a0bf69ca-722b-4faf-b47e-d2d44ad27811 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr .Iv-73-402/2013Teisminio proceso Nr.3-62-3-01156-2012-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R.

S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jo laisvė, atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2006-06-22 iki 2012-11-08 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, perpildytose kamerose.

Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto teko apie 2,3 m2. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. BÅ«riuose, kuriuose nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos negali aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus (nuo1200-2000).

Baudos izoliatoriai taip pat neatitinka higienos normų, nes kamerose nėra įrengta Å¡ilto vandens sistema. Pataisos namai neturi leidimo – higienos paso. Pastatai nepritaikyti laikyti didelį skaičių žmonių, neatitinka vėdinimo standartų, nėra evakuacinio išėjimo, dalis statinių dengti Å¡iferio lakÅ¡tais. Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos įstaiga buvo perpildyta, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio įsigaliojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto papildymas, kuriame nurodoma, kad pataisos namuose neturi bÅ«ti daugiau kaip 1320 nuteistųjų, vienam nuteistajam turi tekti nemažiau ploto kaip 3,1 kv. m., tačiau Å¡io reikalavimo nesilaikoma.

Baudos izoliatoriaus kamerose buvo suteikiama gyvenamojo ploto vienam asmeniui 1kv.m. mažiau negu nustatyta normose. Esant tokiai situacijai susidaro palankios sÄ lygos veistis graužikams ir buitiniams parazitams. Pataisos namai neturi Statinio techninio ir Techninio energetinio pasų. Pataisos įstaigos administracijai nesudarius normalių sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t.y. sutriko ir pablogėjo jo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo pareiÅ¡kėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad nuo 2009-08-20 iki 2012-11-08 bausmę jis atlikinėjo (gyveno) 5 bÅ«rio 3 brigados patalpose.

Å iose patalpose pastoviai gyveno 28 nuteistieji. Nuo 2009-11-11 buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,33 kv. m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos. Baudos izoliatoriaus kameroje jam teko mažiau gyvenamojo ploto negu 3,6 kv. m.. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Pagal Europos sÄ jungos standartus jam turi tekti ne mažesnis kaip 5 kv. m. gyvenamasis plotas, o pagal Lietuvos Respublikos – ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.. Atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 5 bÅ«rio 3 brigadoje jam teko mažesnis negu 3,1 kv. m. gyvenamasis plotas.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-28), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir paaiÅ¡kino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ â€œ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuoja gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvienÄ dienÄ . Skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto minimali riba (3,1 kv. m.) pažeista nebuvo. Be to, ir Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat, nėra jokių objektyvių duomenų, kad patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija neatitinka reikalavimų bei turi neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių teisės normų reikalavimų. Atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui prašė taikyti senatį.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kameroje), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2012-11-12 (b. l.18). Atsakovo atstovas prašė taikyti senatį. PareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytina senatis, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neturtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjui galimas tik nuo 2009-11-12. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2006-06-29 iki 2007-05-08 buvo paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 1 brigados patalpoje, kuri buvo skirta gyventi 20 asmenims; nuo 2007-05-08 iki 2007-08-23 paskirtas gyventi 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 28 asmenims; nuo 2007-08-23 iki 2009-07-14 paskirtas gyventi 7 bÅ«rio 2 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-07-14 iki 2009-08-18 paskirtas gyventi 7 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-08-18 iki 2009-08-20 paskirtas gyventi 6 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 24 asmenų; nuo 2009-08-20 iki 2012-11-12 (skundo iÅ¡siuntimo teismui dienos) paskirtas gyventi 5 bÅ«rio 3 brigados gyvenamojoje sekcijoje, kuri skirta gyventi 28 asmenų (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir atsakovo atstovas)( (b. l. 117, 123).

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo R. S. kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 20-28) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto dydį turi bÅ«ti atskaičiuotas jam paskirtos brigados gyvenamosios sekcijos plotas ir bendrojo naudojimo patalpų, kuriose nuteistasis gali laisvai judėti dienotvarkėje nustatytu laiku, plotas - t.y. gyvenamasis plotas kaip tai nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintoje organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“.

Å ioje tvarkoje sÄ voka „gyvenamosios patalpos" yra apibrėžta kaip butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis, o sÄ voka „bendrojo naudojimo patalpos" yra apibrėžta kaip pastato patalpos, skirtos naudoti visiems. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamentu STR 1.14.01:1999, nepagrįstai siekia padidinti vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ atitinkamos brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotu, nes bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" yra apibrėžta Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste. Gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte nustatant ploto normÄ vienam asmeniui taip pat buvo nurodyta, kad Å¡i norma (ne mažiau kaip 3 kv. m. 1 žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999).

Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ to, kad pataisos namuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į bÅ«rio/brigados gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų plotÄ atsižvelgtina tik vertinant bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas.Atlikus skaičiavimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokio dydžio gyvenamosios patalpos plotas teko vienam nuteistajam, matyti, jog jis nesutampa su atsakovo nurodytais duomenimis. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios brigados gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2012 m. spalio 23 d. pažymoje Nr. 62-4817 nurodyto konkrečios brigados miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 117).Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad Pataisos įstaigos I lokalinio sektoriaus 3 bÅ«rio 1 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 65,46 kv. m. (b. l. 113), 3 bÅ«rio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 20 (b. l. 117).

Taigi atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 65,46/20), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,27 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 5 bÅ«rio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m. (b. l. 114), miegamųjų vietų skaičius yra 28 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,31/28), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,37 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 7 bÅ«rio 2 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m. (b. l. 116), miegamųjų vietų skaičius yra 24 (b. l. 117).

Taigi atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,31/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,76 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 7 bÅ«rio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 51,73 kv. m. (b. l. 116), miegamųjų vietų skaičius yra 24 (b. l. 117). Taigi atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 51,73/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,15 kv. m. Pataisos įstaigos II lokalinio sektoriaus 6 bÅ«rio 3 brigados bendras gyvenamasis plotas yra 66,66 kv. m. (b. l. 115), miegamųjų vietų skaičius yra 22 (b. l. 117).

Taigi atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (t.y. 66,66/24), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,77 kv. m. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo (vertinamas 3 metų laikotarpis, kai gyveno 5 bÅ«rio 3 brigadoje) 2009-11-12 iki 2012-11-12 atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas 0,73 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Tai patvirtina ir atsakovo pateiktos pažymos dėl patalpų plotų, iÅ¡ kurių matosi, jog laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12 skundo padavimo teismui R. S. buvo kalinamas patalpose, kuriose jam nebuvo suteiktas teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas (b. l. 114, 117). Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ , tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus.

Nuo 2009-11-11 R. S. buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios bendras gyvenamasis plotas sudaro 14,33 kv. m. ir kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 126). Duomenų, kiek baudos izoliatoriaus kameroje buvo nuteistųjų pareiÅ¡kėjo drausminės nuobaudos atlikimo metu, atsakovas nepateikė, nurodydamas, jog tokių duomenų nekaupia (b. l. 126). Pagal turimus duomenis paskaičiavus vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto dalį (baudos izoliatoriuje laikant didžiausiÄ 4 nuteistųjų skaičių) matyti, jog jam tenka 3,58 kv. m..

Pagal Taisyklių 11-1.2 p. pareiÅ¡kėjui nebuvo garantuotas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas, kai jis nuo 2009-11-11 buvo patalpintas 13 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ . Darytina iÅ¡vada, kad Taisyklių 11-1.2 p. reikalavimas galėjo bÅ«ti pažeistas labai nedaug - tik 0,02 kv. m. Kadangi byloje esantys įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, jog vienam asmeniui baudos izoliatoriuje suteikiama 1 kv. m. mažiau nei nustatyta normose, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baudos izoliatoriaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų pažeidimo, atmestini.Higienos normos HN 76:1999 63.15 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos R.

S. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Byloje esantys medicininiai pažymėjimai (b. l. 10-11), patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į gydytojus dėl perÅ¡alimo, uodegėlės srities pÅ«linuko, iÅ¡tinusio žando, odos niežulio ir bėrimo, slogos, akių junginės uždegimo, funkcinio skrandžio sekrecijos uždegimo.

Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai ir gydytojo nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti teismui duomenys apie sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Taip pat byloje nustatyta aplinkybė, jog pataisos namų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje gyvenamojo ploto reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A438-121/2009) ta aplinkybė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija neturėjo galimybių dėl patalpų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į patalpÄ , atitinkančiÄ gyvenamojo ploto reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje, negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovo veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt., kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, permažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, nėra Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose. Taip sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, Pataisos įstaigoje netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos įstaiga neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių.

Taip pat pabrėžė, kad pastatų stogai dengti šiferiu, kurio sudėtyje yra organizmui nuodingo asbesto ir pan.Nei 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, nei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, dušo, džiovyklos patalpų ploto, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas.

Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011-07-20 PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ TvarkÄ (b. l. 74-76). Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos taip pat reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprÅ«pina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b. l. 77-79). Patalynė ir rankÅ¡luosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr. V-127 patvirtintÄ Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos apraÅ¡o nuostatas (b.l.81-83). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b. l. 38-47). Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezinfa“ pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 34-37).

Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b .l. 29-33). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog paminėtų sutarčių Å¡alys nesilaiko sutarčių sÄ lygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų aplamai nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t.. Visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d.

Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l.85-86). Taip pat akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.).Paneigtini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi kaip matosi iÅ¡ 2010-06-29 Kauno visuomenės sveikatos centro pažymos Nr. 39-299(13) ir Pataisos namų 2013-01-28 pažymų „Dėl bÅ«rio vėdinimo sistemos“ visose patalpose yra natÅ«ralus vėdinimas, kuris užtikrinamas varstomais langais, ventiliacinėmis angomis bei natÅ«ralios traukos kanalais (b. l. 91), kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte.

Žmonių evakavimo planai iÅ¡ Pataisos įstaigos 2- osios valdybos bÅ«rių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam bÅ«riui (b. l. 108-111), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b. l. 96 -104). Byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų normų reikalavimus, be to, dalis statinių dengti Å¡iferio lakÅ¡tais, nėra įrengta poilsio kambarių ir sandėliukų maistui laikyti, pataisos namai neturi leidimų – pasų (Energetinio, Techninio). Å ių pareiÅ¡kėjo argumentų ABTÄ® nustatyta tvarka atsakovo atstovas nepaneigė, tačiau teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kėjui nesuteikia. R. S. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimÄ , statinio neatitikimÄ prieÅ¡gaisriniams reikalavimams – t.y. evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose nebuvimÄ , per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamÄ skaičių, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, statinio neatitikimas prieÅ¡gaisriniams reikalavimams - evakuacinio išėjimo nebuvimas, Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose nebuvimas, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų pažeidė jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sÄ lygoti didesnis nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamas, jo manymu, antisanitarinių kalinimo sÄ lygų poveikis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai atsisakė suteikti informacijÄ apie bausmės atlikimo sÄ lygas, nuteistųjų skaičių, techninį, higienos pasus ir t.t.. Ä®vertinęs atsakovo raÅ¡to (b. l.

8) argumentus bei byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui į jo paklausimÄ buvo atsakyta iÅ¡ esmės iÅ¡samiai bei tinkamai. Teismui nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas vilkino atlikti veiksmus arba nepagrįstai atsisakė juos atlikti (suteikti informacijÄ ) ir to pasėkoje pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Be to, Å¡ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl jo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų atmestini, kaip nepagrįsti.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad nuteistieji, pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme.

Byloje nepateikta įrodymų, kad pataisos namuose bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme, todėl R. S. argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės laikomi nepagrįstais.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 5p. teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų pareiÅ¡kėjui R. S. .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė