2022-01-19 Nr. AB-1514-3-61-3-04224-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-36-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui valstybės įstaigai Valstybinei miškų urėdijai dėl duomenų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais valstybinių miškų inventorizavimo duomenis (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pareiškėjo V. L. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9328-428/2021 pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl Tarnybos 2021 m. gegužės 26 d. rašto Nr. (39.4)-R2-1542 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 20 d. prašymo dalį patikslinti miškų kadastro duomenis.

Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2021 m. gegužės 20 d. prašymą dėl naudmenų patikslinimo (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, jog atliekant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės Sklypas), pertvarkymo projektą natūroje buvo nustatytas miškų kadastro duomenų neatitikimas, t. y. faktiškos miško naudmenos neatitinka miško naudmenų, įregistruotų kadastre. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos buvo prašoma patikslinti miškų kadastro duomenis ir išbraukti inventorizuotus medynus iš miško registro. Pareiškėjas pastebėjo, kad dalis (net 2,4090 ha iš 4,2569 ha) jam priklausančio žemės ūkio paskirties Žemės Sklypo buvo įtraukta į miškų masyvą ((duomenys neskelbtini)), nepaisant to, kad Žemės Sklype niekada nebuvo ir iki šios dienos jokio miško (tokio, kuris patektų į Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytą „miško“ sąvoką) nėra ir negali būti, nes miškas Žemės Sklype niekada nebuvo sodintas, sklypo paskirtis nebuvo keista, o dalyje nepagrįstai įregistruoto miško teritorijos jau egzistavo pastatai ir inžineriniai statiniai.

Tarnyba 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1542 (toliau – ir Raštas) pareiškėjo Prašymo netenkino. Tarnybos Raštas buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad miškų kadastro duomenys (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti remiantis 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

Pareiškėjas Raštą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija). Pareiškėjas Skundu reikalavo panaikinti Tarnybos Raštą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 21R556(AG-483/06-2021) (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį išbraukti inventorizuotus medynus iš miškų registro ir pareiškėjui pateikti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Nesutikdamas su Komisijos Sprendimu dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, pareiškėjas pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, reikalaudamas panaikinti Tarnybos Raštą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo Prašymo dalį patikslinti miškų kadastro duomenis. Šiuo pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta ir šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9328-428/2021 (toliau – ir Byla). Komisija Sprendime taip pat nurodė, jog „Byloje nėra duomenų, kad tiek ankstesnis žemės sklypo savininkas, tiek pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybą ar teismą dėl sklypinės inventorizacijos duomenų nepagrįstumo ir neteisėtumo ir jau praėjus nemažai laiko pareiškėjas kvestionuoja sklypinės inventorizacijos duomenų teisėtumą“.

Kai valstybinė įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija), vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, pareiškėjas nustatė, kad Urėdija nėra išsaugojusi jokių su 2002 m. inventorizacija susijusių dokumentų, todėl nežino kas, kada ir kaip vykdė 2002 m. inventorizaciją pareiškėjo žemės sklype. Tuo tarpu 2012 m. inventorizacija buvo atliekama taikant supaprastintą vizualinį metodą su matavimo elementais.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2002 m. inventorizacijos duomenų Urėdija neišsaugojo, 2012 m. inventorizacijos faktiniai duomenys nebuvo pateikti, o iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo buvo gauti duomenys apie tai, kad pareiškėjo žemės sklype 1975- 1988 m. miško niekada nebuvo (gauti 1975-1988 m. planai, kuriuose nurodytos tik ganyklos), egzistuoja faktinis pagrindas ginčyti valstybinių miškų inventorizavimo duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės, kurių pagrindu Tarnyba nepagrįstai įregistravo miško naudmenas Pareiškėjo žemės sklype ((duomenys neskelbtini)).

Dėl to, teismo proceso metu gavus iš Urėdijos duomenis, buvo bandoma tikslinti skundą Byloje, reikalaujant pripažinti negaliojančiais miškų inventorizavimo duomenis ((duomenys neskelbtini)), šį reikalavimą reiškiant Urėdijai, kuri organizavo inventorizavimą, o pačią Urėdija į bylą įtraukiant atsakovo procesiniu statusu.

Bylą nagrinėjantis Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi skundo patikslinimą atsisakė priimti ir patikslintą skundą grąžino pareiškėjui, pažymint, kad pareiškėjas teikia skundą su nauju reikalavimu ir keičia skundo pagrindą, todėl, teismo vertinimu, yra teikiamas iš esmės naujas skundas, kurį teismas atsisakė priimti, tačiau išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę paduoti teismui naują skundą dėl patikslintame skunde keliamo reikalavimo, kurio pagrindu teisme gali būti užvesta nauja byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str., 12 str.). Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tokį teismo išaiškinimą, jis Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė naują skundą dėl miškų inventorizavimo duomenų pripažinimo negaliojančiais.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 13 d. notarine dovanojimo sutartimi Žemės Sklypas (kartu su jame esančiu pastatu) buvo perleistas jam. Žemės Sklypo paskirtis – žemės ūkio, o Žemės Sklypo plane pažymėta, jog sklype esantys saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, užima 2,4090 ha plotą. Patikrinus Tarnybos viešai teikiamą geoinformaciją (M-GIS) apie miškų naudmenis, nepagrįstai įregistruotus kadastre, paaiškėjo, kad 2,4090 ha iš 4,2569 ha pareiškėjui priklausančio žemės ūkio paskirties Žemės Sklypo (kartu su šioje esančiais statiniais, tame tarpe ir dalimi dirbtinio vandens telkinio – kūdros) buvo įtraukta į miškų masyvą (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo iš registro duomenų, miškų naudmenys, nepagrįstai įregistruoti kadastre (2,4090 ha), yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, užimantys 2,4090 ha plotą, kurie faktiškai nelaikytini mišku ir kuriems iškirsti dar 2009 metais buvo gautas leidimas. Nors miškų kadastre buvo įregistruoti duomenys, neva Žemės Sklype esantis miškas yra net 43 metų amžiaus, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, kaip matoma iš viešai prieinamų Lietuvos erdvinės informacijos portalo (GEOPORTAL) duomenų apie ankstyviausią Žemės Sklypo paviršių, nei prieš 26 metus, t. y. 1995-1999, nei, juolab, prieš 43 metus Žemės Sklype jokio miško nebuvo, augo tik pavieniai želdiniai, kurie per eilę metų išsikerojo, dėl ko buvo išduotas leidimas juos iškirsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės Sklype vykdo intensyvią ūkinę komercinę veiklą. Todėl atsisakymas tikslinti kadastro duomenis, nustatytus remiantis tikrovės neatitinkančiais 2002 m. ir 2012 m. miškų inventorizavimo duomenimis, gali sukelti pareiškėjui itin didelių nuostolių, t. y. be pareiškėjo, kaip savininko, valios, buvo žymiai pakeista Žemės Sklypo infrastruktūra (nemenka dalis (net 2,4090 ha iš 4,2569 ha) jam priklausančio žemės ūkio paskirties Žemės Sklypo be pareiškėjo žinios buvo įtraukta į miškų masyvą, t. y. nemenka dalis pareiškėjo Žemės Sklypo kartu su jame esančiais statiniais (tame tarpe ir dalis dirbtinio vandens telkinio – kūdros) nežinia kokiu pagrindu tapo „mišku“). Pasikeitus sklypo infrastruktūrai ir paskirčiai pareiškėjui tektų inicijuoti eilę įvairių teisinių procedūrų (žemės paskirties keitimas, leidimų gavimai, pastatų perregistravimai, sklypo plano keitimas ir pan.), dėl ko būtų iš esmės sutrikdyta Žemės Sklype vykdoma ūkinė komercinė veikla). Tą patvirtina ir Tarnybos Raštas, kuriame pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę paversti miško žemę kitomis naudmenomis teisės aktų nustatyta tvarka, kas pareikalautų didelių išlaidų. Pažymėtina, kad nepripažinus inventorizacijos duomenų negaliojančiais ir nepatikslinus kadastro duomenų Žemės Sklype neliktų vietos net automobilių stovėjimo aikštelei, kuri yra būtina vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Taip pat pareiškėjas neteks galimybės pakeisti elektros įvado į galingesnį, už ką jis jau yra sumokėjęs bei gavęs paramą smulkiam verslui iš Elektrėnų savivaldybės. Juolab, pareiškėjas, kaip minėta, neteks galimybės toliau plėsti savo veiklą, kadangi visi pradėti rengti ir vykdyti projektai dėl kadastro duomenų netikslumo buvo sustabdyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. gruodžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki nustatyto termino įpareigotas pateikti skundo patikslinimą atsižvelgiant į nutartyje nurodytus argumentus, be kita ko, skundo reikalavimai turi būti suformuluoti laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų (nurodant aiškius ir konkrečius reikalavimus), tinkamai nurodytos ginčo proceso šalys (atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo), aiškiai išdėstytos reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės bei kartu pateikti skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Anot teismo, taip pat turėtų būti skundžiamas konkretus aktas arba pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, jeigu akto (veiksmo) apskundimo terminas buvo praleistas, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, išreikšta nuomonė, ar pageidaujama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo formuluojamas teismui prašymas išnagrinėti klausimą iš esmės (pripažinti negaliojančiais duomenis) negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl skundas turėtų būti tikslinamas.

Įvertinęs skundo reikalavimus, teismas nurodė, kad pareiškėjas konkretaus reikalavimo dėl kokio nors Urėdijos administracinio akto teisėtumo nesuformulavo. Teismas paaiškino, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nesutinka su kokio nors jam teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu (sprendimu), jis turėtų formuluoti reikalavimą dėl nurodomo sprendimo teisėtumo, t. y. prašyti panaikinti/pakeisti administracinį sprendimą, atitinkamai nurodant nesutikimo su sprendimu motyvus ir pateikti to sprendimo neteisėtumą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas prie skundo turėtų pridėti konkretų skundžiamą aktą.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytoja yra Tarnyba, ne Urėdija, nurodyto kadastro duomenys yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021 dalykas, todėl pareiškėjas turėtų įvertinti keliamo naujo ginčo prasmingumą, ir ar (vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi) Urėdija gali būti tinkamu atsakovu byloje, ar pareiškėjo keliamas reikalavimas iš viso gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ir tai, ar pareiškėjo teisės negali būti apgintos būtent minėtoje administracinėje byloje.

Teismas pastebėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas Urėdijos neteisėtų veiksmų neteisėtumo pakankamai aiškiai ir konkrečiai nedetalizuoja. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad tokie veiksmai buvo atlikti, tačiau nepaaiškino, kodėl jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismo vertinimu, skunde išdėstytas tik pareiškėjo šių veiksmų vertinimas.

Pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. gruodžio 1 d. raštą „Dėl reikalavimo patikslinti skundą“, kuriame nurodė, kad susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, jis nustatė, kad didžiosios dalies teismo nustatytų skundo trūkumų negalima pašalinti. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad teismas nustatė per trumpą terminą skundo trūkumams pašalinti.

Anot pareiškėjo, teismas 2021 m. lapkričio 26 d. (t. y. penktadienį) tik darbo pabaigoje (pagal dokumento išsaugojimo metaduomenis ne anksčiau kaip 15.40 val.) priimta nutartis (gauta tik lapkričio 29 d., t. y. pirmadienį) nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. gruodžio 3 d. (t. y. per 4 dienas) skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo nuomone, per keturias teismo nustatytas dienas pateikti užklausos Urėdijai ir, juolab, gauti iš jos atsakymą nėra jokios realios galimybės, tai reiškia, kad nustatytų trūkumų pašalinti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad Urėdija pati savo paaiškinimuose teismui nenurodė jokio individualaus administracinio akto, kurio pagrindu buvo atliktas neteisėtas miško inventorizavimas (nepagrįstai nustatytas miško plotas pareiškėjui priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype) ir tokio dokumento nepateikė, darytina pagrįsta išvada, kad būtent pats inventorizavimas ir yra tas administracinis veiksmas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sukeliantis pareiškėjui teisinius padarinius (keičia jo teisių ir pareigų, susijusių su jam priklausančio žemės sklypo naudojimu ir valdymu, apimtį) ir kuris gali būti skundžiamas administracine tvarka bei patenka būtent į administracinių teismų kompetenciją.

Pareiškėjo vertinimu, teismui manant, kad ginčas nepriskirtas administraciniam teismui, jis privalo išaiškinti kokiu būdu ir kokia tvarka asmeniui ginti savo pažeistas teises (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėjo nuomone, skundo reikalavimas yra daugiau nei konkrečiai suformuluotas (nurodytos neteisėtai (realiai nesant miško) inventorizuotų miško plotų konkrečios geolokacijos ir geokodai). Pareiškėjas teigė, kad teismas galimai nepakankamai įsigilino į pareiškėjo skundo esmę, kurią sudaro pirminių inventorizavimo duomenų sukūrimo ginčijimas, o ne šių duomenų įregistravimo į miškų registrą ginčijimas, kuris nagrinėjamas kitoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimas yra tinkamai pagrįstas, jame yra aiškiai išdėstyta problema (ginčo esmė) – pareiškėjo žemės sklype remiantis neišsaugotais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis buvo inventorizuoti miško plotai (duomenys neskelbtini), kuriuose miško realiai niekada nebuvo (ką patvirtina pridedami archyviniai dokumentai), nėra ir negali būti pagal įstatymą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo sąvokoje, apibrėžiančioje miško sąvoką).

Pareiškėjas teigė, kad teismas klaidingai interpretavo pareiškėjo skundo sakinį „Tarnyba į miškų kadastrą kaip mišką nepagrįstai įtraukė 2,4090 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypo plotą užimančius saugotinus želdinius (medžius ir krūmus), augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą nelaikytinus mišku“ laikydamas tai skundo pagrindu, kadangi tuo buvo siekiama tik parodyti administracinių bylų (siekiamos iškelti ir jau nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021) sąsają: Tarnyba tik išviešino inventorizavimo duomenis, kuriuos sukūrė ir Tarnybai išviešinti perdavė būtent Urėdija.

Pareiškėjas pabrėžė, kad skundu yra ginčijamas ne individualus administracinis aktas, o Urėdijos administracinis veiksmas (inventorizavimas), kaip numatyta įstatyme (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu apie inventorizavimo duomenis (jų nebuvimą), kurių pagrindų buvo atliktas neteisėtas inventorizavimas, pareiškėjui tapo žinoma tik Urėdijai pateikus paaiškinimus administracinėje byloje Nr. eI3-9328-428/2021, kadangi į pareiškėjo užklausą Urėdija neatsakė.

Pareiškėjas teigė, kad teismo nutartyje nurodoma: „Minėta, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytoja yra Tarnyba, ne Urėdija, nurodyto kadastro duomenys yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021 dalykas, todėl pareiškėjas turėtų įvertinti keliamo naujo ginčo prasmingumą“. Tačiau, pareiškėjo nuomone, ginčai tarp teismų yra negalimi (pagal įstatymą), o minėtoje byloje teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atsisakė priimti nagrinėjimui pareiškėjo pateiktą reikalavimą pripažinti inventorizavimo duomenis negaliojančiais, išaiškinant pareiškėjui, kad jis dėl šių duomenų panaikinimo privalo kreiptis į administracinį teismą atskiru skundu, todėl teismas negali pažeisti šios nutarties atsisakydamas priimti skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi laikė pareiškėjo V. L. skundą nepaduotu, išaiškino pareiškėjui, kad nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su ABTĮ nuostatas atitinkančiu skundu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. gruodžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas į bylą pateikė teismui dokumentą, pavadintą „Dėl reikalavimo patikslinti skundą“. Nurodytame procesiniame dokumente pareiškėjas atskirojo skundo forma išdėstė nesutikimo su teismo nutartimi, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, argumentus, tačiau pareiškėjas nei iki minėtoje nutartyje nustatyto termino (2021 m. gruodžio 3 d.), nei iki šios nutarties priėmimo dienos skundo trūkumų nepašalino, nesikreipė dėl termino skundo trūkumams pašalinti pratęsimo, jeigu manė esant tai reikalinga.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki nustatyto termino skundo trūkumų, nurodytų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje, nepašalino, todėl teismas sprendė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti.

Pirmiausia pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodytą reikalavimą dėl miškų inventorizavimo duomenų pripažinimo negaliojančiais bandė kelti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-9328-428/2021, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2021 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (39.4)-R2-1542 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. L. 2021 m. gegužės 20 d. prašymo dalį patikslinti miškų kadastro duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgdamas į Regionų apygardos administracinio teismo išaiškinimą, patikslintą skundą suformavo kaip atskirą naują skundą, iš esmės grindžiamą tiek tomis pačiomis, kaip administracinėje byloje Nr. eI3-9328-428/2021, tiek ir papildomomis naujai sužinotomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis tiek tais pačiais įrodymais, kaip pateikti administracinėje byloje Nr. eI3-9328-428/2021, tiek naujais įrodymais, gautais iš Urėdijos bylos nagrinėjimo metu, ir šį skundą, kurio dalykas yra viešojo administravimo subjekto – Urėdijos neteisėtas administracinis veiksmas – miško plotų inventorizavimas (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), kuriuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, remiantis Regionų apygardos administracinio teismo išaiškinimu, pateikė būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pagal Urėdijos buveinę). Nepaisant to, kad pareiškėjas tik vadovavosi Regionų apygardos administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį skundas atitiko visus ABTĮ keliamus reikalavimus, tačiau turėjo būti teikiamas kaip atskiras skundas, inicijuojant naują administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė skundą priimti, nurodydamas įvairius tariamus skundo neatitikimus ABTĮ. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai nepriimant pareiškėjo skundo dėl tariamų trūkumų, kurių Regionų apygardos administracinis teismas, 2021 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi išaiškindamas pareiškėjo teisę pateikti skundą atskirai nuo administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021, nenustatė, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos vardu priimtai Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. neskundžiamai nutarčiai. Anot pareiškėjo, tokie Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju šis teismas ginčija Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusią nutartį, tuo pradėdamas ginčą tarp teismų, kas yra draudžiama.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. D1-474 redakcija) patvirtintų Urėdijos įstatų 8.2. punkte nustatyta, kad „Įgyvendinant Įmonės veiklos tikslus, Įmonė vykdo šias funkcijas: atlieka miškų inventorizaciją, miškų matavimus georeferencinio pagrindo sudarymui ir rengia miškotvarkos projektus“. Taigi, anot pareiškėjo, neabejotina, kad Urėdija yra viešojo administravimo subjektas, o jos atliktas miškų plotų inventorizavimas pareiškėjo Žemės Sklype yra administracinis veiksmas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčijamas administracine tvarka.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jokių apskundimo terminų nepažeidė, kadangi apie skundžiamus Urėdijos veiksmus sužinojo tik iš pačios Urėdijos, šiai pateikus paaiškinimus ir dokumentus į kitą minėtą administracinę bylą Nr. eI3-9328-428/2021, o skundą teismui Pareiškėjas pateikė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio sužinojimo.

Nepaisant to, kad pareiškėjas skundu ginčija ne Urėdijos priimtą individualų administracinį aktą, o jos atliktą konkretų administracinį veiksmą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir pati Urėdija savo paaiškinimuose Regionų apygardos administraciniam teismui nurodė, kad su pareiškėjo Žemės Sklype 2002 m. atlikta inventorizacija susijusių dokumentų neišsaugojo, o su 2012 m. inventorizacija susijusius dokumentus pateikė kartu su paaiškinimais, tačiau tarp šių dokumentų jokio individualaus administracinio akto, kurio pagrindu Urėdija atliko minėtą inventorizavimą, teismui nepateikė, kas reiškia, kad tokio akto nėra, o remiantis Miškų įstatymo ir Urėdijos įstatų nuostatomis – ir negali būti, kadangi Urėdija inventorizavimą atlieka remdamasi savo įstatais, Miškų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas, net ir turėdamas šiuos duomenis ir žinodamas minėtų teisės aktų nuostatas, pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų ir apskųstų kokį nors administracinį teisės aktą, kas reiškia, kad teismas iš esmės prašo pateikti tai, ko žinomai nėra, nepaisant to, kad pareiškėjas būtent ir skundžia ne administracinį aktą, o administracinį veiksmą, sukėlusį jam neigiamas pasekmes, kuris taip pat pagal ABTĮ gali būti ginčo dalykas, teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų apie trūkumus, kad trūkumų pašalinti neįmanoma.

Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu sukurta situacija, kad pareiškėjui buvo užkirstos teisės ginti savo teises: yra konkretūs dėl to pareiškėjui atsiradę neigiami padariniai, visa tai yra pagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias įrodo konkretūs su skundu pridedami įrodymai (tame tarpe ir kiti įrodymai nei pateikti su skundu administracinėje byloje Nr. eI3-9328-428/2021), nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas reikalavimas, o pats reikalavimas yra suformuluotas ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau nepaisant viso to, pareiškėjas negali kreiptis į teismą dėl šių veiksmų apskundimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad, pažeisdamas ABRĮ 33 straipsnyje 3 dalyje nustatytą pareigą ir manant, kad ginčas nepriskirtas administraciniam teismui, teismas neišaiškino pareiškėjui kokiu būdu ir kokia tvarka pareiškėjui ginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo V. L. skundas jam nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą gavus teisme administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas išsprendžia jo priėmimo klausimą. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju įvertinusi skundo bei teismo nutarties, kuria nustatyti skundo trūkumai, argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 88 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas išnagrinėjęs bylą priima vieną iš nurodytų sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą (1 punktas); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 punktas); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 punktas.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 punktas); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (5 punktas). Tokio pobūdžio skundai, kuriuose pateikti kitokie prašymai (reikalavimai) yra nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nėra priimami (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo tarpu pareiškėjo prašymas „pripažinti negaliojančiais valstybinių miškų inventorizavimo duomenis ((duomenys neskelbtini))“ yra prašymas išnagrinėti klausimą iš esmės. Toks prašymas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja valdžių pasidalijimo principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms. Pažymėtina, kad po teismo nutarties skundo trūkumams šalinti pareiškėjas šio reikalavimo nepatikslino.

Nors pareiškėjas atsakovu byloje traukia Urėdiją bei ginčija Urėdijos neteisėtus veiksmus, tačiau išsamiai dėsto aplinkybes apie Tarnybos veiksmus ir ikiteisminį bei teisminį procesą susijusį su šios institucijos priimtų administracinių aktų ginčijimu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į Urėdiją, prašydamas inventorizacijos dokumentų, ir Urėdija nepateikė atsakymų į pareiškėjo prašymus, tačiau byloje nėra įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo kreipimąsi bei viešojo administravimo subjekto atsisakymą pateikti informaciją. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu pripažinti negaliojančiais teismui nurodomus valstybinių miškų inventorizavimo duomenis, su kuriais jis nesutinka, bet tai padaryti valstybės institucija būtų atsisakiusi. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas yra itin reikšmingas, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo vertinimo apie bylos faktines aplinkybes pateikimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas atskiruoju skundu paaiškina, jog per tokį trumpą laiko tarpą negalėjo pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, nurodo, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais administracinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus arba suteikia teisę tokius terminus nustatyti teismui. Nustatyti procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Byloje nėra duomenų (jų nenurodo ir pareiškėjas atskirajame skunde), kad pareiškėjas būtų prašęs ir teismas būtų atsisakęs pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias realizuoti teisę kreiptis į teismą, t. y. priimta teismo nutartis nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant iš naujo skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymų keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24, 39 str.), kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė