a0c8e070-daef-4729-aa6d-c1cec9ef2eef · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                   Civilinė byla Nr. 2-1897/2012                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija110.1                                                                                              (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5400-258/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Vievio paukÅ¡tynas“ dėl reikalavimo teisių ir sulaikymo pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Å¡alių susitarimÄ dėl paÅ¡arų tiekimo kainų sudarytu ieÅ¡kinyje nurodomu bÅ«du ir sÄ lygomis; pripažinti atsakovÄ BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ neturint reikalavimo teisės į kainos dalį, ieÅ¡kovo įvardijamose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytÄ kaip pridėtinės vertės mokestis; pripažinti iÅ¡vardintas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras negaliojančiomis; pripažinti atsakovo praneÅ¡imuose nurodytÄ sprendimÄ sulaikyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ atsakovo patalpose esantį ieÅ¡kovo turtÄ neteisėtu.               IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui reikalauti sumokėti pinigų sumas, įvardintas ginčijamose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose kaip pridėtinės vertės mokestį, taip pat uždrausti atsakovui taikyti ieÅ¡kovui priklausančio biologinio ir kito turto, esančio atsakovo patalpose, sulaikymÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovas gali imtis priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių dėl neteisėtai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų apmokėjimo.

Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui taikyti sulaikymÄ , kaip savigynos priemonę, atsakovas ir toliau realizuos ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį atsakovo patalpose. Tokiu bÅ«du teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovui realizuojant ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ nebebus įmanoma Å¡io turto iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ trečiųjų asmenų ir tokiu bÅ«du atstatyti pažeistas ieÅ¡kovo teises.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo AB „Kauno grÅ«dai praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas poreikį taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės sieja vien su teisinio ginčo egzistavimo faktu, motyvuodamas tokį savo praÅ¡ymÄ galiojančiomis teisės normomis, numatančiomis galimybę uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų iki teismas iÅ¡spręs ginÄÄ , taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo formuojama teismų praktika.

Tačiau kokios faktinės aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju galėtų sudaryti teismui prielaidas vertinti, kad yra grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui, ieÅ¡kovas nenurodė. Teismas pažymėjo, kad pirmoji praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui reikalauti atitinkamose sÄ skaitose iÅ¡vardintų mokėjimų – apskritai nelogiÅ¡ka, kadangi tokių įmokų sumokėjimas ar nesumokėjimas, iki ginčas dėl kainų bus iÅ¡spręstas teisme, priklauso nuo paties ieÅ¡kovo valios.

Kita praÅ¡oma taikyti priemonė – uždraudimas atsakovui taikyti ieÅ¡kovui priklausančio biologinio ir kito turto sulaikymÄ , kaip laikinoji apsaugos priemonė, esant tokio pobÅ«džio ginčui, netaikytina, nes ji sutampa su ieÅ¡kinio dalyku (reikalavimu). PrieÅ¡ingu atveju, t. y. ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾inus turtÄ , dėl kurio ir vyksta Å¡is Å¡alių ginčas, toks ginčas pasibaigtų ieÅ¡kovo naudai dar iki sprendimo priėmimo, nes neliktų ginčo objekto. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendimas, o padėties fiksavimas, Å¡alių status quo iÅ¡laikymas.

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. IeÅ¡kovo spėjama aplinkybė, kad atsakovas priklausantį ieÅ¡kovui turtÄ realizuoja ir gali ateityje realizuoti, viena vertus, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, kita vertus, uždrausti tokių veiksmų atlikimo (uždrausti realizuoti, parduoti ir t. t.) ieÅ¡kovas neprašė.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog Å¡ioje bylos proceso stadijoje ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos nuspręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus ar tokius jo ketinimus, siekiant apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ ir todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pritaikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, dėl kokių priežasčių tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. IeÅ¡kovas taip pat tiksliai ir aiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus bei praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2. IeÅ¡kovas tiksliai bei aiÅ¡kiai nurodė ne tik teisinį, bet ir faktinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , o bÅ«tent, jog atsakovas gali imtis priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių dėl neteisėtai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų apmokėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko padidėtų tikimybė, jog teismo sprendimas ateityje nebus įvykdytas.3.

Atsakovui ėmusis priverstinių priemonių sumoms pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras sumokėti, iÅ¡kiltų tikimybė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įpareigotas sumokėti visas PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytas sumas. Tokiu atveju Å¡ios civilinės bylos ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atsakovo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras dalyse, kuriose nurodytos pridėtinės vertės mokesčių sumos, negaliojančiomis gali tapti neįgyvendinamas, kadangi tokių sumų sumokėjimas reikÅ¡tų, jog sÄ skaitos – faktÅ«ros visose dalyse yra iÅ¡raÅ¡ytos teisėtai.4.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę pagrindžia ir ta aplinkybė, jog atsakovas gali nesÄ Å¾iningai naudotis ir kitomis savo teisių gynimo priemonėmis, siekdamas visų PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytų sumų apmokėjimo. Tai pagrindžia ir tokia aplinkybė, jog ieÅ¡kovui praneÅ¡us atsakovui, jog yra uždelsęs atsakovui mokėjimus, atsakovas pranešė, kad sulaiko ieÅ¡kovui priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ (visų pirma – kiauÅ¡inius), esantį atsakovo dispozicijoje.

Be to, atsakovas savavaliÅ¡kai netgi nutarė realizuoti ieÅ¡kovui priklausančių viÅ¡tų padėtus kiauÅ¡inius.5. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčija atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas dėl paÅ¡arų ir suteiktų paslaugų, todėl ieÅ¡kovo neatsiskaitymas su atsakovu tiesiogiai lemia atsakovo nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus dėl daiktų (kiauÅ¡inių) sulaikymo.6. Sandoriai, kurių pagrindu atsakovas reikalauja sÄ skaitų apmokėjimo, ir sandoriai, kurių pagrindu ieÅ¡kovui priklausantis biologinis turtas yra pas atsakovÄ , yra visiÅ¡kai skirtingi ir tarpusavyje nesusiję.7.

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas, kad bÅ«tent atsakovas atlieka aktyvius veiksmus, siekdamas patenkinti savo reikalavimus pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, laiko, jog laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su uždraudimu atlikti atsakovui tokius veiksmus, yra ne tik tikslingos, bet ir bÅ«tinos.

8. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti atsakovo raÅ¡te nurodytÄ sprendimÄ sulaikyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ , esantį atsakovo patalpose, neteisėtu. Tuo tarpu reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovas praÅ¡o tik laikinai uždrausti atsakovui taikyti ieÅ¡kovui priklausančio biologinio bei kito turto, esančio atsakovo patalpose, sulaikymÄ , todėl praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės nesutampa su ieÅ¡kinio dalyku.

9. Tuo atveju jeigu praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės ir sutaptų su ieÅ¡kinio dalyku, teismas priimdamas nutartį nenurodė, kuo remiantis laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieÅ¡kinio dalyku, negalėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos.10. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas uždrausti atsakovui taikyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto sulaikymÄ , praÅ¡o ne padėtį fiksuojančių, bet prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti ne tik konservacinės paskirties (užtikrinančios Å¡alių status quo iÅ¡saugojimÄ ).11. Atsakovo ketinimas realizuoti ieÅ¡kovui priklausantį biologinį ir kitÄ turtÄ yra realus, kadangi pats atsakovas raÅ¡te informavo ieÅ¡kovÄ , jog jis pasinaudos CK 4.231 straipsnio 2 dalyje numatyta teise realizuoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį turtÄ kaip greitai gendantį.Atsakovas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimo reikÅ¡ti reikalavimus tikslas yra vienintelis – neleisti atsakovui pasinaudoti teise ginti savo teisėtus interesus dėl ieÅ¡kovo ginčijamų reikalavimų teisme, tuo pažeidžiant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principÄ . Pritaikius tokio pobÅ«džio laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, bÅ«tų pažeisti konstituciniai principai bei procesinės atsakovo teisės – atsakovas netektų galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl ginčijamų finansinių reikalavimų, teikti Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinius ir kt.

Tokiais veiksmais būtų pažeisti ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės apskritai negali būti nustatomos. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu visas buvęs sulaikytas ieškovo turtas yra perduotas ieškovui, todėl atsakovo žinioje praktiškai nėra likę jokio turto, kurį jis galėtų sulaikyti. Dėl šios priežasties neegzistuoja reali grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad net ir taikant teisių gynybos priemonę, ieškovas nesumokėjo atsakovui nė vienos paties ieškovo ginčijamos sumos, neprarado nė vieno savo daikto bei nė vienas ieškovui priklausantis daiktas ar jo vaisiai nebuvo realizuoti tretiesiems asmenims.

Be to, nuo to momento, kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo ginčijamos atsakovo reikalavimo teisės ieÅ¡kovui, atsakovas nebetaiko daikto sulaikymo instituto ir netgi prieÅ¡ingai – prašė ieÅ¡kovo atsiimti jam priklausančius atsakovo dispozicijoje esančius daiktus.  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė.

Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas AB „Kauno grÅ«dai“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui BAB „Vievio paukÅ¡tynas“, praÅ¡ydamas pripažinti Å¡alių susitarimÄ dėl paÅ¡arų tiekimo kainų sudarytu nurodomu bÅ«du ir sÄ lygomis, pripažinti atsakovÄ BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ neturintį reikalavimo teisės į kainos dalį, ieÅ¡kovo įvardijamose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytÄ kaip pridėtinės vertės mokestis, pripažinti iÅ¡vardintas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras negaliojančiomis, pripažinti atsakovo praneÅ¡imuose nurodytÄ sprendimÄ sulaikyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį biologinį ir kitÄ atsakovo patalpose esantį ieÅ¡kovo turtÄ neteisėtu.

Å ių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi iÅ¡ bylos iÅ¡skirtÄ atskirojo skundo medžiagÄ bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad nesiėmus praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12, 178 straipsnių nuostatos).

IeÅ¡kovo atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovui ėmusis priverstinių priemonių nurodytoms sumoms pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras sumokėti, iÅ¡kiltų tikimybė, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų įpareigotas sumokėti visas PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytas sumas ir tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atsakovo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras dalyse, kuriose nurodytos pridėtinės vertės mokesčių sumos, negaliojančiomis galėtų tapti neįgyvendinamas, neturi teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovas, atskirajame skunde nurodydamas aukščiau minėtus argumentus, neatsižvelgia į itin svarbiÄ aplinkybę, kad atitinkamų piniginių sumų pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras sumokėjimas ar nesumokėjimas priklauso iÅ¡imtinai tik nuo ieÅ¡kovo valios. Tokiu bÅ«du tik nuo ieÅ¡kovo valios priklauso ir ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo galimybė bei grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo galimybė. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui taikyti ieÅ¡kovui priklausančio biologinio ir kito turto, esančio atsakovo patalpose, sulaikymÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti tokio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas ieÅ¡kovo turtÄ yra sulaikęs. IÅ¡ byloje esančių atsakovo raÅ¡tų ieÅ¡kovui dėl biologinio turto pasiėmimo bei paties atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovas ne kartÄ ragino ieÅ¡kovÄ pasiimti jam priklausantį biologinį bei kitÄ turtÄ , be to, bent dalį turto ieÅ¡kovas jau yra pasiėmęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ieÅ¡kovo turto atžvilgiu taiko sulaikymÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentais, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja reali grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kiekvienu atveju bÅ«tina derinti visus civilinio proceso principus, tarp jų ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principÄ . Skundžiamos nutarties turinys sudaro pagrindÄ teigti, kad nagrinėjamu atveju civilinio proceso principų buvo laikytasi ir jie buvo derinami.

Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė nurodytų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                           Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas                                 Â