a0c7b8df-ee3e-4608-9d2d-2c9e75a089c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

               Civilinė byla Nr. 2A-349/2010

                                                        Â

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2; 22.3.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieÅ¡kovei T. T. ir jos atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės T. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo

atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-1149-560/2009 pagal ieÅ¡kovės T. T. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“ ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J. dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir vykdomojo įraÅ¡o pagal paprastÄ jį vekselį nuginčijimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Oldaras“.Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovės T. T. atstovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo pasiraÅ¡ymo momento 2008 m. sausio 24 d. 200 000 Lt sumos paprastÄ jį vekselį, ieÅ¡kovės T. T. laidavimÄ pagal 2008 m. sausio 24 d. paprastÄ jį vekselį, nuo iÅ¡davimo momento Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notaro 2008 m. birželio 19 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė dirbo UAB „Oldaras“ vyriausiÄ ja finansininke. 2007 m. gruodžio mėn. UAB „Mineraliniai vandenys“ pristatė UAB „Oldaras“ prekių už 223 828,89 Lt sumÄ , tačiau pablogėjus UAB „Oldaras“ finansinei situacijai buvo apmokėta tik dalis sumos. IeÅ¡kovė susitiko su UAB „Mineraliniai vandenys“ pardavimų vadovu, kuris jai pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti 200 000 Lt sumos paprastÄ jį vekselį UAB „Oldaras“ vardu, kaip garantÄ , kad nebus skaičiuojami delspinigiai už susidariusiÄ skolÄ , o tolimesnis prekių tiekimas nenutrÅ«ks.

Atsiskaitymo laikotarpis pagal vekselį buvo nustatytas nuo 2008 m. kovo 25 d. IeÅ¡kovė paprastÄ jį vekselį pasirašė kaip įmonės vyriausioji finansininkė ir uždėjo savo bei UAB „Oldaras“ antspaudus. 2008 m. vasario 7 d. pas ieÅ¡kovę atvyko UAB „Mineraliniai vandenys“ vadybininkė, kuri pareiÅ¡kė, kad negali priimti tokios formos pasiraÅ¡yto paprastojo vekselio, nes jo forma negaliojanti. Ji pirmojo vekselio varianto neatidavė, o pateikė pasiraÅ¡yti naujÄ , tačiau iÅ¡raÅ¡ytÄ ta pačia 2008 m. sausio 24 d. data.

IeÅ¡kovė pabrėžė UAB „Mineraliniai vandenys“ direktoriui, kad neturi teisės pasiraÅ¡yti vekselio vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus, tačiau jis tikino, jog tai formalumas ir neturės reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė, pasitikėdama UAB „Mineraliniai vandenys“, pasirašė antrÄ paprastÄ jį vekselį. Po jo pasiraÅ¡ymo UAB „Mineraliniai vandenys“ toliau tiekė prekes, o UAB „Oldaras“ vykdė sutartinius įsipareigojimus. 2008 m. kovo 26 d. UAB „Oldaras“ gavo praneÅ¡imÄ dėl 200 000 Lt sumos paprastojo vekselio apmokėjimo.

Esant blogai finansinei bÅ«klei UAB „Oldaras“ kreipėsi į UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl termino sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pratęsimo. UAB „Mineraliniai vandenys“ sutiko pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminÄ su dviem sÄ lygomis: padidinti prekių užsakymus bei kiekvienÄ savaitę į jos sÄ skaitÄ pervesti ne mažiau kaip 20 000 Lt sumÄ . Å iuos reikalavimus UAB „Oldaras“ įvykdė tinkamai: nuo 2008 m. sausio 25 d. iki gegužės 6 d.

į UAB „Mineraliniai vandenys“ sÄ skaitÄ buvo pervesta

203 870 Lt suma. 2008 m. gegužės 6 d. UAB „Oldaras“ pareikalavo UAB „Mineraliniai vandenys“ grÄ Å¾inti paprastÄ jį vekselį, nes ji sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau buvo pareikÅ¡ta, kad UAB „Oldaras“ dar privalo sumokėti delspinigius, todėl paprastojo vekselio neatiduos bei jau sumokėtų pinigų neįskaitys. 2008 m. gegužės 9 d. buvo gautas praneÅ¡imas dėl 200

000 Lt sumos paprastojo vekselio neapmokėjimo. 2008 m. birželio 10 d. paskelbtas UAB „Oldaras“ bankrotas. Iš viso per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 25 d. iki birželio

10 d. į UAB „Mineraliniai vandenys“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 283 870 Lt, už

2 500 Lt sumÄ grÄ Å¾inta prekių. IeÅ¡kovė pareikalavo UAB „Mineraliniai vandenys“ grÄ Å¾inti antrÄ paprastÄ jį vekselį, tačiau atsakymo negavo. 2008 m. birželio 9 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as Nr. RJ-5525, kuris buvo pateiktas antstoliui. 2008 m. liepos 9 d. antstolis priėmė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė per 10 dienų nuo jo gavimo dienos privalo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ sumokėti 203 515,63 Lt bei 1 215,37 Lt vykdymo iÅ¡laidų. 2008 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė UAB

„Oldaras“ bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimÄ . FaktÄ , jog ginčijamo paprastojo vekselio turėtojas UAB

„Mineraliniai vandenys“ tyčia veikė UAB „Oldaras“ ir ieÅ¡kovės nenaudai, patvirtina tai, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ tiek dėl pirmo paprastojo vekselio pasiraÅ¡ymo, tiek dėl ginčijamo antro paprastojo vekselio pasiraÅ¡ymo nesikreipė tiesiogiai į UAB „Oldaras“ direktorių, kuris vienintelis turi teisę pasiraÅ¡yti ir patvirtinti tokio pobÅ«džio dokumentus. UAB „Mineraliniai vandenys“ bendravo su ieÅ¡kove, kadangi žinojo, kad jÄ bus galima suklaidinti, o ji pasiraÅ¡ys paprastÄ jį vekselį, nesuprasdama tiesioginių savo veiksmų reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė turi teisę ginčyti antrÄ paprastÄ jį vekselį pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 19 straipsnį. IeÅ¡kovė nebuvo įgaliota UAB „Oldaras“ direktoriaus pasiraÅ¡yti paprastuosius vekselius ar kitus su jais susijusius dokumentus, todėl jos paraÅ¡as paprastojo vekselio davėjo skiltyje negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikdama pasiraÅ¡yti ginčijamÄ paprastÄ jį vekselį, nutylėjo aplinkybę, kad jį pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis įvykdyti prievolę už UAB „Oldaras“. IeÅ¡kovė, žinodama laidavimo galimus padarinius, niekada savo valia nebÅ«tų laidavusi už UAB „Oldaras“ 200 000 Lt skolinį įsipareigojimÄ . Visa skola pagal paprastÄ jį vekselį sumokėta. Ji susidarė iki paprastojo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo, todėl dėl Å¡ios senos skolos paprastasis vekselis ir buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Tokiu bÅ«du visos per 2008 m. UAB „Oldaras“ atsakovui sumokėtos sumos turėjo bÅ«ti įskaitytos kaip mokėjimai už seniausiÄ skolÄ , kurios terminas pasibaigęs ir kurios pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis. Å iÄ dienÄ pagal buhalterinius duomenis BUAB „Oldaras“ skolinga atsakovui 172 756,47 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Sprendime pažymėta, jog ieÅ¡kovė bei liudytojas UAB „Oldaras“ direktorius D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ viso buvo pasiraÅ¡yti trys paprastojo vekselio variantai, o atsakovo atstovai teigė, kad buvo pasiraÅ¡yti tik du variantai ir abiejų originalai pateikti į bylÄ . Teismas, įvertino tai, jog ieÅ¡kovė bei liudytojas D. T. yra sutuoktiniai, jog jie abu suinteresuoti ieÅ¡kovei naudinga bylos baigtimi, todėl jų paaiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu vertino kritiÅ¡kai. Teismas manė, kad vekselis kaip raÅ¡ytinis vienaÅ¡alis sandoris gali bÅ«ti sudaromas tik raÅ¡tu bei konstatavo, jog vien ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio D. T. žodiniai parodymai nėra pakankami įrodymai norint nustatyti, ar iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡duotas dar vienas – trečiasis (pirminis) vekselio variantas.

Teismas vizualiai palyginęs UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. parašus 2006 m. rugsėjo 1 d. didmeninio

pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. V2950 su paraÅ¡ais, kuriuos, kaip teigia ieÅ¡kovė, ji pati parašė ant abiejų vekselių egzempliorių, nusprendė, jog tiek parašų struktÅ«ra, tiek raÅ¡ymo braižas analogiÅ¡ki, o bet kuris protingas, atidus ir sÄ Å¾iningas asmuo, veikdamas analogiÅ¡koje situacijoje, kaip veikė atsakovas, t.y. gavęs vekselio egzempliorių, kuriame Å¡alia UAB „Oldaras“ direktoriaus rekvizitų yra paraÅ¡as, analogiÅ¡kas kituose dokumentuose uždėtam UAB „Oldaras“ direktoriaus paraÅ¡ui, bÅ«tų palaikęs, jog šį paraÅ¡Ä uždėjo bÅ«tent pats UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. Tokius argumentus pagrindžia ieÅ¡kovės kaip laiduotojos paraÅ¡o ir, ieÅ¡kovės teigimu, jos paraÅ¡o, kur ji pasirašė vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus vizualus palyginimas. Å ių parašų vizuali struktÅ«ra akivaizdžiai skiriasi. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, laikėsi pozicijos, kad įrodyti vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumÄ galima tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog vekselio turėtojas, kaip teigė ieÅ¡kovė, dalyvavo

vekselio išdavimo procese, t.y. matė, jog vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. pasirašė pati ieškovė, tačiau byloje tokių įrodymų nėra.

Priešingai, UAB „Mineraliniai vandenys“ darbuotojas D. V. nurodė, kad vekselis buvo atvežtas į UAB „Oldaras“ patalpas ir paliktas, įpareigojant

atsakovo darbuotojÄ vekselį paimti kitÄ dienÄ . Atsakovo darbuotoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jai atvykus į UAB

„Oldaras“ patalpas paimti galutinio vekselio varianto, jis jau buvo pasiraÅ¡ytas UAB „Oldaras“ direktoriaus, o ieÅ¡kovė, matant J. B., pasirašė tik kaip laiduotoja. UAB „Oldaras“, kaip bet kuris sÄ Å¾iningas, protingas ir teisingas asmuo atitinkamoje situacijoje, nenorėdamas prisiimti įsipareigojimų pagal paprastÄ jį vekselį dėl to, kad vekselį jo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, turėjo ginčyti paprastÄ jį vekselį bei reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovei, kaip virÅ¡ijant savo įgaliojimus pasiraÅ¡iusiai vekselį, tačiau tai nebuvo padaryta. Pati ieÅ¡kovė, teigdama, kad ji buvo priversta pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus, turėjo tokį vekselį ginčyti iÅ¡ karto, o ne praėjus daugiau nei metams po jo iÅ¡davimo, kai buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, t.y., kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog ieÅ¡kovė pasirašė vekselyje vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. bei privertė jÄ pasiraÅ¡yti vekselį. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir tyčia, žinodamas, kad ieÅ¡kovė neturi įgaliojimo pasiraÅ¡yti UAB „Oldaras“ vardu paprastojo vekselio, iÅ¡gavo jos paraÅ¡Ä , atmesti kaip neįrodyti.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad paprastasis vekselis negalioja dėl to, jog neturi vieno iÅ¡ privalomų rekvizitų – vekselio davėjo įgalioto asmens paraÅ¡o. IeÅ¡kovė gali įrodyti vekselio negaliojimÄ tokiu pagrindu tik tuo atveju, jei pats vekselio davėjas yra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ netvirtinti tokio sandorio bei neprisiimti pagal jį vekselio davėjui kylančių įsipareigojimų dėl to, jog jį sudarė neįgaliotas atstovaujamojo vardu tai padaryti asmuo, tačiau UAB „Oldaras“ nėra pareiÅ¡kęs Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio dėl paprastojo vekselio nuginčijimo. PrieÅ¡ingai, jis atsiliepime teigė, kad UAB „Oldaras“ visus įsipareigojimus pagal paprastÄ jį vekselį vekselio turėtojui UAB „Mineraliniai vandenys“ jau yra įvykdęs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Sprendime dėstoma, jog iÅ¡ abiejų 2008 m. birželio 24 d. vekselio variantų matyti, kad juose aiÅ¡kiai buvo įraÅ¡yta, jog laiduotoja yra ieÅ¡kovė, vekselyje buvo nurodytas ieÅ¡kovės vardas ir pavardė, asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Nei viename vekselio variante nebuvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė laiduoja kaip vekselio davėjo darbuotoja, t.y. vekselio davėjo vardu. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė, bÅ«dama bendrovės vyriausiÄ ja finansininke, turėjo ir galėjo suvokti paprastojo vekselio tekstÄ , kad jame kaip laiduotoja nurodyta pati ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė, kaip vyriausioji buhalterė, kuriai buvo suteikta teisė naudotis įmonės spaudais bei pasiraÅ¡yti tam tikrus dokumentus įmonės vardu, turėjo ir galėjo suvokti paraÅ¡o svarbÄ , t.y., nepaisant to, jog atsakovas teigė, kad laidavimas tėra tik formalumas, ieÅ¡kovė, kaip bet kuris sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus žmogus, turėjo ir galėjo suvokti, jog ji, pasiraÅ¡ydama laidavimo sandorį, patvirtino jo sudarymo faktÄ bei prisiėmė visus įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ Å¡io sandorio. Neinformavimas ieÅ¡kovės, jog ji laiduoja savo asmeninėmis lėšomis bei teigimas, jog laidavimas yra tik formalumas negali bÅ«ti pripažintini aplinkybėmis, kurios lėmė ieÅ¡kovės suklaidinimÄ dėl laidavimo sandorio esmės. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės elgesys. Ji laidavimo sandorį (bei patį vekselį) pradėjo ginčyti tik tuomet, kai atsakovas pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o iki tol pretenzijų dėl laidavimo sandorio nuginčijimo nereiÅ¡kė. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovė neįrodė CK 1.91 straipsnyje nustatyto sandorio negaliojimo pagrindo – valios trÅ«kumo, kurį lėmė atsakovo veiksmai, todėl reikalavimas pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu atmestas.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens BUAB „Oldaras“ atstovo teiginiais, kad UAB „Oldaras“ paprastajame vekselyje nurodytÄ 200 000 Lt sumÄ jau yra sumokėjusi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas pažymėjo, kad vekselis yra savarankiÅ¡kas sandoris. Vien tai, kad jis buvo iÅ¡duotas tam tikro sandorio pagrindu, nereiÅ¡kia, jog vekselis yra minėto sandorio dalis ir jame nurodyta prievolė įvykdoma tame sandoryje numatyta tvarka. Pagal vekselį atsirandanti prievolė vykdoma Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, pagal kuriÄ vekselio davėjas laikomas sumokėjusiu vekselio turėtojui skolÄ tik tada, kai Å¡is grÄ Å¾ina vekselio davėjui visus pakvituoto vekselio egzempliorius. Å iuo atveju savarankiÅ¡kos mokestinės prievolės, atsirandančios pagal vekselį, galiojimui mokestinių prievolių pagal minėtÄ sutartį vykdymas įtakos neturi. IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog vekselyje nurodyta suma buvo sumokėta Ä®PVÄ® nustatyta vekselio apmokėjimo tvarka, argumentai, kad vekselyje nurodyta suma apmokėta, vykdant mokėjimus pagal sutartį, atmesti kaip prieÅ¡taraujantys vekselio esmei. Kadangi teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių 2008 m. sausio 24 d. iÅ¡duotas 200 000 Lt sumos paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ â€“ pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl

203 515,63 Lt sumos pagal pastarÄ jį vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ vekselio davėjo ir laiduotojos T. T..

IeÅ¡kovės T. T. atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais :

1. Teismo teiginys, kad atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ yra sÄ Å¾iningas ginčytino paprastojo vekselio įgijėjas ir nėra pagrindo Å¡io vekselio pripažinti negaliojančiu dėl neatitikimo formaliems reikalavimams, nepagrįstas. Atsakovas niekada tiesiogiai nesikreipė į UAB „Oldaras“ direktorių, kuris vienintelis turi teisę pasiraÅ¡yti ir patvirtinti tokius dokumentus. UAB „Mineraliniai vandenys“ visÄ laikÄ bendravo su ieÅ¡kove, nes žinojo, kad jÄ bus galima suklaidinti, ji pasitikės atsakovu ir, siekdama iÅ¡laikyti tolimesnį įmonių bendradarbiavimÄ , pasiraÅ¡ys paprastÄ jį vekselį nesuprasdama tiesioginių savo veiksmų reikÅ¡mės. UAB „Mineraliniai vandenys“ įtikinėjo ieÅ¡kovę, kad vekselių pasiraÅ¡ymas tėra tik formalumas, reikalingas tam, jog nebÅ«tų skaičiuojami delspinigiai dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vėlavimo bei toliau bÅ«tų tiekiamos prekės. Atsakovas tyčia veikė tiek UAB „Oldaras“, tiek ieÅ¡kovės nenaudai, pasinaudojo ieÅ¡kovės pasitikėjimu, todėl ieÅ¡kovė turi teisę ginčyti antrÄ paprastÄ jį vekselį. Teismas neanalizavo Å¡alių santykių, susiklosčiusių iki vekselio pasiraÅ¡ymo, santykių, buvusių vekselio pasiraÅ¡ymo metu, nors jų analizė bÅ«tų atskleidusi UAB „Mineraliniai vandenys“ nesÄ Å¾iningų veiksmų priežastis. Tikroji ginčytino paprastojo vekselio iÅ¡davimo priežastis – nesÄ Å¾iningai praturtėti ieÅ¡kovės bei UAB „Oldaras“ sÄ skaita. Â

2. PasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį galėjo tik UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. IÅ¡ ginčytino paprastojo vekselio turinio matyti, kad vekselio davėjas yra UAB „Oldaras“, atstovaujama įmonės direktoriaus D. T., tačiau vekselio davėjo vietoje pasirašė ieÅ¡kovė. Å i aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. IeÅ¡kovė nebuvo įgaliota UAB „Oldaras“ direktoriaus vardu pasiraÅ¡yti paprastuosius vekselius ar kitus su jais susijusius dokumentus, todėl jos paraÅ¡as ginčytino paprastojo vekselio davėjo skiltyje negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. IeÅ¡kovė informavo UAB „Mineraliniai vandenys“, jog neturi įgaliojimų pasiraÅ¡yti paprastuosiuose vekseliuose, tačiau Å¡i patikino ieÅ¡kovę, kad tai tik formalumas, bÅ«tinas dėl tolesnio bendradarbiavimo.

3. Teismas rėmėsi tik UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymais. Atsakovas dalyvavo pasiraÅ¡ant vekselį. Teismas, vertindamas vienus liudytojų parodymus, o atmesdamas kitus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymus vertino neatsižvelgdamas į tai, jog jie yra atsakovo darbuotojai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ir yra neobjektyvÅ«s. GinčytinÄ vekselį pasirašė ieÅ¡kovė, t.y. neįgaliotas asmuo. UAB „Oldaras“ valios dėl ginčijamo paprasto vekselio pasiraÅ¡ymo nebuvo. Å is vienaÅ¡alis sandoris neturi bÅ«tinojo elemento – vienos Å¡alies valios, todėl CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažintinas negaliojančiu.

4. UAB „Oldaras“ sandorio nepatvirtino, ginčijamame vekselyje įmonės direktoriaus paraÅ¡o nėra, o jis apie Å¡io vekselio buvimÄ sužinojo tik 2008 m. kovo mėnesį, tačiau ir vėlesniais veiksmais jo nepatvirtino. Teismas nevertino Å¡ių aplinkybių. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kam apskritai buvo reikalingas 200 000 Lt dydžio sumos vekselis, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė sutiko bÅ«ti laiduotoja tokiai didelei vekselio sumai, nors realiai turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti šį reikalavimÄ , ji neturėjo.

5. UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikdama pasiraÅ¡yti ginčijamÄ paprastÄ jį vekselį, nutylėjo aplinkybę, kad jį pasiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė įsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis įvykdyti prievolę už UAB „Oldaras“. Laidavimo suma ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kovės gaunamas pajamas ir turtÄ , todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi galima teigti, kad ieÅ¡kovė, žinodama laidavimo galimus padarinius, savo valia nebÅ«tų laidavusi už UAB „Oldaras“. IeÅ¡kovė nesiekė sukurti savo ir UAB „Mineraliniai vandenys“ laidavimo santykių, o siekė iÅ¡spręsti delspinigių mokėjimo ir prekių tiekimo klausimus. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama tik samdoma UAB „Oldaras“ vyriausioji finansininkė, siekė iÅ¡ asmeninių lėšų įvykdyti UAB „Oldaras“ įsipareigojimus, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.    Â

6. UAB „Mineraliniai vandenys“ veiksmai, privertus ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti ginčytinus vekselius, nors ieÅ¡kovė neturi pareigos asmeniÅ¡kai atsakyti už įmonės skolas, vertintini kaip tyčinis veikimas ieÅ¡kovės nenaudai. Teismas neiÅ¡tyrė Å¡alių santykių iki paprastojo vekselio pasiraÅ¡ymo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė pagal iÅ¡silavinimÄ ir pareigas privalėjo suprasti neigiamas laidavimo pasekmes, nes tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Atsakovui grasinant nutraukti prekių tiekimÄ ir esant pavojui, jog dėl to atsiras neigiamų ekonominių padarinių, ieÅ¡kovei neliko kitos protingos alternatyvos – tik pasiraÅ¡yti vekselį.

7. Teismas neanalizavo ginčijamame vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo, nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu ginčijamas vekselis apskritai pateko į apyvartÄ , ar yra teisinis pagrindas jam likti apyvartoje. Visa skola pagal paprastÄ jį vekselį sumokėta. Jeigu paprastasis vekselis bei laidavimo sandoris ir bÅ«tų pripažinti negaliojančiais, tai vis tiek jie bÅ«tų įvykdyti, nes per laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Oldaras“ sumokėjo virÅ¡ 200 000 Lt, o Å¡iÄ dienÄ BUAB „Oldaras“ skolinga atsakovui 172 756,47 Lt, kurie iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neturėjo bÅ«ti sumokėti, nes nebuvo suėjęs jų mokėjimo terminas. Atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nors skolos suma jam sumokėja, jis siekia nepagrįstai pasipelnyti ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieškovės

T. T. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo veiksmai ginant savo pažeistas teises yra sÄ Å¾iningi ir

teisėti. Tiek vekselio davėjas UAB „Oldaras“, tiek vekselio laiduotoja T. T. vekselio turėtojui UAB „Mineraliniai vandenys“ atsako

solidariai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vekselio apmokėjimÄ . UAB „Oldaras“ po paprastojo vekselio iÅ¡davimo vykdė atsiskaitymus tik už tuo metu iÅ¡ UAB „Mineraliniai vandenys“ gaunamas (pateiktas) prekes, tačiau paprastojo vekselio neapmokėjo. Atsiskaitymų klausimus iÅ¡ UAB „Oldaras“ pusės visÄ laikÄ derino ieÅ¡kovė. BÅ«dama finansininke ji žinojo bendrovės finansinę situacijÄ , todėl sutiko laiduoti už vekselio davėjo įsipareigojimÄ 200 000 Lt suma, o ne visa tuo metu buvusia UAB „Oldaras“ skolos suma (252 390,26 Lt), nes, jos teigimu, ji buvo tikra, jog Å¡iÄ sumÄ vekselio davėjas pajėgs grÄ Å¾inti. PasiraÅ¡ydama vekselį ieÅ¡kovė suprato, kad įsipareigoja asmeniÅ¡kai. UAB „Oldaras“ direktorius ir vienintelis akcininkas D. T. bei vyriausioji finansininkė T. T. yra sutuoktiniai. IeÅ¡kovė pateikė melagingÄ vekselio pasiraÅ¡ymo istorijÄ . Vekselį pasirašė įmonės direktorius. IeÅ¡kovė laidavimo sandorį pradėjo ginčyti tik tada, kai buvo pradėtas iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kojimas, o iki to laiko atsakovui pretenzijų nereiÅ¡kė.  Â

Atsakovė notarė R. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės T. T. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pažymima, kad teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo vekselio pasiraÅ¡ymo ir pateikimo kreditoriui aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog UAB „Mineraliniai vandenys“ elgėsi sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė neįrodė vekselio negaliojimo pagrindų. Ji, kaip protingas asmuo, turintis verslo patirties, galėjo ir privalėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį iÅ¡siaiÅ¡kinti tai, kokias pasekmes jai sukels sutarties pasiraÅ¡ymas. Tarp Å¡alių kyla ginčas dėl atsiskaitymo už prekes, tačiau jis nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, nes nėra susijęs su ieÅ¡kinio reikalavimais. IeÅ¡kovė neginčijo notarės veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo. Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

Å ioje apeliacijoje vertinama

tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir

vykdomojo įraÅ¡o pagal paprastÄ jį vekselį nuginčijimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas

vadovaujantis ieškovės (apeliantės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija pagal apeliantės skundÄ vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga tai, kad apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo. Å alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiais paprastÄ jį vekselį, laidavimo sandorį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal paprastÄ jį vekselį. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose

būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo

pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ . Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviÄ sias teisės normas, ir tai lėmė vieÅ¡ojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimÄ . Tokios teisinės pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų teisinių santykių stabilumo tikslui.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti

pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo,

mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo ir patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Ä®PVÄ®). Ä®PVÄ® 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės,

užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę

reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Ä®PVÄ® 19 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti sÄ Å¾iningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Pagal Ä®PVÄ® 19 straipsnį, įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus asmeninio pobÅ«džio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesÄ Å¾iningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trÅ«kumus, tai yra žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentÄ ), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiÅ¡kia tyčinį veikimÄ skolininko nenaudai.

Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-311/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Oldaras“ 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V2950 (t. 1, b. l. 92-94). 2008 m. sausio 24 d. paprastuoju vekseliu (t. 1, b.

l. 178) Å¡io vekselio davėjas – UAB „Oldaras“, atstovaujama įmonės direktoriaus D. T., pagal šį vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti 200

000 Lt sumÄ UAB „Mineraliniai vandenys“. Vekselyje nurodyta, jog jis turi bÅ«ti apmokėtas 2008 m. kovo 25 d. Laiduotoja T. T. už Å¡io vekselio davėjo įsipareigojimÄ pagal šį vekselį laidavo 200 000 Lt suma. Byloje esančio pirmojo vekselio turinys yra identiÅ¡kas (t. 1, b. l. 139). IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ginčija antrÄ jį paprastÄ jį vekselį (žr. t. 1, b. l. 178). UAB „Mineraliniai vandenys“ 2008 m. kovo 26 d. bei gegužės 9 d. praneÅ¡imais UAB „Oldaras“ prašė apmokėti paprastÄ jį 200 000 Lt sumos vekselį

(t. 1, b. l. 40-41). 2008 m. birželio 9 d. vykdomuoju įrašu notarė R. J. reikalavo išieškoti solidariai iš vekselio davėjo UAB

„Oldaras“ bei vekselio laiduotojos T. T. vekselio turėtojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai per vekselio mokėjimo terminÄ nesumokėtÄ vekselio sumÄ â€“ 200 000 Lt, taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ (t. 1, b. l. 42, 177). Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 8 d. nutartimi UAB „Oldaras“ iÅ¡kelta bankroto byla (t. 1, b. l. 43-44). 2008 m. liepos 9 d.

priimtas antstolio raginimas įvykdyti sprendimÄ (vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ) T. T. (t. 1, b. l. 46). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga daro iÅ¡vadÄ , jog

pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertindama bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo atsakovÄ UAB „Mineraliniai vandenys“ laikyti nesÄ Å¾iningu ginčytino paprastojo vekselio įgijėju, taip pat nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu esÄ dėl to, jog jis neatitinka formalių jam keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs vizualų pateiktų vekselių bei kitų bylos dokumentų, kuriuose yra D. T. paraÅ¡ai, palyginamÄ jį  vertinimÄ , pagrįstai nusprendė, kad pačius vekselius ir jais prisiimamus įsipareigojimus pasirašė UAB „Oldaras“ direktorius D. T., o ne ieÅ¡kovė, kurios teigimu, pasiraÅ¡yti

vekselių ji neturėjusi įgaliojimų. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų,

kad būtent ji pasirašė vietoj UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T., kad vekseliuose esantis D. T. parašas atliktas ne paties D. T.. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog UAB „Oldaras“ elgesys dėl ieškovės ginčijamo vekselio išrašymo teisėtumo leidžia teigti, jog vekselius pasirašė įmonės direktorius, o ne

ieškovė, nes UAB „Oldaras“ nereiškė reikalavimų dėl vekselio nuginčijimo, nereiškė

pretenzijų ieÅ¡kovei, kuri, jos pačios teigimu, pasirašė vekselį, bet esÄ neturėjo tokios teisės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pati ieÅ¡kovė, teigdama, jog atsakovo buvo priversta pasiraÅ¡yti paprastÄ jį vekselį, kuo operatyviau turėjo kreiptis dėl jo ginčijimo, tačiau vekselį pradėjo ginčyti tik praėjus ilgam laikui, kai pagal jį buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, susijusius UAB „Mineraliniai vandenys“ sÄ Å¾iningumu, bei teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė UAB „Mineraliniai vandenys“ nesÄ Å¾iningumo. Â

Paprastajame vekselyje turi būti jį išrašančio asmens

(paprastojo vekselio davėjo) parašas (ĮPVĮ 77 str. 7 p.). Kaip matyti iš ieškovės ginčijamo vekselio,

Å¡is rekvizitas jame yra, tačiau, pasak ieÅ¡kovės, vekselį pasirašė bÅ«tent ji, o ne UAB „Oldaras“ direktorius D. T.. Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad bÅ«tent ji, esÄ neturėdama įgaliojimų, pasirašė vekselio davėjo vietoje, o pagal bylos medžiagÄ galima tvirtinti, jog vekselyje yra UAB „Oldaras“ direktoriaus D. T. paraÅ¡as. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 2.133 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad UAB „Oldaras“, o vėliau jai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ - bankroto administratorius nėra pareiÅ¡kę reikalavimų dėl paprastojo vekselio nuginčijimo, bet prieÅ¡ingai - teigė, jog visus įsipareigojimus pagal paprastÄ jį vekselį vekselio turėtojui bendrovė yra įvykdžiusi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju paties UAB „Oldaras“ elgesys – vekselių neginčijimas - leidžia teigti, kad ji neneigia vekselio sudarymo fakto teisėtumo, savo pasyviu elgesiu patvirtina vekselio sudarymÄ , todėl teigti, kad ginčijamas sandoris neturi bÅ«tinojo elemento – vienos Å¡alies valios ir yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu, negalima.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir

taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti

reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-427/2008 ir kt.). Teismas, spręsdamas bylÄ , vadovavosi ne tik UAB „Mineraliniai vandenys“ liudytojų parodymais, tačiau vadovavosi ir visa kita bylos medžiaga, kurios pagrindu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad yra neįrodytas UAB „Mineraliniai vandenys“, kaip vekselio turėtojo, nesÄ Å¾iningumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės skundo teiginiai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti.

Pagal Ä®PVÄ® 32 straipsnio nuostatas visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (Ä®PVÄ® 34 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovės ginčijamo 2008 m. sausio 24 d. paprastojo vekselio matyti, kad ieÅ¡kovė už vekselio davėjo įsipareigojimÄ pagal vekselį besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt sumÄ (t. 1, b. l. 178). Å iame vekselyje buvo aiÅ¡kiai įraÅ¡yta, jog T. T. yra laiduotoja, nurodytas jos vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Vekselyje nepažymėtos ieÅ¡kovės pareigos, taigi nenurodyta, kad ieÅ¡kovė laiduoja kaip vekselio davėjo UAB

„Oldaras“ darbuotoja, t.y. vekselio davėjo vardu. Laiduotoja yra T. T. kaip fizinis asmuo, t.y. asmeniškai atsakanti už

prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama UAB „Oldaras“ vyriausiÄ ja finansininke, turėjo ir galėjo suvokti vekselyje iÅ¡dėstytÄ tekstÄ ir tai, jog bÅ«tent ji yra laiduotoja pagal vekselį. IeÅ¡kovė turėjo suvokti savo paraÅ¡o svarbÄ , kuris patvirtina tam tikrų įsipareigojimų, Å¡iuo atveju atsakyti už vekselio davėjÄ , prisiėmimÄ . Nors, pasak ieÅ¡kovės, atsakovas teigė, kad laidavimas tėra tik formalumas, tačiau ieÅ¡kovė, veikdama protingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo suvokti, jog pasiraÅ¡ydama laidavimo sandorį ji patvirtino jo sudarymo faktÄ bei priėmė visus įsipareigojimus pagal šį sandorį. IeÅ¡kovė turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, t.y. kad pasiraÅ¡ydama laidavimo sandorį, ji pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės pagal vekselį, įsipareigoja Å¡iÄ prievolę įvykdyti asmeniÅ¡kai. IeÅ¡kovė, siekdama elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama dėl laidavimo pagal vekselį turėjo galimybę ir galėjo pasikonsultuoti su teisininku ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes dėl prisiimamų įsipareigojimų arba apskritai nesudaryti tokio sandorio. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas jos neinformavo, jog ji laiduoja savo asmeninėmis lėšomis, jog teigė dėl laidavimo formalumo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ buvus dėl ieÅ¡kovės suklaidinimui dėl laidavimo sutarties esmės. Tokias aplinkybes patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės elgesys po laidavimo sandorio sudarymo, nes ieÅ¡kovė ėmė ginčyti laidavimo sandorį ik tuomet, kai atsakovas pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vekselį, o iki tol, nors nuo

įsipareigojimų prisiėmimo praėjo pakankamai ilgas periodas, nereiškė atsakovui pretenzijų dėl laidavimo

sandorio, taip pat dėl paties vekselio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti laidavimo sandorį negaliojančiu neįrodytas, taip pat neįrodytas ieÅ¡kovės valios trÅ«kumas, kurį esÄ lėmė atsakovo tyčiniai veiksmai. Laidavimo sandorio pasiraÅ¡ymas lėmė laidavimo santykių atsiradimÄ , kurie sieja ieÅ¡kovę su

UAB „Mineraliniai vandenys“, o teiginiai, kad ieškovė tik siekė išspręsti delspinigių mokėjimo

ir prekių tiekimo klausimus, nepaneigia Å¡alis siejančių laidavimo teisinių santykių bei neįrodo atsakovo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama dėl laidavimo, kartu patvirtino savo prievolę iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėti už vekselio davėjo įsipareigojimÄ . Savaime toks įsipareigojimas neprieÅ¡tarauja CK

1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Be to, ieÅ¡kovė yra UAB „Oldaras“ direktoriaus ir pagrindinio akcininko sutuoktinė, įmonėje ji užėmė vyriausiosios finansininkės pareigas, todėl tokios aplinkybės dar labiau įtikina dėl jos galimo apsisprendimo laiduoti už pagrindinį skolininkÄ . IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji realiai neturėjo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimÄ , kad laidavimo suma ženkliai virÅ¡ija jos gaunamas pajamas, turtÄ , nesudaro pagrindo naikinti ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius bei nepaneigia jos prisiimtos prievolės atsakyti vekselio gavėjui. Kaip jau minėta, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių

objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad jÄ UAB „Mineraliniai vandenys“ privertė pasiraÅ¡yti laidavimÄ ,

kad tyčia veikė ieÅ¡kovės nenaudai. Tokių iÅ¡vadų nepatvirtina ir skundo teiginiai, kad atsakovui grasinant nutraukti prekių tiekimÄ ir esant pavojui, jog dėl to atsiras neigiamų ekonominių padarinių, ieÅ¡kovei neliko kitos protingos alternatyvos – tik pasiraÅ¡yti atitinkamus įsipareigojimus. Paties subjekto siekimas prisiimti tam tikrus įsipareigojimus ar siekimas iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų pasekmių lemia ir atitinkamÄ jo elgesį, kurio vėliau negalima vertinti kaip susiformavusio kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningo veikimo įtakoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovei pagal jos užimamas pareigas bei iÅ¡silavinimÄ turėjo bÅ«ti žinomos sandorio pasiraÅ¡ymo pasekmės.Â

Vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku. Ä®statymo reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių. Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi - pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. SÄ vokÄ â€žasmeniniai santykiai“ reikėtų aiÅ¡kinti kaip teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio iÅ¡davimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sÄ Å¾iningumo prezumpcijai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. PrieÅ¡taravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iÅ¡ esmės yra tokie, kurie kyla iÅ¡ skolininkÄ pagal vekselį ir vekselio turėtojÄ siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo iÅ¡duotas, arba kitokių jų susitarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas neiÅ¡tyrė bylos Å¡alių santykių iki ginčytino paprastojo vekselio pasiraÅ¡ymo, kad neanalizavo ginčytiname vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo, nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu ginčijamas vekselis apskritai pateko į apyvartÄ , ar yra teisinis pagrindas jam likti apyvartoje. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Oldaras“ siejo didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V2950. UAB „Oldaras“ vėluojant atsiskaityti už prekes, ji patvirtindama ir įsipareigodama grÄ Å¾inti įsiskolinimÄ už pateiktas prekes, siekdama tęsti tolesnį bendradarbiavimÄ , 2008 m. sausio 24 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį. Tokios aplinkybės buvo nurodytos ginčo Å¡alių teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat jas nustatė teismas. Ä®rodymus apie dabartinį UAB „Oldaras“ įsiskolinimÄ už pateiktas prekes pateikė iÅ¡ esmės visi proceso dalyviai (UAB „Oldaras“ - t. 1, b. l. 23-26; 27-30, 31, 32-33, 34-35, 36-39 ir kt.; UAB „Mineraliniai vandenys“ - t. 1, b. l. 99-105,116-118, 119-126, 140-158 ir kt.; BUAB „Oldaras“ bankroto administratorius - t. 1, b. l. 160-169). Skunde teigiama, kad visa skola pagal paprastÄ jį vekselį UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo sumokėta, o UAB „Mineraliniai vandenys“ tik siekia nepagrįstai pasipelnyti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ neigia tai, kad su juo yra atsiskaityta pagal ieÅ¡kovės ginčijamÄ vekselį.

Pagal ĮPVĮ 41 straipsnio nuostatas, apmokėjęs vekselį mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos. Sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Šiuo atveju teismui nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie

leistų teigti, kad ieÅ¡kovė arba UAB „Oldaras“ bÅ«tų tikrai atsiskaitę pagal ginčijamÄ

vekselį. Pagal įstatyme įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , atžymėjimas apie tam tikros sumos sumokėjimÄ turėtų bÅ«ti padarytas pačiame vekselyje arba iÅ¡duotas atitinkamas pakvitavimas, kuris taip pat bÅ«tų siejamas su vekseliu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. BUAB „Oldaras“ bankroto administratoriaus pateikta tarpusavio mokėjimų lentelė bei joje nurodytos sumos, taip pat ieÅ¡kovės teikti duomenys apie atliktus mokėjimus nėra susieti su ieÅ¡kovės ginčijamu vekseliu, juose nėra nuorodų apie tai, kad mokėjimai buvo atlikti pagal ginčijamÄ vekselį, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvais, jog su UAB „Mineraliniai vandenys“ yra visiÅ¡kai atsiskaityta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal vekselį atsirandanti prievolė – sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ vekselio turėtojui vykdoma vadovaujantis minėta Ä®PVÄ® nustatyta vekselio apmokėjimo tvarka.Â

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė byloje buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus dėl paprastojo vekselio, laidavimo sandorio ir vykdomojo įraÅ¡o pagal paprastÄ jį vekselį nuginčijimo. Kaip jau iÅ¡dėstyta aukščiau, paprastasis vekselis ir laidavimo sandoris sudaryti 2008 m. sausio 24 d. IeÅ¡kovės ginčijamas vykdomasis įraÅ¡as, kuriuo reikalaujama iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ vekselio davėjo UAB „Oldaras“ bei vekselio laiduotojos T. T. vekselio turėtojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai per vekselio mokėjimo terminÄ nesumokėtÄ vekselio sumÄ â€“ 200 000 Lt, taip pat atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ , iÅ¡raÅ¡ytas 2008 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 42, 177). UAB „Mineraliniai vandenys“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. pareiÅ¡kimu BUAB „Oldaras“ bankroto administratoriui prašė patvirtinti UAB „Mineraliniai vandenys“ 217 939,17 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Å is praÅ¡ymas tam tikra apimtimi buvo grindžiamas ir 2008 m. birželio 9 d. notaro vykdomuoju įraÅ¡u (t. 1, b. l. 49). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo patvirtinęs UAB „Mineraliniai vandenys“ 217 929,17 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Oldaras“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 83-84). IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog vėliau BUAB „Oldaras“ bankroto byloje UAB „Mineraliniai vandenys“ kreditorinis reikalavimas buvo sumažintas iki 137 315,63 Lt dydžio. Minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti jau po ieÅ¡kovės ginčijamų sandorių sudarymo. Nors nurodytos aplinkybės ir nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius negaliojančiais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti svarbios iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä eigoje, nes jos gali lemti iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nenustačius pagrindų, dėl kurių 2008 m. sausio 24 d. iÅ¡duotas 200 000 Lt dydžio paprastasis vekselis turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ â€“ pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl 203 515,63 Lt sumos pagal pastarÄ jį vekselį iÅ¡ieÅ¡kojimo solidariai iÅ¡ vekselio davėjo UAB „Oldaras“  ir laiduotojos T. T..

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes,

teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės apeliacinio skundo

argumentai bei teismo posėdyje jos atstovės nurodyti motyvai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

IeÅ¡kovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (apeliantės) iÅ¡laidas už teisines konsultacijas ruoÅ¡iant

procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui (t. 1, b. l. 108, t. 2, b. l. 61). Toks prašymas yra pagrįstas

įrodymais, todėl atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ yra tenkinimas. Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. T. 1 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“. Â

Teisėjai                                                                                                         Alė

Bukavinienė

Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis