a0c66e7e-9f2a-449c-b304-e71ec434332b · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-542-993/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01728-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.1; 21.10.4; 3.1.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui S. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal S. R. skundÄ dėl Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – institucija) vyresniosios tyrėjos Vitos Å vaikauskienės 2019 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-943-2019.

Teismas n u s t a t ė : Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-943-2019 S. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės mėnesio vidurio iki 2019 m. birželio mėnesio pradžios vadino savo nepilnametį sÅ«nų A. R., gim. 2008 m., „ožiu“, nepilnametę dukrÄ G. R., gim. 2006 m., „kalade“. Vaikams girdint jų mamÄ L. S. vadino „šiukÅ¡le“, „gaidžiu“.

Vartodamas necenzÅ«rinius žodžius vaikų atžvilgiu, jų mamos atžvilgiu vaikams girdint, S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ , kad tėvai privalo sudaryti palankias sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniÅ¡kai, dorais žmonėmis. Tokiu bÅ«du panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose gautas S. R. skundas, kuriame praÅ¡oma institucijos nutarimÄ Nr. 25-ANR_N-943-2019 panaikinti, nes, jo nuomone, jis pažeidimo nepadarė.

Jis yra nubaustas remiantis vieninteliu įrodymu – L. S. pateiktu neteisėtu garso įraÅ¡u, kurio padarymo laikas yra nežinomas, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar jis nebuvo sumontuotas iÅ¡ atskirų žodžių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatas atsiliepimo į S. R. skundÄ teismui nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas S. R. skundÄ palaikė, prašė 2019 m. liepos 16 d. nutarimÄ panaikinti. PaaiÅ¡kino, kad jis turi tris mažamečius vaikus. Jis yra nuolat provokuojamas, vos pradeda kalbėti pakeltu tonu, moteris iÅ¡kart pakviečia vyresnius vaikus ir tuomet vaikai pradeda rėkti ant jo.

L. S. pasiimdama vaikus nuolat turi diktofonÄ . Å iuo metu tarp jų vyksta turto dalybos ir nuolat vyksta konfliktai. Jis nežino, ar garso įraÅ¡ai yra nesumontuoti. L. S. yra iÅ¡vadinęs visaip, tačiau stengėsi to nedaryti prie vaikų. Jo dukra valgo nesveikÄ maistÄ , nesilaiko režimo, todėl pripažįsta, jog galėjo pavadinti jÄ â€žkalade“, nes ji yra stambi ir turėtų prisižiÅ«rėti. Tačiau nenorėjo jos įžeisti. Tiesiog norėjo, jog dukra bÅ«tų sveikesnė. SÅ«nų jis taip pat galėjo pavadinti „ožiu“, pasakydamas, jog sÅ«nus yra užsispyręs kaip ožys, tačiau tikrai neturėjo jokio siekio įžeisti vaikus.

Jis pyksta ant savo dukros, kad ji nuolat sėdi prie kompiuterio, bando su dukra pasikalbėti, vežasi jÄ prie jÅ«ros. Konfliktas su buvusia žmona vyksta nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Konfliktas vyksta dėl turto, nes buvusi sugyventinė yra pasiėmusi daug turto. Jis sumokėjo už visÄ turimÄ nekilnojamÄ turtÄ , o buvusi sugyventinė bando įrodyti, kad turtas yra jos. Jis rÅ«pinasi vaikais, kai tik gali juos pasiima, jauniausia dukra Å¡iuo metu yra pas jį. Su vaikais stengiasi matytis, juos vežasi į PalangÄ .

Vaikai visuomet gali pas jį atvažiuoti, jis skiria pinigų, perka gimtadienio dovanas, skambina vaikams, domisi jų sveikata. Buvusi sugyventinė pati jį nuolat vadindavo „nusenusiu ožiu“. Tuomet taip jį vadinti pradėjo ir dukra, ji pati nepagarbiai kreipiasi į jį. Liudytoja L. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad neatsimena Å¡io konkretaus pareiÅ¡kimo aplinkybių. Su pareiÅ¡kimais į policijÄ buvo kreiptasi ne kartÄ , nes jų santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Taip ir buvo, kaip paraÅ¡yta jos pareiÅ¡kime.

Vaikai bÅ«na pas tėtį, tėvas prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo, perka daiktus, bet vaikai patys nenori bendrauti su juo. Ji pati yra girdėjusi, kaip buvęs sugyventinis dukrÄ vadina „kalade“, o sÅ«nų „ožiu“, o jÄ pačiÄ yra vadinęs įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Dukra yra pasakojusi apie tai, kad tėtis yra jÄ pavadinęs „kalade“. Su S. R. kartu negyvena nuo 2018 m., Å¡iuo metu tarp jų vyksta ir daugiau bylų, baudžiamosios bylos yra nutrauktos. Civilinės bylos vyksta dėl turto pasidalinimo, dėl vaikų buvusi byla yra baigta taikos sutartimi.

Vaikai yra užsispyrę, tačiau jos nuomone, vis tiek vaiko negalima vadinti „ožiu“. Šį kreipinį tėvas vartoja nuolat. DukrÄ â€žkalade“ tėtis vadina, nes mergina yra stambesnė. Minėtu žodžiu dukra yra vadinama nuolat. Teismo posėdyje skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų negauta, neatvykimo priežastis nežinoma. Skundas tenkinamas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. PareiÅ¡kėjas S. R. skundžia 2019 m. liepos 16 d. nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti, kadangi nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pakartotinai nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo prieÅ¡ingai vaiko interesams. Å i teisės norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti ne tik pačiÄ blanketinę teisės normÄ , bet ir konkrečiÄ teisės normÄ (konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ ), kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Tėvų valdžia gali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Už netinkamÄ tėvų valdžios panaudojimÄ tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas pavadino savo dukrÄ G. R., gim. (duomenys neskelbtini), „kalade“, o savo nepilnametį sÅ«nų A.

R. „ožiu“, o vaikams girdint jų mamÄ L. S. vadino „šiukÅ¡le“, „gaidžiu“. Tačiau, nėra aiÅ¡kiai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, taip pat, kokiame kontekste buvo panaudoti minėti žodžiai. Pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu tvirtino, jog neturėjo tikslo įžeisti savo vaikus, o minėti žodžiai buvo panaudoti siekiant sudrausminti vaikus, norint paskatinti juos labiau rÅ«pintis savo sveikata arba tiesiog vaizdingai pasakant, kad sÅ«nus yra užsispyręs. Dėl įvairių necenzÅ«rinių žodžių savo buvusios sugyventinės atžvilgiu, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neginčija jÄ vadinęs labai įvairiai, tačiau stengėsi tai daryti ne vaikų akivaizdoje ir nenorėjo savo valdžios panaudoti prieÅ¡ingai vaikų interesams.

Teismas pažymi, kad prie administracinio nusižengimo ROIK 19103519427 bylos pateiktame garso įraÅ¡e neužfiksuota kaip pareiÅ¡kėjas S. R. vadina savo vaikus „kalade“, „ožiu“. Girdimi tik vaikų ir moters balsai. Viename iÅ¡ įrašų girdima kaip berniukas klausia, ar moteris įraÅ¡inėja, ji atsako, jog ne, tačiau nėra paneigta tai, jog kÅ«no kalba moteris patvirtino įraÅ¡inėjimo faktÄ . Å i aplinkybė patvirtina, kad vaikai žinojo, jog tai, kÄ jie sako yra įraÅ¡inėjama ir supranta, kam Å¡ie įraÅ¡ai gali bÅ«ti panaudoti.

Todėl neatmestina galimybė, kad garso įraÅ¡uose užfiksuota informacija, nebÅ«tinai sumontuota, tačiau galimai neatitinka tikrosios situacijos. Pažymėtina, kad garso įraÅ¡uose taip pat yra girdima, kaip patys vaikai keikiasi, vienas kitÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais, kalbėdami apie tėvÄ keikiasi, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, mamai L. S. girdint, tėtį vadina necenzÅ«riniais žodžiais. Akivaizdu, kad pati mama, turėtų drausminti savo vaikus, pamokyti juos nevartoti necenzÅ«rinių žodžių, pagarbiai bendrauti su tėčiu, tačiau, prieÅ¡ingai ji to nepadarė, bet toliau įraÅ¡inėjo pokalbius, taip net skatindama vaikus elgtis.

Aktualu ir tai, kad tuo metu, kai buvo užfiksuotas įvykis tarp buvusių sugyventinių vyko turto dalybos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo procesai. Tarp buvusių sugyventinių nusistovėję konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl bÅ«tina itin atidžiai vertinti situacijÄ . Taigi, analizuojant byloje esančius duomenis reikia itin atidžiai vertinti L. S. parodymus, kadangi jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki. L. S. teismo posėdžio metu nepateikė jokių papildomų įrodymų apie analizuojamÄ faktinę situacijÄ , o tik patvirtino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nes, kaip ji nurodė, neatsiminė Å¡ios konkrečios faktinės situacijos aplinkybių.

Tai, jog buvusių sugyventinių santykiai yra konfliktiÅ¡ki patvirtina ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie kitus ginčus tarp jų. Taigi, norint S. R. pripažinti kaltu, padarius ANK 73 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusižengimÄ yra reikalinga remtis ne tik liudytojos L. S., bet ir pareiÅ¡kėjo S. R. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame nėra užfiksuota, kaip S. R. vadina savo vaikus „kalade“, „ožiu“, o savo buvusiÄ sugyventinę „šiukÅ¡le“.

Ä®raÅ¡uose girdima, kaip vaikai kalba apie tai, kÄ sakė jų tėtis. IÅ¡ garso įraÅ¡o neatrodo, kad vaikai bÅ«tų iÅ¡sigandę, ar buvimo su tėčiu laikas bÅ«tų turėjęs jiems neigiamÄ Ä¯takÄ . Administracinio nusižengimo byloje esančiame G. R. paaiÅ¡kinime matyti, kad ji pripažįsta, jog tėtis yra ne kartÄ jÄ pavadinęs „kalade“, o jos brolį A. R. „ožiu“, be to, yra girdėjusi, kaip jis vadina mamÄ â€žÅ¡iukÅ¡le“ arba „gaidžiu“. G.

R. taip pat nurodė, kad tokie žodžiai jai nepatinka ir jÄ Å¾eidžia. Å iuo atveju taip pat nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo pavartoti Å¡ie iÅ¡sireiÅ¡kimai. Savaime suprantama, kad tokių žodžių vartojimas vaiko atžvilgiu gali žeisti, tačiau taip pat egzistuoja situacijos, kuomet vaikus reikia sudrausminti, pamokyti arba paskatinti susirÅ«pinti esama problema. Vien Å¡ių žodžių vartojimas vaikų atžvilgiu savaime nereiÅ¡kia, kad S. R. panaudojo savo kaip tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisiamojo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek liudytoja L. S. patvirtino, kad S. R. rūpinasi savo vaikais, nori su jais bendrauti ir jam yra svarbu, kaip jo vaikai jaučiasi. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Minėto ANK 73 straipsnio 2 dalyje administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis – kad yra tam tikri konkretÅ«s veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniÅ¡kai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalÄ , kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei teismo posėdyje iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjÄ , liudytojÄ , įvertinęs skundžiamÄ nutarimÄ , skundo argumentus, mano, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo kaltę. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog S. R. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės vidurio iki 2019 m. birželio pradžios, pakartotinai panaudojo savo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jo veiksmuose ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : S. R. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. liepos 16 d. nutarimÄ Nr. 25-ANR_N-7943-2019 bei administracinio nusižengimo teisenÄ S. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Indrė Averkienė