Legislator Case Law & Legislation
a0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21 AI generated

a0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number a0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas: imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

Legislator headnote

AI generated

a0c42e47-bc84-487e-b778-70855918ec21 · Klaipėdos apygardos teismas: „Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. • Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-526/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06015-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

V. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda. Nuosprendžiu nukentėjusiojo O. R. byloje kaltinamajam G. V. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies. Priteisti nukentėjusiajam O.

R. iš G. V. 7000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo O. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš G. V. atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. V. nuteistas už tai, kad neatsargumo pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui sukėlęs sunkių padarinių, o būtent:

G. V. 2020 m. vasario 5 d., apie 14:41 val., Pramonės g. 12, Klaipėda, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gamybos meistru, 2016 m. balandžio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. 16/20-19 paskirtas krano darbų vadovu, bÅ«damas atestuotas kėlimo priežiÅ«ros meistru (pažymėjimas Nr. 8217) bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu darbų saugos klausimais (pažymėjimas Nr.000022), elgdamasis nerÅ«pestingai netinkamai organizavo didelių gabaritų metalo konstrukcijų gamybos/apdirbimo darbus, t. y. modifikuotÄ tiltinį atraminį dvisijinį kranÄ su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, eksploatavo neturėdamas gamyklinės naudojimo ir priežiÅ«ros instrukcijos, su ja nesupažindino darbuotojų, neužtikrino, kad tiltinio krano valdymo pultas bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas – jo užrakte nebÅ«tų nuolat įkiÅ¡tas ir izoliacines juosta pritvirtintas raktas, ir kranu negalėtų pasinaudoti neapmokyti darbuotojai, darbo vietoje neinstruktavo siÅ«lių valytojo O.

R. ir žinodamas, kad jis nėra apmokytas dirbti tiltiniu kranu, pastarajam atliekant darbines funkcijas – t. y. perkeliant, apverčiant ant stovų padėtas stambiagabarites metalines konstrukcijas, leido naudotis tiltiniu kranu, tuo pažeisdamas: • Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas) 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas:

1) imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimÄ ir mokymÄ . <...> 13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbÄ Ä¯monėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ . • Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos" 4, 5, 25, 28 punktų reikalavimus:

4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (toliau – darbdavio įgaliotas asmuo), įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, turi užtikrinti, kad įmonėje bÅ«tų parengtos reikiamos instrukcijos, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informacijÄ apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimÄ joje, apie esančiÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ visoje įmonėje ir kiekvienoje darbo vietoje bei saugos ir prevencijos priemones rizikai Å¡alinti ar sumažinti. Ä®monės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtÄ darbÄ , atlikti pavestÄ užduotį bÅ«tų leidžiama tik darbuotojui, žinančiam ir gebančiam taikyti saugaus darbo metodus.

25. Visi įmonės darbuotojai, neatsižvelgiant į jų darbo staÅ¾Ä , kvalifikacijÄ , gamybos pobÅ«dį, turi bÅ«ti instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. 29 dalies (Pirminis instruktavimas darbo vietoje (toliau – pirminis instruktavimas)) 1, 3, 4 punktų reikalavimus: 29.1. Pirminį instruktavimÄ prieÅ¡ pradėdami dirbti įmonėje, jos padalinyje privalo iÅ¡klausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su <...>, darbo priemonių naudojimu, priežiÅ«ra ir remontu, <...>. 29.3. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai, paaiÅ¡kinant, kaip saugiai atlikti konkrečius jam pavestus darbus, technologines gamybines darbo operacijas.

Dirbantys vienatipėse darbo vietose ar naudojantys tas pačias darbo priemones darbuotojai gali bÅ«ti instruktuojami kartu (grupėje). 29.4. Instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, <...>, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, Ä®monės darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės pasÄ ) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui bÅ«tina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje. 34 dalies reikalavimus:

„Papildomo ar tikslinio instruktavimo metu darbuotojas turi bÅ«ti supažindinamas su saugiais veikimo bÅ«dais, nurodomais instrukcijoje ar atskirose instrukcijų dalyse, punktuose, darbų vykdymo technologijos projektuose, technologinėse kortelėse, darbų vykdymo apraÅ¡uose, darbų atlikimo schemose, darbo priemonės dokumentuose, cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose, kituose dokumentuose, informuojamas apie profesinę rizikÄ ir jos pokyčius darbo vietoje, apie saugius užduoties atlikimo bÅ«dus. <...> 36 dalies reikalavimus:

„Pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. • Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 102 (nauja redakcija nuo 2019 m. lapkričio 22 d.) 11, 19, 23.1. punktų, 1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 3.1.6. papunkčio reikalavimus:

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visÄ naudojimo laikÄ darbo įrenginiai bÅ«tų tinkamai techniÅ¡kai prižiÅ«rimi, palaikoma jų reikiama techninė bÅ«klė, atitinkanti Å¡ių nuostatų 9.1 arba 9.2 papunkčių reikalavimus.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamÄ informacijÄ apie darbo įrenginių saugų naudojimÄ ir turėtų galimybę susipažinti su raÅ¡ytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. <...> 21. Darbuotojai privalo bÅ«ti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai Å¡iais įrenginiais ir nesinaudoja.

23. Darbdavys privalo užtikrinti, kad: 23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, bÅ«tų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iÅ¡kilti pavojais naudojant darbo įrenginį. 3.1.6. Savaeigis darbo įrenginys, kuris judėdamas gali kelti pavojų darbuotojams, privalo atitikti Å¡ias sÄ lygas: 3.1.6.1. įrenginys privalo turėti priemones, kurios apsaugotų nuo neleistino jo paleidimo, <...>; • Kėlimo kranų priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, III skyriaus 10 punkto reikalavimus:

10. Kėlimo krano priežiÅ«ros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiÅ«rÄ , užtikrindamas kėlimo krano tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir saugų naudojimÄ , privalo: 10.1. prižiÅ«rėti, kad kėlimo kranas ir kėlimo reikmenys bÅ«tų tinkamos techninės bÅ«klės ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kėlimo krano savininko nustatytos kėlimo krano techninės priežiÅ«ros ir remonto tvarkos; 10.5. nustatęs, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sÄ lygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kėlimo krano naudojimÄ ir imtis priemonių, kad Å¡ie defektai ar pažeidimai bÅ«tų nedelsiant paÅ¡alinti;

• Tiltinio atraminio viensijinio krano su elektrine tale ABUS 3,2T SERIAL NR. 10188 Montavimo ir eksploatavimo instrukcijos dalies "Kranas juda pavažiavimo bėgiais" 7.1 punkto dalį: <...>Krano operatorius turi bÅ«ti atestuotas ir turėti atitinkamus dokumentus, leidžiančius jam valdyti kranÄ . Ypatingas dėmesys turi bÅ«ti atkreiptas į operatoriaus sugebėjimus fiksuoti talės lynÄ . <...> Krano operatorius privalo žinoti krano instrukcijÄ , jo valdymÄ , keliamÄ jÄ galiÄ , mokėti apžiÅ«rėti krano techninę bÅ«klę.

Taip pat jis turi griežtai laikytis saugaus darbo reikalavimų ir prižiÅ«rėti, kad jo darbo vieta bÅ«tu Å¡vari. Kada operatorius dirba su kranu, niekas neturi blaÅ¡kyti jo dėmesio." 8 dalies „Saugos taisyklės dirbant kranu" 8.1., 8.9. punktų reikalavimus: 8.1.Tik kvalifikuotas, instruktuotas asmuo gali valdyti kranÄ . 8.9 Jeigu krano operatorius turi palikti savo darbo vietÄ , tai jis turi pilnai atjungti elektros tiekimÄ Ä¯ kranÄ ir palikti užraÅ¡Ä matomoje vietoje „NEÄ®JUNGTI”. Be to jis privalo su savimi pasiimti krano įjungimo raktÄ .

• UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 16/20-44 patvirtintos Gamybos meistro pareiginių nuostatų Nr. 25 II skyriaus 2.18 punkto reikalavimus: 2.18. Kontroliuoti, ar darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. dėl ko suvirinimo siÅ«lių valytojas O. R. neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, žinių ir įgÅ«džių valdyti kranÄ , darbo metu, modifikuotu tiltinu atraminiu dvisijiniu kranu su elektrine tale ABUS 3,2T, serijos Nr.10198, transportavo metalinę 599,15 cm ilgio, 60 cm pločio, 40 cm aukščio, 577,1 kg svorio stačiakampio formos konstrukcijÄ tolimesniam apdirbimui – suvirinimo siÅ«lių valymui, ant specialių 114 cm ilgio, 85 cm pločio, 80 cm aukščio metalinių atramų, atkabinęs stropavimo grandines nuotolinio valdymo pulteliu kėlė aukÅ¡tyn krano kablį, kuris užsikabino už prie detalės pritvirtintos metalinės plokÅ¡telės ir ėmė versti konstrukcijos vienÄ kraÅ¡tÄ nuo atramų link O.

R., kuriam pultelyje atjungus kėlimo mygtukÄ , o kita ranka bandant sulaikyti nuo atramos virstančios detalės vienÄ kraÅ¡tÄ , pastaroji krito ir užvirto ant O. R. padarydama sužalojimus: plonosios žarnos plyÅ¡imÄ dviejuose vietose, dėl ko iÅ¡sivystė totalinis peritonitas (pilvaplėvės uždegimas), gaktinės sÄ varžos iÅ¡nirimÄ ir deÅ¡inio kryžmeninio klubo sÄ nario panirimÄ , deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no skeveldrinį lūžį ir deÅ¡inio klubo srities odos nubrozdinimÄ â€“ t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3.1. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas M. Venckus praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam O. R. ir Å¡iÄ priteistÄ sumÄ Å¾enkliai sumažinti. Apelianto gynėjas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į LR CK 6.250 str. reikalavimus dėl žalÄ padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, dėl ko priteistas neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis. 3.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pasisakė, kad G. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Taip pat teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo O. R. neinstruktavimas darbo vietoje nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Todėl mano, jog priteisiant neturtinę žalÄ O. R. nepakankamai atsižvelgta į G. V. kaltę, jos formÄ ir dydį. 3.3. Apelianto gynėjo manymu, priteisiant O. R. neturtinę žalÄ , nepakankamai atsižvelgta ir į G.

V. turtinę padėtį bei jo sveikatos bÅ«klę. Nurodoma, jog per bylos nagrinėjimo laikotarpį G. V. patyrė smegenų infarktÄ . Jam 2022-09-15 sprendimu nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Taip pat jam rekomendacijoje dėl specialiosios pagalbos priemonių nustatyta kitų asmenų pagalba, kad palengvintų jo buitį. Jam 2022-09-27 VSDF Valdybos Klaipėdos sk. sprendimu paskirta 658,86 Eur netekto darbingumo pensija. Tai yra vienintelės jo pajamos. Be to, jo žmonai L. V. taip pat nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis.

Jai VSDF Valdybos Klaipėdos sk. sprendimu paskirta 212,37 Eur netekto darbingumo pensija. Jų šeimos sukauptos lėšos yra 554 Eur. Išrašas pateikiamas. Bendros jų šeimos pajamos, gaunamos iš VSDF Valdybos sudaro 870 Eur. Buto komunaliniai mokesčiai sudaro 140 Eur per mėnesį, vaistai kainuoja apie 200 Eur, maistui skiriama apie 450 Eur per mėnesį, kitiems buitiniams poreikiams tenkinti lieka apie 100 Eur. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo G. V. turtinė padėtis yra itin sunki ir jis neturi jokių galimybių sumokėti jam priteistos 7000 Eur neturtinės žalos sumos.

Ši finansinė našta jam taptų nepakeliama ir sukeltų didesnes, nepakeliamas, neproporcingas pasekmes negu to reikalauja BK paskirtis ir tikslai.

2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepime į nuteistojo G. V. gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas savo 2022-10-26 nuosprendžiu G. V. pripažindamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 str. 1 d. padarymo, tinkamai įvertino surinktas ir nustatytas bylos aplinkybes, norminių aktų, susijusių su kranų naudojimo ir saugaus darbų organizavimo taisyklėmis, kilusias pasekmes, nuteistojo valinį santykį su veika ir charakterizuojančius duomenis. Teismas, priteisdamas 7000 eurų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atlyginti, tinkamai įvertino tiek veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kilusias pasekmes ir nuteistojo galimybes atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl G. V. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , nesutinkama tik su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. BÅ«tent Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į LR CK 6.250 str. reikalavimus dėl žalÄ padariusio asmens kaltės, jo turtinės padėties, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamÄ teismų praktikÄ , su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo nukentėjusiajam yra pagrįsta.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiojo O. R. atstovė advokatė N. Fočenkova pateikė civilinį ieÅ¡kinį (t. 7, b. l. 150-170), kuriuo prašė priteisti nukentėjusiojo O. R. naudai: 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo G.

V.; 7 296 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo O. R. atstovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ kaltinamojo G. V. priteisė 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius.

11. Pagal Lietuvoje formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiesiems dėl saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo bylose, paprastai priteisiama nuo 2607 iki 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam O. R. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne tik į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, bet ir į nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastÄ .

Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargių nusikalstamų G. V. veiksmų nukentėjusiajam O. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. O. R. dėl patirtos traumos tapo nedarbingas (neteko 60 proc. darbingumo), patiria sunkumų ieÅ¡kant darbo ir jį dirbant, jo darbingumas į prieÅ¡ tai buvusį lygį neatsistatė, patirtos traumos padariniai nėra iÅ¡nykę dėl ko nukentėjusiajam tenka vartoti papildomus vaistus, be to nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , gydymÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , netikrumÄ dėl ateities, socialinės adaptacijos.

Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdūs, ir apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo sveikatos būklę (jam nustatytas neįgalumas, 40 proc. darbingumas), į tai, kad jis šiuo metu nedirba, o aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs nukentėjusiojo O. R. patirtus fizinius sužalojimus, emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota galimybė gyventi visavertį gyvenimÄ , rÅ«pintis savo Å¡eima, sumažėjo galimybė dirbti, ir atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai nėra gyvybei pavojingi, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentėjusiajam priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir iÅ¡gyvenimus ir Å¡is dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

12. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, nukentėjusiajam O. R. nustatydami 7 000 Eur neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G. V. gynėjo reikalavimas ženkliai sumažinti neturtinės žalos atlyginimÄ nėra adekvatus nukentėjusiojo O. R. patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡ G.

V. neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam – 7 000 Eur – atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam O. R. iÅ¡ nuteistojo G. V. priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.

Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Todėl mažinti nukentėjusiajam Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir dėl to keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. V. gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Eugenijus Antanauskas Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas