a0bec173-d476-448b-9364-b3fdaefbd64c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-497/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47251-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2., 1.1.9.8., 1.2.25.4.2.6., 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos NorkÅ«naitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Mantui JanuÅ¡kevičiui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V.

D., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ A.

R. dviejų metų laikotarpiui, taikant 500 Eur užstatÄ , baudžiamoji byla nutraukta, taip pat V. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir konfiskuotas jam priklausantis automobilis „Peugeot 407“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

V. D. 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 21.43 val. Vilniuje, Savanorių pr., ties pastatu Nr. 129, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 407“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,82 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį ir netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo; tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad V. D. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turėtų taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, tai vietoj turto konfiskavimo taikyti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL); pakeisti nuosprendžio dalį ir sutrumpinti jam draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ .

Apeliaciniame skunde V. D. nurodo, kad: 2.1. Teismas, taikydamas jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju turto konfiskavimo taikymo teisinius pagrindus (kai kaltininkas ypatingai teigiamai charakterizuojamas ir dėl sveikatos jam privalu turėti transporto priemonę), nesirėmė aktualia teismų praktika identiÅ¡kose bylose ir visiÅ¡kai dėl jos nepasisakė. Teismas nesuabejojo dėl to, kad apeliantas atsitiktinai padarė nusikalstamÄ veikÄ ir kad galima tikėti, kad jis daugiau nevairuos neblaivus, dėl ko jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tuo pačiu neįvertino teigiamos apelianto asmenybės, nevisiÅ¡kai įvertino jo sveikatÄ ir ribotÄ mobilumÄ , taip pat to, kad apelianto neblaivumas (1,82 prom.) tik nežymiai virÅ¡ijo administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę skiriančiÄ ribÄ , ir nepagrįstai bei nemotyvuotai konfiskavo automobilį.

Apeliantas itin teigiamai charakterizuojamas darbdavių, užsiima labdaringa veikla, globoja ir prižiÅ«ri savo buvusios draugės močiutę, pats turi sveikatos problemų, dėl ko yra ribotas jo mobilumas, apeliantas gyvena Kaune, o dirba Vilniuje. V. D. nuo pat proceso pradžios prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir niekada neneigė savo kaltės, labai dėl to gailisi, niekada anksčiau nebuvo baustas ar teistas už panaÅ¡iÄ veikÄ , tad akivaizdu, kad nusikaltimas buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra. Å ios aplinkybės rodo mažesnį V. D. asmenybės pavojingumÄ visuomenei. Taigi remdamasis visomis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo interesų poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Teismas, priimdamas apelianto atžvilgiu nuosprendį, neteisingai taikė įstatymo normÄ , leidžiančiÄ skirti turto vertės konfiskavimÄ , kaip baudžiamojo poveikio priemonę, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, apeliacinių instancijų teismų nuosprendžiai bylose Nr. 1A-86-334/2018, 1A-90-185/2018, 1A-361-209/2018, 1A-313-851/2018 ir kt. 2.2.

Skiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , svarbu yra tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie apelianto teistumÄ ir apie tai, kad jis anksčiau bÅ«tų buvęs baustas už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio. Apeliantas, kaip jau minėta, darbdavių ir kitų asmenų charakterizuojamas teigiamai, jis užsiima labdara, padeda senoliams.

Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad baudžiamojo poveikių priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam – 1 metų terminui. Tokia ar panaši teismų pozicija matoma iš aktualios teismų praktikos, pavyzdžiui, iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu V. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama V. D. kaltė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. V. D. nesutinka su nuosprendžiu dalyje, kuria jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. baudžiamojo poveikio priemones, atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytos ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) bei uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliantas teisus, skunde teigdamas, kad, pagal teismų praktikÄ , atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018), kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ .

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pagal teismų praktikÄ dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiÄ ja teise, tiek turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis) 6.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantui priklausantis automobilis „Peugeot 407“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį apsvaigęs nuo alkoholio jis vairavo, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodėl V. D. skiriamas jam priklausančio automobilio, kurį jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, konfiskavimas. Teismas, vertindamas turto konfiskavimo taikymÄ proporcingumo ir teisingumo principų aspektu, atsižvelgė į tai, kad apeliantui, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neskiriamos jokios turtinio pobÅ«džio priemonės, palygino konfiskuojamo automobilio vertę (4 200 Eur) su už nesunkių nusikaltimų padarymÄ skiriamų baudų dydžiu (mažiausia 2 500 Eur), taip pat teismas atsižvelgė į apelianto iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , įvertino ir apeliantui po jo automobilio konfiskavimo atsirasiančius suvaržymus.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad turto konfiskavimas Å¡iuo konkrečiu atveju reikalingas ir nėra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, yra teisinga, teismo argumentams kolegija visiÅ¡kai pritaria ir jų nebekartoja. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, apeliaciniame skunde ypatingai akcentuoja, kad yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau jis pakankamai neįvertina savo padaryto nusikaltimo pavojingumo. V. D. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, virÅ¡ijęs 1,5 promilės ribÄ , esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė.

Automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. V. D. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, kadangi jis vakare, esant pakankamai intensyviam eismui, vairavo neblaivus ir ilgÄ atstumÄ â€“ kaip jis pats teigė, nuo GrigiÅ¡kių iki Vilniaus, taip pat ir pačiame Vilniaus mieste, iÅ¡ esmės miesto centre, apie Å¡iÄ jo veikÄ pranešė kiti asmenys, kuriems jis akivaizdžiai sukėlė pavojingai manevruojančio neblaivaus asmens įspÅ«dį.

Taigi jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, skaudžių pasekmių nekilo iÅ¡ esmės tik dėl laimingo atsitiktinumo. Ir nors baudžiamosios bylos duomenys iÅ¡ tiesų tvirtina, kad V. D. yra vertinamas darbdavių, pasižymi geromis savybėmis, nėra anksčiau baustas ar teistas už automobilio vairavimÄ neblaiviam, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta – visa tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja apeliantÄ , visgi, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas apeliantas nepatirs iÅ¡ nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo), kolegija sprendžia, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ne tik atitinka baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, bet taip pat yra proporcinga apelianto padarytam teisės pažeidimui – nusikaltimui.

8. Apelianto nurodomų aplinkybių apie automobilio bÅ«tinumÄ ir jam kilsiančius suvaržymus, netekus automobilio, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas. Kolegija nenustatė ir apeliantas nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurioms esant, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad turto konfiskavimas yra aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė už jo padarytÄ teisės pažeidimÄ . Kolegijai nekyla abejonių, kad be automobilio V. D. bus sudėtingiau nuvažiuoti į darbÄ , pasirÅ«pinti artimaisiais, vykdyti kitus savo įsipareigojimus ir pan., tačiau Å¡ios pasekmės nėra neatkuriamos ir jas apeliantas turėjo numatyti, prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, apeliantas gyvena Kaune, o dirba Vilniuje, kur yra iÅ¡vystyta vieÅ¡ojo transporto sistema, jis neįrodė turįs iÅ¡skirtinių poreikių, kuriems tenkinti bÅ«tinas automobilis, iÅ¡ baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas po kelio operacijos sveiksta, yra mobilus, nors, kaip pats teigia, ir ribotai, o aplinkybė, kad tik vienintelis V. D., dirbantis Vilniuje, gali pasirÅ«pinti Kaune gyvenančia buvusios draugės močiute ir vežioti jÄ Ä¯ gydymo įstaigas, kolegijai kelia abejonių.

Kolegija taip pat pažymi, jog konfiskuotino automobilio vertė (4 200 Eur) nėra tokia didelė, kad konfiskavus šį automobilį, dirbantis ir išlaikytinių neturintis apeliantas patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius.

9. Nors apeliantas teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo nurodytos teismų praktikos, tačiau Å¡is motyvacijos trÅ«kumas nedaro teismo iÅ¡vadų nepagrįstomis. Be to, nėra jokio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota nutartyse baudžiamosiose bylose, kurios nurodytos apeliaciniame skunde, nes Å¡ių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingos: byloje Nr. 2K-50-788/2018 automobilis nebuvo konfiskuotas, be kita ko, nustačius, kad jis reikalingas Å¡eimos reikmėms, nes Å¡eimoje auga du nepilnamečiai vaikai, o trečio laukiamasi; byloje Nr. 2K-79-511/2018 buvo paskirta 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri sudarė tris ketvirtadalius konfiskuotino automobilio vertės, taigi buvo taikyti beveik tolygÅ«s savo dydžiu turtiniai padariniai; byloje Nr. 2K-35-719/2018 automobilis nebuvo konfiskuotas, be kita ko, dėl to, kad nusikaltimas padarytas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kas rodo mažesnį tokios veikos pavojingumÄ kitų eismo dalyvių atžvilgiu, be to, kaltininkas buvo labai prastos sveikatos, sirgo kaulų retėjimo liga, buvo tik 30 procentų darbingas, todėl jam automobilis buvo itin reikalingas važiuoti į gydymo įstaigas; byloje Nr. 1A-86-334/2018 automobilis nebuvo konfiskuotas, be kita ko, dėl to, kad konfiskuotino turto vertė buvo didelė – 13 680 Eur, o kaltininkas - jauno amžiaus, studentas, neturintis pajamų, priklausomas nuo tėvų, todėl kolegija sprendė, kad automobilio vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta, ir skyrė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; byloje Nr. 1A-90-185/2018 automobilis nebuvo konfiskuotas, be kita ko, dėl to, kad kaltininkė buvo prieÅ¡pensinio amžiaus, bedarbė, iÅ¡laikoma sutuoktinio, o konfiskuotino turto vertė - 9 331 Eur; byloje Nr. 1A-361-209/2018 nusikaltimas padarytas vidury nakties, kas rodo veikos mažesnį pavojingumÄ eismo dalyvių atžvilgiu, kaltininkas jauno amžiaus, dėl prastos sveikatos nesusirandantis pastovaus darbo, dėl ko kolegija sprendė, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas bÅ«tų neproporcingas padarytam teisės pažeidimui; byloje Nr. 1A-313-851/2018 automobilio konfiskavimas buvo taikomas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) 10. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi bÅ«ti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui.

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).

11. Byloje nustatyta, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, bÅ«damas neblaivus. Taigi jis padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Nors, kaip jau minėta, apeliantas teigiamai charakterizuojamas ir gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, visgi baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ jis buvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, naudodamasis Å¡ia specialia teise, ir turi galiojančiÄ nuobaudÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad pagrindas suvaržyti apeliantui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, yra, todėl apylinkės teismas pagrįstai jÄ skyrė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir teisingÄ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ â€“ du metus, nes trumpesnis terminas, atsižvelgus tiek į esamÄ baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir V.

D. asmenybę, nebÅ«tų proporcingas padarytam teisės pažeidimui - nusikaltimui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai suvaržys apeliantÄ , galimai įtakos jo galimybes atlikti darbines funkcijas pagal Å¡iuo metu sudarytÄ darbo sutartį, tačiau Å¡ie nepatogumai bus tik laikini, nes baudžiamojo poveikio priemonė paskirta dvejų metų terminui, ir jie yra paties apelianto neatsakingų veiksmų padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatÅ«s ir proporcingi jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl apylinkės teismo sprendimas uždrausti jam dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinka BK 68 straipsnio nuostatas.

Panašios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1A-255-312/2018, 1A-232-327/2018, 1A-102-458/2018, 1A-209-485/2018 ir kt.), atitinkamai apelianto nurodytos nutartys nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos.

12. Apibendrindama vis tai, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. D. baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimÄ ir uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jomis abejoti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. D. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Å is nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė