2022-09-12 Nr. BB-5404-1-01-1-23068-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4295/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23068-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas V. Buslovičius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir M. K. kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta, šio teismo išvados dėl minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaip atvirosios vagystės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieštaringos, padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymus. M. K. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Vagystės padarymo būdas, kaip kvalifikuojantis požymis –– atvirumas – konstatuotas deklaratyviai, nepateikiant tai pagrindžiančių motyvų. Nustatant šį požymį, yra svarbus subjektyvusis momentas, t. y. ne tai, kaip atrodo atliekami veiksmai kitiems, bet kaip pats kaltininkas juos suvokia. Pagal teismų praktiką, nustačius neteisėtą turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme, jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016). Teismai, spręsdami M. K. atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį klausimą, kaip precedentu vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamas BK 178 straipsnio 2 dalies taikymas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir apeliaciniame skunde, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė. Teismų išvadų šiuo klausimu kvestionavimas, savaip vertinant byloje nustatytas aplinkybes ir interpretuojant suformuotą teismų praktiką, kuria rėmėsi teismai, nėra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde teismų padaryti BPK pažeidimai nurodomi deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir M. K. kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinti – BPK 382 straipsnio nuostatų neatitinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas