankstiniai susitarimai dėl rapsų derlius pirkimo–pardavimo, nepaneigia tokios galimybės, kadangi ieÅ¡kovas pateikė laikotarpio nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. spalio 20 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovo rapsai, gauti iÅ¡ kitų žemės sklypų, buvo parduoti minėtoms bendrovėms ir gauta pajamų.

8. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo, remdamasis vidutine rapsų kaina, gauta pardavus kitus ieškovo ūkyje augintus žieminius rapsus, kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovo rapsai buvo sunaikinti ir dėl šių priežasčių objektyviai nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokios pajamos būtų gautos iš jų pardavimo.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo Žemės sklypas vertintinas kaip naÅ¡esnis negu vidutinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone. Teismo nuomone, vertinti ankstesnių metų ieÅ¡kovo gautas pajamas už parduotÄ rapsų derlių iÅ¡ atsakovo Žemės sklypo nebÅ«tų pagrįsta dėl to, kad rapsų derlius kiekvienais metais dėl skirtingų meteorologinių sÄ lygų yra skirtingas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) Å¡iuo atveju yra realÅ«s.

10. Teismas pažymėjo, kad nesivadovauja ir nevertina ieškovo 2022 m. kovo 18 d. pateiktų agronomijos srities specialisto P. V. raštu pateiktų išvadų ir atsakymų į klausimus, kadangi šis specialistas savo paaiškinimus raštu davė neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka teisme ir atsakovui nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus specialistui, tačiau teismas pripažino, kad ieškovo nurodomos 15 729,22 Eur išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, taip pat yra realios ir labiau tikėtina, jog šias išlaidas ieškovas patyrė.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasėlių sunaikinimu ieÅ¡kovui padaryta 22 587,57 Eur žala, nes ieÅ¡kovas prarado galimybę gauti pajamų už parduotÄ iÅ¡augintÄ derlių ir turėjo iÅ¡laidų žemės sklypo paruoÅ¡imui sėjai, rapsų sėjai bei pasėlių priežiÅ«rai. Atsakovas kaltas dėl tokios žalos padarymo, nes jis sunaikino ieÅ¡kovo pasėlius.

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, bÅ«damas ilgametę Å«kininkavimo patirtį turintis Å«kininkas, neabejotinai 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovo Žemės sklype pasėdamas žieminius rapsus suprato ir įvertino tai, kad žieminiai rapsai iki Panaudos sutarties termino pabaigos, t. y. 2019 m. spalio 31 d., neužaugs, o jų derlius bus nuimamas jau po Panaudos sutarties termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pasėdamas atsakovo Žemės sklype 2019 m. rugpjÅ«tį žieminius rapsus, nesikreipė į atsakovÄ dėl Panaudos sutarties pratęsimo ar Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas veikė savo rizika ir nerÅ«pestingai. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimas, vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, turi bÅ«ti sumažintas proporcingai jo kaltei, todėl atsakovas Å¡iuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimÄ dėl ieÅ¡kovo neatsargumo.

13. Vertindamas, kuria dalimi turėtų būti sumažinti atsakovo ieškovui atlygintini nuostoliai, teismas įvertino tai, jog ieškovo nurodytos 15 729,22 Eur išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, yra realios ir jas ieškovas, labiau tikėtina, patyrė, ieškovo bendrai patirti nuostoliai sudaro 22 587,57 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas proporcingai atsakovo atlygintinus nuostolius sumažino 6 858,35 Eur suma ir iš atsakovo ieškovui priteisė 15 729,22 Eur nuostolius.

Atitinkamai teismas sumažino praÅ¡omÄ priteisti palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, sumÄ nuo 217,83 Eur iki 107,73 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Å . (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria A. Å . ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį; priteisti ieÅ¡kovui A.

Å . iÅ¡ atsakovo M. B. visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 14.1. Teismas nepagrįstai, spręsdamas miÅ¡rios kaltės klausimÄ , taikė teisės normas, reglamentuojančias miÅ¡riÄ kaltę sutartinės civilinės atsakomybės atveju, ir nepagrįstai atsisakė ginčo situacijÄ vertinti pagal CK 6.282 straipsnio normos turinį. 14.2. Nors ginčo situacijos atveju Å¡alis siejo Panaudos sutartis, tačiau atsakovo atlikti neteisėti veiksmai, kuriuos konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nėra susiję su sutarties pažeidimu ar jos netinkamu vykdymu. 14.3.

Pažymima, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindÄ mažinti nuostolių atlyginimÄ arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia bÅ«tent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovo paprastÄ neatsargumÄ . Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ patirtų nuostolių aspektu. Konstatavus nukentėjusiojo paprastÄ neatsargumÄ , miÅ¡rios kaltės instituto taikymas, esant deliktinei civilinei atsakomybei, o kartu ir priteistinos nuostolių sumos mažinimas nėra galimas. 14.4.

Teismas akivaizdžiai sprendime pažeidė lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi virÅ¡enybę prieÅ¡ bendrÄ jÄ ) principÄ , nes ginčo situacijai taikė bendrÄ sias teisės normas, neatsižvelgdamas į specialiÄ jÄ teisės normÄ deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.282 straipsnis). Todėl teismas be pagrindo taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados, kad ginčo atveju užtenka nustatyti ieÅ¡kovo paprastÄ jį neatsargumÄ miÅ¡rios kaltės institutui taikyti. 14.5.

CK 6.253 str. 5 d. numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. IeÅ¡kovas nedavė atsakovui jokio sutikimo dėl žieminių rapsų sunaikinimo, taip pat jokiais sÄ moningais veiksmais neprisiėmė rizikos dėl rapsų sunaikinimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai Å¡iÄ normÄ taikė ginčo situacijai. 14.6.

Pažymima, kad pareiga informuoti apie panaudos teisinių santykių nebetęsimÄ tenka panaudos davėjui, Å¡iuo atveju atsakovui, jei jis neketina Å¡ių panaudos teisinių santykių toliau tęsti. Jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ apie ketinimÄ netęsti panaudos teisinių santykių iki CK 6.481 straipsnyje nurodyto termino pabaigos, byloje nėra. Taigi, panaudos sutartis apskritai tapo neterminuota. Tuo tarpu teismas nepagrįstai sprendime informavimo pareigÄ perkelia ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie lemtų ar galėtų lemti patirtų nuostolių atsiradimÄ . 14.7. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad Žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai nebus tęsiami, o tuo labiau informuoti atsakovÄ , kad Žemės sklype ketina sėti rapsus. Jokio praneÅ¡imo apie tai, kad Žemės sklypo daugiau nebedirbtų, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo negavo. 14.8. Pažymima, kad nėra jokių miÅ¡rios kaltės instituto taikymo sÄ lygų: ieÅ¡kovo veiksmai ginčo situacijoje buvo visiÅ¡kai teisėti, jam nei panaudos sutarties, nei įstatymų pagrindu nekilo pareiga informuoti atsakovÄ , kad Žemės sklype ketina sėti žieminius rapsus, be kita ko, Å¡is neinformavimas neturėjo jokios įtakos nuostoliams atsirasti, nes atsakovas žieminius rapsus sunaikino tyčia, pats nurodymas kaip motyvÄ Å¾aliojo pÅ«dymo deklaravimÄ ir nesėkmingas derybas su ieÅ¡kovu dėl Žemės sklypo nuomos. 14.9.

Apeliantas nurodo, kad panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas taikė miÅ¡rios kaltės institutÄ ir sumažino priteistinÄ nuostolių sumÄ , panaikintina ir sprendimo dalis dėl priteistinos palÅ«kanų sumos sumažinimo, nes teismas palÅ«kanų sumÄ sumažino neteisėtai ir nepagrįstai taikytu miÅ¡rios kaltės instituto pagrindu. 14.10. Dėl specialisto iÅ¡vados vertinimo apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepriskirdamas Å¡ios specialisto iÅ¡vados raÅ¡ytiniams įrodymams ir jÄ atmesdamas, pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, CPK 197 straipsnio 1 dalį, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kindamas, kas yra įrodymai byloje ir kokie įrodymai priskirtini raÅ¡ytiniams įrodymams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje specialisto iÅ¡vada, jei ji duota ne teismo ekspertizės skyrimo tvarka, vertintina kaip raÅ¡ytinis įrodymas.

15. Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. Å . apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 15.1. PrieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovas, vertinant faktiÅ¡kai susiklosčiusias aplinkybes, aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovo veiksmai pasižymėjo dideliu nerÅ«pestingumu. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nustatęs aplinkybes, įrodančias ieÅ¡kovo didelį nerÅ«pestingumÄ . Nagrinėjamu atveju CK 6.282 straipsnio taikymas buvo galimas ir jis buvo taikomas, o ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas, užsėdamas atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , elgėsi ne tik nerÅ«pestingai, savo rizika, bet dar ir neteisėtai. 15.2. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas, kaip ilgametę Å«kininkavimo patirtį turintis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, galėjo ir turėjo numatyti galinčias atsirasti pasekmes ir, kaip matyti, tikras pasekmes numatė (rapsų sunaikinimÄ ), tačiau tai ignoravo ir tokiais savo sÄ moningais veiksmais prisiėmė visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

IeÅ¡kovas turėjo pareigÄ informuoti atsakovÄ apie savo ketinimÄ sėti rapsus atsakovui priklausančiame žemės sklype. Pažymima, kad Å¡alys turi laikytis bendradarbiavimo pareigos, kuri yra viena iÅ¡ sÄ Å¾iningumo principo iÅ¡raiÅ¡kų, to nepadariusi Å¡alis prisiima visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . 15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo situacijai kartu su kitomis normomis (CK 6.282 straipsnis) taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas ir jame iÅ¡dėstyti argumentai laikomi nepagrįstais. 15.4.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo nerÅ«pestingų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, pažymima, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog panaudos sutartis pasibaigs ir jis negalės iki panaudos sutarties termino pabaigos nuimti derliaus ir jo realizuoti, savavaliÅ¡kai užsėjo atsakovui priklausantį žemės sklypÄ . Nei prieÅ¡ sėjÄ , nei iÅ¡ karto po to ieÅ¡kovas atsakovo apie tai neinformavo. Pats ieÅ¡kovas atsakovÄ apie žemės sklypo užsėjimÄ informavo po kiek daugiau nei pusės metų ir tik tuomet, kai buvo pradėtos derybos dėl žemės sklypo nuomos.

Kadangi ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai vedė derybas dėl žemės sklypo nuomos ir jis nesutiko su žemės sklypo nuomos sÄ lygomis, atsakovas pradėjo naudoti žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra taip, kaip jis buvo nurodęs ieÅ¡kovui siųstuose praneÅ¡imuose. Dėl Å¡ios priežasties atsakovui deklaravus žaliÄ jį pÅ«dymÄ , rapsai buvo įterpti į dirvÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolių tik dėl savo paties nerÅ«pestingų, neatsakingų veiksmų. 15.5. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovo teiktos specialisto iÅ¡vados ir atsakymai į klausimus, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, turėjo bÅ«ti laikomi raÅ¡ytiniu įrodymu, tačiau pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė minėtÄ Ä¯rodymÄ ir jo nevertino, savaime nesudaro pagrindo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti.

16. Atsakovas M. B. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas: pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ â€“ panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai buvo iÅ¡ dalies tenkinti, t. y. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . atsakovui M. B. priteisti bylinėjimosi. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 16.1. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino aplinkybės, kad nuostoliai, kurių priteisimo ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikomi negautomis pajamomis, nes jie neatitinka visų negautų pajamų sÄ lygų, nurodytų nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, o iÅ¡ negautų pajamų sumos nebuvo iÅ¡skaičiuotas pelno mokestis. 16.2.

Ieškovas negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta ir (arba) jis toliau galės naudotis Žemės sklypu neatlygintinai, todėl ieškovo įvardijami nuostoliai (negautos pajamos) niekaip negalėjo būti numatyti iš anksto, kaip ir negalėjo būti pagrįstai tikimasi pajamų gauti esant normaliai veiklai. 16.3. Apelianto įsitikinimu, ieškovas elgėsi nerūpestingai ir veikė savo rizika, pasėdamas rapsus atsakovui priklausančiame žemės sklype, o tai nėra laikoma normalia veikla, todėl tikėtis iš anksto gauti pajamų negalima.

BandymÄ gauti pajamų tokiu bÅ«du bÅ«tų galima laikyti neteisėtu, o iÅ¡ savo neteisėtų, savavaliÅ¡kų veiksmų ieÅ¡kovas neturėtų gauti jokios piniginės ar kitokios naudos. 16.4. Apeliantas nurodo, kad sprendimas nepagrįstas dar ir todėl, kad visiÅ¡kai ignoruota aplinkybė, jog negautos pajamos apskaičiuojamos iÅ¡ visų pajamų atskaičius sÄ naudas ir pelno mokestį, kuris, kaip buvo paaiÅ¡kėję bylos nagrinėjimo metu, nebuvo iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ praÅ¡omos priteisti negautų pajamų sumos. 16.5.

Apelianto teigimu, sprendimas priimtas, remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, iÅ¡imtinai remiantis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir jo darbuotojo (liudytojo) parodymais visiÅ¡kai nevertinant to, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi. 16.6. Pažymima, kad priimant sprendimÄ turėjo bÅ«ti įvertinta tai, jog dėl atsiradusių nuostolių kaltas pats ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie tai, kad, jam nesutikus nuomotis žemės sklypo dėl savavaliÅ¡kai pasėtų rapsų, žemės sklypas bus naudojamas apelianto nuožiÅ«ra, todėl ieÅ¡kovas galėjo numatyti dėl savo nerÅ«pestingų veiksmų galinčias kilti pasekmes ir jis galėjo imtis atitinkamų priemonių joms iÅ¡vengti, tačiau to sÄ moningai nepadarė.

IeÅ¡kovas, užsėdamas apeliantui priklausantį žemės sklypÄ , elgėsi ne tik nerÅ«pestingai, savo rizika, bet dar ir neteisėtai. IeÅ¡kovas iÅ¡ savo savavaliÅ¡kų (neteisėtų) veiksmų negali gauti jokios materialinės ar kitokio pobÅ«džio naudos.

17. IeÅ¡kovas A. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 17.1. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas savo Žemės sklypÄ galėjo naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. daryti jame kÄ nori, nes atsakovo veiksmai, net ir valdant ir naudojant savo nuosavybę, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir daryti žalos. 17.2. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl Žemės sklypo naudojimosi iki panaudos sutarties termino pabaigos ar per 10 dienų nuo panaudos termino pabaigos ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė, todėl pagal CK 6.481 straipsnį panaudos sutartis tapo neterminuota ir galėjo bÅ«ti nutraukta tik įstatymo nustatyta tvarka. 17.3.

Pažymima, kad atsakovas jokio praneÅ¡imo apie panaudos sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui niekada nepateikė. Todėl tuo metu, kai atsakovas sunaikino Žemės sklype pasėtus ieÅ¡kovui priklausančius žieminius rapsus, buvo galiojanti ir nenutraukta Žemės sklypo panaudos sutartis. Å i aplinkybė papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrįstų lÅ«kesčių gauti iÅ¡ Žemės sklypo pajamų, nes panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota ir galiojo žieminių rapsų sunaikinimo momentu. 17.4.

Pareiga informuoti apie panaudos teisinių santykių nebetęsimÄ tenka panaudos davėjui, Å¡iuo atveju atsakovui, jei jis neketina Å¡ių panaudos teisinių santykių toliau tęsti. 17.5. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai, sunaikinant Žemės sklype pasėtus rapsus, buvo neteisėti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl Å¡ios sprendimo iÅ¡vados turėtų bÅ«ti laikomos nepagrįstomis, taip pat nenurodo jokių teisės normų, suteikiančių teisę atsakovui naikinti svetimÄ turtÄ . 17.6.

IeÅ¡kovo vertinimu, jis įrodė visus tris kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, pagal kuriuos nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas). PrieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, įrodymų buvo pakankamai iÅ¡vadoms dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio padaryti. 17.7. PrieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas susiklosčiusioje situacijoje nesielgė neteisėtai, o kartu ir kaltai. Pirma, ne ieÅ¡kovas, o atsakovas turėjo pareigÄ informuoti, kad panaudos teisinių santykių nebetęs, tačiau tokio praneÅ¡imo ieÅ¡kovui nei raÅ¡tu, nei žodžiu nepateikė.

Antra, ieÅ¡kovo nesutikimas su atsakovo pasiÅ«lytomis Žemės sklypo nuomos sÄ lygomis taip pat nėra neteisėtas veiksmas. Pažymima, kad ne ieÅ¡kovas, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, o atsakovas nebendradarbiavo – siÅ«lė rinkos sÄ lygų ir protingumo kriterijaus neatitinkančiÄ nuomos kainÄ , o ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ nustatyti rinkÄ atitinkančiÄ nuomos kainÄ atmetė ir jokių derybų su ieÅ¡kovu daugiau nevedė. Trečia, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad, Å¡alims nepavykus suderinti nuomos sutarties sÄ lygų, ieÅ¡kovas turėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad iÅ¡vengtų nuostolių.

Ketvirta, prieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas, ne ieÅ¡kovas praturtėjo atsakovo sÄ skaita, o atsakovas, kÄ pats pripažino duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nurodydamas, kad įterpęs ieÅ¡kovo žieminius rapsus į dirvÄ pagerino žemę, taip pat gavo iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros iÅ¡mokÄ už žaliÄ jį pÅ«dymÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 20. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 1 d. tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo M. B. buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria buvo susitarta dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 16,70 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintino naudojimosi iki 2019 m. spalio 31 d. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas naudojosi Žemės sklypu po Panaudos sutartyje nustatyto panaudos termino pabaigos, t. y. po 2019 m. spalio 31 d.

22. CK 6.481 straipsnyje nurodyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Po panaudos sutarties termino pabaigos, t. y. po 2019 m. spalio 31 d., M. B. (panaudos gavėjas) toliau naudojosi Žemės sklypu, o duomenų, kad panaudos davėjas A. Š. tam prieštaravo, nepateikta, todėl darytina išvada, jog šalių sudaryta panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota. 23. 2017 m. spalio 1 d.

Panaudos sutarties sÄ lygos nereglamentuoja neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl turi bÅ«ti taikomos įstatymo nuostatos. CK 6.642 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties Å¡alis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotÄ panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tris mėnesius. Norėdama vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti panaudos sutartį, Å¡alis privalo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ apie sutarties numatomÄ nutraukimÄ praneÅ¡imu informuodama kitÄ sutarties Å¡alį.

Toks praneÅ¡imas yra bÅ«tina vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrindinė sÄ lyga yra panaudos davėjo duotas prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ Ä¯spėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimÄ ; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimÄ pakanka, kad panaudos sutartis bÅ«tų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.

24. Nagrinėjamoje byloje, vertinant faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo valia nutraukti Panaudos sutartį su ieÅ¡kovu neatlygintinai naudotis Žemės sklypu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (2020 m. kovo 20 d. nuomos sutarties projekto, 2020 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovo atsakymo į pasiÅ«lymÄ sudaryti nuomos sutartį, 2020 m. balandžio 9 d. praneÅ¡imo dėl žemės sklypo nuomos, 2020 m. balandžio 16 d. atsakymo į praneÅ¡imÄ dėl žemės sklypo nuomos, 2020 m. balandžio 29 d. praneÅ¡imo dėl naudojimosi žemės sklypu, 2020 m. balandžio 30 d. atsakymo į praneÅ¡imÄ dėl naudojimosi žemės sklypu) matyti, kad po Panaudos sutarties termino pabaigos Å¡alys pakankamai intensyviai derėjosi dėl galimo Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl nesuderėtų sutarties sÄ lygų.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo 2020 m. balandžio 9 d. praneÅ¡imo dėl žemės sklypo nuomos, praneÅ¡ime nurodyta, kad „tuo atveju, jei jÅ«s pasiÅ«lymÄ atmesit ar atsakymo per nustatytÄ terminÄ nepateiksit, pasiliekame teisę be atskiro praneÅ¡imo naudoti M. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra, taip pat kreiptis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo jums nesÄ Å¾iningai derantis, dėl ko nuo panaudos sutarties pabaigos iki Å¡iol negalėjo naudoti žemės sklypo, jo iÅ¡nuomoti ir pan.“. 2020 m. balandžio 29 d. praneÅ¡ime dėl naudojimosi žemės sklypu taip pat yra patiktas aiÅ¡kus įspėjimas, „kad nuo Å¡io momento bet kokie jÅ«sų veiksmai minėtame žemės sklype be iÅ¡ankstinio savininko M.

B. raÅ¡ytinio sutikimo bus laikomi tyčiniu (jums apie tai žinant) veikimu prieÅ¡ savininko valiÄ , neteisėtu asmeninės nuosavybės teisės pažeidimu, savavaldžiavimu (Baudžiamojo kodekso 294 straipsnis)“. Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas M. B. buvo aiÅ¡kiai informuotas apie tai, kad panaudos sutartis yra nutraukiama ir jis turi sudaryti atsakovui sÄ lygas laisvai naudotis M. B. priklausančiu Žemės sklypu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas net ir po minėtų 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 29 d. praneÅ¡imų toliau naudojosi atsakovui priklausančiu Žemės sklypu.

Ä®spėjimas ir termino pasibaigimas (CK 6.642 straipsnio 1 dalis) yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir bÅ«tinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ nutraukti sutartį žodine arba raÅ¡ytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016).

Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimÄ terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo siųsti siÅ«lymai dėl nuomos sutarties sudarymo, įspėjant, kad ieÅ¡kovas nebegalės naudotis atsakovo Žemės sklypu, laikytini tinkamu informavimu (įspėjimu) apie atsakovo valiÄ nutraukti panaudos sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį buvo įvykdyti. Byloje nenustatyta, kad Panaudos sutartimi bÅ«tų susitarta dėl kitokio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo termino.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors 2017 m. spalio 1 d. Panaudos sutartis buvo tapusi neterminuota, tačiau, atsakovui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ nebetęsti panaudos teisinių santykių, apie tai praneÅ¡imais informavus ieÅ¡kovÄ ir pasibaigus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, suteikiančiam teisę atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, Å¡alis sieję panaudos teisiniai santykiai, kai atsakovo nurodymu 2020 m. liepos 26 d. Žemės sklype ieÅ¡kovo 2019 m. rugpjūčio mėnesį pasėti rapsai buvo sunaikinti, jau buvo pasibaigę.

27. Vertindamas Å¡ių atsakovo veiksmų teisėtumÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovui 2020 m. liepos 26 d. neabejotinai buvo žinoma, kad jo Žemės sklype auga bÅ«tent ieÅ¡kovo žieminiai rapsai, taigi pasėlius atsakovas sunaikino sÄ moningai ir veikdamas tyčia. IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovo motyvas dėl pasėlių sunaikinimo buvo susijęs su tuo, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog savo Žemės sklypÄ gali naudoti savo nuožiÅ«ra pagal jo paskirtį, kadangi tarp Å¡alių sudarytos Panaudos sutarties terminas buvo pasibaigęs 2019 m. spalio 31 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors Å¡iuo nutarimu ir konstatuota, kad 2020 m. liepos 26 d. Å¡alių nebesiejo panaudos teisiniai santykiai, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieÅ¡kovo pasėtų rapsų sunaikinimas yra pateisinamas atsakovo turima teise Žemės sklypÄ naudoti savo nuožiÅ«ra pagal jo paskirtį.

28. Pažymėtina tai, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalis, kuri atskleidžia nuosavybės teisės turinį, numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sÄ lygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sÄ lygoms, o bÅ«tent neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei, žalai.

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotiems argumentams, kad atsakovas, manydamas, jog jo, kaip Žemės sklypo savininko, teisės ieÅ¡kovo veiksmais yra pažeidžiamos, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ ir reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme dėl galbÅ«t neteisėto Žemės sklypo valdymo paÅ¡alinimo, dėl nuomos mokesčio priteisimo už faktinį naudojimÄ si Žemės sklypu, dėl negautų pajamų priteisimo ir kt., t. y. naudoti įstatyme numatytus savo galbÅ«t pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, tačiau atsakovas, nepavykus Å¡alims susitarti dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, to nepadarė, o nusprendė sÄ moningai sunaikinti atsakovo Žemės sklype ieÅ¡kovo pasėtus žieminius rapsus, t. y. ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ .

Šių aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 2020 m. liepos 26 d. sunaikindamas Žemės sklype ieškovo žieminių rapsų pasėlius atliko neteisėtus veiksmus.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neteisėtas ieÅ¡kovui priklausančio turto (pasėlių) sunaikinimas lėmė žalos (ieÅ¡kovo nuostolių) atsiradimÄ . Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos – pasėlių sunaikinimo, nurodė, kad ieÅ¡kovas galėjo už atsakovo Žemės sklype iÅ¡augintÄ rapsų derlių gauti pajamų. Teismas vertino, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo, remdamasis vidutine rapsų kaina, gauta pardavus kitus ieÅ¡kovo Å«kyje augintus žieminius rapsus, ir ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti nuostoliai (negautos pajamos) Å¡iuo atveju yra realÅ«s. Teismas pripažino, kad pasėlių sunaikinimu ieÅ¡kovui padaryta 22 587,57 Eur žala, nes ieÅ¡kovas prarado galimybę gauti pajamų už parduotÄ iÅ¡augintÄ derlių ir turėjo iÅ¡laidų žemės sklypui paruoÅ¡ti sėjai, rapsų sėjai bei pasėlių priežiÅ«rai, ir atsakovas kaltas dėl tokios žalos padarymo.

32. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , nurodo kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino aplinkybės, kad nuostoliai, kurių priteisimo ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikomi negautomis pajamomis, nes jie neatitinka visų negautų pajamų sÄ lygų, nurodytų nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, o iÅ¡ negautų pajamų sumos nebuvo iÅ¡skaičiuotas pelno mokestis. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais sutinka, pažymėdama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad žala (nuostoliai) skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę, atsižvelgus į neteisėto veikimo ir žalos santykį, taip pat pažymėjęs, kad netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama ir kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos iÅ¡laidos arba turto sumažėjimas.

Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas rapsus apeliantui priklausančiame žemės sklype sėjo žinodamas, kad panaudos sutartis pasibaigs, ir tai buvo užfiksuota 2020 m. liepos 27 d. policijos rašte, kuriame nurodyta, kad „ieškovas policijos pareigūnams pripažino, jog 2019 m. rudenį žemės sklypo sutartis su atsakovu pasibaigs, tačiau su atsakovu apie tai nekalbėjo“. Taigi, ieškovas, sėdamas rapsus, veikė savo rizika ir elgėsi nerūpestingai. Kaip teisingai nurodyta sprendime, ieškovas, būdamas ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis ūkininkas, neabejotinai, 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovo žemės sklype pasėdamas rapsus, suprato ir įvertino tai, kad žieminiai rapsai iki panaudos sutarties pabaigos neužaugs, o jų derlius bus nuimamas jau po panaudos sutarties pabaigos.

Be to, ieÅ¡kovas negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio, kad panaudos sutartis bus pratęsta ir (arba) jis toliau galės naudotis Žemės sklypu neatlygintinai ir (arba) su atsakovu bus sudaryta nuomos sutartis. IeÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai ir veikė savo rizika, pasėdamas rapsus atsakovui priklausančiame Žemės sklype, o tai negali bÅ«ti laikoma normalia veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo įvardijami nuostoliai – negautos pajamos – negalėjo bÅ«ti numatyti iÅ¡ anksto, kaip ir negalėjo bÅ«ti pagrįstai tikimÄ si pajamas gauti, esant normaliai veiklai.

Taigi, šiuo atveju nėra visų teismų praktikoje nurodytų negautų pajamų kriterijų, kurie yra būtini, norint prisiteisti negautas pajamas.

34. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti 22 805,40 Eur nuostolių sumÄ patenka ne tik negautos pajamos, bet ir tiesiogiai ieÅ¡kovo jau patirtos iÅ¡laidos, susijusios su žemės sklypo paruoÅ¡imu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiÅ«ra, – 15 729,22 Eur. Jų apskaičiavimÄ ieÅ¡kovas teismui pateikė procesiniuose dokumentuose, kartu pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus (2022 m. sausio 26 d. praÅ¡ymas, DOK-2207, 2022 m. kovo 28 d. raÅ¡tas dėl klaidos taisymo, DOK-7302).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , papildomai patvirtinančiÄ , kad iÅ¡laidų apskaičiavimai yra atlikti tinkamai (2022 m. kovo 18 d. praÅ¡ymas, DOK-6623). Nuostolių faktÄ taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. A., naudotinas medžiagas paruoÅ¡iant žemės sklypÄ Å¾ieminių rapsų sėjai ir prižiÅ«rint pasėlius taip pat nurodė agronomijos specialistas P. V. savo iÅ¡vadoje (2022 m. kovo 18 d. praÅ¡ymo, DOK-6623, 1 priedas) (dėl Å¡ios iÅ¡vados vertinimo pasisakyta 49–53 punktuose).

Tiek nuostolių faktÄ , tiek dydį savo paaiÅ¡kinimų metu patvirtino ir ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ingai, nei tvirtina atsakovas apeliaciniame skunde, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo patirtus tiesioginius nuostolius ir jų dydį.

35. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas, pasėdamas žieminius rapsus, suprato ir įvertino, jog derlius bus nuimamas jau po Panaudos sutarties termino pabaigos, nesikreipė į atsakovÄ dėl Panaudos sutarties pratęsimo ar Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, veikė savo rizika ir nerÅ«pestingai. Todėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimÄ , vadovaudamasis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sumažino proporcingai ieÅ¡kovo kaltei iki 15 729,22 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas Å¡iuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimÄ dėl ieÅ¡kovo neatsargumo.

36. Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas miÅ¡rios kaltės klausimÄ , nepagrįstai rėmėsi teisės normomis, reglamentuojančiomis sutartinę civilinę atsakomybę, o ne CK 6.282 straipsniu, kuris reglamentuoja miÅ¡riÄ kaltę deliktinės atsakomybės atveju. CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens miÅ¡rios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir įtvirtina teismo teisę spręsti dėl praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalÄ atmetimo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindÄ mažinti nuostolių atlyginimÄ arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybės nulemia bÅ«tent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiÅ¡kimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios miÅ¡rios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021).

37. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovo paprastÄ neatsargumÄ , nurodydamas, jog „atsakovas Å¡iuo atveju turi teisę į nuostolių sumažinimÄ dėl ieÅ¡kovo neatsargumo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl pagrindo mažinti nuostolių atlyginimÄ arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes esant deliktinės civilinės atsakomybės atvejui, nurodo, kad nagrinėjamu atveju, esant deliktinei civilinei atsakomybei, miÅ¡rios kaltės instituto taikymas, o kartu ir priteistinos nuostolių sumos mažinimas, galimas tik nustačius ieÅ¡kovo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ patirtų nuostolių aspektu. Nes, kaip jau buvo nurodyta, CK 6.282 straipsnio taikymas galimas tik nustačius nukentėjusiojo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ .

38. CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, toliau – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399).

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1, Teismų praktika 2018, Nr. 48, 9 psl.).

40. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės pagrindžia ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ ir nerÅ«pestingumÄ . Kaip jau minėta nutartyje, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovas policijos pareigÅ«nams pripažino, kad žinojo, jog 2019 m. rudenį žemės sklypo sutartis su atsakovu pasibaigs, tačiau su atsakovu apie tai nekalbėjo. Taigi ieÅ¡kovas, 2019 m. rugpjūčio mėn. pasėdamas žieminius rapsus, suprato ir įvertino tai, kad derlius bus nuimamas jau po panaudos sutarties termino pabaigos.

Svarbu pažymėti ir tai, kad ieÅ¡kovas, veikdamas savo rizika ir nerÅ«pestingai, prieÅ¡ pasėdamas atsakovo žemės sklype 2019 m. rugpjÅ«tį žieminius rapsus, nesikreipė į atsakovÄ dėl panaudos sutarties pratęsimo ar žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas net nebandė iÅ¡vengti galinčių kilti pasekmių. Kai atsakovas derino nuomos sutarties sÄ lygas su ieÅ¡kovu ir ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad, nesutikus su nuomos sutarties sÄ lygomis, atsakovas naudosis žemės sklypu savo nuožiÅ«ra, ieÅ¡kovas, net ir žinodamas, kad rapsai gali bÅ«ti sunaikinti, nedėjo visiÅ¡kai jokių pastangų galinčioms atsirasti pasekmėms iÅ¡vengti, o kaip tik prieÅ¡ingai – numatydamas galinčias kilti pasekmes (numatė, kad rapsai gali bÅ«ti sunaikinti), sÄ moningai tai ignoravo.

IeÅ¡kovo didelį nerÅ«pestingumÄ taip pat patvirtina aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nei prieÅ¡ sėjÄ , nei iÅ¡kart po sėjos atsakovo apie sėjÄ neinformavo, o tai padarė tik po daugiau kaip pusės metų.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytÄ ieÅ¡kovo veiksmų vertinimÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė esant ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ , veikimÄ savo rizika, kaip pagrindÄ ir sÄ lygas taikyti miÅ¡rios kaltės institutÄ , tačiau patikslina, kad ieÅ¡kovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo turėjo bÅ«ti vertinta pagal CK 6.282 straipsnio normos turinį, o ne pagal bendrÄ sias miÅ¡rios kaltės civilinėje atsakomybėje normas (CK 6.253 straipsnis 5 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis), nustatančias, kad pakanka paprasto kreditoriaus neatsargumo tam, kad patirti nuostoliai galėtų bÅ«ti sumažinti proporcingai jo kaltei.

42. Taigi, apeliacinės instancijos teismui pripažinus esant paties ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ , kaip numatyta CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, padėjusį žalai atsirasti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovo kaltės dydį, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui padarytų 15 729,22 Eur tiesioginių nuostolių (ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su Žemės sklypo paruoÅ¡imu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiÅ«ra) atlyginimÄ sumažinti iki 5 000 Eur.

Dėl palÅ«kanų priteisimo 43. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

44. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovas 2021 m. birželio 2 d. pretenzija, kuri įteikta atsakovui 2021 m. birželio 8 d., pareikalavo iš atsakovo per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos (t. y. iki 2021 m. birželio 15 d.) atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. (bylos iškėlimo teisme diena 2021 m. rugpjūčio 5 d.) priteistinos 34,25 Eur palūkanos.

46. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir procesines palÅ«kanas (Å¡iuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl specialisto išvados vertinimo 47. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovo nurodytos išlaidos, susijusios su žemės sklypo paruošimu sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiūra, yra patirtos, tačiau teismas sprendime taip pat nurodė, kad jis „nesivadovauja ir nevertina ieškovo 2022 m. kovo 18 d. pateikto agronomijos srities specialisto P. V. raštu pateiktomis išvadomis ir atsakymais į klausimus, kadangi šis specialistas savo paaiškinimus raštu davė neprisiekęs teisės aktų nustatyta tvarka teisme bei nebuvo suteikta galimybė atsakovui užduoti klausimus specialistui“.

48. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas su tokiu teismo motyvu, atmetant įrodymÄ , nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovo teiginiams, kad 2022 m. kovo 18 d. agronomijos srities specialisto P. V. iÅ¡vada turėjo bÅ«ti vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Nurodytame raÅ¡ytiniame dokumente yra pateikiamos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama civiline byla: paaiÅ¡kinta, kokie darbai atliekami žemės sklype sėjant žieminius rapsus ir prižiÅ«rint žieminių rapsų pasėlius, taip pat pateikiami paaiÅ¡kinimai dėl Žemės sklype naudotų cheminių medžiagų bei žieminių rapsų sėklos reikalingo kiekio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas pagrindžia faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo patirtomis iÅ¡laidomis, sėjant žieminius rapsus Žemės sklype ir juos prižiÅ«rint, todėl atitinka įrodymo, o bÅ«tent – raÅ¡ytinio įrodymo, sÄ vokÄ ir požymius (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ir neprašė pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 18 d. agronomijos srities specialisto P. V. išvados vertinti kaip ekspertizės išvados, t. y. laikyti įrodymu, numatytu CPK 212 straipsnyje.

50. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, jog tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali bÅ«ti naudojami ir raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias.

Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

51. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teikta specialisto iÅ¡vada ir atsakymai į klausimus, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, turėjo bÅ«ti laikomi raÅ¡ytiniu įrodymu, tačiau vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė minėtÄ Ä¯rodymÄ ir jo nevertino, savaime nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir atsisakydamas vertinti specialisto iÅ¡vadÄ , priteisė ieÅ¡kovui patirtus nuostolius –  15 729,22 Eur, kurių suma bÅ«tent ir sutampa su ieÅ¡kovo patirtomis iÅ¡laidomis, nurodytomis specialisto iÅ¡vadoje (žemės sklypo paruoÅ¡imas sėjai, rapsų sėja ir pasėlių priežiÅ«ra).

Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir teigė, kad minėtas įrodymas yra atmetamas ir nevertinamas, tačiau, kaip matyti iš teismo motyvų, priteisiant ieškovo patirtus nuostolius, aplinkybės, kurias ieškovas bandė įrodyti teikiama specialisto išvada, buvo laikomos įrodytomis. Dėl ieškovo paaiškinimo ir liudytojo parodymų vertinimo 52. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad sprendimas priimtas remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, išimtinai remiantis ieškovo paaiškinimais ir jo darbuotojo (liudytojo) parodymais, visiškai nevertinant to, kad jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

53. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas ir jo darbuotojas, kuris buvo pakviestas liudyti byloje, buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo itin kruopščiai įvertinti byloje esančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovo vertinimu, sprendime daroma visiÅ¡kai nepagrįsta prielaida, kad rapsai jau buvo subrendę ir netrukus turėjo bÅ«ti kuliami ir kad ieÅ¡kovas buvo patyręs 15 729,22 Eur dydžio iÅ¡laidas žemės sklypui paruoÅ¡ti sėjai, rapsų sėjai ir pasėlių priežiÅ«rai, nors byloje nebuvo praktiÅ¡kai jokių tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktÄ iÅ¡imtinai remdamasis ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyta pozicija.

54. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo teiginiais neturi pagrindo sutikti. PrieÅ¡ingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, todėl teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iais paaiÅ¡kinamais taip pat vadovavosi. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai (duoti tiesiogiai ar per atstovus) yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų.

Vertinant vienos iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimus reikia kreipti dėmesį į prieÅ¡ingos Å¡alies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Ä®rodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos Å¡alių – paaiÅ¡kinimuose, gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu bÅ«du tiesiogiai surenkant informacijÄ ), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informacijÄ , sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009) 55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde apsiriboja abstrakčiu nurodymu, kad ieškovas yra suinteresuota bylos šalis, ir nepateikia jokių konkrečių argumentų, kodėl ieškovo pateikti paaiškinimai turėtų būti atmesti kaip įrodymas ir (ar) vertintini kaip nepatikimi.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas atsakė į visus teismo ir atsakovui kilusius klausimus, paaiÅ¡kinimai buvo iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s. Be to, jokių prieÅ¡taravimų tarp ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nebuvo nustatyta, o atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei teigdamas apeliacinį skundÄ nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes.

56. Sprendžiant dėl kaip liudytojo apklausto V. A. parodymų, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog jis yra atsakovo darbuotojas, nesudaro pagrindo nevertinti jo parodymų kaip vieno iÅ¡ įrodymų byloje. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta, sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; iÅ¡vada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

57. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojo V. A. parodymai buvo vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. įvertinus, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose ir liudytojo parodymuose nurodyti faktiniai duomenys neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Dėl procesinės bylos baigties 58. Ä®vertinusi visus apeliacinių skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundų argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

59. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias miÅ¡riÄ kaltę deliktinės atsakomybės atveju, netinkamai įvertino ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, ir todėl netinkamai sprendė dėl ieÅ¡kovo teisės į nuostolių (žalos) atlyginimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti – ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui A.

Å . iÅ¡ atsakovo M. B. 5 000 Eur nuostolius, 34,25 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 60. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 462,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 4 000 Eur.

61. Kadangi šia nutartimi yra keičiamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškinys yra tenkinamas mažesne dalimi – 22,07 proc., atitinkamai keičiama priteistina pirmojoje instancijoje ieškovo ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

62. Įvertinus ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškinys patenkintas 22,07 proc. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1 205,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 462,89 Eur × 22,07 proc.), o proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 3 117,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 000 Eur × 77,93 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

64. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbÄ , rengiant apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , taip pat už žyminį mokestį iÅ¡ viso sumokėjo 3 697 Eur. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

65. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbÄ , rengiant apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , taip pat už žyminį mokestį iÅ¡ viso sumokėjo 4 000 Eur. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies (68,21 proc.), todėl atsakovo patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (4 000 × 68,21 proc.), t. y. 2 728,40 Eur. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

IeÅ¡kovo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovo M. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip: Priteisti ieÅ¡kovui A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) nuostolius, 34,25 Eur (trisdeÅ¡imt keturių eurų dvideÅ¡imt penkių centų) palÅ«kanas ir 5 (penkių) procentų metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui A. Å . iÅ¡ atsakovo M. B. 1 205,66 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkis eurus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui M. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . 3 117,20 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų dvideÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui M. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . 2 728,40 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus keturiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Šimanskienė Danutė Žvinklytė