a0c8a16c-a274-490f-bf00-4534b74bd723 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3253-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-02664-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.4, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

N. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių TI-K, jis negali pasirinkti su kuo gyventi vienoje kameroje. PareiÅ¡kėjas pageidauja gyventi su nuteistuoju V. K. ir R. M., su kuriais jis kartu sportuoja ir gerai sutaria. Dėl tokių apribojimų pareiÅ¡kėjas nuo 2014-10-28 turi gyventi vienas ir jaučiasi kankinamas, tuo žeminama jo garbė ir orumas.

PareiÅ¡kėjui prasidėjo miego sutrikimai, atsirado vienatvės jausmas, pareiÅ¡kėjas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus ir dvasios kančias.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K, neleisdamas pareiÅ¡kėjui pasirinkti su kuo atlikti bausmę vienoje kameroje, vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalimi, todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl BVK 70 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiamos jo teisės. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vienas pareiÅ¡kėjas jaučiasi kankinamas, patiria didelį vienatvės jausmÄ , dėl ko turėjo kreiptis į psichologÄ ir psichiatrÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti (b. l. 32-35). Atsiliepime teigiama, kad pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta pirmÄ kartÄ , todėl laikantis BVK 70 straipsnyje nustatytos nuteistųjų atskiro ar izoliuoto laikymo tvarkos, jis buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta taip pat pirmÄ kartÄ .

Paskutiniu metu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas.Atsakovo atstovas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai veikė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamiesi nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas jokių duomenų, kad jam buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, ar jis patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepateikė. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atsakovo atstovas laiko nesÄ Å¾iningu noru pasipelnyti valstybės sÄ skaitÄ .

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teisės gyventi kameroje su jo nuožiÅ«ra pasirinktais asmenimis.Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimai yra įtvirtinti BVK 70 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ ; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas pirmÄ kartÄ (b. l. 56), todėl, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalies pagrindu, pareiÅ¡kėjas pagrįstai buvo laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Toks pareiÅ¡kėjo laikymas atitinka jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslus ir saugumo reikalavimus, bei neprieÅ¡tarauja įstatyme įtvirtintai tvarkai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas gana ilgÄ laikÄ â€“ nuo 2015-04-30 buvo laikomas vienas, negali bÅ«ti laikoma jo teisių pažeidimu, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta suimtųjų galimybė pasirinkti asmenis, su kuriais jie pageidauja atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BVK nuostatomis, nuteistųjų paskirstymas į kameras yra priskirtas laisvės atėmimo įstaigos diskrecijai, todėl Å¡iuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.

Pagal Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ nuostatÄ , 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis draudimÄ kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumÄ , žiaurų elgesį ar baudimÄ sieja visų pirma su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiÅ¡kia, jog tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigÅ«no ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ne kiekvienas pareigÅ«no elgesys, turintis žmogui nemalonių padarinių, gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kadangi neigiamų padarinių ir tam tikru atžvilgiu kentėjimas atsiranda pritaikius baudžiamajame įstatyme numatytas ir tarptautinės bendrijos pripažįstamas sankcijas (pvz., laisvės atėmimÄ , baudÄ , teisių apribojimÄ ir pan.), kurios nustato atitinkamus asmens suvaržymus. Jie sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ ir dėl jų teisėtumo nekyla problemų.

Tai reiÅ¡kia, kad tie atvejai, kai, pavyzdžiui, sulaikytas įtariamasis ar asmuo už padarytÄ nusikaltimÄ teismo nubaudžiamas laisvės atėmimu ir dėl to jis patiria tam tikrų nepatogumų ar kenčia, negali bÅ«ti traktuojami kaip Konstitucijos draudžiamos bausmės.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patyrė eilę neigiamų iÅ¡gyvenimų, negalėdamas laisvės atėmimo bausmę atlikti kartu su kitais nuteistaisiais, vienatvės jausmÄ ir depresijÄ , tačiau, teismo vertinimu, tokios pareiÅ¡kėjui kilusios neigiamos emocijos dėl jam paskirtos bausmės atlikimo sÄ lygų, savaime negali bÅ«ti pripažintos orumo pažeminimu ar kankinimu Konstitucijos 21 straipsnio prasme, o tuo pačiu ir patirta neturtine žala.Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta ir nenustatęs pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos bei neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, teismas neturi pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės pagal pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar BVK 70 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims.Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl BVK 70 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijos nuostatoms Å¡io praÅ¡ymo pakankamai nepagrindė, tuo tarpu teismui, iÅ¡nagrinėjus administracinės bylos faktines aplinkybes ir kilusio ginčo pobÅ«dį, nekilo abejonių dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto reglamentavimo atitikties Konstitucijai. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti BVK 70 straipsnio 3 dalies konstitucingumÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                      Margarita Stambrauskaitė