2019-02-20 Nr. AB-4928-3-62-3-02403-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1628-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02403-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2–3, 14–18), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 15 d. buvo laikomas 8 būrio 8 patalpoje, 10 būrio 3 ir 2 patalpose, 4 būrio 1 patalpoje, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo tvirtinimu, nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų plotą mažino baldai ir kiti jose buvę įrenginiai. Gyvenamosios patalpos buvo neremontuotos, nešvarios, nebuvo išduodamos cheminės priemonės, skirtos patalpų valymui. Sanitariniai mazgai ir prausyklos nebuvo pritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl trūko praustuvių, tualetų. Virtuvėlėse nepakako vietos maistui gaminti ir įsigytiems maisto produktams laikyti. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, kalinimo įstaigoje veisėsi tarakonai, blakės, graužikai. Gyvenamojo pastato, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, stogo danga buvo iš asbesto, pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas, todėl ne visada juo galėjo pasinaudoti, čiužinai ir antklodės – seni ir purvini. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas tvirtino patyręs daug nepatogumų, buvo žeminamas jo orumas, žalojama sveikata, susirgo onkologine liga, skrandžio ligomis, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. (I t., b. l. 26–36).

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 15 d. Atsakovas paaiškino, kad vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto paprastai tenka daugiau. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo jo kėlimosi iki gulimo laiko. Pataisos namų teritorijoje įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Statinio techninės priežiūros aktas patvirtino, jog 3-ojo sektoriaus bendrabučiai nebuvo avarinės būklės. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalėjo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Atsakovo teigimu, pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais dėl laukimo eilių sanitariniuose mazguose kreipęsis nebuvo. Kalinimo įstaigoje patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, virtuvėlės buvo įrengtos visuose būriuose, kuriose įrengtos spintelės ir šaldytuvai maistui lankyti. Pravieniškių PN-AK įsitikinimu, dirbtinis apšvietimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą atitiko numatytus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų neigiamą poveikį ar duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, nebuvo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo priteisti neturtinę žalą jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Prašė taikyti 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą patenkino iš dalies ir priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 176-185)

6. Teismas nurodė, jog ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

7. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2009 m. spalio 19 d., kadangi patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios, t. y. 2009 m. spalio 19 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 24 d., todėl pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2014 m. lapkričio 24 d. atmetė kaip nepagrįstą, o reikšmingomis ir analizuotinomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis laikė laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. spalio 15 d.

8. Teismas iš byloje pateiktų atsakovo duomenų nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo patalpas nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. į 10 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamųjų patalpų plotas 17,9 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 5, todėl pareiškėjui galėjo tekti 3,58 kv. m. ploto; nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. į 3 būrio 1 patalpą, kurios gyvenamųjų patalpų plotas 87,01 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 28, todėl pareiškėjui galėjo tekti 3,1 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. spalio 5 d. į 4 būrio 1 patalpą, kurios gyvenamųjų patalpų plotas 33,57 kv. m, miegamųjų vietų skaičius 12, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 2,79 kv. m ploto (trūko 0,31 kv. m.). Įvertinęs minėtus duomenis ir minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. spalio 5 d. 4 būrio 1 patalpoje nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

9. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 90-93) su UAB „Dezinfa“ (prieš tai galiojo 2011 m. spalio 24 d. sutartis Nr. KN-P-2011/200/71-161 su UAB „Dezinfa“). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK buvo skiriamas tinkamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Į bylą pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas bei Atliktų kenkėjų kontrolės ataskaitos patvirtino, kad parazitai vertinamuoju laikotarpiu buvo naikinami. Teismui byloje nenustačius, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, pareiškėjo teiginius dėl parazitų (tarakonų, blakių, graužikų) atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai virtuvėlių patalpų plotų nereglamentavo, jos galėjo būti įrengiamos tik esant techninėms galimybėms, todėl pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes dėl per mažų virtuvėlių laikė nepagrįstomis. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių tai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė susidėti maistą į šaldytuvą, šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip neįrodytus.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų apie asbesto žalą pareiškėjo sveikatai, pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl asbesto naudojimo nenustatė.

12. Teismui pateikti duomenys patvirtino, kad klozetai ir unitazai buvo įrengti atskirose patalpose, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 17 d. pažymos Nr. 88-34 nustatė, kad 2-3 būrių sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai ir 3 pisuarai, prausykloje 3 praustuvės; 1 būrio sanitariniame mazge 3 klozetai, prausykloje 4 praustuvės ir 2 dušo sieteliai; 4-5 būrio sanitarinio mazgo patalpoje 3 klozetai ir 3 unitazai, prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 dušo sieteliai; 10-11 būrių sanitariniame mazge 10 klozetų, 2 praustuvės, prausykloje 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, 1 dušo sietelis. Atsakovui į bylą nepateikus duomenų apie ginčo laikotarpiu 3, 4, 10 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi teismas pripažino pagrįstomis.

13. Teismas įvertinęs tai, jog pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, susijusių su netinkamu apšvietimu, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie buvusią ginčo laikotarpiu natūralią ir dirbtinę apšvietą ir tai, jog nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji nesiskundė nei pataisos įstaigos administracijai, nei Visuomenės sveikatos centrui, pareiškėjo argumentus susijusius su netinkamu apšvietimu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, jog teisės aktuose lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai bei vienu metu kiemelyje leidžiamas laikyti asmenų skaičius nebuvo reglamentuotas, nuteistieji pagal pataisos įstaigos direktoriaus nustatytą dienotvarkę galėjo būti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, bet judėti po visą lokalinį sektorių, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo pagrindu nenustatė.

14. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, į bylą pateikta nebuvo, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas bei kiti kartu su juo kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo priemonėmis. Byloje nebuvo duomenų, kad purvas ir nešvarumai negalėjo būti išvalomi pataisos įstaigos išduodamomis valymo priemonėmis, todėl minėtos sąlygos priklausė nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, todėl teismas sprendė, jog dėl to atsakovo atsakomybė šiuo aspektu negalima. Pareiškėjui tik deklaratyviai nurodžius, jog kad gyvenamosios patalpos buvo neremontuotos, purvinos, neišduodamos cheminės priemonės patalpų valymui, čiužinai ir antklodės buvo seni ir purvini, nepagrindus bei neindividualizavus dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjui jam nesuteikus, pareiškėjo argumentus šioje dalyje vertino kaip nepagrįstus.

15. Teismo nuomone, pareiškėjui diagnozuotos onkologinės ligos atsiradimui įtakos galėjo turėti pareiškėjo genetika, taip pat netinkamas gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, o ne, kaip teigė pareiškėjas, netinkamos gyvenimo sąlygos pataisos Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. spalio 15 d. į Sveikatos priežiūros specialistus dėl fizinių nepatogumų, nemigos, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos nesikreipė, todėl teismas manė, kad pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos ir atsiradusių susirgimų, kurie būtų susiję su blogomis įkalinimo sąlygomis buvo nepagrįsti. Likusius šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

8. Teismas nurodė, kad nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertintino 1 000 Eur suma.

III. 9. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. Z. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip negrįstą. (2t., b. l. 1–5; 11–15).

10. Atsakovas teigimu, pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

11. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prausyklos ir tualeto patalpos buvo per mažos ir nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, kadangi atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 3, 4, 10 buvusį nuteistųjų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų. Nurodo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ginčo laikotarpiu esamą nuteistųjų skaičių būryje, nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

12. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui V. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas apeliaciniu skundu siekia, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

16. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

17. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

19. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

20. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93) 426 p.).

21. Pareiškėjas nurodė, kad prausyklos ir tualeto patalpos buvo per mažos ir nepritaikytos dideliam nuteistųjų skaičiui, tačiau atsakovas, pateikęs teismui duomenis, kiek yra tam tikruose būriuose praustuvių, unitazų, pisuarų, nenurodė, kiek ginčo laikotarpiu buvo būriuose nuteistųjų. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, todėl šis pažeidimas pagrįstai laikytas nustatytu.

22. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

23. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, susijusių su aprūpinimu sanitariniais įrenginiais ir tai, kad iš viso 129 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (1 000 Eur) yra proporcingas ir adekvatus atsakovo padarytam pažeidimui. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidimo pripažinimas galėtų būti pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, atmestini.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė