Legislator Case Law & Legislation
a0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc AI generated

a0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atsovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo – A. J.) dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

a0bdb76d-cb71-429e-86ba-9149990041bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo – A. J.) dėl žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-845/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2. (S)

Â

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atsovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (tretysis suinteresuotas asmuo – A. J.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas M. T. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ (b. l. 2–3, 21–23, 64–65, 115–117), praÅ¡ydamas teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 3 681 litų dydžio turtinės žalos ir 15 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos (toliau – ir VPK) 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį, taip pat vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 130 straipsniu, jam buvo skirta 410 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių. Nuo 2008 m. sausio 1 d., įsigaliojus ATPK 130 straipsnio pakeitimui, nebeliko jame įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties. PareiÅ¡kėjas 2008 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , jam buvo paskirta 2 000 litų bauda, kuriÄ sumokėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu apylinkės teismo nutarimÄ panaikino.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo vadovautis ATPK 250 straipsnio 6 punktu, kuriame yra įtvirtinta, jog, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, priėmęs nutarimÄ skirti administracinę nuobaudÄ organas nutarimo vykdymÄ nutraukia. Taigi nuo 2008 m. sausio 1 d. policijos pareigÅ«nai privalėjo nutraukti 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymÄ ir grÄ Å¾inti jam vairuotojo pažymėjimÄ . Tačiau tai buvo padaryta tik 2008 m. vasario 21 d. VPK nutarimu Nr. 293 ir tik pareiÅ¡kėjui jam papraÅ¡ius. Sulaikiusiems jį pareigÅ«nams pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino, kad teisę vairuoti jis turi ir tai tik formalumas, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, sakė, kad bÅ«tent važiuoja darbo metu (pertraukos metu) vairuotojo pažymėjimo atsiimti. PareiÅ¡kėjas buvo sustabdytas vos 20 metrų nuo darbo vietos, važiuojant link komisariato atsiimti pažymėjimo. PareiÅ¡kėjas prašė, kad pareigÅ«nai nefiksuotų jų manymu padaryto pažeidimo, taip pat, kad automobilis nebÅ«tų nutemptas, kad jį leistų pastatyti už 20 metrų esančioje aikÅ¡telėje prie jo darbo. Tačiau pareigÅ«nai atsisakė tai daryti, o paklausus, kaip galėtų susigrÄ Å¾inti automobilį, paaiÅ¡kino, kad automobilį susigrÄ Å¾inti galima tik po teismo, kuris įvyks po 3 savaičių, ir tik sumokėjus baudÄ bei stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡laidas. Jis prašė, kad pareigÅ«nai, jei jie važiuoja į komisariatÄ , galėtų ir jį nuvežti, o jis pateiktų jiems savo vairuotojo pažymėjimÄ . Tačiau pareigÅ«nai jo nenuvežė, todėl jis nuvyko į policijos komisariatÄ , esantį Giraitės g. 3 ir kreipėsi į pareigÅ«nÄ , su praÅ¡ymu dėl 2008 m. vasario 21 d. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei automobilio grÄ Å¾inimo. PareigÅ«nas jam paaiÅ¡kino, kad ir atsiėmus vairuotojo pažymėjimÄ , jis gali vairuoti tik po 24 val. nuo pažymėjimo iÅ¡davimo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl padaryto pažeidimo jau yra paskirtas bylos nagrinėjimas, o atsiimti automobilį galima bus tik po teismo sprendimo ir sumokėjus baudÄ bei automobilio saugojimo iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2008 m. kovo 6 d. kreipėsi į VPK, nes pareigÅ«nai jį suklaidino nurodydami netikslų bylos nagrinėjimo laikÄ . PareiÅ¡kėjas netiksliai nurodytÄ dienÄ 2008 m. kovo 6 d. dirbo, todėl, atsiprašęs iÅ¡ darbo, neteko pusės dienos pajamų. Atvykęs 2008 m. kovo 20 d. į bylos nagrinėjimÄ Vilniaus 3 apylinkės teisme, teismas nustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumų ir grÄ Å¾ino policijos komisariatui. PareiÅ¡kėjas 2008 m. kovo 20 d. vėl nuvyko į VPK ir kreipėsi į pareigÅ«nÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių buvo grÄ Å¾intas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir prašė grÄ Å¾inti automobilį. Automobilis jam nebuvo grÄ Å¾intas, paaiÅ¡kinta, kad nesant teismo sprendimo ir nesumokėjus paskirtos baudos, neturi teisės grÄ Å¾inti automobilį. Teismui 2008 m. balandžio 10 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir gavus nutarimÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teisėjÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti automobilį, nes priimtÄ nutarimÄ jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad atsiimti automobilį jis galės tik sumokėjęs paskirtÄ baudÄ ir neatsižvelgiant į tai, kad nutarimas yra apskųstas. PareiÅ¡kėjas į pareigÅ«nus dėl automobilio grÄ Å¾inimo kreipėsi 4 kartus. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala:

320 litų negautas darbo užmokestis (į teismÄ jam teko važiuoti 4 kartus vidutiniÅ¡kai po 4 val., kas sudaro 16 darbo valandų); per vienÄ darbo valandÄ vidutiniÅ¡kai uždirbdavo 20 litų;

24 litai kelionės iÅ¡laidos (6 litai vienam kartui į abi puses – į teismÄ ir iÅ¡ teismo – iÅ¡ viso 4 kartai); 1 145 litai automobilio remontas, Å¡alinant nuo stovėjimo atsiradusias pasekmes; 692 litai automobilio saugojimo aikÅ¡telėje iÅ¡laidų, kurios susidarė nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. gegužės 15 d. (už pirmÄ mėnesio saugojimÄ pagal įkainius 30 d. po 15 litų, iÅ¡ viso 450 litų ir likusios 55 d. po 4,4 litus, iÅ¡ viso 242 litai); 1 651,02 lito dydžio mokėjimai lizingui už automobilį, kai juo negalėjo naudotis nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2008 m. gegužės 15 d., iÅ¡ viso jam padaryta 3 681 litų dydžio turtinė žala. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė ir 15 000 litų neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė neigiamomis pasekmėmis sveikatai bei psichikai: dėl pastovios įtampos, nervų, dėl automobilio netekimo, teismų, nepasitikėjimo pareigÅ«nais, atsirado nemiga, pykinimas, kiti susirgimai, iÅ¡sekimas, atsirado skausmai pilvo bei krÅ«tinės srityje, neteko apie 10 kg svorio, negalėjo laiku bei kokybiÅ¡kai atlikti darbo, teko mesti darbÄ dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. Gydėsi. Jį labai nuvylė bei papiktino valstybės pareigÅ«nai, kurie gynė vienas kitÄ , dangstė vienas kito klaidas, o ne paprastÄ pilietį, bei nesivadovavo įstatymais. Panašūs pareigÅ«nų veiksmai ugdė jo nepasitikėjimÄ panaÅ¡iomis instancijomis bei įstatymų veiksnumu. Jautėsi bejėgis prieÅ¡ pareigÅ«nus, tai vertė jį manyti, kad tikrai Lietuvoje egzistuoja tam tikri pareigÅ«nų klanai, kurie gina vienas kitÄ , o ne piliečius bei jų teises. Jis jautėsi moraliÅ¡kai sužlugdytas, teko pastoviai skolintis pinigų pragyvenimui, baudai sumokėti ir žemintis prieÅ¡ artimuosius.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 14–17, 33–38, 138–143) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas padarytÄ Å¾alÄ sieja su jo atžvilgiu taikytomis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis, t. y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenai. Žalos atlyginimo klausimo sprendimui Å¡ioje byloje yra svarbus galimos žalos padarymo faktas ir jo priežastis. Teismas privalo spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-215/2008; 3K-3-764; 3K-7-59/2008). PareiÅ¡kėjas klaidingai aiÅ¡kina policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ . Vien tas faktas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, nesuponuoja pareigÅ«nų veiksmuose neteisėtumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, konstatavo, kad įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigÅ«no, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , veiksmų kaip neteisėtų. PareigÅ«nui buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjui M. T. atimta teisė vairuoti ir tai įvykio vietoje patvirtino pats M. T.. PareiÅ¡kėjas įvykio metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir pats pripažino, kad vairavo

neturėdamas teisės vairuoti. Asmuo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, pats turi kreiptis į policijos įstaigÄ su

praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pažymėjimÄ . 2001 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymas nebuvo nutrauktas. Asmenys neturi teisės vairuoti

transporto priemonės su savimi neturint vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjo vairuojamas automobilis, pareigūnui nustačius galimus pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Policijos pareigūnas įvykio metu vykdo tarnybines  funkcijas. Šie pareigūnų veiksmai yra reglamentuoti ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Policijos pareigūnai nenagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylų. Įtarus, kad galimai padarytas ATPK 128 straipsnyje numatytas pažeidimas, taikoma poveikio priemonė ir teisės aktų nustatyta tvarka nutempiama transporto priemonė. Šiuo atveju niekur nėra konstatuojama, kad pareigūno, taikiusio poveikio priemonę, veiksmai buvo

neteisėti, o tik panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimas. PareigÅ«nas įvykio vietoje įvertino situacijÄ bei įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ ir surašė protokolÄ . Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių

teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė. NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti (iÅ¡skyrus

atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas. Vertinant M. T. atveju taikytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių pagrįstumÄ

ir teisėtumÄ , reikÅ¡mingi yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. balandžio 10 d.

nutarime pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad vertinant ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , asmenims, padariusiems minėto straipsnio dalyje nurodytus teisės pažeidimus, gali atsirasti skirtingos teisinės pasekmės, kurias sukelia skirtingos teisinės situacijos: transporto priemonė nėra

priverstinai nuvežama; transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, jei dėl tokio administracinio teisės pažeidimo trukdomas

transporto ar pėsčiųjų eismas arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata, suteikiančia jam teisę spręsti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ir įvertinęs visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes,

nusprendžia, kad transporto priemonė turi būti priverstinai nuvežta. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokia

priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams. Darytina išvada, kad nustačius ATPK

269 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus, policijos pareigūnai, įvertinę visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja vykdyti įtariamų pažeidėjų reiÅ¡kiamų pageidavimų. Konkrečioje situacijoje policijos pareigÅ«nas turi veikti teisės aktuose numatytu bÅ«du. PareiÅ¡kėjas buvo pagrįstai nuÅ¡alintas nuo automobilio vairavimo ir jo transporto priemonė priverstinai nuvežta į saugomÄ aikÅ¡telę nepažeidžiant tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK 269 straipsnio

7 dalies bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, tiksliai vykdant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raÅ¡te Nr. 5-S-l 156 iÅ¡dėstytas rekomendacijas. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad M. T. atsisakyta grÄ Å¾inti automobilį iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės iki paskirtos baudos sumokėjimo iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie veiksmai atitiko tuo metu galiojančio ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tokia teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-256/2008. Taigi sprendžiant, kad pareigÅ«nas veikė bei sprendimus priėmė vadovaudamasis Å¡ių sprendimų priėmimo metu galiojančiomis nuostatomis, jo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė fakto, kad jis kreipėsi dėl automobilio grÄ Å¾inimo.

Atsakovas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. BÅ«tina įrodyti, kad konkretÅ«s pareigÅ«nų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais neturtinė žala buvo padaryta. NeaiÅ¡ku, kokie veiksmai ir kokios neigiamos pasekmės nulėmė pareiÅ¡kėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 15 000 litų. PareiÅ¡kėjo teiginiai grindžiami tik asmeninėmis prielaidomis ir neturi jokio teisinio pagrindo. Jei pareiÅ¡kėjui ir kilo sveikatos sutrikdymai, tai tik dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų. PareiÅ¡kėjo pateikta darbo sutartis įsigaliojo 2008 m. kovo 21 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo 2008 m. vasario 21 d. įvykio. Galima teigti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata buvo gera. PareiÅ¡kėjo 2007 m. gegužės 17 d. sutartyje minimas 3 000 litų kreditas automobilio remontui ir tai rodo apie prastÄ automobilio bÅ«klę iki 2008 m. vasario 21 d. Byloje pateikta 2010 m. vasario 22 d.

L. K. PÄ® pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl automobilio remonto 1998 m. birželio mėn. Automobilis pareiÅ¡kėjui nepriklauso nuosavybės teise, nes 2010 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderyje automobilio savininke nurodytas kitas asmuo. Å ioje byloje nėra įrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Visgi teismui nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, reikia įvertinti, kad byloje nepateikti duomenys ir įrodymai apie kitokius pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, pažeidimo įtakÄ tolesniam pareiÅ¡kėjo gyvenimui, taip pat vertindamas bylos aplinkybes pagal teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, teismas pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ turėtų vertinti minimaliai ir atitinkamai sumažinti žalos atlyginimo sumÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 pripažino, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į vieÅ¡ojo administravimo sistemÄ , todėl ir Å¡ioje byloje VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kuriÄ reglamentuoja specialus įstatymas – ATPK. Nei ATPK, nei Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl asmens nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn (iÅ¡skyrus administracinio areÅ¡to paskyrimo atvejus). Taigi nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimÄ nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo atveju, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ nėra teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio

29 d. sprendimu (b. l. 153–163) pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ tekino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjui M.

T. 1 016 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje

pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundas

yra pagrįstas iÅ¡ dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 7 d. nutarime nurodė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus atitinkamiems ATPK pakeitimams, atsisakant baudos balų sistemos ir sankcijos už tam tikros jų sumos surinkimÄ , Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimo vykdymas dalyje, kuria M. T. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 1302 straipsnio pažeidimÄ , turėjo bÅ«ti

nutrauktas. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad 2008 m. vasario 21 d. M. T. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Tai,

kad tuo metu asmeniui vairuotojo pažymėjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas, nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti imperatyvios ATPK 307 straipsnio nuostatos, nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymo nutraukimÄ susiejančios su administracinę atsakomybę nustatančio akto panaikinimu. M. T. veiksmuose 2008 m. vasario 21 d. vairuojant transporto priemonę nėra ATPK

128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties ir jam pagal ATPK 128 straipsnio

2 dalį iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė. Galima teigti, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, dėl kurių 2008 m. vasario 21 d. M. T. valdytas automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę, buvo neteisėti, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 692 litų automobilio saugojimo iÅ¡laidas, yra pagrįstas. Valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; pareiÅ¡kėjo M. T. paaiÅ¡kinimas, kad automobilis jo praÅ¡ymu policijos pareigÅ«nų jam nebuvo grÄ Å¾inamas, motyvuojant tuo, jog to negalima padaryti iki nebus sumokėta bauda, atsižvelgiant į iki Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo paskelbimo galiojusiÄ ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatÄ , kad nuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areÅ¡tas, yra įtikinamas, nes policijos pareigÅ«nai kitaip ir negalėjo pasielgti; duomenų apie tai, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo M. T. bÅ«tų informuotas apie galimybę susigrÄ Å¾inti automobilį nesumokėjus baudos nėra, automobilis susigrÄ Å¾intas tik sumokėjus baudÄ , todėl turi bÅ«ti atlyginamos automobilio saugojimo iÅ¡laidos už visÄ laikotarpį. Taip pat pagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 24 litų iÅ¡laidų, kurias jis patyrė vykdamas į teismÄ ir iÅ¡ jo. Nors pareiÅ¡kėjas M. T. negalėjo pateikti

transporto išlaidas patvirtinančių dokumentų, atsižvelgiant į Vilniaus mieste 2008 m. kovo ir balandžio mėnesiais buvusius važiavimo viešuoju transportu įkainius, pareiškėjo

paaiškinimas apie patirtas išlaidas, teismo vertinimu, yra pakankamas įrodymas aplinkybei dėl tokio pobūdžio išlaidų turėjimo patvirtinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turinės žalos atlyginimo kitoje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas: pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad 2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 20 d. kur nors dirbo, nes UAB „Progresyvios statybos“ pradėjo dirbti tik 2008 m. kovo 27 d., o teismo posėdžio metu nurodė, kad jo darbo sutartis su UAB „Argsta“ buvo nutraukta kelių savaičių eigoje po 2008 m. vasario 21 d., taip pat nepateikė įrodymų, jog į teismÄ vyko darbo metu ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokas darbo užmokestis, įrodymų apie darbo užmokesčio dydį UAB „Argsta“, apie gautÄ darbo užmokestį UAB „Progresyvios statybos“; nepateikti įrodymai, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių 1 145 litų automobilio remonto iÅ¡laidų. Defektai dėl automobilio galėjo atsirasti ir Å¡iuo metu, be to, nepateikti įrodymai, kad bÅ«tinybė atlikti tokius remonto darbus atsirado dėl to, jog jis nebuvo eksploatuojamas apie 3 mėn., o kitų automobilio dalių ir jį eksploatuojant naudojamų medžiagų, kurios periodiÅ¡kai turi bÅ«ti keičiamos dėl nusidėvėjimo, ir iki priverstinio automobilio nuvežimo nebuvo bÅ«tina pakeisti; nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl priverstinio automobilio nuvežimo pareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡laidų, susijusių su paskolos, suteiktos automobilio įsigijimui ir remontui, grÄ Å¾inimu. Be to, policijos pareigÅ«nų nuvežtas automobilis nuosavybės teise priklausė ne pareiÅ¡kėjui M. T., o visai kitam asmeniu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ tenkinamas iÅ¡ dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-337/2006). Byloje pateikti rašytiniais įrodymai patvirtina pareiškėjo M. T. paaiškinimus dėl jo emocijų ir išgyvenimų dėl 2008 m.

vasario 21 d. įvykio, kurie nelaikytini nereikÅ¡mingais ar trumpalaikiais, procesas administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl pažeidimo padarymo užsitęsė ir buvo pakankamai sudėtingas, todėl yra pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjui M. T. padaryta neturtinė žala, kuriÄ teismas įvertino 300 litų suma. Nustatant atlyginamos neturtinės žalos dydį, teismas atžvelgia į tai, kad dalis pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, su kuriomis jis sieja neturtinės žalos atsiradimÄ â€“ negalėjimas tinkamai ir laiku atlikti pavestÄ darbÄ , dėl ko buvo privestas nutraukti darbo sutartį, iÅ¡gyvenimai itin neigiamai paveikė jo sveikatos bÅ«klę – nėra patvirtintos kitais įrodymais, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodytų iÅ¡gyvenimų ir emocijų dydis yra akivaizdžiai neadekvatus veiksmams, kurie įvardijami Å¡ių iÅ¡gyvenimų ir emocijų priežastimi, be to, į paties pareiÅ¡kėjo veiksmus, kurie iÅ¡ dalies paveikė žalos atsiradimÄ : nors teismo sprendimu pripažinta, kad nebuvo numatyto pažeidimo sudėties, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas, kuris nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už kÄ nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, vairavo transporto priemonę, kurios savininkas yra kitas asmuo, fiziÅ¡kai neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veika iÅ¡ esmės atitinka ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 169–171) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio

29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teisme, pažymima, kad policijos pareigÅ«nas pagal teisės aktus taikė administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę. Teismas sprendime vadovavosi tik ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir visiÅ¡kai neįvertino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. PareiÅ¡kėjas iki 2008 m. vasario 21 d. buvo padaręs ne vienÄ administracinį teisės pažeidimÄ , todėl policijos pareigÅ«nui galėjo kilti pagrįstų abejonių, kad jis ir toliau valdydamas automobilį gali sukelti grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdyti saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeisti teisės aktų reikalavimus. Turi bÅ«ti įvertintos žalos padarymo priežastys. PareiÅ¡kėjas automobilį susigrÄ Å¾ino 2008 m. gegužės

17 d., todėl nesuprantami teismo teiginiai, kodėl policijai teko pareiga informuoti apie galimybę susigrÄ Å¾inti automobilį, kai jis jau buvo sugrÄ Å¾intas.

PareiÅ¡kėjas M. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 176–178) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , pateiktÄ pirmosios instancijos teismui, ir priteisti 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų ,kad žala bÅ«tų kuo mažesnė, pareiÅ¡kėjo pajamos tuo metu, kai jis bandė susigrÄ Å¾inti automobilį, siekė tik minimaliÄ mėnesinę algÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų, jog dėl ilgo stovėjimo jo automobilis turėjo bÅ«ti remontuojamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡kart po automobilio susigrÄ Å¾inimo negalėjo jo remontuoti, nes tuo metu neturėjo tiek pinigų. PareiÅ¡kėjas mano, kad pateikė ir įrodymų dėl iÅ¡laidų, susijusių su kredito už automobilį grÄ Å¾inimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinių teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo 2008 m. vasario 21 d. ir dėl to ATPK

269 straipsnio 7 dalies pagrindu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė, kad pareiškėjo skundas iš dalies pagrįstas ir jam priteisė 716 litų turtinės bei

300 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus vienÄ iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtus veiksmus. Taip pat abejoja dėl priteistos turtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Atsakovo atstovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ ir teigia, kad pareiÅ¡kėjui administracinę bylÄ iÅ¡kėlęs pareigÅ«nas veikė sÄ Å¾iningai, kad įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. Taigi CK 6.271 straipsnio prasme policijos institucijos (joje dirbantys pareigÅ«nai) yra „valdžios institucija“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad eismo priežiÅ«ros pareigÅ«nų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiÅ«ros funkcijas, atitinka vieÅ¡ojo administravimo sampratÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1907/2008), o žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali bÅ«ti atlyginama, jei nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010). Taigi kaip ir kitais atvejais, pagal bylos faktines aplinkybes privalo bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimÄ , ar Å¡ioje byloje galima konstatuoti civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .

Kaip minėta, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar policijos pareigÅ«nų veiksmai taikant ATPK nuostatas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu laikytini neteisėtais aktais LR CK 6.271 straipsnio prasme. Apeliantas teigia, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nes pareiÅ¡kėjui administracinę bylÄ iÅ¡kėlęs pareigÅ«nas veikė sÄ Å¾iningai, o įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas kaip neteisėtÄ aktÄ CK 6.271 straipsnio prasme traktavo policijos pareigÅ«nų veiksmus – t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2008 m. vasario

21 d. už ATPK 128 straipsnio 2 d. pažeidimÄ ir tuo pagrindu ATPK

269 straipsnio 7 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymÄ . Teismas, konstatuodamas esant neteisėtÄ aktÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N-756-705/2009 (ATP byla, b.l. 58-60).

Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai iÅ¡ esmės pritaria. Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT kolegija minėtame 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-756-705/2009 konstatavo, jog pareiÅ¡kėjÄ administracine tvarka apskritai nebuvo pagrindo bausti, nežiÅ«rint to, kad fiziÅ¡kai jam vairuotojo pažymėjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas. Taigi Å¡ioje byloje atsakant į klausimÄ dėl vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvimo, turi bÅ«ti vertinamas ne tik ir ne tiek policijos pareigÅ«no, kuris sustabdė pareiÅ¡kėjÄ ir jam surašė administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , veiksmų teisėtumas, o apskritai policijos, kaip institucijos veiksmų/neveikimo teisėtumas. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog 2008 m. vasario 21 d. sustabdžius pareiÅ¡kėjÄ buvo nustatyta, kad jis vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, turint galvoje LVAT nutarimo ATP byloje turinį akivaizdu, jog toks teiginys nėra pagrįstas. LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-756-705/2009 be kita ko nurodė, kad „... nuo 2008-01-01 įsigaliojus atitinkamiems ATPK pakeitimams, atsisakant baudos balų sistemos ir sankcijos už tam tikros jų sumos surinkimÄ , Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2007-12-12 nutarimo vykdymas dalyje, kuria M. T. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – už tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 1302 straipsnio pažeidimÄ , turėjo bÅ«ti nutrauktas. Tokiu bÅ«du nėra pagrindo pripažinti, kad 2008-02-21 M. T. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Tai, kad tuo metu asmeniui vairuotojo pažymėjimas nebuvo sugrÄ Å¾intas, nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti imperatyvios ATPK 307 straipsnio nuostatos, nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymo nutraukimÄ susiejančios su administracinę atsakomybę nustatančio akto panaikinimu”.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame LVAT nutarime nurodytas imperatyvus ATPK

307 straipsnio pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus bylai aktualiems ATPK pakeitimams ir atsiradus teisinei pareigai nutraukti nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ vykdymÄ , tokia pareiga turėjo bÅ«ti įvykdyta 2008 m. sausio 1 d. Vis dėlto kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tokia teisinė pareiga nebuvo laiku įvykdyta, nes pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo vykdymÄ Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnyba nutraukė tik 2008 m. vasario 21 d. (ATP byla, b.l. 40). Jeigu už Å¡ių veiksmų įgyvendinimÄ atsakinga policijos institucija bÅ«tų tokiÄ pareigÄ laiku įgyvendinusi, pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiam pareigÅ«nui nebÅ«tų sudarytos prielaidos minėtÄ protokolÄ suraÅ¡yti. Kaip nurodo atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b.l. 16), „pareigÅ«nui buvo tik žinoma, kad M. T. atimta teisė vairuoti (remiantis duomenų bazės duomenimis)“. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu laiku nutraukusi nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo vykdymÄ , kompetentinga policijos institucija bÅ«tų sudariusi teisinę ir faktinę prielaidÄ atitinkamai pakeisti duomenų bazėje esančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo turimÄ teisę vairuoti automobilį. Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė KET, nes policijos pareigÅ«nui nepateikė dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti automobilį, iÅ¡ 2008 m. vasario

21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 846712 matyti, kad pareiškėjui ATP protokolas buvo surašytas ne už tai, kad jis nepateikė dokumento, patvirtinančio jo teisę vairuoti automobilį, o būtent už tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti (KET 59 punktas). Taigi tarp ATPK

307 straipsnyje įtvirtintos pareigos tinkamo neatlikimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir, atitinkamai, ATPK 269 straipsnio

7 dalies taikymo pareiškėjo atžvilgiu yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas aptariamu atveju padarė ATPK

128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ (Å¡iuo atveju subjektyvus pareiÅ¡kėjo elgesys (jo sutikimas su padarytu pažeidimu ar jo neneigimas) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, juo labiau, kaip matyti iÅ¡ ATP protokolo (ATP byla, b.l. 2), jis aiÅ¡kiai nurodė, kad jo vairuotojo pažymėjimas paimtas už balus), o faktinio pagrindo nekilti tokiems įtarimams neužtikrino už nutarimo dalies vykdymo nutraukimÄ atsakinga policijos institucija.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodomÄ Å¾alÄ sieja bÅ«tent su priverstiniu jo automobilio nuvežimu, o pastarasis tiesiogiai susijęs su policijos pareigÅ«nų neveikimu. Taigi, konstatavus, kad nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tariamÄ ATPK 128 straipsnio

2 dalies pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nebuvo jokio pagrindo taikyti ir ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytÄ užtikrinimo priemonę. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nui galėjo kilti pagrįstų abejonių, jog pareiÅ¡kėjas ir toliau valdydamas automobilį gali kelti grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdyti saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ar pažeisti KET ar kitų teisės aktų reikalavimus, toks teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 846712 (ATP byla, b.l. 2), suraÅ¡yto pareiÅ¡kėjui, jis buvo suraÅ¡ytas už KET 59 punkto („draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems Å¡ios teisės“) ir 275 punkto („draudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinė techninė apžiÅ«ra arba jie nustatytÄ ja tvarka neapdrausti“) pažeidimus. Atitinkamai, protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė ATPK

128 straipsnio 2 dalį („transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones”) ir 123 straipsnio

5 dalį („transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu”). Todėl šiuo atveju ATPK 269 straipsnio 7 dalies taikymas pareiškėjui sietas būtent su tariamu ATPK 128 straipsnio

2 dalies pažeidimu, o ne su kitomis (apeliaciniame skunde nurodytomis) faktinėmis aplinkybėmis, nes ginčui aktualioje ATPK 269 straipsnio

7 dalies redakcijoje nebuvo numatyta, kad joje įtvirtintÄ priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ galima taikyti pažeidus ATPK 123 straipsnio 5 dalį, o kitoks teisinis ar faktinis pagrindas taikyti tokiÄ priemonę minėtame ATP protokole nėra nurodytas. Atitinkamai, teisėjų kolegija mano, kad teiginys, jog byloje aptariamu atveju buvo kiti pagrindai ATPK 269 str. 7 d. taikymui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų priežasčių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas konstatuoti esant neteisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡dėstė abejones dėl priteistos turtinės žalos dydžio, konkrečiai, dėl automobilio saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, be kita ko, priteisė 692 litų turtinės žalos, kuriÄ sudarė nuvežto automobilio saugojimo paslaugų kaina, atlyginimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, tarp 2008 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 846712 suraÅ¡ymo pareiÅ¡kėjui ir jo automobilio nutempimo į saugojimo aikÅ¡telę yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs jo vairuoto automobilio saugojimo iÅ¡laidų, jei toks protokolas nebÅ«tų suraÅ¡ytas. PareiÅ¡kėjas pateikė minėtas iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiantį įrodymÄ (b.l. 10). Kaip matyti iÅ¡ pinigų priėmimo kvito, pareiÅ¡kėjas automobilį atsiėmė 2008 m. gegužės 17 d. LVAT 2009 m. balandžio 7 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N-756-705/2009 nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas ATP byloje už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Taigi kadangi, kaip minėta 2008 m. vasario 21 d. administracinis teisės pažeidimo protokolas Nr. E 846712 pareiÅ¡kėjui už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ buvo suraÅ¡ytas nesant tam teisinio pagrindo, ir, atitinkamai, nepagrįstai pritaikyta ATPK

269 straipsnio 7 dalis, tarp neteisėto reikalavimo užtikrinimo priemonės (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) taikymo ir pareiÅ¡kėjo patirtų nuvežto automobilio saugojimo iÅ¡laidų priežastinis ryÅ¡ys yra. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į pirmiau atliktÄ vertinimÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas