2024-06-05 Nr. DBT-30-3-61-3-00402-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-23/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00402-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vetumas“ ir UAB „Retumas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. A33(1)-141 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 1) ir 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. A33(1)-595 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

Skunde pareiškėjai nurodė, jog 2023 m. gruodžio 13 d. pateikė pasiūlymą Nr. A34(1)-11352 dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo pagal pateiktą projektą „Privažiavimo kelio VL7289 (atkarpos nuo kelio VL7260 iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., paprastojo remonto aprašas“, prašydami pasirašyti Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų pasiūlymą, jį atmetė bei nurodė, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis pasiūlyme nurodytų objektų plėtrai nebus sudaryta.

Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 21 d. dar kartą pateikė atsakovui prašymą inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį kelio atkarpai. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą ir įvertinęs pateiktą projektą, pakartotinai atsisakė sudaryti sutartį bei informavo, kad projektui įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas, statinio projektas ir yra dokumentų visuma, skirta statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti.

Bylą nagrinėjantis Regionų administracinis teismas nusprendė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą, manydamas, kad atsakovas, atsisakydamas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį prašymuose nurodytiems objektams pagal pareiškėjų pateiktą pasiūlymą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis funkcijas viešojo administravimo srityje, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymo skundžiamais sprendimais sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį pareiškėjų prašymuose nurodytiems objektams pagal pateiktą pasiūlymą (projektą) ir atsisakymo inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Sprendimas Nr. 1 priimtas atsakant į pareiškėjų pateiktą pasiūlymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Sprendimu Nr. 1 Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį pagal pateiktą pasiūlymą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalių teisinis statusas (tai viešieji ar privatūs asmenys), bet teisinių santykių, iš kurių kilo ginčo, pobūdis. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektams, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.) 8 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, jos sudarymo sąlygas ir tvarką; sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaromos pagal šio įstatymo reikalavimus.

Specialioji teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčo atveju, atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties (pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą) sudarymo, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Sudaromos atitinkamos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia (be kita ko) reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021).

Pateikdami skundą teismui dėl Sprendimo Nr. 1 (kuriuo atsisakyta sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį pagal pateiktą pasiūlymą) panaikinimo, pareiškėjai siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. anksčiau minėtos sutarties sudarymo. Taigi keliamas ginčas dėl Sprendimo Nr. 1 kyla iš civilinių teisinių santykių ir byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu Sprendimas Nr. 2 priimtas atsakant į pareiškėjų prašymą inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį. Sprendimu Nr. 2 Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą ir juos informavo, kad projektui įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį inžinerinės infrastruktūros vystymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

Pareiškėjai aptariamu atveju siekia pasinaudoti teritorijų planavimo iniciatyvos teise dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarymo bei su šiuo procesu susijusio atsakovo sprendimo panaikinimo, todėl spręstina, kad yra keliamas ginčas specialioje viešosios teisės aktų reglamentuojamoje teritorijų planavimo srityje. Tokio pobūdžio ginčai, kaip kylantys viešojo administravimo srityje, nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija vertina, kad nors nagrinėjamu atveju yra keliami skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimai, juos išskirti į atskiras bylas nėra tikslinga. Akivaizdu, jog pareiškėjai savo reikalavimais iš esmės siekia, kad būtų sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, o kreipimasis dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties susijęs išimtinai su siekiu sudaryti minėtą infrastruktūros plėtros sutartį ir šio reikalavimo tenkinimas / netenkinimas tiesiogiai priklauso nuo ginčo dėl Sprendimo Nr. 1 baigties. Atsižvelgdama į tai, specialioji teisėjų kolegija vertina, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir visą bylą tikslinga perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduotina Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys