a0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedDarbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas: imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonÄs, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimus;
Legislator headnote
AI generateda0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21 · KlaipÄdos apygardos teismas: âPavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonÄs vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. ⢠Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-526/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06015-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 26 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Editos LapinskienÄs ir Lino PauliukÄno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.
V. gynÄjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda. Nuosprendžiu nukentÄjusiojo O. R. byloje kaltinamajam G. V. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies. Priteisti nukentÄjusiajam O.
R. iÅ¡ G. V. 7000 Eur (septyni tÅ«kstanÄiai eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentÄjusiojo O. R. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ G. V. atmestas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. G. V. nuteistas už tai, kad neatsargumo pažeidÄ darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisÄs aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dÄl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukÄlÄs sunkių padarinių, o bÅ«tent:
G. V. 2020 m. vasario 5 d., apie 14:41 val., PramonÄs g. 12, KlaipÄda, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorÄs įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbų vadovu, bÅ«damas atestuotas kÄlimo priežiÅ«ros meistru (pažymÄjimas Nr. 8217) bei darbdaviui atstovaujanÄiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymÄjimas Nr.000022), elgdamasis nerÅ«pestingai netinkamai organizavo didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamybos/apdirbimo darbus, t. y. modifikuotÄ tiltinį atraminį dvisijinį kranÄ su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, eksploatavo neturÄdamas gamyklinÄs naudojimo ir priežiÅ«ros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas â jo užrakte nebÅ«tų nuolat įkiÅ¡tas ir izoliacines juosta pritvirtintas raktas, ir kranu negalÄtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siÅ«lių valytojo O.
R. ir žinodamas, kad jis nÄra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas â t. y. perkeliant, apverÄiant ant stovų padÄtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tuo pažeisdamas: ⢠Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas) 1 dalies reikalavimus:
1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas:
1) imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonÄs, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimus;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimÄ ir mokymÄ . <...> 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimų, įmonÄje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus:
1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradÄtų darbÄ Ä¯monÄje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ . ⢠Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos âDarbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 4, 5, 25, 28 punktų reikalavimus:
4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau â įmonÄs vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau â darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonÄje bÅ«tų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonÄje gautų visapusÄ informacijÄ apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ joje, apie esanÄiÄ ar galimÄ profesinÄ rizikÄ visoje įmonÄje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai Å¡alinti ar sumažinti. Ä®monÄs vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtÄ darbÄ , atlikti pavestÄ užduotį bÅ«tų leidžiama tik darbuotojui, žinanÄiam ir gebanÄiam taikyti saugaus darbo metodus.
25. Visi įmonÄs darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo staÅ¾Ä , kvalifikacijÄ , gamybos pobÅ«dį, turi bÅ«ti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 29 dalies (Pirminis instruktavimas darbo vietoje (toliau â pirminis instruktavimas)) 1, 3, 4 punktų reikalavimus: 29.1. Pirminį instruktavimÄ prieÅ¡ pradÄdami dirbti įmonÄje, jos padalinyje privalo iÅ¡klausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su <...>, darbo priemonių naudojimu, priežiÅ«ra ir remontu, <...>. 29.3. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiÅ¡kinant, kaip saugiai atlikti konkreÄius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas.
Dirbantys vienatipÄse darbo vietose ar naudojantys tas paÄias darbo priemones darbuotojai gali bÅ«ti instruktuojami kartu (grupÄje). 29.4. Instruktuojama pagal įmonÄje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisÄs aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonÄs vietinius (lokalinius) norminius teisÄs aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinÄs rizikos vertinimo dokumentus (profesinÄs rizikos nustatymo kortelÄ, Ä®monÄs darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klÄs pasÄ ) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui bÅ«tina informacija, kad jis galÄtų saugiai dirbti konkreÄioje darbo vietoje. 34 dalies reikalavimus:
âPapildomo ar tikslinio instruktavimo metu darbuotojas turi bÅ«ti supažindinamas su saugiais veikimo bÅ«dais, nurodomais instrukcijoje ar atskirose instrukcijų dalyse, punktuose, darbų vykdymo technologijos projektuose, technologinÄse kortelÄse, darbų vykdymo apraÅ¡uose, darbų atlikimo schemose, darbo priemonÄs dokumentuose, cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose, kituose dokumentuose, informuojamas apie profesinÄ rizikÄ ir jos pokyÄius darbo vietoje, apie saugius užduoties atlikimo bÅ«dus. <...> 36 dalies reikalavimus:
âPavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonÄs vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. ⢠Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d.
įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkriÄio 22 d.) 11, 19, 23.1. punktų, 1 priedo âMinimalÅ«s reikalavimaiâ 3.1.6. papunkÄio reikalavimus:
11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visÄ naudojimo laikÄ darbo įrenginiai bÅ«tų tinkamai techniÅ¡kai prižiÅ«rimi, palaikoma jų reikiama techninÄ bÅ«klÄ, atitinkanti Å¡ių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkÄių reikalavimus.
19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamÄ informacijÄ apie darbo įrenginių saugų naudojimÄ ir turÄtų galimybÄ susipažinti su raÅ¡ytinÄmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. <...> 21. Darbuotojai privalo bÅ«ti supažindinti su jiems galinÄiais kilti pavojais dÄl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai Å¡iais įrenginiais ir nesinaudoja.
23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavÄs užduotį naudotis darbo įrenginiu, bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinÄiais iÅ¡kilti pavojais naudojant darbo įrenginį. 3.1.6. Savaeigis darbo įrenginys, kuris judÄdamas gali kelti pavojų darbuotojams, privalo atitikti Å¡ias sÄ lygas: 3.1.6.1. įrenginys privalo turÄti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, <...>; ⢠KÄlimo kranų priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsÄjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, III skyriaus 10 punkto reikalavimus:
10. KÄlimo krano priežiÅ«ros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinÄ kÄlimo krano priežiÅ«rÄ , užtikrindamas kÄlimo krano tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir saugų naudojimÄ , privalo: 10.1. prižiÅ«rÄti, kad kÄlimo kranas ir kÄlimo reikmenys bÅ«tų tinkamos techninÄs bÅ«klÄs ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kÄlimo krano savininko nustatytos kÄlimo krano techninÄs priežiÅ«ros ir remonto tvarkos; 10.5. nustatÄs, kad kÄlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sÄ lygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kÄlimo krano naudojimÄ ir imtis priemonių, kad Å¡ie defektai ar pažeidimai bÅ«tų nedelsiant paÅ¡alinti;
⢠Tiltinio atraminio viensijinio krano su elektrine tale ABUS 3,2T SERIAL NR. 10188 Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos dalies "Kranas juda pavažiavimo bÄgiais" 7.1 punkto dalį: <...>Krano operatorius turi bÅ«ti atestuotas ir turÄti atitinkamus dokumentus, leidžianÄius jam valdyti kranÄ . Ypatingas dÄmesys turi bÅ«ti atkreiptas į operatoriaus sugebÄjimus fiksuoti talÄs lynÄ . <...> Krano operatorius privalo žinoti krano instrukcijÄ , jo valdymÄ , keliamÄ jÄ galiÄ , mokÄti apžiÅ«rÄti krano techninÄ bÅ«klÄ.
Taip pat jis turi griežtai laikytis saugaus darbo reikalavimų ir prižiÅ«rÄti, kad jo darbo vieta bÅ«tu Å¡vari. Kada operatorius dirba su kranu, niekas neturi blaÅ¡kyti jo dÄmesio." 8 dalies âSaugos taisyklÄs dirbant kranu" 8.1., 8.9. punktų reikalavimus: 8.1.Tik kvalifikuotas, instruktuotas asmuo gali valdyti kranÄ . 8.9 Jeigu krano operatorius turi palikti savo darbo vietÄ , tai jis turi pilnai atjungti elektros tiekimÄ Ä¯ kranÄ ir palikti užraÅ¡Ä matomoje vietoje âNEÄ®JUNGTIâ. Be to jis privalo su savimi pasiimti krano įjungimo raktÄ .
⢠UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 16/20-44 patvirtintos Gamybos meistro pareiginių nuostatų Nr. 25 II skyriaus 2.18 punkto reikalavimus: 2.18. Kontroliuoti, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. dÄl ko suvirinimo siÅ«lių valytojas O. R. neturÄdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgÅ«džių valdyti kranÄ , darbo metu, modifikuotu tiltinu atraminiu dvisijiniu kranu su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, transportavo metalinÄ 599,15 cm ilgio, 60 cm ploÄio, 40 cm aukÅ¡Äio, 577,1 kg svorio staÄiakampio formos konstrukcijÄ tolimesniam apdirbimui â suvirinimo siÅ«lių valymui, ant specialių 114 cm ilgio, 85 cm ploÄio, 80 cm aukÅ¡Äio metalinių atramų, atkabinÄs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kÄlÄ aukÅ¡tyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalÄs pritvirtintos metalinÄs plokÅ¡telÄs ir ÄmÄ versti konstrukcijos vienÄ kraÅ¡tÄ nuo atramų link O.
R., kuriam pultelyje atjungus kÄlimo mygtukÄ , o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstanÄios detalÄs vienÄ kraÅ¡tÄ , pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyÅ¡imÄ dviejuose vietose, dÄl ko iÅ¡sivystÄ totalinis peritonitas (pilvaplÄvÄs uždegimas), gaktinÄs sÄ varžos iÅ¡nirimÄ ir deÅ¡inio kryžmeninio klubo sÄ nario panirimÄ , deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no skeveldrinį lūžį ir deÅ¡inio klubo srities odos nubrozdinimÄ â t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. V. gynÄjas advokatas M. Venckus praÅ¡o pakeisti KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dÄl 7000 Eur neturtinÄs žalos priteisimo nukentÄjusiajam O. R. ir Å¡iÄ priteistÄ sumÄ Å¾enkliai sumažinti. Apelianto gynÄjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ LR CK 6.250 str. reikalavimus dÄl žalÄ padariusio asmens kaltÄs, jo turtinÄs padÄties, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, dÄl ko priteistas neturtinÄs žalos dydis yra ženkliai per didelis. 3.2.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pasisakÄ, kad G. V. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ dÄl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Taip pat teismas konstatavo, kad nukentÄjusiojo O. R. neinstruktavimas darbo vietoje nebuvo pagrindinÄ nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. TodÄl mano, jog priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ O. R. nepakankamai atsižvelgta į G. V. kaltÄ, jos formÄ ir dydį. 3.3. Apelianto gynÄjo manymu, priteisiant O. R. neturtinÄ Å¾alÄ , nepakankamai atsižvelgta ir į G.
V. turtinÄ padÄtį bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Nurodoma, jog per bylos nagrinÄjimo laikotarpį G. V. patyrÄ smegenų infarktÄ . Jam 2022-09-15 sprendimu nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Taip pat jam rekomendacijoje dÄl specialiosios pagalbos priemonių nustatyta kitų asmenų pagalba, kad palengvintų jo buitį. Jam 2022-09-27 VSDF Valdybos KlaipÄdos sk. sprendimu paskirta 658,86 Eur netekto darbingumo pensija. Tai yra vienintelÄs jo pajamos. Be to, jo žmonai L. V. taip pat nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis.
Jai VSDF Valdybos KlaipÄdos sk. sprendimu paskirta 212,37 Eur netekto darbingumo pensija. Jų Å¡eimos sukauptos lÄÅ¡os yra 554 Eur. IÅ¡raÅ¡as pateikiamas. Bendros jų Å¡eimos pajamos, gaunamos iÅ¡ VSDF Valdybos sudaro 870 Eur. Buto komunaliniai mokesÄiai sudaro 140 Eur per mÄnesį, vaistai kainuoja apie 200 Eur, maistui skiriama apie 450 Eur per mÄnesį, kitiems buitiniams poreikiams tenkinti lieka apie 100 Eur. TodÄl akivaizdu, kad nuteistojo G. V. turtinÄ padÄtis yra itin sunki ir jis neturi jokių galimybių sumokÄti jam priteistos 7000 Eur neturtinÄs žalos sumos.
Å i finansinÄ naÅ¡ta jam taptų nepakeliama ir sukeltų didesnes, nepakeliamas, neproporcingas pasekmes negu to reikalauja BK paskirtis ir tikslai.
2. KlaipÄdos apygardos prokuratÅ«ros KlaipÄdos apylinkÄs prokuratÅ«ra atsiliepime į nuteistojo G. V. gynÄjo advokato M. Venckaus apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Nurodo, kad KlaipÄdos apylinkÄs teismas savo 2022-10-26 nuosprendžiu G. V. pripažindamas kaltu dÄl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d. padarymo, tinkamai įvertino surinktas ir nustatytas bylos aplinkybes, norminių aktų, susijusių su kranų naudojimo ir saugaus darbų organizavimo taisyklÄmis, kilusias pasekmes, nuteistojo valinį santykį su veika ir charakterizuojanÄius duomenis. Teismas, priteisdamas 7000 eurų neturtinÄs žalos dydį nukentÄjusiajam atlyginti, tinkamai įvertino tiek veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kilusias pasekmes ir nuteistojo galimybes atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ApeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo gynÄjo apeliaciniame skunde nÄra ginÄijamos teismo iÅ¡vados dÄl G. V. kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesutinkama tik su teismo priteistu neturtinÄs žalos dydžiu. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apeliacinÄs instancijos teismas ir pasisako.
8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ LR CK 6.250 str. reikalavimus dÄl žalÄ padariusio asmens kaltÄs, jo turtinÄs padÄties, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ApeliacinÄs instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinÄs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamÄ teismų praktikÄ , su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dÄl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo nukentÄjusiajam yra pagrįsta.
9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ), ir dÄl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog nukentÄjusiojo O. R. atstovÄ advokatÄ N. FoÄenkova pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 7, b. l. 150-170), kuriuo praÅ¡Ä priteisti nukentÄjusiojo O. R. naudai: 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo G.
V.; 7 296 Eur turtinÄs žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentÄjusiojo O. R. atstovÄs pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ kaltinamojo G. V. priteisÄ 7000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentÄjusiajam priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinÄs žalos dydį. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma â galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginÄ satisfakcijÄ , kuri apskaiÄiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentÄjusiojo patirtÄ skriaudÄ â dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažÄjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, taÄiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius.
11. Pagal Lietuvoje formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentÄjusiesiems dÄl saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bylose, paprastai priteisiama nuo 2607 iki 28 962 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021). PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo funkcija nÄra nubaudimas ar nukentÄjusio asmens turtinÄs padÄties pagerinimas.
Jos paskirtis kompensacinÄ, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentÄjusiajam O. R. priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, atsižvelgÄ ne tik į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, bet ir į nukentÄjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastÄ .
Taigi, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl neatsargių nusikalstamų G. V. veiksmų nukentÄjusiajam O. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. O. R. dÄl patirtos traumos tapo nedarbingas (neteko 60 proc. darbingumo), patiria sunkumų ieÅ¡kant darbo ir jį dirbant, jo darbingumas į prieÅ¡ tai buvusį lygį neatsistatÄ, patirtos traumos padariniai nÄra iÅ¡nykÄ dÄl ko nukentÄjusiajam tenka vartoti papildomus vaistus, be to nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ , gydymÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , netikrumÄ dÄl ateities, socialinÄs adaptacijos.
Taigi nukentÄjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdÅ«s, ir apeliacinÄs instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmÄs nukentÄjusiojo bus jauÄiamos ir ateityje. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo sveikatos bÅ«klÄ (jam nustatytas neįgalumas, 40 proc. darbingumas), į tai, kad jis Å¡iuo metu nedirba, o aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dÄl neatsargaus nusikaltimo.
ApeliacinÄs instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinÄs nukentÄjusiojo O. R. patirtus fizinius sužalojimus, emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai, kad dÄl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota galimybÄ gyventi visavertį gyvenimÄ , rÅ«pintis savo Å¡eima, sumažÄjo galimybÄ dirbti, ir atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai nÄra gyvybei pavojingi, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentÄjusiajam priteistas 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minÄtus nukentÄjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir iÅ¡gyvenimus ir Å¡is dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinÄs žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai ir nepažeidžia nukentÄjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.
12. Esant tokioms aplinkybÄms, KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mai, nukentÄjusiajam O. R. nustatydami 7 000 Eur neturtinÄs žalos dydį, tinkamai taikÄ CK 6.250 straipsnio nuostatas. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. V. gynÄjo reikalavimas ženkliai sumažinti neturtinÄs žalos atlyginimÄ nÄra adekvatus nukentÄjusiojo O. R. patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todÄl negali bÅ«ti tenkinamas. ApeliacinÄs instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡ G.
V. neturtinÄs žalos atlyginimo dydis nukentÄjusiajam â 7 000 Eur â atitinka neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentÄjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrÄ , nukentÄjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojanÄiomis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikÄ ir savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.
Teismas atsižvelgÄ Ä¯ visus reikÅ¡mingus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. TodÄl teismo nustatytas ir nukentÄjusiajam O. R. iÅ¡ nuteistojo G. V. priteistas 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžianÄiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, teisÄs normų, reglamentuojanÄių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.
Teismas iÅ¡laikÄ skirtingų nukentÄjusiojo ir civilinÄs atsakovÄs interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. TodÄl mažinti nukentÄjusiajam Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, ir dÄl to keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. V. gynÄjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Eugenijus Antanauskas Edita LapinskienÄ Linas PauliukÄnas