2023-04-12 Nr. AB-7947-3-61-3-02680-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-268-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10096-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inreal“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 1S-21 (2023) „Dėl UAB „Inreal“ prašymo atidėti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimo terminą“ (toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą atidėti visos bendrovei paskirtos 124 660 Eur dydžio baudos mokėjimą iki įsiteisės galutinis teismų sprendimas dėl kilusio ginčo arba bent jau iki šešių mėnesių; arba panaikinti Nutarimą ir perduoti klausimą nagrinėti atsakovui iš naujo.

Pareiškėjas prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti paskirtos baudos pagal Tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 1S-138 (2022) išieškojimą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad nesustabdžius išieškojimo, kyla reali grėsmė, kad bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala UAB „Inreal“. Pažymėjo, kad baudos sumos dydžio apskaičiavimas yra apskųstas, todėl yra tikimybė, kad jos nepanaikinus, ji bus perskaičiuota ir sumažinta. Bendrovės 2021 m. finansinių ataskaitų (2022 m. finansinės ataskaitos dar nėra patvirtintos eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime) duomenimis, 124 660 Eur dydžio įsipareigojimas yra reikšmingas Bendrovei ir gali sukelti jai finansinių sunkumų: Bendrovės įsipareigojimai 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 205 708 Eur, o nuosavas kapitalas – 60 900 Eur. Taigi, 124 660 Eur sumos mokėjimas papildomai apsunkintų Bendrovės įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymą, sumažintų jos kreditingumo reitingus. Netgi jeigu sumokėta baudos suma (jos dalis) būtų grąžinta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatyta tvarka, UAB „Inreal“ laikinai patirti papildomi finansiniai sunkumai (laikinas papildomo finansavimo poreikis) turėtų reikšmingą neigiamą poveikį jo veiklai ateityje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, susiję su galimomis reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmėmis, vertintini daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Argumentai, kad pareiškėjas turi vykdyti kitus įsipareigojimus, yra visiškai nepagrįsti rašytiniais įrodymais.

Teismas taip pat pažymėjo, kad vien paskirtos baudos dydis negali būti motyvas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes baudų dydis įstatymų leidėjo yra susietas su objektyviomis ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėms bei veiksniais, todėl pati baudos dydžio nustatymo sistema (mechanizmas) sudaro sąlygas tinkamai individualizuoti baudos dydį, atsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę padėtį bei jo galimybes sumokėti skiriamą baudą. Teismas akcentavo ir tai, kad administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, jog galimos neigiamos pasekmės pareiškėjo finansinei padėčiai savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nesustabdžius išieškojimo pareiškėjos finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad Bendrovė galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti ir baudos pagal 2022 m. gruodžio 27 d. Nutarimą Nr. 1S-138 (2022) mokėjimo terminą pratęsti iki 2023 m. gegužės 31 d.

Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. vasario 3 d. nutartimi byloje Nr. eI4-3606-561/2023 Taryba buvo įpareigota per 14 dienų pateikti teismui atsiliepimą dėl UAB „Inreal“ pateikto skundo. Nors Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Taryba savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir jos funkcijoms bei įgaliojimams adekvačiais finansiniais, techniniais ir technologiniais ištekliais, 2023 m. vasario 15 d. Taryba pateikė teismui prašymą pratęsti atsiliepimui pateikti laiką iki 2023 m. kovo 31 d., kas sąlygoja bylos nagrinėjimo atidėjimą atitinkamam laikotarpiui (mažiausiai 30 dienų).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byla Nr. eI4-3606-561/2023 ir byla, kurioje teikiamas šis atskirasis skundas, yra susijusios – jos kyla iš Tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1S-138 (2022) „Dėl nekilnojamojo turto agentūrų ir jas vienijančios asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“, UAB „Inreal“, vadovaudamasis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principais prašo baudos, paskirtos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-138 (2022), mokėjimo terminą pratęsti iki 2023 m. gegužės 31 d.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nekeisti.

Taryba nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad jis skundžiasi dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau atskirajame skunde nenurodė nei vieno argumento, kuriuo jis grįstų pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atskirajame skunde pareiškėjas suformulavo kitokį reikalavimą (ne sustabdyti baudos mokėjimą iki bus išnagrinėta byla Nr. eI4-3606-561/2023, bet atidėti mokėjimą iki 2023 m. gegužės 31 d.), be to, šį pakeistą reikalavimą pagrindė visiškai kitomis aplinkybėmis, nei buvo nagrinėtos pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo argumentus apie jo finansinę padėtį, teiginius dėl baudos sumokėjimo įtakos pareiškėjo veiklai ateityje bei šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių su šių jos argumentų įvertinimu nutartyje (ne)teisingumu susijusių motyvų, bet dėsto visiškai naujas aplinkybes apie tai, kad neva dėl to, jog Taryba pagrindinėje byloje pateikė prašymą pratęsti jai terminą atsiliepti į skundus dėl Nutarimo panaikinimo, pareiškėjui turėtų būti atidedamas terminas sumokėti baudą pagal šį Nutarimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Inreal“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai nėra pakankami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes vien paskirtos baudos dydis negali būti motyvas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad nesustabdžius baudos išieškojimo, pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad Bendrovė galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI4-3606-561/2023 dėl baudos pagal 2022 m. gruodžio 27 d. Nutarimą Nr. 1S-138 (2022) dydžio pakeitimo Tarybai yra pratęstas terminas atsiliepimui į skundą pateikti pateikti iki 2023 m. kovo 31 d., pareiškėjas atskirajame skunde patikslino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo terminą – prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki 2023 m. gegužės 31 d.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatas teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-200-520/2023). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. birželio 13 d. buvo priimtas Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymas Nr. XIII-2219, kuriuo buvo pakeista Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis nustatant, jog skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Konkurencijos įstatymas taip pat buvo pakeistas, nustatant, jog Taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą (Konkurencijos įstatymo 39 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė ir nepagrindė, kodėl neturi galimybės Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 7 dalies tvarka kreiptis į Tarybą su prašymu spręsti dėl paskirtos baudos (ar jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar kad būtų priimtas sprendimas nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kartu pateikdamas finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.

Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjas pateikė Tarybai 2023 m. kovo 31 d. banko mokėjimo garantiją Nr. LTUG015230900401, kuria bankas nustatytomis sąlygomis įsipareigojo sumokėti nutarimu UAB „Inreal“ paskirtą baudą, (garantijos galiojimo terminas - 2024 m. kovo 28 d.), o Taryba priėmė sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo garantijos galiojimo laikotarpiu. Taigi, šiuo metu net ir nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan