a0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybÄs, atsovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo â A. J.) dÄl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generateda0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: balandžio 29 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo â A. J.) dÄl žalos atlyginimo.
Full text
AdministracinÄ byla Nr
AdministracinÄ byla Nr. A858-845/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2. (S)
Â
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų LaimuÄio AlechnaviÄiaus, Irmanto JarukaiÄio (praneÅ¡Äjas) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Loretai ÄesnaviÄienei,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybÄs, atsovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo â A. J.) dÄl žalos atlyginimo.
TeisÄjų kolegija
n u s t a t Ä:
I.
PareiÅ¡kÄjas M. T. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikÄ skundÄ (b. l. 2â3, 21â23, 64â65, 115â117), praÅ¡ydamas teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs 3 681 litų dydžio turtinÄs žalos ir 15 000 litų dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybÄs naudai. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos (toliau â ir VPK) 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal Administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį, taip pat vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 130 straipsniu, jam buvo skirta 410 litų bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 10 mÄnesių. Nuo 2008 m. sausio 1 d., įsigaliojus ATPK 130 straipsnio pakeitimui, nebeliko jame įtvirtintos administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties. PareiÅ¡kÄjas 2008 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas dÄl to, kad neturÄjo teisÄs vairuoti transporto priemonÄs, ir Vilniaus m. 3 apylinkÄs teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimu už administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , jam buvo paskirta 2 000 litų bauda, kuriÄ sumokÄjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu apylinkÄs teismo nutarimÄ panaikino.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad policijos pareigÅ«nai privalÄjo vadovautis ATPK 250 straipsnio 6 punktu, kuriame yra įtvirtinta, jog, kai panaikinamas administracinÄ atsakomybÄ nustatantis aktas, priÄmÄs nutarimÄ skirti administracinÄ nuobaudÄ organas nutarimo vykdymÄ nutraukia. Taigi nuo 2008 m. sausio 1 d. policijos pareigÅ«nai privalÄjo nutraukti 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymÄ ir grÄ Å¾inti jam vairuotojo pažymÄjimÄ . TaÄiau tai buvo padaryta tik 2008 m. vasario 21 d. VPK nutarimu Nr. 293 ir tik pareiÅ¡kÄjui jam papraÅ¡ius. Sulaikiusiems jį pareigÅ«nams pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kino, kad teisÄ vairuoti jis turi ir tai tik formalumas, kad jis neturi vairuotojo pažymÄjimo, sakÄ, kad bÅ«tent važiuoja darbo metu (pertraukos metu) vairuotojo pažymÄjimo atsiimti. PareiÅ¡kÄjas buvo sustabdytas vos 20 metrų nuo darbo vietos, važiuojant link komisariato atsiimti pažymÄjimo. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä, kad pareigÅ«nai nefiksuotų jų manymu padaryto pažeidimo, taip pat, kad automobilis nebÅ«tų nutemptas, kad jį leistų pastatyti už 20 metrų esanÄioje aikÅ¡telÄje prie jo darbo. TaÄiau pareigÅ«nai atsisakÄ tai daryti, o paklausus, kaip galÄtų susigrÄ Å¾inti automobilį, paaiÅ¡kino, kad automobilį susigrÄ Å¾inti galima tik po teismo, kuris įvyks po 3 savaiÄių, ir tik sumokÄjus baudÄ bei stovÄjimo aikÅ¡telÄs iÅ¡laidas. Jis praÅ¡Ä, kad pareigÅ«nai, jei jie važiuoja į komisariatÄ , galÄtų ir jį nuvežti, o jis pateiktų jiems savo vairuotojo pažymÄjimÄ . TaÄiau pareigÅ«nai jo nenuvežÄ, todÄl jis nuvyko į policijos komisariatÄ , esantį GiraitÄs g. 3 ir kreipÄsi į pareigÅ«nÄ , su praÅ¡ymu dÄl 2008 m. vasario 21 d. suraÅ¡yto administracinio teisÄs pažeidimo protokolo bei automobilio grÄ Å¾inimo. PareigÅ«nas jam paaiÅ¡kino, kad ir atsiÄmus vairuotojo pažymÄjimÄ , jis gali vairuoti tik po 24 val. nuo pažymÄjimo iÅ¡davimo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dÄl padaryto pažeidimo jau yra paskirtas bylos nagrinÄjimas, o atsiimti automobilį galima bus tik po teismo sprendimo ir sumokÄjus baudÄ bei automobilio saugojimo iÅ¡laidas.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2008 m. kovo 6 d. kreipÄsi į VPK, nes pareigÅ«nai jį suklaidino nurodydami netikslų bylos nagrinÄjimo laikÄ . PareiÅ¡kÄjas netiksliai nurodytÄ dienÄ 2008 m. kovo 6 d. dirbo, todÄl, atsipraÅ¡Äs iÅ¡ darbo, neteko pusÄs dienos pajamų. AtvykÄs 2008 m. kovo 20 d. į bylos nagrinÄjimÄ Vilniaus 3 apylinkÄs teisme, teismas nustatÄ administracinio teisÄs pažeidimo protokolo trÅ«kumų ir grÄ Å¾ino policijos komisariatui. PareiÅ¡kÄjas 2008 m. kovo 20 d. vÄl nuvyko į VPK ir kreipÄsi į pareigÅ«nÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl kokių priežasÄių buvo grÄ Å¾intas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas ir praÅ¡Ä grÄ Å¾inti automobilį. Automobilis jam nebuvo grÄ Å¾intas, paaiÅ¡kinta, kad nesant teismo sprendimo ir nesumokÄjus paskirtos baudos, neturi teisÄs grÄ Å¾inti automobilį. Teismui 2008 m. balandžio 10 d. iÅ¡nagrinÄjus bylÄ ir gavus nutarimÄ , pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teisÄjÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti automobilį, nes priimtÄ nutarimÄ jis apskundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad atsiimti automobilį jis galÄs tik sumokÄjÄs paskirtÄ baudÄ ir neatsižvelgiant į tai, kad nutarimas yra apskųstas. PareiÅ¡kÄjas į pareigÅ«nus dÄl automobilio grÄ Å¾inimo kreipÄsi 4 kartus. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta turtinÄ Å¾ala:
320 litų negautas darbo užmokestis (į teismÄ jam teko važiuoti 4 kartus vidutiniÅ¡kai po 4 val., kas sudaro 16 darbo valandų); per vienÄ darbo valandÄ vidutiniÅ¡kai uždirbdavo 20 litų;
24 litai kelionÄs iÅ¡laidos (6 litai vienam kartui į abi puses â į teismÄ ir iÅ¡ teismo â iÅ¡ viso 4 kartai); 1 145 litai automobilio remontas, Å¡alinant nuo stovÄjimo atsiradusias pasekmes; 692 litai automobilio saugojimo aikÅ¡telÄje iÅ¡laidų, kurios susidarÄ nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. gegužÄs 15 d. (už pirmÄ mÄnesio saugojimÄ pagal įkainius 30 d. po 15 litų, iÅ¡ viso 450 litų ir likusios 55 d. po 4,4 litus, iÅ¡ viso 242 litai); 1 651,02 lito dydžio mokÄjimai lizingui už automobilį, kai juo negalÄjo naudotis nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. gegužÄs 15 d., iÅ¡ viso jam padaryta 3 681 litų dydžio turtinÄ Å¾ala. DÄl Å¡io įvykio jis patyrÄ ir 15 000 litų neturtinÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ neigiamomis pasekmÄmis sveikatai bei psichikai: dÄl pastovios įtampos, nervų, dÄl automobilio netekimo, teismų, nepasitikÄjimo pareigÅ«nais, atsirado nemiga, pykinimas, kiti susirgimai, iÅ¡sekimas, atsirado skausmai pilvo bei krÅ«tinÄs srityje, neteko apie 10 kg svorio, negalÄjo laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti darbo, teko mesti darbÄ dÄl pablogÄjusios sveikatos bÅ«klÄs. GydÄsi. Jį labai nuvylÄ bei papiktino valstybÄs pareigÅ«nai, kurie gynÄ vienas kitÄ , dangstÄ vienas kito klaidas, o ne paprastÄ pilietį, bei nesivadovavo įstatymais. Panašūs pareigÅ«nų veiksmai ugdÄ jo nepasitikÄjimÄ panaÅ¡iomis instancijomis bei įstatymų veiksnumu. JautÄsi bejÄgis prieÅ¡ pareigÅ«nus, tai vertÄ jį manyti, kad tikrai Lietuvoje egzistuoja tam tikri pareigÅ«nų klanai, kurie gina vienas kitÄ , o ne pilieÄius bei jų teises. Jis jautÄsi moraliÅ¡kai sužlugdytas, teko pastoviai skolintis pinigų pragyvenimui, baudai sumokÄti ir žemintis prieÅ¡ artimuosius.
Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 14â17, 33â38, 138â143) su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas padarytÄ Å¾alÄ sieja su jo atžvilgiu taikytomis administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonÄmis, t. y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisÄs pažeidimų teisenai. Žalos atlyginimo klausimo sprendimui Å¡ioje byloje yra svarbus galimos žalos padarymo faktas ir jo priežastis. Teismas privalo sprÄsti jų atsakomybÄs dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-215/2008; 3K-3-764; 3K-7-59/2008). PareiÅ¡kÄjas klaidingai aiÅ¡kina policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumÄ . Vien tas faktas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino nutarimÄ dÄl administracinio teisÄs pažeidimo, nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmuose neteisÄtumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinÄje byloje Nr. A4-689/2003, konstatavo, kad įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigÅ«no, nagrinÄjusio administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , veiksmų kaip neteisÄtų. PareigÅ«nui buvo žinoma, kad pareiÅ¡kÄjui M. T. atimta teisÄ vairuoti ir tai įvykio vietoje patvirtino pats M. T.. PareiÅ¡kÄjas įvykio metu nepateikÄ vairuotojo pažymÄjimo ir pats pripažino, kad vairavo
neturÄdamas teisÄs vairuoti. Asmuo, kuriam buvo atimta teisÄ vairuoti, pats turi kreiptis į policijos įstaigÄ su
praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pažymÄjimÄ . 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymas nebuvo nutrauktas. Asmenys neturi teisÄs vairuoti
transporto priemonÄs su savimi neturint vairuotojo pažymÄjimo. PareiÅ¡kÄjo vairuojamas automobilis, pareigÅ«nui nustaÄius galimus pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telÄ. Policijos pareigÅ«nas įvykio metu vykdo tarnybines  funkcijas. Å ie pareigÅ«nų veiksmai yra reglamentuoti ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Policijos pareigÅ«nai nenagrinÄja administracinių teisÄs pažeidimų bylų. Ä®tarus, kad galimai padarytas ATPK 128 straipsnyje numatytas pažeidimas, taikoma poveikio priemonÄ ir teisÄs aktų nustatyta tvarka nutempiama transporto priemonÄ. Å iuo atveju niekur nÄra konstatuojama, kad pareigÅ«no, taikiusio poveikio priemonÄ, veiksmai buvo
neteisÄti, o tik panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimas. PareigÅ«nas įvykio vietoje įvertino situacijÄ bei įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ ir suraÅ¡Ä protokolÄ . Priverstinis transporto priemonÄs nuvežimas yra administracinių
teisÄs pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonÄ. NuvežtÄ transporto priemonÄ leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus
atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokÄta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Vertinant M. T. atveju taikytų administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių pagrįstumÄ
ir teisÄtumÄ , reikÅ¡mingi yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau â ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. balandžio 10 d.
nutarime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad vertinant ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , asmenims, padariusiems minÄto straipsnio dalyje nurodytus teisÄs pažeidimus, gali atsirasti skirtingos teisinÄs pasekmÄs, kurias sukelia skirtingos teisinÄs situacijos: transporto priemonÄ nÄra
priverstinai nuvežama; transporto priemonÄ yra priverstinai nuvežama, jei dÄl tokio administracinio teisÄs pažeidimo trukdomas
transporto ar pÄsÄiųjų eismas arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisÄs ir policijos pareigÅ«nas, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata, suteikianÄia jam teisÄ sprÄsti dÄl priverstinio transporto priemonÄs nuvežimo, ir įvertinÄs visas su padarytu administraciniu teisÄs pažeidimu susijusias aplinkybes,
nusprendžia, kad transporto priemonÄ turi bÅ«ti priverstinai nuvežta. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad tokia
priemonÄ â priverstinis transporto priemonÄs nuvežimas â vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams. Darytina iÅ¡vada, kad nustaÄius ATPK
269 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus, policijos pareigÅ«nai, įvertinÄ visas su padarytu administraciniu teisÄs pažeidimu susijusias aplinkybes, turi teisÄ savarankiÅ¡kai nusprÄsti dÄl administracinių teisÄs pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonÄs taikymo.
Atsakovas pažymÄjo, kad teisÄs aktai neįpareigoja vykdyti įtariamų pažeidÄjų reiÅ¡kiamų pageidavimų. KonkreÄioje situacijoje policijos pareigÅ«nas turi veikti teisÄs aktuose numatytu bÅ«du. PareiÅ¡kÄjas buvo pagrįstai nuÅ¡alintas nuo automobilio vairavimo ir jo transporto priemonÄ priverstinai nuvežta į saugomÄ aikÅ¡telÄ nepažeidžiant tokius veiksmus reglamentuojanÄių ATPK 269 straipsnio
7 dalies bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiksliai vykdant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. 5-S-l 156 iÅ¡dÄstytas rekomendacijas. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymÄta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosÄiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad M. T. atsisakyta grÄ Å¾inti automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telÄs iki paskirtos baudos sumokÄjimo iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie veiksmai atitiko tuo metu galiojanÄio ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tokia teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A822-256/2008. Taigi sprendžiant, kad pareigÅ«nas veikÄ bei sprendimus priÄmÄ vadovaudamasis Å¡ių sprendimų priÄmimo metu galiojanÄiomis nuostatomis, jo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti neteisÄtais. Be to, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ fakto, kad jis kreipÄsi dÄl automobilio grÄ Å¾inimo.
Atsakovas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nurodÄ, kad reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir paÄios žalos padarymu. BÅ«tina įrodyti, kad konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukÄlÄ jam neigiamas pasekmes ir neteisÄtai suvarÅ¾Ä asmens teises ir laisves. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kokiais konkreÄiais veiksmais neturtinÄ Å¾ala buvo padaryta. NeaiÅ¡ku, kokie veiksmai ir kokios neigiamos pasekmÄs nulÄmÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinÄ Å¾ala įvertinta 15 000 litų. PareiÅ¡kÄjo teiginiai grindžiami tik asmeninÄmis prielaidomis ir neturi jokio teisinio pagrindo. Jei pareiÅ¡kÄjui ir kilo sveikatos sutrikdymai, tai tik dÄl paties pareiÅ¡kÄjo veiksmų. PareiÅ¡kÄjo pateikta darbo sutartis įsigaliojo 2008 m. kovo 21 d., t. y. praÄjus daugiau nei mÄnesiui nuo 2008 m. vasario 21 d. įvykio. Galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjo sveikata buvo gera. PareiÅ¡kÄjo 2007 m. gegužÄs 17 d. sutartyje minimas 3 000 litų kreditas automobilio remontui ir tai rodo apie prastÄ automobilio bÅ«klÄ iki 2008 m. vasario 21 d. Byloje pateikta 2010 m. vasario 22 d.
L. K. PÄ® pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi dÄl automobilio remonto 1998 m. birželio mÄn. Automobilis pareiÅ¡kÄjui nepriklauso nuosavybÄs teise, nes 2010 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderyje automobilio savininke nurodytas kitas asmuo. Å ioje byloje nÄra įrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Visgi teismui nustaÄius visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, reikia įvertinti, kad byloje nepateikti duomenys ir įrodymai apie kitokius pareiÅ¡kÄjo iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimus, pažeidimo įtakÄ tolesniam pareiÅ¡kÄjo gyvenimui, taip pat vertindamas bylos aplinkybes pagal teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ turÄtų vertinti minimaliai ir atitinkamai sumažinti žalos atlyginimo sumÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinÄ sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A4-689/2003 pripažino, kad administracinių teisÄs pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į vieÅ¡ojo administravimo sistemÄ , todÄl ir Å¡ioje byloje VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Administracinių teisÄs pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinÄ veikla, kuriÄ reglamentuoja specialus įstatymas â ATPK. Nei ATPK, nei Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos žalos atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo įstatymas nenumato neturtinÄs žalos atlyginimo dÄl asmens nepagrįsto patraukimo administracinÄn atsakomybÄn (iÅ¡skyrus administracinio areÅ¡to paskyrimo atvejus). Taigi nesant specialiųjų teisÄs normų, numatanÄių neturtinÄs žalos atlyginimÄ nepagrįsto administracinÄs nuobaudos paskyrimo atveju, priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ nÄra teisinio pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio
29 d. sprendimu (b. l. 153â163) pareiÅ¡kÄjo M. T. skundÄ tekino iÅ¡ dalies; priteisÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs pareiÅ¡kÄjui M.
T. 1 016 litų turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo; kitoje dalyje
pareiÅ¡kÄjo M. T. skundÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad skundas
yra pagrįstas iÅ¡ dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutarime nurodÄ, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems ATPK pakeitimams, atsisakant baudos balų sistemos ir sankcijos už tam tikros jų sumos surinkimÄ , Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymas dalyje, kuria M. T. paskirta nuobauda â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas â už tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 1302 straipsnio pažeidimÄ , turÄjo bÅ«ti
nutrauktas. Tokiu bÅ«du nÄra pagrindo pripažinti, kad 2008 m. vasario 21 d. M. T. teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta. Tai,
kad tuo metu asmeniui vairuotojo pažymÄjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas, nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti imperatyvios ATPK 307 straipsnio nuostatos, nutarimo skirti administracinÄ nuobaudÄ vykdymo nutraukimÄ susiejanÄios su administracinÄ atsakomybÄ nustatanÄio akto panaikinimu. M. T. veiksmuose 2008 m. vasario 21 d. vairuojant transporto priemonÄ nÄra ATPK
128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudÄties ir jam pagal ATPK 128 straipsnio
2 dalį iÅ¡keltÄ administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ , vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukÄ. Galima teigti, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, dÄl kurių 2008 m. vasario 21 d. M. T. valdytas automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telÄ, buvo neteisÄti, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti 692 litų automobilio saugojimo iÅ¡laidas, yra pagrįstas. ValstybÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs; pareiÅ¡kÄjo M. T. paaiÅ¡kinimas, kad automobilis jo praÅ¡ymu policijos pareigÅ«nų jam nebuvo grÄ Å¾inamas, motyvuojant tuo, jog to negalima padaryti iki nebus sumokÄta bauda, atsižvelgiant į iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo galiojusiÄ ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , kad nuvežtÄ transporto priemonÄ leidžiama susigrÄ Å¾inti tik po to, kai sumokÄta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas, yra įtikinamas, nes policijos pareigÅ«nai kitaip ir negalÄjo pasielgti; duomenų apie tai, kad po minÄto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo M. T. bÅ«tų informuotas apie galimybÄ susigrÄ Å¾inti automobilį nesumokÄjus baudos nÄra, automobilis susigrÄ Å¾intas tik sumokÄjus baudÄ , todÄl turi bÅ«ti atlyginamos automobilio saugojimo iÅ¡laidos už visÄ laikotarpį. Taip pat pagrįstas pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl 24 litų iÅ¡laidų, kurias jis patyrÄ vykdamas į teismÄ ir iÅ¡ jo. Nors pareiÅ¡kÄjas M. T. negalÄjo pateikti
transporto iÅ¡laidas patvirtinanÄių dokumentų, atsižvelgiant į Vilniaus mieste 2008 m. kovo ir balandžio mÄnesiais buvusius važiavimo vieÅ¡uoju transportu įkainius, pareiÅ¡kÄjo
paaiÅ¡kinimas apie patirtas iÅ¡laidas, teismo vertinimu, yra pakankamas įrodymas aplinkybei dÄl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų turÄjimo patvirtinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl turinÄs žalos atlyginimo kitoje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas: pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kad 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 20 d. kur nors dirbo, nes UAB âProgresyvios statybosâ pradÄjo dirbti tik 2008 m. kovo 27 d., o teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jo darbo sutartis su UAB âArgstaâ buvo nutraukta kelių savaiÄių eigoje po 2008 m. vasario 21 d., taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, jog į teismÄ vyko darbo metu ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokas darbo užmokestis, įrodymų apie darbo užmokesÄio dydį UAB âArgstaâ, apie gautÄ darbo užmokestį UAB âProgresyvios statybosâ; nepateikti įrodymai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusių 1 145 litų automobilio remonto iÅ¡laidų. Defektai dÄl automobilio galÄjo atsirasti ir Å¡iuo metu, be to, nepateikti įrodymai, kad bÅ«tinybÄ atlikti tokius remonto darbus atsirado dÄl to, jog jis nebuvo eksploatuojamas apie 3 mÄn., o kitų automobilio dalių ir jį eksploatuojant naudojamų medžiagų, kurios periodiÅ¡kai turi bÅ«ti keiÄiamos dÄl nusidÄvÄjimo, ir iki priverstinio automobilio nuvežimo nebuvo bÅ«tina pakeisti; nÄra jokio pagrindo manyti, kad dÄl priverstinio automobilio nuvežimo pareiÅ¡kÄjas turÄjo iÅ¡laidų, susijusių su paskolos, suteiktos automobilio įsigijimui ir remontui, grÄ Å¾inimu. Be to, policijos pareigÅ«nų nuvežtas automobilis nuosavybÄs teise priklausÄ ne pareiÅ¡kÄjui M. T., o visai kitam asmeniu.
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ tenkinamas iÅ¡ dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodÄ, kad siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ. NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje
Nr. 3K-3-337/2006). Byloje pateikti raÅ¡ytiniais įrodymai patvirtina pareiÅ¡kÄjo M. T. paaiÅ¡kinimus dÄl jo emocijų ir iÅ¡gyvenimų dÄl 2008 m.
vasario 21 d. įvykio, kurie nelaikytini nereikÅ¡mingais ar trumpalaikiais, procesas administracinio teisÄs pažeidimo byloje, dÄl pažeidimo padarymo užsitÄsÄ ir buvo pakankamai sudÄtingas, todÄl yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kÄjui M. T. padaryta neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ teismas įvertino 300 litų suma. Nustatant atlyginamos neturtinÄs žalos dydį, teismas atžvelgia į tai, kad dalis pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių, su kuriomis jis sieja neturtinÄs žalos atsiradimÄ â negalÄjimas tinkamai ir laiku atlikti pavestÄ darbÄ , dÄl ko buvo privestas nutraukti darbo sutartį, iÅ¡gyvenimai itin neigiamai paveikÄ jo sveikatos bÅ«klÄ â nÄra patvirtintos kitais įrodymais, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytų iÅ¡gyvenimų ir emocijų dydis yra akivaizdžiai neadekvatus veiksmams, kurie įvardijami Å¡ių iÅ¡gyvenimų ir emocijų priežastimi, be to, į paties pareiÅ¡kÄjo veiksmus, kurie iÅ¡ dalies paveikÄ Å¾alos atsiradimÄ : nors teismo sprendimu pripažinta, kad nebuvo numatyto pažeidimo sudÄties, akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjas, kuris nebuvo apsidraudÄs civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, už kÄ nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, vairavo transporto priemonÄ, kurios savininkas yra kitas asmuo, fiziÅ¡kai neturÄdamas vairuotojo pažymÄjimo, todÄl jo veika iÅ¡ esmÄs atitinka ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudÄtį.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 169â171) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio
29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti. Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymima, kad policijos pareigÅ«nas pagal teisÄs aktus taikÄ administracinÄs teisÄs pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonÄ. Teismas sprendime vadovavosi tik ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir visiÅ¡kai neįvertino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. PareiÅ¡kÄjas iki 2008 m. vasario 21 d. buvo padarÄs ne vienÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , todÄl policijos pareigÅ«nui galÄjo kilti pagrįstų abejonių, kad jis ir toliau valdydamas automobilį gali sukelti grÄsmÄ eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdyti saugiam transporto priemonių ar pÄsÄiųjų eismui ir pažeisti teisÄs aktų reikalavimus. Turi bÅ«ti įvertintos žalos padarymo priežastys. PareiÅ¡kÄjas automobilį susigrÄ Å¾ino 2008 m. gegužÄs
17 d., todÄl nesuprantami teismo teiginiai, kodÄl policijai teko pareiga informuoti apie galimybÄ susigrÄ Å¾inti automobilį, kai jis jau buvo sugrÄ Å¾intas.
PareiÅ¡kÄjas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 176â178) praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ , pateiktÄ pirmosios instancijos teismui, ir priteisti 10 000 litų neturtinÄs žalos atlyginimo. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareigÅ«nai nesiÄmÄ jokių veiksmų ,kad žala bÅ«tų kuo mažesnÄ, pareiÅ¡kÄjo pajamos tuo metu, kai jis bandÄ susigrÄ Å¾inti automobilį, siekÄ tik minimaliÄ mÄnesinÄ algÄ . PareiÅ¡kÄjas teigia, kad pateikÄ pakankamai įrodymų, jog dÄl ilgo stovÄjimo jo automobilis turÄjo bÅ«ti remontuojamas. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡kart po automobilio susigrÄ Å¾inimo negalÄjo jo remontuoti, nes tuo metu neturÄjo tiek pinigų. PareiÅ¡kÄjas mano, kad pateikÄ ir įrodymų dÄl iÅ¡laidų, susijusių su kredito už automobilį grÄ Å¾inimu.
TeisÄjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginÄas kyla dÄl atsakovo pareigos atlyginti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl neteisÄto administracinių teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo 2008 m. vasario 21 d. ir dÄl to ATPK
269 straipsnio 7 dalies pagrindu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonÄs â priverstinio transporto priemonÄs nuvežimo. Taigi keliamas atsakovo deliktinÄs atsakomybÄs klausimas.
Pirmosios instancijos teismas ginÄijamu sprendimu nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjo skundas iÅ¡ dalies pagrįstas ir jam priteisÄ 716 litų turtinÄs bei
300 litų neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus vienÄ iÅ¡ privalomų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų â neteisÄtus veiksmus. Taip pat abejoja dÄl priteistos turtinÄs žalos dydžio.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisÄti veiksmai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis); 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
Vis dÄlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (ir turtinÄs, ir neturtinÄs) privalo bÅ«ti tenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-1355/2010).
Atsakovo atstovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumÄ ir teigia, kad pareiÅ¡kÄjui administracinÄ bylÄ iÅ¡kÄlÄs pareigÅ«nas veikÄ sÄ Å¾iningai, kad įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisÄtas veiksmas.
TeisÄjų kolegija visų pirma pažymi, kad, turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos neteisÄtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad âÅ¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijasâ. Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos (joje dirbantys pareigÅ«nai) yra âvaldžios institucijaâ. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad âÅ¡iame straipsnyje vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)â.
Taip pat pažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiÅ«ros pareigÅ«nų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiÅ«ros funkcijas, atitinka vieÅ¡ojo administravimo sampratÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2008 m. lapkriÄio 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A261-1907/2008), o žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali bÅ«ti atlyginama, jei nustatomos teisÄs aktuose apibrÄžtos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858 â 940/2010). Taigi kaip ir kitais atvejais, pagal bylos faktines aplinkybes privalo bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, t. y. neteisÄti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. TodÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ klausimÄ , ar Å¡ioje byloje galima konstatuoti civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ .
Kaip minÄta, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar policijos pareigÅ«nų veiksmai taikant ATPK nuostatas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu laikytini neteisÄtais aktais LR CK 6.271 straipsnio prasme. Apeliantas teigia, kad byloje nagrinÄjamu atveju nÄra vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų â neteisÄtų veiksmų, nes pareiÅ¡kÄjui administracinÄ bylÄ iÅ¡kÄlÄs pareigÅ«nas veikÄ sÄ Å¾iningai, o įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisÄtas veiksmas.
Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas kaip neteisÄtÄ aktÄ CK 6.271 straipsnio prasme traktavo policijos pareigÅ«nų veiksmus â t. y. administracinio teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu 2008 m. vasario
21 d. už ATPK 128 straipsnio 2 d. pažeidimÄ ir tuo pagrindu ATPK
269 straipsnio 7 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonÄs â priverstinio transporto priemonÄs nuvežimo taikymÄ . Teismas, konstatuodamas esant neteisÄtÄ aktÄ , iÅ¡ esmÄs rÄmÄsi LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinÄje byloje Nr. N-756-705/2009 (ATP byla, b.l. 58-60).
TeisÄjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai iÅ¡ esmÄs pritaria. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad LVAT kolegija minÄtame 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinÄje byloje Nr. N-756-705/2009 konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjÄ administracine tvarka apskritai nebuvo pagrindo bausti, nežiÅ«rint to, kad fiziÅ¡kai jam vairuotojo pažymÄjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas. Taigi Å¡ioje byloje atsakant į klausimÄ dÄl vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â neteisÄtų veiksmų ar neveikimo buvimo, turi bÅ«ti vertinamas ne tik ir ne tiek policijos pareigÅ«no, kuris sustabdÄ pareiÅ¡kÄjÄ ir jam suraÅ¡Ä administracinÄs teisÄs pažeidimo protokolÄ , veiksmų teisÄtumas, o apskritai policijos, kaip institucijos veiksmų/neveikimo teisÄtumas. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog 2008 m. vasario 21 d. sustabdžius pareiÅ¡kÄjÄ buvo nustatyta, kad jis vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisÄ vairuoti transporto priemonÄ, turint galvoje LVAT nutarimo ATP byloje turinį akivaizdu, jog toks teiginys nÄra pagrįstas. LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinÄje byloje Nr. N-756-705/2009 be kita ko nurodÄ, kad â... nuo 2008-01-01 įsigaliojus atitinkamiems ATPK pakeitimams, atsisakant baudos balų sistemos ir sankcijos už tam tikros jų sumos surinkimÄ , Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2007-12-12 nutarimo vykdymas dalyje, kuria M. T. paskirta nuobauda â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas â už tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 1302 straipsnio pažeidimÄ , turÄjo bÅ«ti nutrauktas. Tokiu bÅ«du nÄra pagrindo pripažinti, kad 2008-02-21 M. T. teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta. Tai, kad tuo metu asmeniui vairuotojo pažymÄjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas, nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti imperatyvios ATPK 307 straipsnio nuostatos, nutarimo skirti administracinÄ nuobaudÄ vykdymo nutraukimÄ susiejanÄios su administracinÄ atsakomybÄ nustatanÄio akto panaikinimuâ.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad minÄtame LVAT nutarime nurodytas imperatyvus ATPK
307 straipsnio pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus bylai aktualiems ATPK pakeitimams ir atsiradus teisinei pareigai nutraukti nutarimo skirti administracinÄ nuobaudÄ vykdymÄ , tokia pareiga turÄjo bÅ«ti įvykdyta 2008 m. sausio 1 d. Vis dÄlto kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, tokia teisinÄ pareiga nebuvo laiku įvykdyta, nes pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nutarimo dÄl teisÄs vairuoti transporto priemonÄ atÄmimo vykdymÄ Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnyba nutraukÄ tik 2008 m. vasario 21 d. (ATP byla, b.l. 40). Jeigu už Å¡ių veiksmų įgyvendinimÄ atsakinga policijos institucija bÅ«tų tokiÄ pareigÄ laiku įgyvendinusi, pareiÅ¡kÄjui administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiam pareigÅ«nui nebÅ«tų sudarytos prielaidos minÄtÄ protokolÄ suraÅ¡yti. Kaip nurodo atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (b.l. 16), âpareigÅ«nui buvo tik žinoma, kad M. T. atimta teisÄ vairuoti (remiantis duomenų bazÄs duomenimis)â. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu laiku nutraukusi nutarimo dÄl teisÄs vairuoti transporto priemonÄ atÄmimo vykdymÄ , kompetentinga policijos institucija bÅ«tų sudariusi teisinÄ ir faktinÄ prielaidÄ atitinkamai pakeisti duomenų bazÄje esanÄiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kÄjo turimÄ teisÄ vairuoti automobilį. Taip pat pastebÄtina, kad nors atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ KET, nes policijos pareigÅ«nui nepateikÄ dokumento, patvirtinanÄio jo teisÄ vairuoti automobilį, iÅ¡ 2008 m. vasario
21 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolo Nr. E 846712 matyti, kad pareiÅ¡kÄjui ATP protokolas buvo suraÅ¡ytas ne už tai, kad jis nepateikÄ dokumento, patvirtinanÄio jo teisÄ vairuoti automobilį, o bÅ«tent už tai, kad jis neturÄjo teisÄs vairuoti (KET 59 punktas). Taigi tarp ATPK
307 straipsnyje įtvirtintos pareigos tinkamo neatlikimo ir administracinio teisÄs pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo ir, atitinkamai, ATPK 269 straipsnio
7 dalies taikymo pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.
DÄl pirmiau iÅ¡dÄstytų priežasÄių teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄjas aptariamu atveju padarÄ ATPK
128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ (Å¡iuo atveju subjektyvus pareiÅ¡kÄjo elgesys (jo sutikimas su padarytu pažeidimu ar jo neneigimas) nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, juo labiau, kaip matyti iÅ¡ ATP protokolo (ATP byla, b.l. 2), jis aiÅ¡kiai nurodÄ, kad jo vairuotojo pažymÄjimas paimtas už balus), o faktinio pagrindo nekilti tokiems įtarimams neužtikrino už nutarimo dalies vykdymo nutraukimÄ atsakinga policijos institucija.
PažymÄtina ir tai, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodomÄ Å¾alÄ sieja bÅ«tent su priverstiniu jo automobilio nuvežimu, o pastarasis tiesiogiai susijÄs su policijos pareigÅ«nų neveikimu. Taigi, konstatavus, kad nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareiÅ¡kÄjui suraÅ¡yti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ už tariamÄ ATPK 128 straipsnio
2 dalies pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nebuvo jokio pagrindo taikyti ir ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytÄ užtikrinimo priemonÄ. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nui galÄjo kilti pagrįstų abejonių, jog pareiÅ¡kÄjas ir toliau valdydamas automobilį gali kelti grÄsmÄ eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdyti saugiam transporto priemonių ar pÄsÄiųjų eismui ar pažeisti KET ar kitų teisÄs aktų reikalavimus, toks teiginys nepagrįstas byloje esanÄiais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. vasario 21 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolo Nr. E 846712 (ATP byla, b.l. 2), suraÅ¡yto pareiÅ¡kÄjui, jis buvo suraÅ¡ytas už KET 59 punkto (âdraudžiama vairuoti transporto priemonÄ neturintiems Å¡ios teisÄsâ) ir 275 punkto (âdraudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinÄ techninÄ apžiÅ«ra arba jie nustatytÄ ja tvarka neapdraustiâ) pažeidimus. Atitinkamai, protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ ATPK
128 straipsnio 2 dalį (âtransporto priemonių vairavimas, kai vairuojanÄiam asmeniui atimta teisÄ vairuoti transporto priemonesâ) ir 123 straipsnio
5 dalį (âtransporto priemonÄs vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam Å¡iuo draudimuâ). TodÄl Å¡iuo atveju ATPK 269 straipsnio 7 dalies taikymas pareiÅ¡kÄjui sietas bÅ«tent su tariamu ATPK 128 straipsnio
2 dalies pažeidimu, o ne su kitomis (apeliaciniame skunde nurodytomis) faktinÄmis aplinkybÄmis, nes ginÄui aktualioje ATPK 269 straipsnio
7 dalies redakcijoje nebuvo numatyta, kad joje įtvirtintÄ priverstinį transporto priemonÄs nuvežimÄ galima taikyti pažeidus ATPK 123 straipsnio 5 dalį, o kitoks teisinis ar faktinis pagrindas taikyti tokiÄ priemonÄ minÄtame ATP protokole nÄra nurodytas. Atitinkamai, teisÄjų kolegija mano, kad teiginys, jog byloje aptariamu atveju buvo kiti pagrindai ATPK 269 str. 7 d. taikymui, atmestinas kaip nepagrįstas.
DÄl pirmiau iÅ¡dÄstytų priežasÄių teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas konstatuoti esant neteisÄtus policijos pareigÅ«nų veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡dÄstÄ abejones dÄl priteistos turtinÄs žalos dydžio, konkreÄiai, dÄl automobilio saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, be kita ko, priteisÄ 692 litų turtinÄs žalos, kuriÄ sudarÄ nuvežto automobilio saugojimo paslaugų kaina, atlyginimÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, kad, kaip minÄta, tarp 2008 m. vasario 21 d. administracinio teisÄs pažeidimo protokolo Nr. E 846712 suraÅ¡ymo pareiÅ¡kÄjui ir jo automobilio nutempimo į saugojimo aikÅ¡telÄ yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Vadinasi, pareiÅ¡kÄjas nebÅ«tų patyrÄs jo vairuoto automobilio saugojimo iÅ¡laidų, jei toks protokolas nebÅ«tų suraÅ¡ytas. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ minÄtas iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiantį įrodymÄ (b.l. 10). Kaip matyti iÅ¡ pinigų priÄmimo kvito, pareiÅ¡kÄjas automobilį atsiÄmÄ 2008 m. gegužÄs 17 d. LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinÄje byloje Nr. N-756-705/2009 nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjas ATP byloje už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ atsakomybÄn buvo patrauktas nepagrįstai. Taigi kadangi, kaip minÄta 2008 m. vasario 21 d. administracinis teisÄs pažeidimo protokolas Nr. E 846712 pareiÅ¡kÄjui už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ buvo suraÅ¡ytas nesant tam teisinio pagrindo, ir, atitinkamai, nepagrįstai pritaikyta ATPK
269 straipsnio 7 dalis, tarp neteisÄto reikalavimo užtikrinimo priemonÄs (priverstinio transporto priemonÄs nuvežimo) taikymo ir pareiÅ¡kÄjo patirtų nuvežto automobilio saugojimo iÅ¡laidų priežastinis ryÅ¡ys yra. TodÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat teisÄtas ir pagrįstas.
Atsižvelgdama į pirmiau atliktÄ vertinimÄ teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nÄra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisÄjų kolegija
n u t a r i a
atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundÄ atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Nutartis neskundžiama.
TeisÄjai
Laimutis AlechnaviÄius
Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas