a0c2cd49-a04e-4e57-93bb-b355ef5a26bf · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10778-867/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02235-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 14 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. Ž. ir R. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų tėvas B. P., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo mirusios sutuoktinės E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu, nes po sutuoktinės mirties liko gyventi bendruose namuose ir juos prižiÅ«rėjo bei valdė kaip savus. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad palikimÄ sudaro tėvų bendras Å«kis, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po tėvo mirties jie kreipėsi pas notarÄ dėl palikimo priėmimo ir paaiÅ¡kėjo, kad jų tėvas nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės E. P. mirties.

Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad palieka pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra ir nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kad jei teismas nustatytas, kad yra visos sÄ lygos palikimo fakto nustatymui, neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų L.

Ž. (duomenys neskelbtini) ir R. P. tėvai. Byloje esantis pareiÅ¡kėjų tėvų santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų tėvo vardu, pagal 1994-08-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KIAK-7165, yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir kitus inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)Å is nekilnojamas turtas įgytas E. P. ir B.

P. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.82 straipsnis, 3.87-3.88straipsniai). 2022-05-27 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po E. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, nes nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo nepateikė notarų biuru. Å iame liudijime taip pat nurodyta, kad palikimui priimti yra praleistas terminas, todėl pareiÅ¡kėjai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. 2022-05-27 Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai po savo tėvo mirties priėmė palikimÄ ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 193/2022.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, po E. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir Å¡iai dienai yra praleistas terminas jos plikimui priimti, todėl todėl bÅ«tina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad po motinos mirties jų tėvas liko gyventi jų tėvams priklausančiame name ir rÅ«pinosi tuo turtu, mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo šį turtÄ iki pat savo mirties. PareiÅ¡kėjų tėvas kaip pergyvenęs savo sutuoktinę turėjo teisę paveldėti pagal įstatymÄ kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Duomenų, kad E. P. bÅ«tų sudariusi testamentÄ nėra. Todėl palikimÄ po jos mirties pagal įstatymÄ turėjo teisę priimti jos sutuoktinis ir jos vaikai, tai yra pareiÅ¡kėjai.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų tėvas po savo sutuoktinės mirties liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame ture ir juo rÅ«pinosi kaip savu. Tai, kad pareiÅ¡kėjų tėvas po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu priėmė palikimÄ patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės adminsitracijos Endriejavo seniÅ«nijos 2022-11-07 raÅ¡tas Nr.V4-26, kuriame nurodyta, kad E. P. nuo 1988 metų iki savo mirties (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini)., ((duomenys neskelbtini)suteiktas 2018 m.) kartu su vyru B.

P. nuosavame name ir vedė bendrÄ namų Å«kį kartu su savo sÅ«numi R. P. ir dukra L. Ž. bei į bylÄ pateikti mokėjimo kvitai už elektrÄ . Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors pareiÅ¡kėjų tėvas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė pas notarÄ dėl palikimo primėmimo po savo sutuoktinės mirties, tačiau jis iÅ¡ karto po savo sutuoktinės mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti priėmė savo sutuoktinės palikimÄ (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus. Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgÄ , Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216).

Tai yra paveldėjimo liudijimÄ iÅ¡duodančio notaro kompetencija. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Inga Sakalauskaitė