a0c5ccfe-3245-4a18-9875-bf97166bd6d7 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                Civilinė byla Nr. e2S-59-544/2017Vilma Stukaitė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00220-2016-3                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-494-842/2016 (e2-16-842/2017) pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo M. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – G. M., A.

T., A. R., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-494-842/2016 (e2-16-842/2017) pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinius atsakovui M. M. dėl šalių sÅ«naus J. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas M.

M. praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1120-356/2010 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio J. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo, dėl vaiko iÅ¡laikymo ir priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M., patvirtinti R. M. ir Å¡alių sÅ«naus bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ .Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė R. M. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ , pagal kuriÄ Â atsakovas M.

M. su vaiku J. M. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val., taip pat antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį (nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.), užtikrindamas vaiko atvykimÄ Ä¯ R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat ieÅ¡kovė prašė, esant Panevėžio apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-675-544/2016, kuria bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovės atskirasis skundas, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti tokiÄ Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ : atsakovas M.

M. su vaiku J. M. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val., taip pat antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 20 val., ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val.), užtikrindamas vaiko atvykimÄ Ä¯ R. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Savo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, kad pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ nepilnametis Å¡alių sÅ«nus J. M. iki 2016 m. rugpjūčio pabaigos gyveno su ja. 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje vaikas pareiÅ¡kė norÄ gyventi pas tėvÄ .

Tačiau atsakovas vienasmeniÅ¡kai sudarė jos bendravimo su sÅ«numi grafikÄ ir nurodė, kad jis į mokyklÄ važinės iÅ¡ atsakovo namų, po mokyklos bus pas atsakovÄ . Nesutinka du tokiu vienaÅ¡aliÅ¡ku atsakovo grafiko nustatymu, nes toks grafikas turėtų bÅ«ti sudarytas bendraujant abiem Å¡alims. Nurodė, kad atsakovo nustatyta bendravimo tvarka yra nepalanki nepilnamečiui sÅ«nui, kadangi jam ryte reikia anksčiau keltis, nepatogu iÅ¡ atsakovo namų vykti į mokyklÄ ir parvykti atgal į namus, nes jie yra už miesto ribų.

Atsakovas neturi galimybės sÅ«naus po pamokų parvežti į namus, nes darbÄ baigia 17 val. SÅ«nus po pamokų ilgÄ laikÄ turi laukti, kol prasidės jo lankomi bÅ«reliai ir svarsto galimybę jų nebelankyti. Tvirtina, jog atsakovas nepaiso Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, todėl tokia dviprasmiÅ¡ka situacija kenkia vaiko normaliam vystymuisi ir jis tuoj pradės nesusigaudyti, kur jo tikroji gyvenamoji vieta. Atsakovas M.

M. pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio J. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ pas jį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 175 Eur kas mėnesį, sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Atsakovas savo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad nepilnametis J.

M. jau daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius nuolatos gyvena jo namuose ir yra visiÅ¡kai jo iÅ¡laikomas, ieÅ¡kovė prie to neprisideda ir vis vilkina bylos nagrinėjimÄ , todėl neaiÅ¡ku, kada ji bus baigta nagrinėti. Be to, pats pagal teismo sprendimÄ turi mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui, nors jis nuolatos gyvena pas jį. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės R. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o atsakovo M.

M. - tenkino iÅ¡ dalies ir, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, nustatė nepilnamečio J. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu tėvu M. M., laikinÄ ieÅ¡kovės R. M. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi J. M. tvarkÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisė 120 Eur dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2016 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo bei sustabdė Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 2-1120-356/2010 dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo vykdymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, sprendė, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumÄ yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus J. M. ne tik yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ , tačiau ir faktiÅ¡kai tam tikrÄ laikÄ gyvena su atsakovu, kur turi tinkamas buitines moralines gyvenimo sÄ lygas. Teismo nuomone, nepilnamečiam sÅ«nui persikėlus gyventi pas tėvÄ , ieÅ¡kovė, nors turėjo kvalifikuotÄ atstovÄ ir patirties teismų sprendimo vykdymo klausimais, nesiėmė jokių aktyvių ir adekvačių veiksmų susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nesiėmė.

Kadangi ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu dėl jos bendravimo su sÅ«numi tvarkos nesutaria, teismas nustatė laikinÄ jos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi bendravimo tvarkÄ , priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ , o ankstesnio teismo sprendimo vykdymÄ sustabdė. Kadangi teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tai ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinosios vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R.

M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino arba visai neįvertino byloje esančių reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su nepilnamečiam sÅ«nui daroma nuolatine įtaka apsisprendžiant dėl gyvenamosios vietos, su atsakovo vykdomu vaiko nuteikimu prieÅ¡ jÄ , vaiko supažindinimu su bylos medžiaga.

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkos tinkamumo nepilnamečio vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai bei Kontrolieriaus pažymoje nurodomų Utenos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos trÅ«kumų. Kartu apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo jos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad atsakovas negali užtikrinti vaiko nuvežimo į ugdymo įstaigÄ , nes dirba 7-9 val. kiekvienÄ darbo dienÄ , kad atsakovas yra nurodęs realybės neatitinkančius duomenis kredito įstaigai, kad nepilnamečio vaiko fiziologiniai (Å¡ilumos) poreikiai neapÅ¡iltintame name nėra tinkamai užtikrinami bei nepasisakė dėl nuotraukų įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant, ar Å¡alių nepilnametis sÅ«nus visÄ vasarÄ gyveno kartu su atsakovu.

Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nes Vaikų teisių apsaugos skyriaus neįpareigojo pateikti duomenų, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymÄ , o taip pat neiÅ¡nagrinėjo ir nevertino 2016 m. spalio 9 d. teisme gauto dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) reikÅ¡mės, nors jame nurodyta, kad atsakovas teikia sÅ«naus telefono numerį paÅ¡aliniams asmenims, įtraukia jį į bylos aplinkybes, skleidžia prasimanymus apie jÄ .

Mano, kad teismas klaidingai konstatavo, jog ji nesiėmė aktyvių veiksmų sugrÄ Å¾inti sÅ«nų į teismo nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ gyventi su ja. Tokios teismo nustatytos aplinkybės yra tariamos ir neatitinka tikrovės, kadangi, sužinojusi, jog vaiko gyvenamoji vieta yra realiai savavaliÅ¡kai pakeista, ėmėsi aktyvaus vaiko teisių gynimo bÅ«do bei pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pabrėžia, kad vykdomojo raÅ¡to neiÅ¡siėmimas neįrodo netinkamo vaiko teisėtų interesų gynimo bÅ«do realizavimo.Kartu apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik klaidingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. nuostatų ir tokio gynybos bÅ«do, kurio reikėjo vaiko teisėms ir teisėtiems interesams apginti ir tokiu bÅ«du padarė esminį procesinės teisės pažeidimÄ (CPK 185, 263, 338 str., 329 str. 1 d.).

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai esančių abejonių nevertino iÅ¡imtinai vaiko interesų naudai, nors byloje esančios aplinkybės sudarė pagrindÄ abejoti, ar nepilnamečiam vaikui nuolat bÅ«nant atsakovo žinioje sudaroma tinkama gyventi aplinka. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Todėl nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui:

1) tėvai gyvena skyriumi;

2) vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Å i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino arba netinkamai įvertino svarbius įrodymus, neiÅ¡nagrinėjo bei neatsižvelgė į esmines aplinkybes, nurodytas Å¡ios nutarties 12-14 punktuose.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė reikÅ¡mingas klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes, todėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas bei jo faktinį pagrindÄ , iÅ¡sprendė teisingai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir tenkindamas atsakovo reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, rėmėsi byloje esančiais duomenimis – 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 7 d., 2016 m. lapkričio 16 d.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadomis, atsakovo M. M. paaiÅ¡kinimais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių visuma iÅ¡ esmės patvirtina, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus nevienkartinai yra (buvo) iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi kartu su atsakovu, teigė, kad jį sieja Å¡iltesni santykiai su tėvu, kad jau kuris laikas nuolatinai su juo gyvena ir yra jo iÅ¡laikomas, kad gyvenamojoje vietoje turi atskirÄ kambarį, jam užtikrintos tinkamos buitinės – moralinės gyvenimo sÄ lygas, į mokymo įstaigÄ atvyksta laiku, kad atsakovas vykdo Vaikų teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas ir vaikui yra teikiama psichologo pagalba.

Å ie duomenys nėra nuginčyti, minėtos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados nėra paneigtos, o duomenų, kad Å¡iuo metu esamos nepilnamečio asmens gyvenimo sÄ lygos neatitiktų vaiko noro, jo interesų ir/ar bÅ«tų tapę netinkamos (nesaugios), byloje nėra. Atskirajame skunde taip pat nėra nurodyta jokia patikima ir objektyvi informacija, iÅ¡ kurios bÅ«tų pagrįstas pagrindas padaryti kitokias iÅ¡vadas. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog pastaruoju metu vaiko gyvenamoji vieta tikrai yra pasikeitusi ir jis jau kuris laikas pagal savo norÄ faktiÅ¡kai gyvena kartu su atsakovu.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų nuotraukų galima spręsti, jog tam tikromis dienomis nepilnametis Å¡alių sÅ«nus laikÄ leido kartu su ieÅ¡kove, tačiau Å¡i aplinkybė, kaip ir tai, kad vaiko telefono numerį galimai turi kiti asmenys, niekaip nepaneigia virÅ¡ iÅ¡dėstytų duomenų bei neleidžia spręsti, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus Å¡iuo metu nenori ir/ar nebegyvena su atsakovu. Taigi skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka Å¡iuo metu nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus ir faktinę padėtį.

Papildomai pažymėtina, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kuris iÅ¡ esmės neturi įtakos galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimui. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡iuo metu Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi yra paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, kuriai kartu pavesta iÅ¡tirti, ar Å¡alių nepilnametis sÅ«nus yra pakankamai brandus pagal savo amžių ir iÅ¡sivystymo lygį, kad suformuluotų ir iÅ¡reikÅ¡tų savo nuomonę bei priimtų sprendimÄ dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų.

Todėl į dalį apeliantės atskirojo skundo argumentų (dėl įtakojimo pasirenkant gyvenamÄ jÄ vietÄ , dėl tėvų ir kitų asmenų poveikio ir įtakos formuojant (neformuojant) nuomonę apie kitÄ iÅ¡ tėvų) bus atsakyta tik gavus specialiomis žiniomis pagrįstÄ ekspertizės aktÄ .  Taigi, atsižvelgiant į visus virÅ¡ iÅ¡dėstytus duomenis, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino aplinkybes, reikÅ¡mingas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimui bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Å¡iuo klausimu.

Teismo nuomone, apeliantė tik formaliai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 376 str. nuostatų ir tokio gynybos bÅ«do, kurio reikėjo vaiko teisėms ir teisėtiems interesams apginti ir tokiu bÅ«du padarė esminį procesinės teisės pažeidimÄ (CPK 185, 263, 338 str., 329 str. 1 d.), nes faktiÅ¡kai nepagrindžia, kokį gynybos bÅ«dÄ ir kieno atžvilgiu, apeliantės nuomone, teismas turėjo taikyti. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, jei sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo nevykdomas (vykdomas netinkamai), atitinka tikrovę, nes pati apeliantė neteigia, kad buvo prieÅ¡ingai.

Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, padarė esminį ar kitÄ procesinės teisės normų pažeidimÄ , dėl kurio nagrinėjamas klausimas buvo iÅ¡spręstas neteisingai. Kadangi atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos teismo nutarties dalių, kuriomis iÅ¡spręsti bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo klausimai, neteisėtumas, todėl dėl Å¡ios nutarties dalies bei dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisakoma.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ jos priėmimo metu ir pagal atskirojo skundo ribas, tai 2017 m. sausio 10 d. pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€žInformacija dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių“ priimti atsisakoma, nes jame nurodyta informacija gali bÅ«ti reikÅ¡minga bylÄ sprendžiant iÅ¡ esmės (CPK 314 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a : Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė