Legislator Case Law & Legislation
a0c24c00-8870-4929-aef6-fa967006c42b AI generated

a0c24c00-8870-4929-aef6-fa967006c42b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a0c24c00-8870-4929-aef6-fa967006c42b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5282-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06039-2015-9                            Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1.; 1.15.2.; 1.15.2.3.2.; 1.15.2.1.1.;1.15.2.2; 3.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui I. M. (I.

Legislator headnote

AI generated

a0c24c00-8870-4929-aef6-fa967006c42b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: EŽTT 2012-01-10 sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiÅ¡kėju palatose Nr. 1, 17, 27 ir 29. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5282-811/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06039-2015-9                            Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1.; 1.15.2.; 1.15.2.3.2.; 1.15.2.1.1.;1.15.2.2; 3.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui I. M. (I.

M.) iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas I. M. (I. M.) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 1 000 Eur neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2015 m. laikotarpiu keturis kartus buvo etapuotas ir nukreiptas gydyti į LAVL.

Pažymėjo, kad LAVL kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo nuolat perpildytos, todėl, kaip reikalaujama Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 11¹.4 punkte, vienam asmeniui nebuvo skirta 5,1 kv. m. Nurodė, kad pareiškėjo būklė yra itin sudėtinga, jis serga lėtinėmis sunkios formos, pavojingomis, užkrečiamomis ir nepagydomomis ligomis, t.y. tokiomis kaip ŽIV, Hepatitas C ir kitomis ligomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas kamerose (palatose) buvo laikomas kartu su ligoniais, kurie neserga pavojingomis, užkrečiamomis ligomis ir taip nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų asmenų.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas imtis kraÅ¡tutinių priemonių, t.y. perspėti aplinkinius apie gręsiančio užkrato pavojus. Be to pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo ligoms gydyti reikalingas pastovus ir nuolatinis gydymas. LAVL patalpos ir vidaus aplinka yra kritinės, antisanitarinės, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Patikslintame skunde pabrėžė, kad kamerose (palatose) tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, iÅ¡ jo sklido blogas kvapas, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė praustis po karÅ¡tu duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjui dėl to teko patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, t.y. emocinę depresijÄ , įtampÄ , skausmus, sveikatos ir miego sutrikimus.LAVL atsiliepime (b. l. 7-10) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2015-08-11 iki 2015-08-18 Vidaus lygių skyriaus 1 palatoje (22,84 kv.m., 7 lovos) ir nuo 2015-09-22 iki 2015-09-29 Vidaus lygių skyriaus 17 palatoje (7,33 kv. m. , 4 lovos), nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10 Vidaus lygių skyriaus 27 palatoje (21,25 kv. m, 7 lovos), nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15 Vidaus lygių skyriaus 29 palatoje (15,45 kv. m., 8 lovos).

Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Nurodė, jog Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 V dalies „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei būtiniausi baldai. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / ar keičiamas. To paties skirsnio 5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

LAVL kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėto punkto reikalavimus.LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Atsakovės atstovė mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nepagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, o apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė tenkinti jo skundÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ Â jam praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LAVL.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iÅ¡ aspektų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo yra pareiÅ¡kėjo laikymas LAVL palatoje, kurioje ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 p. (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2015-08-11 iki 2015-08-18 Vidaus lygių skyriaus 1 palatoje (22,84 kv.m., 7 lovos) ir nuo 2015-09-22 iki 2015-09-29 Vidaus lygių skyriaus 17 palatoje (7,33 kv. m. , 4 lovos), nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10 Vidaus lygių skyriaus 27 palatoje (21,25 kv. m, 7 lovos), nuo 2015-12-08 iki 2015-12-15 Vidaus lygių skyriaus 29 palatoje (15,45 kv. m., 8 lovos).

IÅ¡ gydymo stacionare istorijų ir atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas 32 dienas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) 111.4 p. nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (pvz.

EŽTT 2012-01-10 sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiÅ¡kėju palatose Nr. 1, 17, 27 ir 29. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi.

Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti remiantis byloje esančiais įrodymais, todėl atsižvelgiant į tai, jog palatose, kuriose gulėjo pareiÅ¡kėjas, buvo 4, 7, 8 miegamosios vietos, darytina iÅ¡vada, kad jis buvo gydomas 32 dienÄ kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų ir buvo 3,26 kv. m palatoje Nr. 1 ir 1,83 kv. m palatoje Nr. 17, 3,04 kv. m palatoje Nr. 27 bei 1,93 kv. m palatoje Nr. 29, t. y. pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL buvo pažeista jo teisė į tinkamas laikymo sÄ lygas LAVL pažeidžiant teisės aktų keliamus minimalaus ploto reikalavimus.Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina taip pat ir dėl tualeto netinkamo atitvėrimo nuo gyvenamosios dalies.

Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime paaiÅ¡kino, kad ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėtÄ reikalavimÄ . Tai patvirtina, ir byloje esančios nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose Nr. 17, 27, 29 kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tualetas atitvertas pertvara, užtraukiama užuolaida.

Spręstina, kad Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka higienos normos reikalavimus. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ sanitarinio mazgo atitvėrimo tvarka, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kreipėsi į LAVL administracijÄ dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo atitikties teisės aktų reikalavimams nenustatytas.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie kamerose sklidusį blogÄ kvapÄ , pažymėtina, kad remiantis HN 76:2010 24 punktu gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema bei yra langai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, įrodymų, kad dėl to bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi. Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo.Be to, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad laikymo LAVL metu, jam buvo leidžiama nusiprausti Å¡iltu vandeniu tik vienÄ kartÄ per visÄ savaitę ir tik penkiolika min.

PareiÅ¡kėjo manymu, jam kaip ligoniui, nuolatos kraujuojant, turėtų bÅ«ti suteikiamos galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę) laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LAVL teismui pateiktame atsiliepime paaiÅ¡kino, kad, suteikdama gydomiems asmenims galimybę pasinaudoti duÅ¡u, vadovavosi minėtos higienos normos nuostatomis, nustatančiomis, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Paciento naudojimosi duÅ¡u tvarka, patvirtinta Ligoninės direktoriaus 2013-03-29 įsakymu Nr. V-65, detalizuoja pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarkÄ ir infekcinėmis ligomis sergančių asmenų prausimÄ si atskirame duÅ¡e. Tvarkoje nurodyta, kad pacientams suteikiama galimybė naudotis duÅ¡u teisės aktuose nustatytu periodiÅ¡kumu (2 punktas) papildomÄ naudojimosi duÅ¡u procedÅ«rÄ pacientui skiria jį gydantis gydytojas (15 punktas). Už tinkamÄ asmens higienos laikymÄ si atsako patys pacientai (17 punktas).

Byloje esančiame Alytaus pataisos namų 2013 m. gruodžio 16 d. raÅ¡te Nr. 8-15052 nurodyta, kad asmeniui yra iÅ¡duota rekomendacija praustis duÅ¡e kas antrÄ dienÄ . Tačiau Å¡is raÅ¡tas patvirtina 2013 m. buvusius faktus, o ne pareiÅ¡kėjo skunde ginčijamu laikotarpiu buvusius faktus, todėl darytina iÅ¡vada, kad LAVL administracija neatliko neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių galėtų bÅ«tų kildinama pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ antisanitarinių sÄ lygų.

Teismas pažymi, jog pagal LAVL patvirtintÄ tvarkÄ palatas kasdien valo palatų sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai, pagrindinį valymÄ atlieka palatų sanitarai. Valymo inventoriumi ir priemonėmis juos aprÅ«pina pagalbinis darbuotojas. Atlikti pagrindinių ir nuolatinių (kasdieninių) patalpų valymų darbai registruojami specialiuose žurnaluose, juose yra nurodyta darbų atlikimo data, vieta, atsakingas vykdytojas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad bÅ«damas LAVL pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , o fakto dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LAVL dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 buvo sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 15-17), kuria įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Visa tai patvirtina, kad LAVL administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose.Taip pat pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad jo neizoliavo LAVL nuo asmenų, kurie nesirgo pavojingomis, užkrečiamomis ligomis.

Tai pareiškėjui sukėlė didelius nepatogumus, vengiant užkrėsti minėtus asmenis. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas nustato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas nustato, jog laisvėje ŽIV infekuotiems asmenims netaikant segregacijos, izoliacijos ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimų, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius.

Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu daryta išvada, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalį, pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų sergančius AIDS nuteistuosius. Minėtame straipsnyje nėra nustatyta, kad gali būti izoliuojami ŽIV infekuoti asmenys.Remiantis 1999 m. sausio 22 d.

įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr.36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.Metodinių rekomendacijų „ŽIV/AIDS prevencija ir kontrolė laisvės atėmimo vietose“ 26 punkte taip pat nustatyta, kad ŽIV infekuotų kalinamųjų ir nuteistųjų nerekomenduojama atskirti ar izoliuoti nuo kitų, o 30 punkte pažymėta, kad reikėtų stengtis formuoti teigiamÄ kalinamųjų ir nuteistųjų požiÅ«rį į ŽIV infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, siekiant iÅ¡vengti jų diskriminacijos ir iÅ¡gyvendinti baimę bei prietarus, supančius ŽIV infekuotus asmenis.Ä®vertinus nurodytÄ reglamentavimÄ , daryta iÅ¡vada, jog atsakovui nėra nustatyta pareiga izoliuoti ŽIV infekuotus ar sergančius AIDS asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog infekuotas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ bÅ«ti izoliuotas ar bÅ«tų linkęs elgtis nesaugiai ar neatsargiai. Todėl teismas, neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 32 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (32 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 224 Eur (7 Eur x 32 d.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 1 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. M. (I. M.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui I.

M. (I. M.), a.k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimų vietų ligoninės, 224 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus) neturtinės žalos. Likusios skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        Violeta Petkevičienė