a0b75d2f-286e-4fb0-ab4b-5a42309d0bee · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-665-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07552-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4; 2.1.3.3.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12865-964/2019 pagal ieÅ¡kovo P. B. ieÅ¡kinį atsakovams A.

Ž. ir notarei D. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiais 2018-10-06 paprastÄ jį vekselį 2 000 Eur sumai ir 2018-10-06 paprastÄ jį vekselį 500 Eur sumai; panaikinti 2018-11-07 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6575 ir 2018-11-07 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6577, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais dirbo taksi vairuotoju įmonėje UAB „Hipotaksi“. 2018-12-13 gavo antstolio D. K. raginimÄ sumokėti skolas pagal vykdomuosius įraÅ¡us, iÅ¡duotus aukščiau nurodytų vekselių pagrindu, nors jų niekada nepasiraÅ¡inėjo. ParaÅ¡ai vekseliuose suklastoti. IeÅ¡kovas nėra gavęs nei praneÅ¡imų apmokėti vekselius, nei praneÅ¡imų apie neapmokėjimÄ . ParaÅ¡ai vekseliuose skiriasi, jų iÅ¡raÅ¡ymo vieta nekonkreti – Vilnius, visi vekselių rekvizitai įraÅ¡yti kompiuteriu, taip apsidraudžiant nuo galimo dokumento klastojimo fakto įrodymo.

Be to, nuo 2018-11-06 iki 2018-11-08 atsakovas į ieÅ¡kovÄ nesikreipė, vekselių apmokėti nepateikė, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo praneÅ¡imų dėl vekselių neapmokėjimo negavo.

2. Atsakovas A. Ž. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ne dirbo atsakovo valdomoje įmonėje UAB „Hipotaksi“, o buvo pasirašęs su UAB „Hiporemontas“ paslaugų teikimo sutartį kaip individualiÄ veiklÄ vykdantis verslininkas. IeÅ¡kovas pasirašė vekselius dalyvaujant D. G. Budriui, kuomet buvo aptarta vekselio suma, o siekiant supaprastinti ir pagreitinti vekselio pasiraÅ¡ymÄ , jis suraÅ¡ytas kompiuteriu. Vekseliai pasiraÅ¡yti ranka.

Jie skirti atlyginti ieÅ¡kovo sukeltÄ Å¾alÄ pagal automobilio panaudos sutarties Nr. Hipp37 3.3. punktÄ . Atlikdama vykdomuosius įraÅ¡us notarė pažeidimų nepadarė, nes nuneÅ¡us dokumentus patikrino tapatybę, apžiÅ«rėjo vekselius ir pažeidimų, dėl ko vekseliai bÅ«tų negaliojantys, nenurodė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-30 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. 3.1. Teismas nurodė, kad antstolis D. K. pradėjo vykdymÄ pagal 2018-11-07 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6575 ir 2018-11-07 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6577.

Vykdomieji įraÅ¡ai iÅ¡duoti dviejų 2018-10-06 paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu: dėl 2 000 Eur ir 500 Eur. Abiejuose nurodyta, kad juos pasirašė P. B., įsipareigodamas apmokėti iki 2018-11-06. Ä® bylÄ teikti du 2018-11-06 praneÅ¡imai apie vekselio neapmokėjimÄ , kuriuose nurodyta, kad P. B. patvirtina, jog jam žinoma, kad neapmokėjo 2 000 Eur ir 500 Eur vekseliuose nurodytų sumų ir tuo pagrindu bus iÅ¡duodami vykdomieji įraÅ¡ai bei pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 3.2.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-60007-18 duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas P. B. iniciatyva dėl jo parašų 2018-10-06 vekseliuose 2 000 Eur ir 500 Eur sumai suklastojimo, 2019-05-07 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-20 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktuose 2018-10-06 paprastuosiuose vekseliuose, grafose „P. B.

Vardas, Pavardė, Parašas“, pasirašė pats P. B. ar kitas asmuo, negalima, nes įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatytų sutampančių ir besiskiriančių parašų požymių nepavyko vienareikšmiškai paaiškinti, kadangi lyginimui pateikti P. B. parašų pavyzdžiai yra labai variantiški, todėl negalima buvo nustatyti jo parašų požymių variantiškumo ribų.

Ekspertizė nepaneigė, kad ginčijamus vekselius pasirašė ieÅ¡kovas. Aplinkybę, kad vekselius pasirašė bÅ«tent jis, patvirtina tiek atsakovo A. Ž. paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojo D. G. B. parodymai apie vekselių pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Be to, byloje yra ir praneÅ¡imai dėl vekselių neapmokėjimo, kuriuose nurodyta, kad juos pasirašė P. B., o Å¡ie paraÅ¡ai nenuginčyti (ieÅ¡kovas net ir teismui pasiÅ«lius neteikė praÅ¡ymų skirti ekspertizę jų tikrumui nustatyti). Teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paraÅ¡ai ne ieÅ¡kovo. 3.3.

Pažymėta, kad bylos duomenimis ginčijamų vekselių iÅ¡davimui egzistavo pagrindas –ieÅ¡kovas užtikrino savo prievolės sumokėti žalÄ atsakovui už sugadintÄ transporto priemonę įvykdymÄ . IÅ¡ 2018-09-26 paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas ir UAB „Hiporemontas“, atstovaujamas atsakovo, susitarė, jog UAB „Hiporemontas“ sudarys P. B. galimybę naudotis Taxify sistema, gauti ir priimti užsakymus, o P. B. tinkamai aptarnaus klientų užsakymus ir atsiskaitys už suteiktas paslaugas (Sutarties 2.1. p.).

TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys sudarė automobilio panaudos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas perdavė ieÅ¡kovui laikinai ir neatlygintinai naudotis lengvÄ jį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovas įsipareigojo jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nepažeidžiant eksploatavimo reikalavimų, iÅ¡laikyti ir saugoti (Sutarties 1, 2.1, 3.1., 3.2 p.). Taip pat ieÅ¡kovas įsipareigojo atlyginti atsakovui padarytus nuostolius, jei automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadintas (Sutarties 3.3. p.).

Byloje nėra ginčo, kad eksploatuodamas aukščiau nurodytÄ automobilį, ieÅ¡kovas jį sugadino, sukėlęs eismo įvykį, todėl turėjo atlyginti nuostolius. Tačiau byloje yra skirtingi paaiÅ¡kinimai dėl automobilio apgadinimo masto ir atitinkamai žalos dydžio. 3.4. Teismas labiau tikėtinomis vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas automobilį apgadino stipriai ir žala siekė 2 500 Eur. Å i iÅ¡vada padaryta remiantis jo paaiÅ¡kinimais, kad visas automobilio priekis buvo sulenktas, liudytojo D.

G. B. parodymais, kad preliminariai, apžiÅ«rėjus T. P., Å¡io automobilio taisymas buvo vertinamas 2 000- 2 500 Eur, liudytojos J. Ž., su kuria ieÅ¡kovas naudojo darbo reikmėms automobilį, parodymais, jog po antro eismo įvykio ji gavo kitÄ automobilį, nes to, kurį dalindavosi su ieÅ¡kovu, eksploatuoti jau nebuvo galima, kadangi jis buvo sudaužytas. Teismas sprendė, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad eismo įvykio metu jis sugadino tik automobilio ženklÄ bei rėmelį, todėl žala tesiekė 50 Eur, o jis sutiko atlyginti 400 Eur.

Gerokai didesnę, t. y. ne mažiau nei 2 500 Eur žalÄ patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai dėl T. P. vidutinių detalių ir darbų kainų. 3.5. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog vekseliais buvo užtikrinta ieÅ¡kovo prievolė atlyginti jam nuostolius už sugadintÄ automobilį (atsakovo nurodytas ir įrodymais pagrįstas nuostolių dydis atitinka vekseliuose nurodytas sumas). Aplinkybė, kad atsakovas dar neatliko T. P. remonto, nepaneigia ieÅ¡kovo veiksmais atsakovui padarytos žalos ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl vekselių tikrumo. 3.6.

Teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepaneigia, jog ginčijamus vekselius pasirašė ieÅ¡kovas, o byloje esantys praneÅ¡imai dėl vekselio neapmokėjimo pasiraÅ¡yti taip pat ieÅ¡kovo (ieÅ¡kovas atsisakė teismo siÅ«lymo skirti ekspertizę Å¡ių parašų tikrumui nustatyti). Jie pasiraÅ¡yti 2018-11-06, t. y. dienÄ , kada vekseliai turėjo bÅ«ti apmokėti, kaip tai numato Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis. Å iuose praneÅ¡imuose ieÅ¡kovas patvirtino, kad jam žinoma, jog laiku neapmokėjo vekseliuose nurodytų sumų, todėl tuo pagrindu bus iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal šį vekselį.

Taigi įgyvendinta ir Ä®PVÄ® 47 straipsnio 1 dalyje numatyta sÄ lyga dėl vekselio turėtojo praneÅ¡imo vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeisti Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies reikalavimai vykdomiesiems įraÅ¡ams iÅ¡duoti. 3.7. Tiek atsakovas, tiek liudytojas D. G. B. patvirtino, kad praneÅ¡imus jie įteikė ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai, jam pačiam atvykus į atsakovo ofisÄ bei patvirtinus, kad pinigų nemokės. Todėl laikyta, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas iki 2018 m. gruodžio mėnesio nežinojo nei apie vekselius, nei apie praneÅ¡imus dėl jų neapmokėjimo, paneigta byloje esančiais duomenimis.

Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. IeÅ¡kovas (apeliantas) P. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo P. B. ieÅ¡kinį tenkinti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-30 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Ž. apelianto P. B. naudai, jo Å¡io bylinėjimosi proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytais motyvais: 4.1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ekspertizė nepaneigė, kad ginčijamus vekselius pasirašė apeliantas. Be atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų (atsakovo darbuotojų), kurie yra tiesiogiai su juo susiję darbo santykiais, yra jam pavaldÅ«s ir dėl to gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi, prieÅ¡taringų parodymų, atsakovas nepateikė patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas 2018-10-06 pasirašė paprastuosius vekselius 2 000 Eur ir 500 Eur. 4.2.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo vadovaujama įmonė UAB „Hipotaksi“ turi tik 2 automobilius ir 2 ofisus ((duomenys neskelbtini)), eismo įvykiai įvyko 2018-10-06 ir 2018-10-07, vekseliai tariamai surašyti 2018-10-06, pranešimai 2018-11-06, todėl atsakovo parodymai, jog jis neprisimena kuriame ofise buvo pasirašyti vekseliai ir pranešimai, vertintini kritiškai. Šių esminių aplinkybių atsakovas negalėjo atsiminti ir 2019-01-09 ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje.

Prieštarauja logikai faktas, jog vekseliai bendroje 2 500 Eur sumoje buvo pasirašyti po pirmojo eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta nežymi žala, o ne po antrojo eismo įvykio (kaip teigia liudytojai), po kurio automobilis buvo žymiai labiau apgadintas (sulenktas kapotas, bamperis, žibintų laikikliai nelaikė žibintų ir pan.). Atsakovo parodymai prieštarauja liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems rašytiniems įrodymams (2019-02-20 specialisto išvadai), tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė bei laikė atsakovo parodymus labiau tikėtinais nei apelianto. 4.3.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-20 specialisto iÅ¡vada nenustatė, kas pasirašė 2018-10-06 vekselius, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės vien tik atsakovo darbuotojo D. G. B. parodymais, kadangi atsakovas pats negalėjo atsiminti reikÅ¡mingų aplinkybių, nuginčijo 2019-02-20 specialisto iÅ¡vadÄ ir nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį. Apeliantas atsisakė daryti 2018-11-06 praneÅ¡imų ekspertizę pateikdamas aiÅ¡kius argumentus, t. y. jog jau yra atlikta 2019-02-20 ekspertizė, kuri nenustatė, jog vekselius pasirašė apeliantas, todėl praneÅ¡imų vertinimas neturės reikÅ¡mės vekselių galiojimui.

Nesant įrodymų, jog vekseliai buvo pateikti apmokėti apeliantui Ä®VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kas daro vekselius negaliojančiais, praneÅ¡imų apie vekselių neapmokėjimÄ vertinimas neturės jokios reikÅ¡mės bei užvilkins bylos nagrinėjimÄ . 4.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog vekseliais buvo užtikrinta apelianto prievolė atlyginti jam nuostolius už sugadintÄ automobilį. Apeliantas nesutinka su žalos dydžiu. 4.5.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog praneÅ¡imai dėl vekselių neapmokėjimo pasiraÅ¡yti 2018-11-06, t. y. dienÄ , kada vekseliai turėjo bÅ«ti apmokėti, kaip tai numato Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis. IÅ¡ atsakovo ir jo darbuotojo prieÅ¡taringų parodymų matyti, jog vekseliai nebuvo pateikti apmokėti Ä®VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o praneÅ¡imai dėl vekselių neapmokėjimo buvo pateikti net ne tuo adresu, koks buvo nurodytas 2018-10-06 paprastuosiuose vekseliuose. Remiantis kasacinio teismo praktika, 2018-11-06 praneÅ¡imai dėl vekselių neapmokėjimo negali bÅ«ti laikomi tiek vekselio pateikimo apmokėjimu (Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis), tiek praneÅ¡imu dėl vekselio neapmokėjimo (Ä®VPÄ® 47 str. 1 d.).

5. Atsakovas A. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė palikti galioti teismo 2019-09-30 sprendimÄ ; netenkinti ieÅ¡kovo P. B. apeliacinio skundo; panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atnaujinti skolos iÅ¡ P. B. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovas neneigia padaręs turtinę žalÄ , sugadindamas turtÄ , tačiau nesiėmė veiksmų siekdamas Å¡iÄ Å¾alÄ padengti ar bent dalinai atlyginti. 5.2. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktÄ .

Galima pagrįstai teigti, kad nesant nusikalstamos veikos požymių vekseliai buvo pasiraÅ¡yti laisva P. B. valia. Ekspertizė nepaneigė, kad ginčijamus vekselius pasirašė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad dokumentus pasirašė ne jis. Liudytojas D. G. B. nuo 2019-10-15 nebedirba atsakovui priklausančiose įmonėse, tačiau bet kada gali savo liudijimÄ patvirtinti. Abu liudytojai buvo prisaikdinti teismo, jiems numatyta atsakomybė, todėl jų parodymus reikia vertinti kaip tvirtÄ Ä¯rodymÄ . 5.3.

PraneÅ¡imai pasiraÅ¡yti 2018-11-06, t. y. dienÄ , kada vekseliai turėjo bÅ«ti apmokėti, kaip tai numato Ä®PVÄ® 40 straipsnio 1 dalis. Å iuose praneÅ¡imuose ieÅ¡kovas patvirtino, kad jam žinoma, jog laiku neapmokėjo vekseliuose nurodytų sumų, todėl tuo pagrindu bus iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Taigi įgyvendinta ir Ä®PVÄ® 47 straipsnio 1 dalyje numatyta sÄ lyga dėl vekselio turėtojo praneÅ¡imo vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje ir 47 straipsnio 1 dalyje reikalavimai vykdomiesiems įrašams išduoti. 5.4. Atsiliepimo rašymui atsakovas buvo atitrauktas nuo tiesioginio darbo 8 darbo valandoms, todėl prašo atlyginti iš ieškovo 8 valandų vidutinį darbo užmokestį – 37 Eur. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pripažinti negaliojančiais paprastuosius vekselius ir vykdomuosius įraÅ¡us. Dėl nustatytų bylos aplinkybių 9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018-09-26 tarp A. Ž. (panaudos davėjo) ir P. B. (panaudos gavėjo) buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis Nr. Hipp37, kuria panaudos davėjas, vadovaudamasis Å¡aliu susitarimu, perduoda panaudos gavėjui laikinai ir neatlygintinai naudotis lengvÄ jį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos davėjui priklausantį nuosavybės teise (e. b. 1 t. 44-45 b. l.). 2018-09-26 tarp UAB „Hiporemontas“ ir P. B. sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl naudojimosi Taxify sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas (e. b. 1 t. 46-50 b. l.).

10. Ä® bylÄ teikti: 2018-10-06 paprastasis neprotestuotinas vekselis 500 Eur sumai, pagal kurį P. B. įsipareigoja sumokėti 500 Eur A. Ž., vekselis turi bÅ«ti apmokėtas iki 2018-11-06 (e. b. 1 t. 23 b. l.) ir tos pačios dienos neprotestuotinas vekselis 2 000 Eur sumai, kuriame nurodytos tokios pačios apmokėjimo sÄ lygos (e. b. 1 t. 24 b. l.). Jų pagrindu 2018-11-07 notarė D. J. iÅ¡davė vykdomuosius įraÅ¡us (e. b. 1 t. 29-30 b. l.).

11. Ä® bylÄ teikti 2018-11-06 praneÅ¡imai apie vekselių neapmokėjimÄ pasiraÅ¡ytinai, kuriuose nurodyta, kad vekselio davėjui P. B. yra žinoma, jog laiku neapmokėjo 2 000 Eur ir 500 Eur vekselyje nurodytų sumų ir tuo pagrindu bus iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Å¡iuos vekselius (e. b. 1 t. 78-79 b. l.).

12. Iš teiktos informacijos matyti, kad 2019-05-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-6007-18, kuriuo metu A. Ž. apklaustas specialiuoju liudytoju, atliktas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl galimo dokumentų klastojimo, sukčiavimo, nutrauktas, nenustačius nusikalstamų veikų požymių (e. b. 1 t.60, 75 b. l.).

13. IeÅ¡kovas teikė informacijÄ apie detalių ir darbų vertes (e. b. 1 t. 93-94 b. l.). Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai D. G. B. ir J. Ž.

14. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktÄ ).

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris.

Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 11 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 24 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.). Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasiraÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Dėl apeliacinio skundo argumentų 18. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais paprastuosius vekselius ir vykdomuosius įrašus. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys.

19. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014).

CPK 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

20. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė aplinkybės, jog ne jis pasirašė ginčijamus neprotestuotinus vekselius. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-20 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatyti, ar tyrimui pateiktuose 2018-10-06 paprastuosiuose vekseliuose, grafose „P. B. Vardas, Pavardė, ParaÅ¡as“, pasirašė pats P. B. ar kitas asmuo, negalima, nes įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 43-45 lapai), tačiau bylos įrodymų visuma (Å¡alių teikti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytinė bylos medžiaga, liudytojo parodymai) leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad vekselius pasirašė bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Vertinant bylos įrodymų visumÄ , vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra (buvo) atsakovo darbuotojai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų (CPK 185 straipsnis). IÅ¡tyręs visÄ bylos medžiagÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovo ginčijamus vekselius.

22. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (Ä®PVÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Aptariamuose vekseliuose juose nurodytas sumas buvo numatyta apmokėti iki 2018-11-06. Ä®PVÄ® 47 straipsnio nuostatos numato, kad vekselio turėtojas privalo praneÅ¡ti indosantui, iÅ¡ kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įraÅ¡yta sÄ lyga „grÄ Å¾inti be iÅ¡laidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti.

Kiekvienas gavęs praneÅ¡imÄ indosantas per dvi darbo dienas turi praneÅ¡ti apie tai prieÅ¡ jį pasiraÅ¡iusiam indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus, pavardes ir adresus tų, kurie praneÅ¡imus atsiuntė. Taip daroma tol, kol apie tai bus praneÅ¡ta vekselio davėjui. Nurodyti terminai skaičiuojami nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. PraneÅ¡ti galima bet kuria forma, net ir grÄ Å¾inant vekselį. Ä®pareigotasis praneÅ¡ti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas, jeigu praneÅ¡imas nustatytu laiku buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu.

Å iame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalÄ , padarytÄ dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali virÅ¡yti vekselio sumos.

23. Ä® bylÄ teikti 2018-11-06 praneÅ¡imai (vekseliai turėjo bÅ«ti apmokėti iki 2018-11-06) apie vekselių neapmokėjimÄ pasiraÅ¡ytinai, kuriuose nurodyta, kad vekselio davėjui P. B. yra žinoma, jog laiku neapmokėjo 2 000 Eur ir 500 Eur vekselyje nurodytų sumų ir tuo pagrindu bus iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as bei pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Å¡iuos vekselius (e. b. 1 t. 78-79 b. l.). Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovas pasirašė 2018-11-06 praneÅ¡imus, kuriuose yra nurodoma apie vekselių neapmokėjimÄ nurodytu laiku. Taigi buvo tinkamai realizuota Ä®VPÄ® 40 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos medžiaga patvirtina, jog vekseliais buvo užtikrinta ieÅ¡kovo prievolė atlyginti nuostolius už automobilio apgadinimÄ . IeÅ¡kovas (panaudos gavėjas) pagal sudarytÄ sutartį su atsakovu (panaudos davėjas) įsipareigojo atlyginti atsakovui padarytus nuostolius, jei automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadintas (Sutarties 3.3. p.) (e. b. 1 t. 44-45 b. l.). Ä®vertinus bylos medžiagÄ pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl automobilio apgadinimų buvo patirta ne mažesnė nei 2 500 Eur žala, kurios dydis iÅ¡ esmės numatytas tiek pasiraÅ¡ytuose vekseliuose, tiek praneÅ¡imuose apie vekselių neapmokėjimÄ . Be to, pats ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kitokį (mažesnį) žalos dydį arba jos atlyginimÄ .

25. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

26. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-13 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/18/02696 pagal 2018-11-07 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6577 ir Nr. 0174/18/02695 pagal 2018-11-07 Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. DJ-6575 iki baigiamojo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo (e. b. 1 t. 34 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pagrįstai pagal CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat panaikino ir byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 28. CPK 93 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

29. CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnis numato pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis pripažinti ir kitas iÅ¡laidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neiÅ¡vardytos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (tuo metu galiojusios CPK redakcijos 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytas sÄ lygas, t. y. jos turi bÅ«ti bÅ«tinos ir pagrįstos. Ar turėtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neiÅ¡vengiamai turėjo daryti Å¡ias iÅ¡laidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar iÅ¡laidos nėra perteklinės ir neprotingos.

IÅ¡laidų pagrįstumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad turėtas iÅ¡laidas bÅ«tina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

30. Å iuo procesiniu sprendimu atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nėra pagrindo jam priteisti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

31. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsiliepimo raÅ¡ymui atsakovas buvo atitrauktas nuo tiesioginio darbo 8 darbo valandoms, todėl praÅ¡o atlyginti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 valandų vidutinį darbo užmokestį – 37 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo praÅ¡omų atlyginti 37 Eur iÅ¡laidų, kurias esÄ jis patyrė dėl atitraukimo nuo darbo, nėra pagrindo laikyti bylinėjimosi iÅ¡laidomis pagal CPK 79, 88 straipsnių nuostatas. Be to, atsakovo nurodytos sumos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl praÅ¡ymas jas priteisti kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus